Nuteistosios ir prokuratūros kasaciniai skundai antradienį buvo atmesti. Teismo sprendimas šioje byloje yra galutinis ir neskundžiamas.

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2016 metų gegužės 27 dienos nuosprendžiu D. Matuzienę pripažino kalta dėl pasikėsinimo apgaule gauti subsidiją Žilvičių kooperatinei bendrovei, kreditinio sukčiavimo, dokumentų klastojimo.

Kadangi panevėžietė yra nuteista ir kitoje baudžiamojoje byloje dėl dokumentų suklastojimo, bausmės subendrintos ir jai skirta beveik 8 tūkst. eurų bauda.

Buvusi bendrovės buhalterė, Radviliškio gyventoja Vitalija Miceikienė, pripažinta kalta dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, jai skirta 760 eurų bauda.

Teismas pripažino kaltu ir juridinį asmenį – Žilvičių kooperatinę bendrovę dėl pasikėsinimo apgaule gauti subsidiją, kreditinio sukčiavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, dokumentų klastojimo ir nusprendė šią bendrovę likviduoti.

Ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje atliko STT Panevėžio valdybos pareigūnai.

Jie teigia surinkę duomenis, leidžiančius pagrįstai teigti, kad buvo suklastoti dokumentai ir pateikti Nacionalinei mokėjimo agentūrai, siekiant apgaule gauti Europos Sąjungos ir Lietuvos beveik 200 tūkst.  eurų subsidiją (paramą) biokuro gamybos technologinei įrangai ir savivartei priekabai pirkti.

Gauti subsidijos nepavyko, nes STT Panevėžio valdybos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą ir pranešė Nacionalinei mokėjimo agentūrai apie padarytas nusikalstamas veikas.

Baudžiamosios bylos buvo išskirtos iš STT Panevėžio valdybos pareigūnų atlikto didelės apimties ikiteisminio tyrimo dėl galimai neskaidrių biokuro pirkimų organizavimo.

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2016 metų gegužės 27 dienos nuosprendžiu D. Matuzienę pripažino kalta dėl pasikėsinimo apgaule gauti subsidiją Žilvičių kooperatinei bendrovei, kreditinio sukčiavimo, dokumentų klastojimo.

Kadangi panevėžietė yra nuteista ir kitoje baudžiamojoje byloje dėl dokumentų suklastojimo, bausmės subendrintos ir jai skirta beveik 8 tūkst. eurų bauda, trečiadienį pranešė bylą tyrusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

Buvusi bendrovės buhalterė, Radviliškio gyventoja V. M., pripažinta kalta dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, jai skirta 760 eurų bauda.

Teismas pripažino kaltu ir juridinį asmenį – Žilvičių kooperatinę bendrovę dėl pasikėsinimo apgaule gauti subsidiją, kreditinio sukčiavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, dokumentų klastojimo ir nusprendė šią bendrovę likviduoti.

Po Šiaulių apygardos teismo ketvirtadienį paskelbto verdikto nuosprendis šioje byloje įsiteisėjo.

Ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje atliko STT Panevėžio valdybos pareigūnai.

Jie teigia surinkę duomenis, leidžiančius pagrįstai teigti, kad buvo suklastoti dokumentai ir pateikti Nacionalinei mokėjimo agentūrai, siekiant apgaule gauti Europos Sąjungos ir Lietuvos beveik 200 000 eurų subsidiją (paramą) biokuro gamybos technologinei įrangai ir savivartei priekabai pirkti.

Gauti subsidijos nepavyko, nes STT Panevėžio valdybos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą ir pranešė Nacionalinei mokėjimo agentūrai apie padarytas nusikalstamas veikas.

Baudžiamosios bylos buvo išskirtos iš STT Panevėžio valdybos pareigūnų atlikto didelės apimties ikiteisminio tyrimo dėl galimai neskaidrių biokuro pirkimų organizavimo.

Šią baudžiamąją bylą jau baigia nagrinėti Šiaulių apygardos teismas. Joje kaltinimai pareikšti D. Matuzienei, V. Matuzui, Žilvyčių kooperatinei bendrovei ir dar keliems asmenims.

