Karas Ukrainoje sudavė nemažą smūgį ne tik automobilių gamintojams, bet ir statybos sektoriui – reikia ieškoti kitų žaliavų šaltinių, pastatyti būstai greičiausiai ilgiau lauks naujų pirkėjų. LNK pokalbis su statybos bendrovės „Hanner“ vadovu Arvydu Avuliu.

– Kokios yra galimos stagnacijos priežastys?

– Pirmiausia, buvo labai nusistovėję seni ryšiai su Rusija, Ukraina ir Baltarusija.

– Tie ryšiai yra dėl žaliavų?

– Taip, daugeliu atvejų tai dėl žaliavų. Dažniausiai mes pirkdavome plieną, įvairių kitų statybinių medžiagų – cementą, betono gaminius. Dabar tokios galimybės nėra. Šiuo metu išgyvename kritinę būseną, kai metalas pabrango du kartus, nelabai yra pasirinkimo. Negali uždaryti kompanijos ir stabdyti darbų, todėl esame priversti pirkti didesne kaina, šiek tiek daugiau rizikuojame, tai turi įtakos ir nekilnojamajam turtui, kuris pagal tendenciją brangs. Jeigu brangs – mažės pirkėjų. Būsto Vilniuje kovo mėnesį pardavimai buvo gerokai mažesni, keturis kartus pardavėme mažiau butų nei vasario mėnesį.

– Ar tikitės, kad ši tendencija keisis?

– Manau, kad tai yra dėl karo Ukrainoje. Žmonės reaguoja jautriai, kai yra daug nežinomųjų, jie linkę palaukti, pasižiūrėti, kas bus. Pastarosiomis savaitėmis jaučiame atsigavimą. Aišku, tai didelis iššūkis statybininkams ir investuotojams, kaip subalansuoti kainas, nes žaliavos brangsta, bet, pvz., kai kurie būstai buvo parduoti prieš pusmetį, metus ir juos reikia užbaigti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Jų kaina jau didesnė, nei nurodyta sutartyje?

– Kai kam gali nepasisekti ir baigti statytis namus gali tekti aukštesne kaina, nei butai buvo parduoti.

– Kiek metalas sudaro statybos kainos?

– Labai įvairiai. Pavyzdžiui, praeitą savaitę pirkome įeigos į butus duris. Jos per pastarąjį pusmetį pabrango 45 proc. Stogo darbai parango 48 proc. Tokie skaičiai gana grėsmingi. Sunku pasakyti, kokia bus galutinė statybos kaina. Atėjęs pirkėjas tikisi, kad būsto kaina nesikeis.

– Kaip paskaičiuojate, kas būstas būtų įperkamas?

– Būsto kainos kovo mėnesį Vilniuje pasiekė visų laikų aukštumas. Vidutinio būsto 1 kv. m kaina Vilniuje buvo 2 700 eurų. Dėl kainos atkrinta dalis pirkėjų, nes neturi galimybės mokėti. Ateityje būsto įperkamumas Vilniuje gali mažėti. Nepaisant to, gera naujiena, kad atlyginimai vis tiek auga, darbo jėgos poreikis Lietuvoje labai didelis, darbuotojų trūksta praktiškai visose srityse.

Kompanijos, kovodamos už kiekvieną darbuotoją, turi didinti atlyginimus. Tai šiek tiek suteikia vilčių, kad NT rinka Vilniuje bus stabili.

– Papasakokite apie procesus, ieškant naujų žaliavų tiekėjų.

– Tai užtruks tris, daugiausia šešis mėnesius. Praėjus mėnesiui matome požymių, kad kainos jau daugiau nekyla. Derybose su tiekėjais mes jau galime irgi daryti tam tikrą spaudimą, kad tiek tikrai nemokėsime. Kai bus laivais perkama dešimtimis tūkstančių tonų metalo, manau, pavyks gauti geresnes kainas ir rinka stabilizuosis.

– Jūs esate optimistas ar pesimistas ekonomikos lėtėjimo / augimo atžvilgiu artimiausiu metu?

– Aš labiau realistas. Manau, viskas bus gerai. Galbūt ne taip gerai, kaip mums norėtųsi. Artimu metu gali būti sunkumų ir problemų, bet po metų ar dvejų, manau, viskas greitai sugrįš į senas vėžes. Bus kaip su pandemija ir koronavirusu. Visiems pasakodavau ir ragindavau nusiraminti, kad viskas bus gerai. Ir šiandien mums jau nereikia kaukių, o ateityje bus dar lengviau ir geriau. Lygiai tas pats ir su šia problema. Taip, mes patiriame didelių dabar išbandymų, tikrai yra sunkių klausimų, bet tikiu, kad jie bus išspręsti.