Kelių finansavimui kitų metų valstybės biudžete galima numatyti dar 150 mln. eurų neatimant jų iš kitų sričių, sako Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) atstovė. Seimo narys socialdemokratas Gintautas Paluckas teigia, finansavimas galėtų būti didinamas ir iš specialaus Kelių infrastruktūros fondo, dėl kurio apsispręsta prieš kelerius metus.

LSA patarėja ekonomikos ir susisiekimo klausimais Dovilė Sujetaitė sako, kad asociacija Vyriausybei siūlo nuo kitų metų didinti Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) skirtas lėšas iš didėsiančių akcizų ir kelių naudotojo mokesčio, kurį moka sunkusis transportas.

„Kitų metų biudžete mes siūlome didinti finansavimą Kelių priežiūros ir plėtros programai, kadangi finansavimo šaltinis tikrai yra“, – antradienį LRT radijui sakė D. Sujetaitė.

„Kai sakoma, kad jeigu siūlote didinti bendrą finansavimą, pasakykite, ką sumažinti arba kokius mokesčius padidinti, tai mokesčiai jau yra padidinti. Nuo kitų metų auga mokestis už akcizą kurui, taip pat padidintas kelių naudotojo mokestis ir mes skaičiuojame, kad iš to būtų galima gauti maždaug iki 150 papildomų milijonų eurų kitų metų biudžete, būtent iš šių tikslingų, su kelių infrastruktūra padidintų mokesčių“, – aiškino D. Sujetaitė.

Nuo kitų metų auga mokestis už akcizą kurui, taip pat padidintas kelių naudotojo mokestis ir mes skaičiuojame, kad iš to būtų galima gauti maždaug iki 150 papildomų milijonų eurų kitų metų biudžete.

 

Finansų ministrė Gintarė Skaistė praėjusią savaitę sakė, kad visi mokesčiai patenka į valstybės biudžetą ir Vyriausybė juos paskirsto pagal prioritetus, o siūlantiems didinti finansavimą keliams patarė aiškiai įvardyti naujus lėšų šaltinius.

2024 metų valstybės biudžete keliams iš trijų šaltinių kitąmet numatyta 715,5 mln. eurų, tačiau KPPP, iš kurios skiriamos lėšos savivaldybėms, skirta tiek pat, kiek ir šiemet – 543 mln. eurų. Savivaldai kitąmet tektų 179 mln. eurų.

Seimo Ekonomikos komitetui praėjusią pritarus asociacijos „Lietuvos keliai“ siūlymui 2024 metais keliams numatyti 217 mln. eurų didesnį finansavimą, Biudžeto ir finansų komiteto vadovas konservatorius Mindaugas Lingė tokį sprendimą vertino kaip kelininkų lobizmo įtaką, nes mažiau lėšų liktų švietimui, gynybai ir kitoms sritims.

Ekonomikos komiteto narys G. Paluckas sako, kad tai ne lobistų įtaka, o bendras visų partijų atstovų sprendimas.

„Ir kolegos konservatoriai, ir liberalai, ir socialdemokratai, ir darbiečiai – visi pritarė tam pasiūlymui, čia su lobistais nieko bendro neturi“, – antradienį LRT radijui sakė G. Paluckas

Jo teigimu, šaltinių kelių finansavimui yra, tarp jų – ir specialus Kelių infrastruktūros fondas, kuriame būtų kaupiamos lėšos iš įvairių šaltinių – akcizų ir kelių mokesčių, tačiau tam priešinasi Vyriausybė.  

„Kaip mes finansuosime kelius, buvo sutarta fondą steigti, atitinkamai konsoliduoti finansus ir kitus dalykus, bet dėl Finansų ministerijos pasipriešinimo, Vyriausybės nenoro mes vis dar neturime tų tvarių finansavimo šaltinių (...) Mes prieš tris metus priėmę tokį sprendimą komitete niekaip nerandame būdo jį įgyvendinti Vyriausybės koridoriuose“, – kalbėjo G. Paluckas.

Pagal valstybės biudžeto projektą, be KPPP, kitais metais keliams iš bankų solidarumo mokesčio atiteks dar 130,5 mln. eurų, dar 41,8 mln. eurų yra ES finansavimas (81,6 mln. eurų).