Už jos kandidatūrą balsavo 52 Seimo nariai, prieš buvo devyni, susilaikė trys politikai.

Menotyrininkė, architektūrologė, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistė - ekspertė E. Karalevičienė Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininko pareigas galės eiti ne ilgiau, negu baigsis jos, kaip komisijos narės, kadencija.

Skirti E. Karalevičienę Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininke dar vienai kadencijai pasiūlė pati komisija. Šias pareigas ji eina nuo 2015 metų.

Seimo Kultūros komitetas buvo nepritaręs jos kandidatūrai.

Pagrindinė Valstybinės kultūros paveldo komisijos misija – dalyvauti formuojant kultūros paveldo apsaugos politiką ir strategiją, informuoti Seimą, prezidentą ir Vyriausybę apie kultūros paveldo apsaugos problemas, rengti įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kultūros paveldo apsauga, projektus.

Seimo Kultūros komitetas nepritarė, kad Evelina Karalevičienė antrą kadenciją vadovautų Valstybinei kultūros paveldo komisijai.

Už jos paskyrimą antrai kadencijai šią savaitę surengus slaptą balsavimą buvo du komiteto nariai, prieš – penki.

„Balsavimas buvo slaptas. Diskusija nepasakyčiau, kad buvo audringa, bet buvo šnekama apie komisijos santykius su departamentu“, – komisijos poziciją BNS komentavo Kultūros komiteto pirmininkas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas Ramūnas Karbauskis.

Komiteto narys „valstietis“ Stasys Tumėnas BNS paaiškino, kad parlamentarams užkliuvo E. Karalevičienės vadovaujamos Valstybinės kultūros paveldo komisijos nesutarimas su Kultūros paveldo departamentu (KPD).

„Komiteto nariams kilo įvairių minčių, ypač užkliuvo faktas, kad akivaizdu, jog nėra bendros šnekos su KPD ir jos vadove. Tai buvo išsakyta komiteto posėdyje“, – sakė S. Tumėnas.

„Be galo vertinu profesionalumą, bet nevertinu žmonių, kurie viską vertina remdamiesi asmeniškumais. Tie konfliktai tarp komisijos ir departamento vyksta nuolatos. Manau, kad šiuo atveju asmeniškumai paėmė viršų prieš profesionalumą“, – BNS teigė kitas komiteto narys konservatorius Vytautas Kernagis.

Kultūros politikos klausimais valstybės vadovams patarianti Seimo skiriama komisija nepritarė KPD praėjusių metų veiklos ataskaitai, taip pat buvo parengusi dokumento projektą, kad reikėtų apriboti departamento galias.

Komisija siūlo iš KPD atimti kontrolės funkciją, nes dabar departamentas vykdo ir kultūros vertybių apskaitą, ir paveldotvarką, ir kontrolę, tuo metu demokratinėje valstybėje šias funkcijas būtina atskirti. Pažymima, kad toks funkcijų perdavimas vienai institucijai yra ydingas – suponuoja neskaidrumą, teisėtumo neužtikrinimo ir korupcijos riziką bei kultūros paveldo nykimą.

Komisija svarstė siūlymą inicijuoti esminę KPD pertvarką, nes „kultūros paveldo apsauga dėl neveiksmingos esamo valstybinio kultūros paveldo apsaugos administravimo sistemos pasiekė kritinę būseną“. Anot komisijos, didėja visuomenės grupių nepasitenkinimas valstybiniu kultūros paveldo funkcijų vykdymu, o dėl skirtingų kultūros paveldo apsaugos funkcijų – apskaitos, paveldotvarkos ir kontrolės – priskyrimo vienai institucijai, t. y. KPD, „paveldosauga tapo neveiksni, o kultūros paveldas nyksta“.

Tuo metu R. Karbauskis įžvelgė teigiamų dalykų, kad kai kada skiriasi Valstybinės kultūros paveldo komisijos ir KDP požiūriai.

„Asmeninė mano pozicija galbūt būtų ne dėl pačios komisijos pirmininkės, dėl komisijos darbo. Šita komisija yra reali atsvara būtent departamento sprendimams. Kai kurie tyrimai prasidėjo, nes buvo ginčas dėl požiūrio. Balansas turėtų likti kas bebūtų pirmininkas, nes jeigu abi institucijos neįsiklausys į tam tikrų interesų grupių klausimus dėl to, ar pažeidžiami viešieji interesai, ar nepažeidžiami, ar daro statybininkai, vystytojai pažeidimus, ar nedaro, bus negerai, jeigu niekas nesiklausys“, – BNS sakė Kultūros komiteto vadovas.

Skirti E. Karalevičienę Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininke antrai kadencijai pasiūlė pati komisija. Ji renka savo vadovą. Todėl net Kultūros komitetui nepritarus jos kandidatūrai, jis bus teikiama Seimui.

