DĖL „ROŽINIO MOKESČIO“ – ŠARŠALAS: PASAKĖ, Į KĄ ATKREIPTI DĖMESĮ TIEK VYRAMS, TIEK MOTERIMS

„Rožinis mokestis“– už kai kurias prekes moterys sumoka brangiau nei vyrai, aktualus ir Lietuvoje. Maždaug 7 proc. brangiau dailiosios lyties atstovės moka už drabužius, kosmetikos ir higienos priemones. Tačiau nors feministės tai vadina diskriminacija, rinkodaros žinovai sako, kad tendencijas diktuoja patys pirkėjai.

„Yra šampūnai moterims ir vyrams, ir vyrams bus pigesnis. Skustukai, dezodorantai nuo prakaito, koks skirtumas lyčiai?“ – kalbėjo „Ribologijos“ įkūrėja Rugilė Butkevičiūtė.

Tai – vadinamasis „rožinis mokestis“.

Rinkodaros specialistai aiškina, kad tokios prekės, kurios moterims kainuoja daugiau nei vyrams – retenybė.

„Tai yra pakankamai maža rinka, maža niša. Ir mažesnio pasirinkimo prekių galima pastebėti skirtumą tarp lytiškumo“, – teigė „AdDrama by Mediapark“ rinkodaros specialistė Laura Domarkė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kai kurios moterys kainų nė nepastebi. Kitos viliasi, kad brangesnio produkto bent kokybė bus geresnė.

Tačiau moterų teisių gynėjos aiškina, kad problema – ne tik prekių kaina. Esą visa sistema moterims nėra palanki. Mat, jos uždirba mažiau, moka brangiau, senatvėje gauna mažesnę pensiją.

„Plius moterys Lietuvoje vidutiniškai gyvena 10 metų ilgiau. Tai gyveni ne tik viena, su mažesne pensija, bet be mažesnio kapitalo, nes labai daug rožinių daiktų turėjai“, – aiškino R. Butkevičiūtė.

Moterų teisių gynėjos tai vadina diskriminacija ir kaltinimą meta rinkodaros specialistams. Esą tik vyrams arba tik moterims skirti produktai dažnai tėra verslo triukai.

„Raginu tiek moteris, tiek vyrus, nuėjus į parduotuvę pažiūrėti, kur yra moterims skirtas daiktas arba vyrams skirtas daiktas ir pagalvoti, ar jis tikrai tik vyrams yra skirtas, ar jo moterys negali naudoti? Ir ar toks dalykas skirtas tik moterims ir jo vyrai negali naudoti?“ – skatino R. Butkevičiūtė.

Rinkodaros specialistai kaltinimus atremia: sako tendencijas diktuoja pačios pirkėjos.

„Balansuojame jau nebe lytiškumo klausimais, o rinkos klausimais, paties poreikio klausimais. Nes, pagal tyrimus, moterys, jei joms patinka brandas, jos yra lojalesnės, jos mieliau sumokės aukštesnę kainą, nesvarbu, kad yra pigesnių lygiaverčių produktų“, – aiškino L. Domarkė.

Beveik prieš 30 metų saulėtoje Kalifornijoje buvo priimtas lyčių mokesčio panaikinimo įstatymas, kuris uždraudė diskriminaciją paslaugų bei produktų pardavimo srityse.

Lietuvoje tokio apribojimo nėra, todėl Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba tikina, kad vadinamojo „rožinio mokesčio“ teisiškai vadinti diskriminacija neišeina.

„Ar jis rausvas, ar jis mėlynas produktas, neapriboja teisės vyrams ir moterims jų pirkti. Tiek vyrai, tiek moterys gali rožinius skustukus pirkti ir diskriminacijos neišeitų nustatyti“, – teigė lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė Mintautė Jurkutė.

Rinkodaros žinovai tikina, kad pirkėjas pats renkasi, pirkti brangesnį ar pigesnį produktą, mat, prekių pasirinkimas šiais laikais – didelis.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pastebi, kad kai kurios moterys bando „rožinį mokestį“ apeiti.

„Perka kelnes savo dukrai berniukų skyriuje, nes kelnės iš principo tokios pačios, o kainuoja pigiau. Daugybė moterų rašė, kad vyriškus skustukus perka, nes jie neva pigesni, o funkciją atlieka tokią pačią“, – M. Jurkutė.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kur kas dažniau išgirsta nusiskundimus dėl lyčių diskriminacijos paslaugų sektoriuje. Pavyzdžiui, kai moterų kirpimas būna brangesnis už vyrišką.