Prokuratūra už kėsinimosi sukčiauti organizavimą veikiant organizuotoje grupėje siūlo kaltu pripažinti ir skirti realią penkerių metų laisvės atėmimo bausmę buvusiam Seimo nariui V. Matuzui.

V. Matuzą taip pat prašoma pripažinti kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi organizavimo veikiant organizuotoje grupėje ir kyšininkavimo.

Be laisvės atėmimo bausmės V. Matuzui siūloma skirti ir 37,6 tūkst. eurų baudą.

Laisvės atėmimo bausmę siūloma skirti ir V. Matuzo sutuoktinei D. Matuzienei. Prokuroras ją siūlo pripažinti kalta dėl pasikėsinimo sukčiauti, dėl padėjimo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi veikiant organizuotoje grupėje.

Už visus nusikaltimus D. Matuzienei siūloma skirti galutinę subendrintą 4 metų laisvės atėmimo bausmę.

STT Panevėžio valdybos pareigūnai teigia surinkę pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi ir sukčiaujant buvo siekiama Žilvičių kooperatinės bendrovės naudai užvaldyti didelės – ne mažiau nei apie 243 tūkst. eurų – vertės akcinės bendrovės „Panevėžio energija“ turto.

Radviliškio rajono apylinkės teismas D. Matuzienę buvo pripažinęs kalta, tačiau apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs Šiaulių apygardos teismas pernai lapkritį paskelbė, kad byloje nėra įrodymų, jog moteris būtų įvykdžiusi minėtus nusikaltimus.

Po šio nuosprendžio Panevėžio apygardos prokuratūra su skundu kreipėsi į Aukščiausiąjį Teismą.

Aukščiausiojo Teismo teisėjas Vytautas Masiokas paskelbė, kad Šiaulių apygardos teismo nuosprendis naikinamas ir byla šiam teismui perduodama nagrinėti iš naujo.

„Apeliacinės instancijos teismas paskelbė, kad buvo tik rengimasisis, o ne pasikėsinimas. Tačiau teismas iš esmės nepasisakė dėl įrodymų vertinimo ir faktinių aplinkybių nustatymo. Tai esminė klaida. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai kaip precedentu rėmėsi kita byla, nors abiejų bylų aplinkybės skiriasi, negalėjo remtis, pažeidė įstatymo reikalavimus, tai paveikė teisėtos nutarties priėmimą“, – sakė teisėjas V. Masiokas.

Ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos pareigūnai. Jie nustatė, esą 2011 metais Žilvičių kooperatinėje bendrovėje suklastoti dokumentai pateikti Nacionalinei mokėjimo agentūrai, siekiant apgaule gauti 685 250 litų (198 462 eurų) Europos Sąjungos ir Lietuvos valstybės paramą biokuro gamybos įrangai. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, gauti subsidijos nepavyko.

Nenagrinėtas ir Panevėžio apygardos prokuratūros skundas.

Trijų teisėjų kolegija nusprendė, kad prokuratūros ir nuteistosios ir jos gynėjo kasaciniai skundai neatitinka jiems keliamų reikalavimų, todėl teismo procesas nutrauktas. Teisėjai priminė, kad Aukščiausiajame Teisme bylos nagrinėjamos tik teisės taikymo aspektu.

Teismas atkreipė dėmesį, kad proceso dalyviai net ir posėdžio metu nepasinaudojo galimybe pateikti kreipimosi į kasacinį teismą teisinius argumentus, o dauguma kasacinių skundų teiginių buvo atkartoti kritikuojant apeliacinės instancijos atliktą įrodymų vertinimą.

D.Matuzienė ir jos gynėjas prašė palikti galioti anksčiau Kėdainių rajono apylinkės teismo šioje byloje paskelbtą išteisinamąjį nuosprendį, tuo metu Panevėžio apygardos prokuratūra prašė pripažinti D.Matuzienę kalta dar ir dėl turto pasisavinimo.

Tačiau Aukščiausiasis Teismas paliko galioti Kauno apygardos teismo šiemet balandžio 11 dieną priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo eksparlamentaro sutuoktinė pripažinta kalta dėl dokumentų suklastojimo, jai skirta 2 tūkst. 259 eurų bauda.

