STUDENTUI TEISME NEPAVYKO ĮRODYTI, KAD POLICININKAS JĮ SUMUŠĖ

Aukščiausiasis Teismas trečiadienį konstatavo, kad buvęs Vilniaus policijos patrulis Audrius Ulozas turėjo teisę sulaikyti įtariamąjį ir jam uždėti antrankius, o sulaikymo metu atsiradę sužalojimai negali būti vertinami kaip mušimas.

„Policijos pareigūnas turėjo teisę sulaikyti Augustiną Žemaitį ir nepažeidė policijos veiklą reglamentuojančių norminių aktų nuostatų“, – paskelbė trijų teisėjų kolegija.

Asmuo, kurį sulaikė patrulis, nebuvo susijęs su nusikaltimu. Tačiau, pasak Aukščiausiojo Teismo, ši aplinkybė nepaneigia policijos pareigūnų veiksmų, siekiant jį pasivyti ir sulaikyti, teisėtumo ir būtinumo.

Byloje nustatyta, kad nežymus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam buvo padarytas ne mažiau kaip 22 trauminiais poveikiais. Iš minėtų 22 trauminių poveikių 17 trauminių poveikių buvo sukelti antrankių uždėjimo, du trauminiai poveikiai – nukentėjusiojo griuvimo ant žemės ir trys trauminiai poveikiai būdingi smūgio sudavimui ranka, kumščiu arba spaudimui rankos pirštu.

Studentas A.Žemaitis buvo pargriautas ant žemės, du pareigūnai jį prispaudė prie žemės siekdami, kad jam iš po pilvo būtų ištrauktos rankos ir uždėti antrankiai.

Išanalizavę trauminių poveikių kiekį ir pobūdį, teismai nusprendė, kad specialisto išvada dėl trauminių poveikių pobūdžio nepaneigia, kad nežymūs nubrozdinimai ant A.Žemaičio kūno yra jo sulaikymo metu vykusių grumtynių ir panaudotų kovinių imtynių (pargriovimo, prispaudimo ir laikymo keliais bei antrankių uždėjimo) pasekmė.

Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija sutiko su Vilniaus apygardos teismo išvada, kad iš bylos duomenų negalima spręsti, jog trauminiai poveikiai A.Žemaičiui buvo padaryti jį mušant, o ne sulaikant ir dedant antrankius. Pažymėta, kad nukentėjusysis, būdamas įsitikinęs, kad sulaikymo metu jis patyrė žalos, turi teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.

Pasak Aukščiausiojo Teismo, įstatymų leidėjas, įtvirtindamas baudžiamąją atsakomybę už tarnybos įgaliojimų viršijimą, siekia užtikrinti teisinės valstybės siekį atitinkančią, veiksmingą, autoritetingą, Konstitucijai ir kitiems įstatymams neprieštaraujančią policijos veiklą. Dėl to, jei policijos darbuotojas, viršydamas savo tarnybinius įgaliojimus, nukentėjusiajam padaro net ir nedidelę žalą sveikatai, tokia fizinė žala savaime vertintina kaip didelė žala ne tik nukentėjusiajam, bet ir policijos prestižui.

Aukščiausiasis Teismas sutiko su Vilniaus apygardos teismo išvada, kad A.Ulozas pagal byloje nustatytas aplinkybes turėjo teisę vykdyti sulaikymą, kuris buvo būtinas šioje situacijoje: policijos pareigūnai buvo informuoti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukė keturi asmenys (pagal nustatytas byloje aplinkybes, A.Ulozas su kitu pareigūnu, pirmi atvykę į įvykio vietą, patys matė, kad keturi asmenys pasitraukė nuo automobilio), ir ėmėsi priemonių juos rasti bei sulaikyti.

Teismas patvirtino, kad, pastebėjęs A.Žemaitį netoli įvykio vietos, nurodęs jam sustoti ir pamatęs, kad jis bėga tolyn, policijos pareigūnas A.Ulozas ne tik turėjo teisę jį vytis ir sulaikyti, tačiau ir privalėjo tai padaryti, nes, kaip numatyta Policijos veiklos įstatyme, „policijos pareigūnas, gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą, <...> privalo  sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką“.

Policijos veiklos įstatyme nustatyta, kad policijos pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą, kai būtina užkirsti kelią teisės pažeidimams, sulaikyti juos padariusius asmenis ir kitais atvejais, saugant bei ginant asmens, visuomenės, valstybės teisėtus interesus. Prievarta, galinti sukelti kūno sužalojimų ar mirtį, gali būti naudojama tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai įvykdyti, ir tik po to, kai visos įmanomos įtikinimo ar kitos priemonės nebuvo veiksmingos.

Ši baudžiamoji byla dėl tarnybos įgaliojimų viršijimo išsirutuliojo po įvykio 2014 metų liepos 1-osios naktį. Policijai buvo pranešta, kad Vilniuje, Kalvarijų gatvėje, vienas automobilis atsitrenkė į šaligatvį, iš jo vairuotojas ir keleiviai, įtariama, neblaivūs, pabėgo.

Į įvykio vietą buvo pasiųstas pareigūnų ekipažas, kuriame dirbo ir A.Ulozas. Pareigūnai netoliese sučiupo vieną vyrą, o paskui ir kitą.

A.Ulozas pastarąjį vijosi ir reikalavo sustoti.

Antrasis vyras buvo studentas A.Žemaitis. Jis tą naktį automobiliu niekur nevažiavo, o ėjo pėsčiomis į namus. Jis buvo atsitiktinis praeivis.