„Seime gali būti ir kitas sprendimas“, – svarstė R. Karbauskis.

Menotyrininkė, architektūrologė, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistė – ekspertė E. Karalevičienė Valstybinei kultūros paveldo komisijai vadovauja nuo 2015 metų.

Pagal įstatymą, Paveldo komisijos pirmininką Kultūros komiteto teikimu iš Paveldo komisijos narių skiria ir atleidžia Seimas. Jo kandidatūrą Kultūros komitetui teikia komisija.

Paveldo komisija yra Seimo, prezidento ir Vyriausybės ekspertė bei patarėja kultūros paveldo valstybinės politikos ir jos įgyvendinimo klausimais.

Tuo metu KPD yra valstybės įstaiga, atskaitinga Kultūros ministerijai. Nuo 2008 metų kovo departamentui vadovauja Diana Varnaitė.

Pribloškianti ekspertų išvada

Lygiai prieš pusantrų metų uostamiesčio savivaldybės administracijos užsakymu buvo atlikta Klaipėdos miesto susisiekimo plėtros galimybių studija.

Ją atliko autoritetingi ekspertai – susisiekimo specialistai dr. Aivaras Braga ir dr. Martynas Starevičius bei architektas Laurynas Byla.

Šis jų darbas miestui kainavo apie 40 tūkst. eurų. Ekspertai be kita ko plačiai palietė ir būsimo Bastionų tilto problematiką.

Jie pripažino, jog "atsiradus naujam tiltui per Danę, atsiras dar viena šiaurinės ir pietinės miesto dalių jungtis, kas leistų paskirstyti šiaurės ir pietų kryptimi mieste judančius transporto srautus, sumažinti kitų tiltų per Danę mieste apkrovimą, leistų formuoti naujus ar keisti viešojo transporto maršrutus, o tai iš dalies prisidėtų prie darnaus judumo principų įgyvendinimo Klaipėdos mieste" (kalba netaisyta).

Vis dėlto išsami specialistų analizė parodė, jog šios "priemonės įgyvendinimas susisiekimo sistemos požiūriu neduoda naudos".

Kitaip tariant, milijonus kainuosiantis pakeliamas ar nepakeliamas Bastionų tiltas miestui yra nenaudingas.

Maža to, paaiškėjo, kad dešimtis tūkstančių eurų kainavusi galimybių studija tėra tik rekomendacinio pobūdžio, jos išvadų galima ir nepaisyti.

Klausimas nekvestionuojamas?

Klaipėdos miesto susisiekimo plėtros galimybių studijos ekspertų išvados sudomino Valstybinę kultūros paveldo komisiją.

Jos pirmininkė Evelina Karalevičienė kreipėsi į uostamiesčio vadovus prašydama, kad šie surengtų pasitarimą su kompetentingais paveldosaugos ir kitų susijusių sričių specialistais bei vietos gyventojų atstovais, siekiant "tinkamai įvertinti tokių statybų poveikį Klaipėdos senamiesčiui, Klaipėdos naujamiesčiui ir buvusiai Bastionų komplekso teritorijai".

Ši komisija birželį posėdžiavo Klaipėdoje. Vienas jai rūpimų klausimų buvo tilto per Danės upę statyba.

"Mes taip pat matėme Susisiekimo plėtros galimybių studijos išvadą, kad Bastionų tiltas miestui nenaudingas, tačiau pinigai, kuriuos ketinama investuoti, yra labai dideli. Todėl ir kilo klausimas, ar verta tuos pinigus eikvoti. Bet mus labiausiai domina tų statybos darbų įvertinimas, jų poveikis senamiesčiui, naujamiesčiui, bastionų kompleksui ir pačios bendruomenės nuomonė. Ar jie tikrai taip jau priima tą naujovę su dideliu entuziazmu?" – dienraščiui teigė E.Karalevičienė.

Po pokalbio su miesto vadovais Valstybės kultūros paveldo komisijos vadovė neslėpė, kad jai susidarė įspūdis, jog tilto statybos klausimas tarsi ir negali būti kvestionuojamas, nes taip jau yra nuspręsta.

Vis dėlto E.Karalevičienė primygtinai prašė dėl būsimo tilto surengti dar vieną susitikimą-diskusiją su gyventojais bei specialistais.

Atsišaudė paveldosaugininkas?

Toks susitikimas surengtas nebuvo. Tačiau Klaipėdos savivaldybė Valstybinei kultūros paveldo komisijai vis dėlto atsiuntė išsamų paaiškinimą, kodėl to nepadarė.

Dokumentas pasirašytas administracijos direktoriaus Sauliaus Budino vardu, tačiau jį parengė Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška.