Ikiteisminį tyrimą atlikusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) teigia, kad STT Panevėžio valdybos pareigūnai surinko pakankamai duomenų, įrodančių nusikalstamas veikas. D.Matuzienė, dirbdama Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Mokymo skyriaus renginių koordinatore ir siekdama pateisinti ne tarnybos tikslais, bet asmeniniais reikalais panaudotus tarnybos degalus, suklastojo automobilio „Porsche“ 11 kelionės lapų ir juose savo parašytą žinomai melagingą informaciją apie tariamai nuvažiuotus maršrutus, ridas (km), automobilio spidometro rodmenis ir suklastotus kelionės lapus pateikė tarnybos buhalterijai.

Neseniai Šiaulių apygardos teismas išteisino D.Matuzienę byloje dėl pasikėsinimo apgaule gauti subsidiją Žilvičių kooperatinei bendrovei, sukčiavimo ir dokumentų klastojimo.

Radviliškio rajono apylinkės teismas moterį buvo pripažinęs kalta, tačiau apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs Šiaulių apygardos teismas paskelbė, kad byloje nėra įrodymų, jog moteris būtų įvykdžiusi minėtus nusikaltimus.

Be to, Šiaulių apygardos teismas nagrinėja dar vieną bylą, kurioje kaltinimai pareikšti D.Matuzienei, taip pat jos sutuoktiniui. Byloje dėl galbūt neskaidrių biokuro viešųjų pirkimų kaltinimai pareikšti penkiems asmenis: V.Matuzui, D Matuzienei, bendrovės „Panevėžio energija“ buvusiam vadovui Vytautui Šidlauskui ir jos darbuotojui Stanislovui Raipai, Žilvičių kooperatinės bendrovei ir jos valdybos pirmininkui Gintarui Žilėnui.

STT teigia, kad Panevėžio valdybos pareigūnai surinko pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi ir sukčiaujant organizuota grupė siekė Žilvičių kooperatinės bendrovės naudai užvaldyti didelės – ne mažiau nei apie 243 tūkst. eurų vertės – „Panevėžio energijos“ turto.

Kadangi Žilvičių kooperatinė bendrovė neturėjo tinkamos kokybės biokuro ir galimybių tiekti jį „Panevėžio energijai“, buvo surasta Estijos bendrovė, kuri galėtų dalyvauti konkurse ir atitiktų reikalavimus. Manoma, kad šiai bendrovei buvo garantuota sėkmė konkurse, jeigu tik ji sutiks veikti su Žilvičių kooperatine bendrove.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad Estijos bendrovei galbūt iš anksto buvo sudarytos išskirtinės sąlygos laimėti biokuro konkursą ne mažiau kaip 5 procentais didesne kaina nei Kainų komisijos kas mėnesį nustatoma vidutinė Lietuvoje supirkto biokuro žaliavos kaina.

Įtariama, kad lėšas – skirtumą tarp komisijos nustatomos vidutinės kainos ir organizuotos grupės pakeltos kainos (ne mažiau kaip 5 proc.) apgaule turėjo gauti Žilvičių kooperatinė bendrovė neva už transportavimo išlaidas. Tačiau iš tikrųjų šias paslaugas turėjo suteikti Estijos bendrovė, atsilygindama už tai, kad laimėjo konkursą.

Radviliškio rajono apylinkės teismas D.Matuzienę buvo pripažinęs kalta, tačiau apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs Šiaulių apygardos teismas praėjusią savaitę paskelbė, kad byloje nėra įrodymų, jog moteris būtų įvykdžiusi minėtus nusikaltimus.

„Šiaulių apygardos teismas iš esmės pakeitė Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo D.Matuzienė buvo pripažinta kalta už pasikėsinimą į kreditinį sukčiavimą ir buhalterinių dokumentų klastojimą. Šiaulių apygardos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, konstatavo, jog nėra jokių įrodymų, kad buvo pasikėsinta įvykdyti kreditorinį sukčiavimą“, – BNS sakė Šiaulių apygardos teismo atstovas spaudai Vytautas Jončas.

Anot jo, Šiaulių apygardos teismas, be kita ko, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika panašioje byloje.

„Išteisintoji parašu buvo davusi sutikimą naudotis jos asmens duomenimis. Kolegija konstatavo, kad šiuo atveju leidimas naudotis asmens duomenimis neužtraukia baudžiamosios atsakomybės“, – teigė V.Jončas.

