Paslauga mokama, bet...

Senus baldus ar kitas medienos atliekas iš gyventojų nemokamai priima Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) administruojamos didžiųjų atliekų aikštelės.

Vien Klaipėdos mieste jų yra trys, Klaipėdos rajone – dvi, o likusiose 5 regiono savivaldybėse – po vieną. Tačiau atokesnių miestelių gyventojams iki jų neretai tenka važiuoti dešimtis kilometrų, nes atliekos priimamos tik į tai savivaldybei, kurioje gyventojai yra deklaravę gyvenamąją vietą, priskirtą aikštelę.

O į Dumpiuose esančią naująją didžiųjų atliekų apdorojimo aikštelę gali būti priimamos didžiosios atliekos iš viso Klaipėdos regiono gyventojų ir juridinių asmenų. Tiesa, paslauga yra mokama – 45,38 euro už toną. Pasak atliekų tvarkytojų, su lengvojo automobilio priekaba ar mikroautobusu atvežtų atliekų priėmimas atvežusiajam kainuoja nuo 4 iki 10 eurų.

„Daugeliui gyventojų patogiau ir pigiau yra vežti minėtas atliekas į arčiau jų gyvenamosios vietos esančias priėmimo aikšteles. Be to, į Dumpių aikštelę kviečiame smulkiuosius verslininkus, kurie teikia senų baldų išvežimo paslaugas. Dabar stebime procesą, kad jie bando gudrauti ir senienas veža į mieste esančias didžiųjų atliekų aikšteles. Bet dar kartą primename: aikštelės skirtos gyventojams, o komercinę paslaugą teikiantys asmenys ir firmos turėtų vykti tiesiai į naująją Dumpių aikštelę“, – sakė Ramunė Šličienė, KRATC ekologinės infrastruktūros administravimo skyriaus viršininkė.

Pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus, didžiųjų atliekų negalima palikti prie konteinerių ar kitose vietose. Gyventojai ir verslininkai jas privalo išgabenti į specializuotas aikšteles ar, pagal savivaldybių patvirtintą tvarką, atiduoti atliekų tvarkytojams.

Aikštelė naudinga visiems

Pasak KRATC atstovų, naujoji Dumpių didžiųjų atliekų apdorojimo aikštelė labai svarbi visiems regiono gyventojams tiek ekologiniu, tiek ekonominiu aspektu.

Iki šios vasaros Klaipėdos regione didžiosios atliekos – sofos, sekcijos, baldų komplektai – būdavo vežami ir užkasami sąvartyne, nes be papildomo apdorojimo jų nebuvo leidžiama nei perdirbti, nei sudeginti. Būtent seni baldai, kuriuose apstu degių medžiagų, tapo ne vieno sąvartyno gaisro priežastimi. Pradėjus baldus vežti ir smulkinti naujojoje aikštelėje, į Dumpių sąvartyną kasmet nebepateks virš 13 500 tonų degių atliekų. Beje, tai gera žinia visiems regiono mokesčių mokėtojams.

„Už kiekvieną sąvartyne „palaidojamą“ toną turime mokėti valstybinį atliekų šalinimo mokestį. Šiemet jis yra 5 eurai už toną, o nuo kitų metų, Seimo sprendimu, didinamas iki 10 eurų. Taigi, baldus paversdami kuru šiemet sutaupysime apie 30 tūkst., o kitąmet – virš 130 tūkst. eurų, mat šis mokestis, pagal principą „teršėjas moka“, įskaičiuotas į visų gyventojų ir verslo subjektų atliekų tvarkymo tarifus“, – sakė Šarūnas Jonas Tamulis, KRATC direktoriaus pavaduotojas.

Smulkinant baldus ir kitas didžiąsias atliekas, iš jų magnetais išimami metalai, kuriuos pardavus perdirbėjams taip pat mažinami atliekų tvarkymo kaštai visiems Klaipėdos regiono subjektams. O iki 30 cm dydžio medienos atraižų susmulkinti baldai tampa kuru ir yra naudojami energijos gamybai.

Ramunė Šličienė, KRATC ekologinės infrastruktūros skyriaus viršininkė

– Tikra tiesa, kad prieššventinės akcijos, išpardavimai ir dovanų pirkimo bumas gruodžio mėnesį suaktyvino didelių daiktų pirkimą. Todėl šiuo metu kur kas daugiau nei kitu metų laiku išmetama kartono, dovanų maišelių, plastiko, pakavimui naudojamo putplasčio.

Rūšiuojamų atliekų konteinerių angos yra mažos, tad per jėgą sukimšti į jas didžiules dėžes ar plastiko gabalus neįmanoma.

Galima kartono dėžes pjaustyti mažesniais gabalais, plastiko pakuotes taip pat laužyti ir bandyti sutalpinti į tam skirtus rūšiavimo konteinerius. Tačiau žmonės dažniausiai to nedaro ir palieka didžiąsias pakuotes prie konteinerių. Tai yra neleistina ir neteisinga. Kiemai paverčiami šiukšlynu, o sudrėkusios ir išpurvintos kartono pakuotės nebetinka perdirbimui.