Jis paaiškino, kodėl miesto valdžia neketina vykdyti komisijos prašymo, nors esą supranta "Valstybinės kultūros paveldo komisijos susirūpinimą dėl Klaipėdos senamiesčio, Naujamiesčio ir Bastionų komplekso apsaugos".

"Dėl Klaipėdos miesto susisiekimo plėtros galimybių studijos, norime paaiškinti, jog šios studijos rengėjai, vertindami susisiekimo plėtros galimybes, iš esmės rėmėsi vieninteliu kriterijumi – ekonominės naudos. Studija nevertino nei socialinio, nei paveldosauginio aspekto. Todėl teiginys, jog Bastionų tilto statyba "neduos naudos", turi būti vartojamas tik su tam tikromis išlygomis ir paaiškinant šio teiginio vartojimo kontekstą", – taip savivaldybės darbuotojas interpretavo 40 tūkst. eurų kainavusios ekspertų studijos išvadas.

Saugos kitų sąskaita?

Vienas kertinių Bastiono tilto šalininkų argumentų yra tas, kad dėl sunkiasvorio viešojo transporto eismo apkrovas nuolat patiria ir dėl to genda kultūros paveldo objektas – Biržos tiltas, jau nekalbant apie dar 15 kultūros paveldo objektų, esančių Tiltų gatvėje.

Teigiama, kad tuos pastatus labai veikia vibracija, o šalia gyvenantys žmonės patiria diskomfortą dėl padidėjusios taršos ir triukšmo, viršijančio nustatytas normas.

Nukreipus automobilių eismą alternatyviu maršrutu, būtų galima išvengti aukščiau aprašytų problemų.

Čia jų galbūt ir bus išvengta, tačiau tos problemos, kaip prognozuojama, neišvengiamai persikels į Bangų, Gluosnių ir Baltikalnio gatves.

Bastionų tilto adeptai įsitikinę, kad pastačius naują tiltą per Danę atsirastų papildomos galimybės gaivinant Klaipėdos senamiestį.

"Transformavus Tiltų gatvę į pėsčiųjų gatvę, būtų sukurtas naujas traukos objektas, kuriame veiktų lauko kavinės, parduotuvės, pramogų, turizmo, kultūrines paslaugas siūlančios įmonės".

Peršasi išvada, kad dėl metų metus besitęsiančio senamiesčio merdėjimo kaltas viešojo transporto srautas, riedantis per Biržos tiltą.

Galiausiai atsakyme Valstybinei kultūros paveldo komisijai rašoma: "Ginče, kuris vyksta dėl Bastionų gatvės statybos, labai svarbus ir kitas, teisinis aspektas. Jūsų minima Klaipėdos miesto susisiekimo plėtros galimybių studija yra rekomendacinio pobūdžio dokumentas. Jo netvirtino miesto taryba. Jis nėra privalomas įvairioms institucijoms, veikiančioms Klaipėdos miesto teritorijoje."

Turtas nuvertėjo perpus

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro specialistai dar pernai gruodį netvirtino Bastionų tilto teritorijos detaliojo plano būtent todėl, kad prognozuojamas automobilių srautas, pastačius tiltą, išaugtų beveik keturis kartus.

Tai yra iki 1,7 tūkst. automobilių per valandą ir jų skleidžiamas triukšmas visą parą viršytų leistinus dydžius, reglamentuotus Lietuvos higienos normų, ir tai kenktų šalia gyvenančių žmonių sveikatai.

Tačiau jau po mėnesio higienistų nuomonė pasikeitė, nes savivaldybė pažadėjo permainas techniniame projekte – įsipareigojo perkloti Bangų gatvės tašytų akmenų grindinį ir taip mažinti mašinų keliamą triukšmą.

Nuo gatvės pusės žadėjo apželdinti sklypus ir sukurti triukšmą slopinantį atitvarą, taip pat įspėjamaisiais ženklais ketinama mažinti leistiną transporto greitį, pakloti lygesnę kelio dangą.

Numatytos ir kompensacinės priemonės Bangų gatvės 6, 8, 9, 13, 15 namų bei Gluosnių gatvės 6 namo gyventojams, "jeigu kitos triukšmo mažinimo priemonės nebūtų pakankamos ir atlikti matavimo duomenys patvirtintų tokias būtinybes taikyti".

Pradžioje Bangų gatvės gyventojai, aršiai gynę savo teises gyventi ne magistralėje, kuri veikiausiai atsiras jiems po langais, pastačius Bastionų tiltą, nuleido rankas ir tyliai skundžiasi nuvertėjusiais būstais.

Prieš 9 metus butą viename Bangų gatvės namų įsigijusi klaipėdietė, už jį sumokėjusi 54 tūkst. eurų bei į remontą investavusi solidžią sumą, apgailestavo, kad jos būstas šiandien nuvertėjo perpus būtent dėl naujo tilto atsiradimo perspektyvų.