Pasak teismo atstovo, taip pat pakeistas Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimas Žilvičių kooperatinės bendrovės atžvilgiu. Pirmos instancijos teismas buvo pripažinęs bendrovę kalta dėl pasikėsinimo apgaule gauti subsidiją, kreditinio sukčiavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, dokumentų klastojimo ir nusprendęs šią bendrovę likviduoti.

„Šiaulių apygardos teismas nusprendė juridinį asmenį Žilvičių kooperatinė bendrovė dėl pasikėsinimo į kreditorinį sukčiavimą išteisinti nesant jo veiksmuose šio nusikaltimo požymių“, – sakė V.Jončas.

Šiaulių apygardos teismo sprendimas gali būti skundžiamas kasacine tvarka.

Ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje atliko STT Panevėžio valdybos pareigūnai. Jie nustatė, esą 2011 metais kooperatinėje bendrovėje suklastoti dokumentai pateikti Nacionalinei mokėjimo agentūrai, siekiant apgaule gauti 685 250 litų (198 462 eurų) Europos Sąjungos ir Lietuvos valstybės paramą biokuro gamybos įrangai. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, gauti subsidijos nepavyko.

Šiuo metu Šiaulių apygardos teisme taip pat nagrinėjama baudžiamoji byla, kuri buvo išskirta iš STT ikiteisminio tyrimo dėl galimai neskaidrių biokuro pirkimų. Kaltinimai šioje byloje pareikšti V.Matuzui, D.Matuzienei, buvusiam bendrovės „Panevėžio energija“ vadovui Vytautui Šidlauskui ir buvusiam darbuotojui Stanislovui Raipai, Žilvičių kooperatinei bendrovei ir jos valdybos pirmininkui Gintarui Žilėnui.

Kaip pranešė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), už šiuos nusikaltimus jai skirta 5,7 tūkst. eurų bauda. D.Matuzienei šis nuosprendis – antrasis. Kauno apygardos teismas balandžio 11 dieną pripažino ją kalta dėl dokumentų suklastojimo ir skyrė jai 2259 eurų baudą.

Radviliškio gyventoja Vitalija Miceikienė, buvusi šios bendrovės buhalterė, pripažinta kalta dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo. Jai skirta 760 eurų bauda.

Radviliškio rajono apylinkės teismas pripažino kalta ir Žilvičių kooperatinę bendrovę – dėl pasikėsinimo apgaule gauti subsidiją, kreditinio sukčiavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, dokumentų klastojimo ir nusprendė šią bendrovę likviduoti.

Ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje atliko STT Panevėžio valdybos pareigūnai. Jie nustatė, kad 2011 metais kooperatinėje bendrovėje suklastoti dokumentai pateikti Nacionalinei mokėjimo agentūrai, siekiant apgaule gauti 685 250 litų (198 462 eurų) Europos Sąjungos ir Lietuvos valstybės paramą biokuro gamybos įrangai. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, gauti subsidijos nepavyko.

Šiuo metu Šiaulių apygardos teisme taip pat nagrinėjama baudžiamoji byla, kuri buvo išskirta iš STT ikiteisminio tyrimo dėl galimai neskaidrių biokuro pirkimų. Kaltinimai šioje byloje pareikšti V.Matuzui, D.Matuzienei, buvusiam bendrovės „Panevėžio energija“ vadovui Vytautui Šidlauskui ir buvusiam darbuotojui Stanislovui Raipai, Žilvičių kooperatinei bendrovei ir jos valdybos pirmininkui Gintarui Žilėnui. Byloje praėjusią savaitę paskirta pertrauka, toliau bylą teismas nagrinės rugsėjo 19 dieną.

Buvusio Seimo nario Vito Matuzo žmona Danutė Matuzienė kalta dėl dokumentų suklastojimo, patvirtino Kauno apygardos teismas.

Jis, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, pirmadienį paskelbė, kad D.Matuzienei skiriama 2259 eurų bauda, pranešė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

Ši baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėta pakartotinai. Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėjo nuo jo paskelbimo dienos.

Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad dirbdama Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyboje Mokymo skyriaus renginių koordinatore ir siekdama pateisinti asmeniniais reikalais panaudotus tarnybos degalus, D.Matuzienė suklastojo automobilio „Porsche“ 11 kelionės lapų, kuriuose savo parašu patvirtino įrašytą žinomai melagingą informaciją apie tariamai nuvažiuotus maršrutus, ridą (km), automobilio spidometro rodmenis ir suklastotus kelionės lapus pateikė įmonės buhalterijai.

Radviliškio rajono apylinkės teisme nagrinėjama kita baudžiamoji byla, kurioje D.Matuzienė kaltinama pasikėsinimu apgaule gauti didelės vertės Europos Sąjungos paramą, dokumentų klastojimu ir apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu.

Bylos duomenimis, vienoje kooperatinėje bendrovėje galėjo būti suklastoti dokumentai ir pateikti Nacionalinei mokėjimo agentūrai, siekiant apgaule gauti daugiau nei 685 tūkst. litų (apie 200 tūkst. eurų) subsidiją biokuro gamybos technologinei įrangai ir savivarčio priekabai pirkti. Gauti subsidijos nepavyko, nes STT Panevėžio valdybos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą ir pranešė Nacionalinei mokėjimo agentūrai apie padarytas nusikalstamas veikas.

Šios bylos buvo išskirtos iš STT Panevėžio valdybos pareigūnų atlikto didelės apimties ikiteisminio tyrimo dėl galbūt neskaidrių biokuro pirkimų organizavimo.

Baudžiamąją bylą perdavus teismui, kaltinimai joje pateikti buvusiam Seimo nariui V.Matuzui, jo sutuoktinei D.Matuzienei, akcinės bendrovės „Panevėžio energija“ buvusiam vadovui Vytautui Šidlauskui, buvusiam „Panevėžio energijos“ darbuotojui S.R., „Žilvičių kooperatinės bendrovės“ valdybos pirmininkui G.Ž. ir juridiniam asmeniui – „Žilvičių kooperatinei bendrovei“.

Pareigūnų duomenimis, piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi ir sukčiaudama organizuota grupė siekė „Žilvičių kooperatinės bendrovės“ naudai užvaldyti didelės – ne mažiau nei 243 tūkst. eurų – vertės bendrovės „Panevėžio energija“ turto.

Panevėžio apygardos prokuratūra kartu su Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) baigė ikiteisminį tyrimą ir teismui perdavė bylą dėl galbūt neskaidrių biokuro viešųjų pirkimų organizavimo.

Kaltinimai šioje baudžiamojoje byloje yra pareikšti penkiems asmenis, tarp jų – buvusiam Seimo nariui Vitui Matuzui, jo sutuoktinei Danutei Matuzienei, akcinės bendrovės „Panevėžio energija“ buvusiam vadovui Vytautui Šidlauskui, buvusiam „Panevėžio energijos“ darbuotojui S.R., „ŽilVyčių kooperatinės bendrovės“ valdybos pirmininkui G.Ž. ir juridiniam asmeniui – „ŽilVyčių kooperatinei bendrovei“, antradienį pranešė Generalinė prokuratūra.

STT teigia, kad Panevėžio valdybos pareigūnai surinko pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi ir sukčiaujant organizuota grupė siekė „ŽilVyčių kooperatinės bendrovės“ naudai užvaldyti didelės – ne mažiau nei apie 243 tūkst. eurų vertės bendrovės „Panevėžio energija“ turto.

Kadangi „ŽilVyčių kooperatinė bendrovė“ neturėjo tinkamos kokybės biokuro ir galimybių tiekti tokį biokurą bendrovei „Panevėžio energija“, buvo surasta Estijoje registruota akcinė bendrovė, kuri galėtų dalyvauti bendrovės „Panevėžio energijos“ viešųjų pirkimų konkurse ir atitiktų tiekėjui keliamus reikalavimus. Manoma, kad šiai bendrovei buvo garantuota sėkmė viešųjų pirkimų konkurse, jeigu tik ji sutiks dalyvauti veikloje su „ŽilVyčių kooperatinės bendrove“.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad minėtai Estijos bendrovei galbūt iš anksto buvo sudarytos išskirtinės sąlygos laimėti biokuro viešąjį pirkimo konkursą ne mažiau kaip 5 procentais didesne kaina nei Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – VKEKK) kas mėnesį nustatoma vidutinė Lietuvoje supirkto biokuro žaliavos kaina.