Pats teisingiausias sprendimas – šias pakuotes kartu su nebereikalingais daiktais nuvežti į artimiausią didžiųjų atliekų aikštelę. Nes, nusipirkus naują buities daiktą ar baldą, senąjį vis tiek reikia išgabenti, tad tuo pačiu reiktų išvežti ir naujo daikto pakuotę.

Miesto didžiųjų atliekų surinkimo aikštelės prieš Kūčias (gruodžio 23 d.) dirbs iki 13 val., taip pat jos veiks ir gruodžio 30-ąją. Raudonai kalendoriuje pažymėtomis dienomis jos neveiks.

Kultūringai atsikratyti minėtų atliekų yra ne tik atliekų tvarkymo kultūros, bet ir taupumo požymis. Visi klaipėdiečiai moka tik už tų atliekų sutvarkymą, kurios išmetamos į komunalinių atliekų konteinerį. Spalvotųjų rūšiavimo konteinerių turinio išgabenimą bei tų atliekų sutvarkymą apmoka Lietuvos verslininkai.

Kuo daugiau pakuočių atliekų žmonės išmeta į rūšiavimo konteinerius arba atveža į aikšteles, tuo mažesnis atliekų kiekis atsiduria bendruosiuose konteineriuose ar šalia jų. O kuo mažiau atliekų patenka į komunalinių atliekų konteinerius, tuo rečiau reikia jas išvežti, mažiau perrūšiuoti, mažiau sudeginti. Todėl pirminis rūšiavimas, arba paprasčiau – rūšiavimas namuose, yra paprasčiausias būdas taupyti mokesčius už atliekų surinkimą ir sutvarkymą.

Klaipėdos miesto didžiųjų atliekų, antrinių žaliavų ir buityje susidariusių pavojingų atliekų surinkimo aikštelės Klaipėdoje yra Plieno g. 13 (tel. 8 655 94808), Tilžės g. 66A (tel. 8 655 94805) ir Šiaurės pr. 30 (tel. 8 655 94804).

Jos visos veikia nuo antradienio iki šeštadienio. Darbo dienomis atliekos čia priimamos 9–18 val., o šeštadienį – 10–14 val. Sekmadienį, pirmadienį ir valstybinių švenčių dienomis šios aikštelės nedirba.

Artėjant didžiausioms metų šventėms tradiciškai prasideda naujų daiktų ir dovanų pirkimo karštinė, o klaipėdiečių kiemai virsta  šiukšlynais. Seni nebereikalingi daiktai, naujų daiktų kartoninės pakuotės, deja, dažnai paliekami prie konteinerių. Kad tvarkos ir šventinės nuotaikos mieste būtų daugiau, klaipėdiečiai kviečiami nebeteršti savo kiemų ir nebereikalingus daiktus nemokamai atiduoti į didžiųjų atliekų surinkimo aikšteles, kurios įrengtos Šiaurės pr. 30, Tilžės g. 66A, Plieno g. 13, Klaipėdos mieste.

Į didžiųjų atliekų surinkimo aikšteles uostamiesčio gyventojai gali nuvežti ir palikti nebereikalingus baldus, buitinę techniką, padangas, statybinį laužą, buityje susidarančias  pavojingas ir kitas atliekas. Už atliekų priėmimą aikštelėse mokėti nereikia. Tuo tarpu užteršus kiemus papildomų išlaidų patiria konkretaus namo gyventojai arba visi klaipėdiečiai.

„Jei gyventojai nebenaudojamus daiktus tiesiog paliks prie konteinerių, gyvenamųjų namų administratoriams  teks patiems specialiai samdyti transportą ir darbo jėgą tokių netvarkingų konteinerių aikštelių sutvarkymui ir paliktų atliekų išvežimui, o visas patirtas išlaidas padalinti gyventojams“- aiškino Renata Chockevičienė, Klaipėdos miesto savivaldybės  aplinkosaugininkė.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ragina visus  klaipėdiečius šventinių pirkinių piko metu užsukti į didžiųjų atliekų surinkimo aikšteles  ir ten tvarkingai atsikratyti nereikalingais  daiktais. Visą gruodžio mėnesį kiekvienam klaipėdiečiui, atvežusiam atliekas  į šias aikšteles, Savivaldybės administracija padovanos po 2016 metų stalinį kalendorių.

Atliekų priėmimo aikštelės yra populiarios Skandinavijos šalyse ir daugelyje Vakarų Europos valstybių. Pasak aplinkosaugininkų, civilizuoti europiečiai jau kelis dešimtmečius  yra įpratę nebereikalingus daiktus patys nuvežti ir tvarkingai išrūšiuoti specialiai tam įrengtose vietose.   

Klaipėdoje tokios aikštelės veikia jau trečius metus. Jos taip pat vis labiau populiarėja.

„Dažniausiai žmonės atveža statybos ir remonto atliekas, baldus, padangas. O pastaruoju metu padaugėjo nebenaudojamos buitinės technikos – skalbimo mašimų, kompiuterių monitorių, televizorių. Taip pat panašu, kad žmonės išsivalo sandėliukus ir atveža pasenusių dažų, nebedėvimų rūbų“,-  pasakojo Ramunė Šlyžienė, Tilžės gatvėje esančios aikštelės vadybininkė.