Žmonės neabejoja, kad už tai jiems jokia kompensacija sumokėta nebus.

Nespėjo ketvirčiuoti

1921 m. pastatytas tiltas vakar turėjo būti padalytas į keturias dalis.

Pagrindinėje susisiekimo arterijoje tarp Klaipėdos ir Šilutės esantis tiltas per Veiviržą įmonės darbininkų jau buvo pradėtas ardyti, nors dėl jo išsaugojimo aistros verda jau aukščiausiu lygiu.

Tikėtina, kad istorinis paminklas tyliai būtų supjaustytas, jei ne ketvirtadienio rytą įvykio vietoje netikėtai pasirodę paveldosaugininkai, kurie įteikė darbus vykdžiusios bendrovės atstovams įsakymą dėl darbų stabdymo.

Vietos gyventojų ir visuomenininkų kova už šimtamečio tilto išsaugojimą tęsiasi jau kelis mėnesius.

Tačiau ryžtingų žingsnių šioje istorijoje nebuvo imtasi, kol tilto išsaugojimu nepradėjo domėtis dienraštis "Klaipėda".

Paaiškėjo, kad Klaipėdos rajono tarybos patvirtinta nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba dar prieš keletą savaičių buvo priėmusi protokolą, kuriame buvo įvardytas siekis išsaugoti beveik šimto metų metalinio tilto autentiškas dalis.

Bet ekspertų svaraus žodžio iki šiol niekas nepanoro išgirsti.

"Mūsų komisija vyko į vietą apžiūrėti vykdomų darbų. Buvo iškviestas projektuotojas iš Vilniaus. Iš tiesų, dalis atraminių detalių yra visiškai supuvę. Tačiau mūsų nuostata griežta – būtina išsaugoti autentiškas tilto santvaras, nes tai yra to laikmečio istorinis elementas. Mums buvo pažadėta, kad tai bus padaryta", – aiškino Janina Valančiūtė, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistė ir rajono kultūros paveldo vertinimo tarybos narė.

Nemato, ką saugoti

Tačiau kol rajono paveldosaugininkai džiūgavo, kad neva nuveikė itin daug, tiltas ir toliau buvo ardomas. Šalia jau pastatytas kitas, laikinas tiltas, o šiuo metu nuo senojo tilto buvo ardoma asfalto danga.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos konsultantas Evaldas Tamariūnas dienraštį tikino, kad nei bendruomenės emocijos, nei visuomenininkų siekiai nesustabdys projekto vykdymo.

"Dėl tilto per Veiviržą rekonstravimo yra pasirašyta darbų sutartis su įmone "Lemminkainen Lietuva". Sutarties vertė – 1,598 mln. eurų. Darbų pabaiga numatyta 2017 m. spalio 26 d. Rekonstravimo metu bus rekonstruotos esamos atramos. O perdanga ir paklotas bus įrengti nauji. Darbai vykdomi gavus leidimus iš Klaipėdos ir Šilutės rajonų savivaldybių. Techninis projektas parengtas ir suderintas su visomis suinteresuotomis institucijomis. Projekto keisti dabartinėje stadijoje negalima, o ir nebūtina saugoti konstrukcijų, nes tiltas nepriklauso Nekilnojamajam kultūros paveldui", – aiškino E.Tamariūnas.

Pasak kelių direkcijos atstovo, tiltas yra labai blogos būklės – visos metalinės konstrukcijos surūdijusios.

"Ir tikrai nesaugotinos. Tilto tarnavimo laikas yra pasibaigęs, naudotis tokiu tiltu buvo nesaugu. Kadangi tiltas yra svarbiame krašto kelyje Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda, jis turi atlaikyti dabartines apkrovas. Praeitame šimtmetyje projektuoti tiltai buvo skaičiuojami kitoms apkrovoms. Bendruomenės norai yra emociniai, bet tiltas nėra paminklas – juo turime naudotis, todėl jie turi būti stiprūs ir saugūs", – tikino E.Tamariūnas.

Sustabdė darbus

Aiškinantis, ko vertas rajono nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos žodis, paaiškėjo, kad būdų įtraukti šį tiltą į nekilnojamojo paveldo saugomų objektų sąrašą vis dėlto yra.

Po dienraščio kreipimosi į Kultūros paveldo departamentą, departamento direktoriaus pavaduotojas Algimantas Degutis, peržiūrėjęs visą departamentui pateiktą medžiagą, užvakar pasirašė įsakymą dėl šio tilto įtraukimo į saugotinų objektų sąrašą.