Įtariama, kad lėšas – skirtumą tarp VKEKK kas mėnesį nustatomos vidutinės Lietuvoje supirkto biokuro žaliavos kainos ir organizuotos grupės pakeltos kainos (ne mažiau kaip 5 procentais) apgaule turėjo gauti „ŽilVyčių kooperatinė bendrovė“ neva už transportavimo išlaidas. Tačiau iš tikrųjų transportavimo paslaugas pagal išankstinį susitarimą turėjo suteikti Estijos bendrovė, atsilygindama už tai, kad laimėjo viešųjų pirkimų konkursą.

Nusikalstamos veikos nepavyko baigti, nes STT apie pradėtą ikiteisminį tyrimą informavo bendrovę „Panevėžio energija“, kuri nutraukė biokuro pirkimo-pardavimo sutartį.

Taip pat šioje baudžiamojoje byloje STT Panevėžio valdybos pareigūnai teigia surinkę pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad akcinėje bendrovėje „Panevėžio energija“ galėjo neskaidriai vykdyti viešuosius pirkimus, kurių vertė beveik 155 tūkst. eurų.

Įtariama, kad šie pirkimai buvo suorganizuoti taip, kad juos laimėtų „ŽilVyčių kooperatinė bendrovė“. Be to, šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad buvusiam Seimo nariui V.Matuzui galbūt buvo duotas ne mažiau kaip 388 eurų vertės kyšis – sumokant už jo medžiokles profesionalios medžioklės plotuose Pašilių miške. Gali būti, kad taip buvo atsilyginta už jo, kaip Seimo nario bei Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojo, palaikymą svarstant Generalinei urėdijai svarbaus įstatymo projektą Seime.

Šiuo metu Radviliškio rajono apylinkės teisme nagrinėjama į atskirą atskirta baudžiamoji byla. Joje juridinis asmuo – kooperatinė bendrovė, buvusio Seimo nario V.Matuzo žmona D Matuzienė ir bendrovės buhalterė kaltinami bandymu galbūt apgaule gauti Europos Sąjungos ir Lietuvos 202 tūkst. 734 eurų paramą technikai, skirtai biokuro gamybai, įsigyti.

Gauti subsidiją nepavyko, nes STT Panevėžio valdybos pareigūnai, atlikę ikiteisminį tyrimą ir turėdami duomenų apie galbūt padarytas nusikalstamas veikas, apie tai informavo Nacionalinę mokėjimų agentūrą. Taip pat iš šios bylos buvo atskirti dar keli ikiteisminiai tyrimai, kai kuriuose jų jau yra įsiteisėję teismų nuosprendžiai, taip pat yra ir bylų, kurios dar nagrinėjamos teismuose.

Vilniaus apygardos teismas liepą V. Matuzą išteisino kitoje byloje dėl kyšininkavimo, sukčiavimo ir piktnaudžiavimo Seimo nario padėtimi.

Prokuratūra siekė įrodyti, jog tuometinis parlamentaras faktiškai vadovavo labdaros ir paramos fondui, o jam aukoję verslininkai sulaukė V. Matuzo paramos Seime. Šis išteisinamasis teismo nuosprendis yra apskųstas.

Radviliškio rajono apylinkės teismui penktadienį nepavyko pradėti buvusio Seimo nario Vito Matuzo žmonos Danutės Matuzienės bylos.

Baudžiamosios bylos posėdis atidėtas, nes kita kaltinamoji Vitalija Miceikienė nebuvo gavusi tinkamo kaltinamojo akto ir neatvyko jai paskirta Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatė, BNS pranešė teismo atstovė spaudai Renata Barzinskienė.

Po posėdžio V.Miceikienei buvo įteiktas tinkamas kaltinamasis aktas. Teismas kreipsis į Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kad būtų paskirta kita advokatė.

Kitas posėdis numatomas vasario 25 dieną, liudytojai į jį nekviečiami.

Pernai gruodį Generalinė prokuratūra pranešė, kad teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje bendrovė direktorė D.Matuzienė kaltinama dėl pasikėsinimo apgaule gauti didelės vertės Europos Sąjungos paramą bei dokumentų klastojimo.