"Peržiūrėjau dokumentus ir pasirašiau įsakymą dėl inicijavimo šį objektą įtraukti į saugotinų sąrašą. Tai reiškia, kad rašysime raštą Klaipėdos rajono savivaldybei, kad šioji skubiai inicijuotų vertinimo tarybos akto patvirtinimą. Mūsų inspektoriai nuvyko į vietą ir sustabdė darbus, nes kelininkai jau norėjo pjaustyti šį tiltą", – vakar situaciją komentavo A.Degutis.

Tai reiškia, kad iki to momento, kol tiltas bus įtrauktas į saugojamų objektų sąrašą, praeis dar laiko.

"Rajono kultūros objektų vertinimo taryba parengė tik protokolą, kad reikia akto. Ir viskas. Pats protokolas nieko nereiškia. Pati rajono savivaldybė turi inicijuoti akto projekto parengimą ir savo taryboje jį apsvarstyti. Viskas savivaldybės rankose. Tai ji turi nuspręsti, ar įtraukti šį objektą į registrą, jei jie balsuos, mes įregistruosime", – patikino A.Degutis.

Tokia objekto įtraukimo į registrų sąrašą tvarka užtrunka apie 60 dienų.

Kyla ieškinių grėsmė

"Taip, grėsmė, kad dėl stabdomų darbų įmonė gali panorėti kreiptis į teismą, yra. Todėl negalima delsti. Tai galima buvo padaryti ir anksčiau", – nuomonę išsakė A.Degutis.

A.Degučio teigimu, nesvarbu, kad tilto rekonstrukcijos projektas jau vyksta, korekcijos visuomet įmanomos.

"Jei savivaldybė lauks, rangovas gali patekti į keblią padėtį dėl savo įsipareigojimų užsakovui. Gali atsirasti žala, todėl savivaldybė turi skubiai apsispręsti", – aiškino Kultūros paveldo departamento direktoriaus pavaduotojas.

Paralyžiuos susisiekimą

Įmonės "Lemminkainen Lietuva" statybos direktoriaus pavaduotojas Izidorius Brasas vakar prisipažino patyręs šoką, kai išvydo paveldosaugininkus, stabdančius darbus.

"Tai yra smūgis. Griaunami visi planai. Mes nustebę, nežinome, ką daryti. Darbai sustos nežinia kuriam laikui. Juk šiuo metu pastatytas laikinas tiltas negali tarnauti dideliems kroviniams, jo gyvavimo laikas yra ribotas. Visas Šilutės kraštas liks atkirstas. Nejau aplinkkeliais reikės organizuoti eismą? Kas bus su projektu ir visu viešųjų pirkimų konkursu, taip pat neaišku. Vadinasi, 1,6 mln. eurų konkursą Kelių direkcijai teks mesti į šiukšlių dėžę?" – nuogąstavo I.Brasas.

Įmonės atstovas svarstė, kad jei tiltas bus paskelbtas saugotinu, Kelių direkcijai teks skelbti naują konkursą.

Tai reiškia, kad tilto išsaugojimui bus keliami nauji reikalavimai, vadinasi, kils darbų kaina.

"Tiltas visiems prieš akis buvo visą gyvenimą. Kodėl tik dabar susigriebta viską stabdyti? Kam reikia kišti traukiniui pagalius į ratus?" – svarstė I.Brasas.

Jis pripažino, kad vizualiniai elementai, jei kam nors atrodo, jog yra labai svarbūs, gali būti išsaugoti.

Tačiau pats įmonės atstovas pripažino, kad tiltas vakar turėjo būti supjaustytas.

"Asfalto danga jau nuardyta, turėjome padalyti metalinę dalį į keturias dalis ir jas nukelti. Darbai sustabdyti. Dabar mes nežinome, ką daryti. Nuardę tiltą, turėjome kloti naujas konstrukcijas, senosios yra netinkamos", – pripažino I.Brasas.

Įmonė ketino baigti tilto rekonstrukciją gerokai anksčiau, gal net ir šiemet.

"Jei tiltas įtraukiamas į saugotinų objektų sąrašą, niekas jo iš viso negalės liesti", – stebėjosi I.Brasas.

Išsinešė įrankius

Tačiau ketvirtadienį per pietus dienraščio "Klaipėda" skaitytojas, atsitiktinai atsidūręs prie šio tilto, išvydo, kad ardymo darbai, ko gero, buvo tęsiami, nors paveldosaugininkai dar rytą jiems įteikė pranešimą apie darbų stabdymą.

Pro šalį važiavęs žmogus nufotografavo, kad viena metalinių sijų buvo išpjauta.

Įvykio vietoje jam ėmus sukiotis su fotoaparatu, darbininkai išsilakstė.

Po pietų kelininkai pradėjo krautis savo mantą, nešti dujų balionus, kurių reikėjo metalo konstrukcijų pjaustymo aparatams.

Supjaustyti – pigiau?

Valstybinės kultūros paveldo komisijos, kuri pataria prezidentūrai kultūros paveldo klausimais, vadovė Evelina Karalevičienė, išgirdusi, kad kelininkai dar vakar pjaustė tilto sijas, net aiktelėjo.

"Siaubas. Juk tai barbariška. Kaip tai galėjo supjaustyti? Aš esu šokiruota. Darbai turėjo būti stabdomi. Palaukite, mūsų komisija dar birželio 17-ąją kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą, Lietuvos automobilių kelių direkciją, kad būtų inicijuotas šio tilto įregistravimas į saugotinų objektų sąrašą. Tokių tiltų šalyje nėra daug, jis yra unikalus. Net jei paaiškės, kad unikalios dalys supjaustytos, rangovas turės atlyginti padarytą žalą", – piktinosi E.Karalevičienė.

Ji įžvelgia ir Kelių direkcijos atsakomybės klausimą.

"Visi žinojo, kad šis tiltas yra statytas 1921 m. Užsakant ir rengiant tokį projektą, nebuvo numatyta, kad gali iškilti konfliktinė situacija, kad tiltas yra vertingas? Už tai turėtų atsakyti ir projektuotojai. Tai, kad tiltą supjausčius bus pigiau įgyvendinti projektą, nėra argumentas", – šiurpo E.Karalevičienė.

Kaltinamųjų suole atsidūrė garsus Kauno architektas Audrys Karalius. "Teisme esu trečią kartą, tačiau kaltinamuoju – pirmą", – viešai apie teismą skelbęs architektas prisipažino, kad prieš posėdį darėsi nervingas. Šmeižtu žinomą kaunietį kaltino Valstybinės paveldo komisijos pirmininkė Evelina Karalevičienė.

A. Karaliaus 2015 metų gruodžio 21-osios publikacija "Trumparegių baletas: paveldo komisijos vado kėdę matuojasi Karalevičienė" tapo susitikimo teisme pagrindu. Publikacija paviešinta tinklalapyje pilotas.lt, kurio redaktoriumi ir yra pats A. Karalius. 

Rašinyje architektas skeptiškai vertino E.Karalevičienės kandidatūrą į atsakingą valstybės postą. Kaip vieną iš A.Karalevičienės veiklą kritikuotinų momentų A. Karalius išskyrė hidrotechninio statinio – apsauginės dambos projekto priešais Kauno pilį ir Nemuno – Neries santaką – paveldosauginę ekspertizę, kurią ji pasirašė dar iki paskyrimo komisijos pirmininke. Kliuvo pirmininkei ir už palankumą sovietinėms skulptūros ant Žaliojo tilto Vilniuje.

Baudžiamajame kodekse numatyta bausmė už šmeižtą – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

Privataus kaltinimo tvarka nagrinėjamose bylose pirmasis posėdis skiriamas susitaikymui. Po ne mažiau valandą trukusių diskusijų teismo salėje skirtingas pozicijas užėmę A.Karalevičienė ir A.Karalius susitaikė, byla nutraukta. Tiesa, sąlygas tenkinti teks A.Karaliui.

"Aš sutinku paneigti. Mano buvo nelabai tiksliai aprašyta paveldo komisijos pirmininko skyrimo procedūra. Ne viską gali žinoti", – pareiškė A.Karalius.

Buvo ir daugiau nepasitenkinimo spalvų. "Pagrindinis argumentas – reputacija, kad blogai, nemaloniai parašyta apie asmenį", – sakė A.Karalius, nevengiantis viešai kritikuoti Kaune vykstančių architektūrinių sprendimų.

A.Karalius sutiko, kad E.Karalevičienės ir jos gynėjo parengta publikacija bus paviešinta tinklalapyje pilotas.lt. "Man nieko daugiau nereikia, tik paneigti tai, kas buvo parašyta", – savo pozicijos laikėsi E.Karalevičienė.

Vis gi ne paskutinėje vietoje buvo ir dambos ekspertizė. "Buvo paaiškinta, kad ji parašą ne ant svetimos ekspertizės dėjo, o šalia pasirašė kaip pritarimą", – po teismo posėdžio aiškino A.Karalius.

"Turiu nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos specialisto atestatą. Rengiu ekspertizes ir vertinimus. Vertinimą padarė profesorius habil.dr. Jurgis Bučas, kuris turi tarptautinį kraštovaizdžio specialisto atestatą. Reikėjo dar vieno žmogaus, turinčio nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos specialisto atestatą, parašo. Aš sutikau su visais profesoriaus teiginiais, todėl ir pasirašiau ant jo vertinimo. Tas vertinimas nei suteikia, nei nesuteikia galimybės statyti", – dėstė A.Karalevičienė.