Kartu su ja bus teisiama Radviliškio gyventoja V.Miceikienė, ji kaltinama apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos pareigūnų atlikto ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad Žilvyčių kooperatinėje bendrovėje galėjo būti suklastoti dokumentai ir pateikti Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Taip esą siekta apgaule gauti 685 tūkst. 250 litų (198 tūkst. 462 eurų) paramą iš Europos Sąjungos ir Lietuvos biokuro gamybos technologinei įrangai ir savivartei priekabai pirkti. 

„Trūko labai nedaug, kad parama jau būtų pervesta šiai sunkiai finansiškai besiverčiančiai kooperatinei bendrovei. Savo planų įtariamiesiems nepavyko įgyvendinti tik todėl, kad STT pradėjo ikiteisminį tyrimą ir pranešė Nacionalinei mokėjimo agentūrai apie galimai padarytas nusikalstamas veikas“, – yra sakiusi šiam ikiteisminiam tyrimui vadovavusi Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Aurelija Gališanskytė. 

Žilvyčių kooperatinei bendrovei įtarimai pateikti kaip juridiniam asmeniui.

Tai ne pirma baudžiamoji byla, išskirta iš STT Panevėžio valdybos pareigūnų atliekamo didelės apimties ikiteisminio tyrimo dėl galbūt neskaidraus biokuro verslo organizavimo, kuriame įtarimai pateikti buvusiam Seimo nariui V.Matuzui ir jo žmonai D.Matuzienei.

Vienoje iš išskirtų bylų D.Matuzienei jau paskelbtas apkaltinamasis nuosprendis. Pernai lapkritį Kauno apygardos teismas ją nuteisė dėl svetimo turto pasisavinimo ir dokumentų klastojimo bei skyrė 13 tūkst. litų (3765 eurų) baudą. Teismas taip pat nusprendė iš jos valstybės naudai išieškoti 4680 litų (1355 eurus) už sunaudotą kurą.

Teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje bendrovės direktorei, buvusio Seimo nario Vito Matuzo žmonai Danutei Matuzienei pareikšti įtarimai dėl pasikėsinimo apgaule gauti didelės vertės Europos Sąjungos paramą bei dokumentų klastojimo.

Kartu su ja bus teisiama ir Radviliškio gyventojai V.M., ji kaltinama apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu, penktadienį pranešė Generalinė prokuratūra.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos pareigūnų atlikto ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad vienoje kooperatinėje bendrovėje galimai buvo suklastoti dokumentai ir pateikti Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Taip buvo siekiama apgaule gauti 685 tūkst. 250 litų paramą iš Europos Sąjungos ir Lietuvos biokuro gamybos technologinei įrangai ir savivartei priekabai pirkti. 

„Trūko labai nedaug, kad parama jau būtų pervesta šiai sunkiai finansiškai besiverčiančiai kooperatinei bendrovei. Savo planų įtariamiesiems nepavyko įgyvendinti tik todėl, kad STT pradėjo ikiteisminį tyrimą ir pranešė Nacionalinei mokėjimo agentūrai apie galimai padarytas nusikalstamas veikas“, – sakė šiam ikiteisminiam tyrimui vadovavusi Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Aurelija Gališanskytė. 

Šią savaitę Panevėžio apygardos prokuratūra minėtą baudžiamąją bylą perdavė nagrinėti Radviliškio rajono apylinkės teismui. 

Tai jau ne pirma baudžiamoji byla, išskirta iš STT Panevėžio valdybos pareigūnų atliekamo didelės apimties ikiteisminio tyrimo dėl galimai neskaidraus biokuro verslo organizavimo, kuriame įtarimai pareikšti buvusiam Seimo nariui V.Matuzui ir jo žmonai D.Matuzienei.

Vienoje iš išskirtų bylų D.Matuzienei jau paskelbtas apkaltinamasis nuosprendis. Neseniai Kauno apygardos teismas ją nuteisė dėl svetimo turto pasisavinimo ir dokumentų klastojimo bei paskyrė 13 tūkst. litų baudą. Teismas taip pat nusprendė iš jos valstybės naudai išieškoti 4 tūkst. 680 litų už sunaudotą kurą.