9 metrų aukščio damba iškilo priešais Kauno pilį, kur šiuo metu statomi daugiabučiai. A.Karalius niekada negailėjo kritikos šiam projektui, esą betoninės dambos – sovietinė atgyvena. E.Karalevičienė jo kritiką vertino kaip galimą pavydą.

Valstybinės kultūros paveldo komisijos naujoji vadovė Evelina Karalevičienė ketina aktyviai domėtis sovietinių Vilniaus Žaliojo tilto skulptūrų likimu, sakydama, kad tai daryti įpareigoja įstatymai.

Interviu dienraščiui „Lietuvos žinios“ E.Karalevičienė sakė, kad tiltas ir ant jo stovėjusios sovietinės skulptūros tebėra valstybės saugomas kultūros paveldo objektas.

„Pagal galiojančius teisės aktus jas reikėtų sutvarkyti ir grąžinti į vietą“, - sakė komisijos vadovė. Nenorint leisti lėšų restauravimui, esą pirmiausia reikėtų panaikinti skulptūrų, kaip valstybės saugomo objekto, statusą. Tai galėtų padaryti tik prie Kultūros paveldo departamento veikianti Vertinimo taryba, bet jos sprendimą dar turėtų patvirtinti kultūros ministras.

„Taip turėtų būti pagal dabartinius įstatymus, bet nežinia, kaip bus", - kalbėjo E. Karalevičienė. Anot „Lietuvos žinių“, skulptūrų ateitį E.Karalevičienė artimiausiu metu planuoja aptarti su Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi.

Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininke Seimas trečiadienį paskyrė šios komisijos narę menotyrininkę Eveliną Karalevičienę.

Per slaptą balsavimą už jos kandidatūrą pasisakė 77 Seimo nariai, prieš buvo 28, susilaikė keturi Seimo nariai. Prieš balsuosiantys paskelbė opoziciniai konservatoriai, kritikuodami naujosios vadovės požiūrį į sovietinį paveldą.

Per prisistatymą Seime atsakydama į konservatorių klausimą E.Karalevičienė sakė, kad prieštaringai vertinamos sovietinės Žaliojo tilto skulptūros turėtų būti išsaugotos.

„Kalbant apie Žaliojo tilto skulptūrų klausimą, atsakyčiau vienareikšmiškai: -taip, jį reikia saugoti“, – į konservatorės Irenos Degutienės klausimą, koks turėtų būti Vilniuje, ant Žaliojo tilto, stovėjusių sovietinių skulptūrų likimas, atsakė E.Karalevičienė.

Vėliau BNS ji patikslino kalbėjusi apie skulptūrų išsaugojimą „plačiąja prasme“, kaip sovietinės kultūros paveldą.

E.Karalevičienė komisijos vadove paskirta vietoje kadenciją baigusios Gražinos Drėmaitės. Pagal išsilavinimą menotyrininkė E.Karalevičienė  yra nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistė – ekspertė.

Daugiau nei 60 metų ant Žaliojo tilto buvusios skulptūros nukeltos liepos viduryje argumentuojant avarine būkle. Sostinės meras Remigijus Šimašius nelinkęs skulptūrų grąžinti ant tilto, bet yra patikinęs, kad jų klausimas bus sprendžiamas tik tuomet, kai ekspertai atsakys, ar jas dar reikia saugoti. Skulptūros šiuo metu nėra restauruojamos, jos tiesiog saugomos vienos savivaldybės įmonės teritorijoje.

Keturios skulptūrų grupės, vaizduojančios kareivius, darbininkus, valstiečius ir studentus, ant Vilniaus Žaliojo tilto pastatytos 1952 metais. Pasisakantieji už nukėlimą sakė, kad skulptūros yra sovietinės propagandos dalis ir žeidžia žmones, kovojusius už Lietuvos išsivadavimą iš sovietų okupacijos.

Skulptūros įrašytos į saugomų kultūros vertybių sąrašą.

Seimas antradienį iš pareigų atleido Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkę Gražiną Drėmaitę, pasibaigus kadencijai.

Už tai balsavo 67 Seimo nariai. Po vieną parlamentarą balsavo prieš ir susilaikė.

G.Drėmaitė Valstybinės kultūros paveldo komisijai vadovavo nuo 2009 metų.

Parlamentui pateikta nauja kandidatė į šias pareigas, komisijos narę Eveliną Karalevičienę. Dėl kandidatūrą dar svarsto Seimo frakcijos.

Komisija yra Seimo, prezidento ir Vyriausybės ekspertė bei patarėja kultūros paveldo valstybinės politikos ir jos įgyvendinimo klausimais.

Nevienareikšmiai vertinamos sovietinės Žaliojo tilto skulptūros turėtų būti išsaugotos, sako kandidatė į Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkes Evelina Karalevičienė.

„Kalbant apie Žaliojo tilto skulptūrų klausimą, atsakyčiau vienareikšmiškai: „taip“, jį reikia saugoti“, – ketvirtadienį per prisistatymą Seimo nariams sakė kandidatė.

Taip ji atsakė į parlamento vicepirmininkės konservatorės Irenos Degutienės klausimą, koks turėtų būti Vilniuje, ant Žaliojo tilto, stovėjusių sovietinių skulptūrų likimas.

„Labai gaila, bet jūs tikriausiai nebuvote praėjusį pavasarį mūsų komisijos organizuotoje konferencijoje - diskusijoje, kur patys iškiliausi mokslininkai kalbėjo būtent apie Žaliojo tilto skulptūras, jų išsaugojimą“, – sakė E.Karalevičienė.

Vėliau BNS ji patikslino kalbėjusi apie skulptūrų išsaugojimą „plačiąja prasme“, kaip sovietinės kultūros paveldą.

„Mūsų komisija priėmė sprendimą, kad reikia steigti specialią sovietmečio paveldo vertinimo tarybą, kuri įvertintų sovietmečio objektus, ypač tokius skausmingus. Tai jau tolesnių diskusijų klausimas“, – teigė ji.

Kita vertus, paveldosaugininkė atkreipė dėmesį, kad pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, visuomenę supriešinusios skulptūros turėtų būti grąžintos ant tilto, jas suremontavus.

„Šiai dienai tiltas su skulptūromis vis dėlto yra saugomas valstybės. Čia net diskutuoti apie tai nereikėtų. Jos dabar yra blogos būklės, nukeltos, bet šiandien pagal galiojančius teisės aktus, skulptūros turėtų būti ant tilto. O kaip bus, laikas parodys“, – sakė E.Karalevičienė.

Valstybinės kultūros paveldo komisijos narę E.Karalevičienę siūloma skirti šios komisijos pirmininke vietoj kadenciją baigusios Gražinos Drėmaitės.

Pagal išsilavinimą menotyrininkė E.Karalevičienė yra nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistė – ekspertė.

Dėl jos skyrimo į pareigas turės balsuoti Seimas.

Daugiau nei 60 metų ant Žaliojo tilto buvusios skulptūros nukeltos liepos viduryje. Ekspertai, Vilniaus valdžios teigimu, nustatė, kad jos yra avarinės būklės ir kelia pavojų saugumui. Sostinės meras Remigijus Šimašius nelinkęs skulptūrų grąžinti ant tilto, bet yra patikinęs, kad jų klausimas bus sprendžiamas tik tuomet, kai ekspertai atsakys, ar jas dar reikia saugoti.

Skulptūros šiuo metu nėra restauruojamos, jos tiesiog saugomos vienos savivaldybės įmonės teritorijoje.

Keturios skulptūrų grupės, vaizduojančios kareivius, darbininkus, valstiečius ir studentus, ant Vilniaus Žaliojo tilto pastatytos 1952 metais. Pasisakantieji už nukėlimą sakė, kad skulptūros yra sovietinės propagandos dalis ir žeidžia žmones, kovojusius už Lietuvos išsivadavimą iš sovietų okupacijos.

Skulptūros įrašytos į saugomų kultūros vertybių sąrašą.

Valstybinė kultūros paveldo komisija siūlo, kad jai vadovauti būtų paskirta menotyrininkė Evelina Karalevičienė.

Penktadienį posėdžiavusi komisija nubalsavo už šios kandidatūros teikimą Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui, kuris savo ruožtu ją teiktų tvirtinti parlamentui.

Valstybinei kultūros paveldo komisijai dabar vadovaujanti Gražina Drėmaitė BNS sakė, kad Seimo komiteto sprendimo tikisi jau kitą savaitę.

„Mes išrinkome E.Karalevičienę, Kauno paminklosaugininkę (...). Buvo du kandidatai - Deivydas Rimkevičius ir E.Karalevičienė, tai daugumą balsų surinko E.Karalevičienė“, - teigė G.Drėmaitė, Valstybinei kultūros paveldo komisijai vadovaujanti nuo 2009 metų.

Pavasario sesijoje Seimas nepritarė teisininko D.Rimkevičiaus skyrimui komisijos pirmininku, nors jo kandidatūrą teikė pati komisija ir jai pritarė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas.

Valstybinę kultūros paveldo komisiją sudaro 12 narių: du narius skiria ir atleidžia prezidentas, keturis narius – Seimas Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto teikimu, keturis narius – ministras pirmininkas kultūros ministro teikimu, du narius renka ir atšaukia įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos visuomeninės organizacijos, kurių veikla susijusi su kultūros paveldo paieška, saugojimu ir propagavimu. Jie skiriami ketveriems metams.

Komisija yra Seimo, prezidento ir Vyriausybės ekspertė bei patarėja kultūros paveldo valstybinės politikos ir jos įgyvendinimo klausimais.