ISTORINĮ TILTĄ – Į LAUŽĄ?

Uostamiestyje žinoma bendrovė "Lemminkainen Lietuva" patyrė smūgį. Paveldosaugininkai su trenksmais paskutinę minutę ketvirtadienį sustabdė šimtamečio tilto supjaustymo darbus. Bendrovės vadovas aiškina, kad dėl to žlugs 1,6 mln. eurų projektas, o Šilutės kraštas liks be susisiekimo su Klaipėda.

Nespėjo ketvirčiuoti

1921 m. pastatytas tiltas vakar turėjo būti padalytas į keturias dalis.

Pagrindinėje susisiekimo arterijoje tarp Klaipėdos ir Šilutės esantis tiltas per Veiviržą įmonės darbininkų jau buvo pradėtas ardyti, nors dėl jo išsaugojimo aistros verda jau aukščiausiu lygiu.

Tikėtina, kad istorinis paminklas tyliai būtų supjaustytas, jei ne ketvirtadienio rytą įvykio vietoje netikėtai pasirodę paveldosaugininkai, kurie įteikė darbus vykdžiusios bendrovės atstovams įsakymą dėl darbų stabdymo.

Vietos gyventojų ir visuomenininkų kova už šimtamečio tilto išsaugojimą tęsiasi jau kelis mėnesius.

Tačiau ryžtingų žingsnių šioje istorijoje nebuvo imtasi, kol tilto išsaugojimu nepradėjo domėtis dienraštis "Klaipėda".

Paaiškėjo, kad Klaipėdos rajono tarybos patvirtinta nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba dar prieš keletą savaičių buvo priėmusi protokolą, kuriame buvo įvardytas siekis išsaugoti beveik šimto metų metalinio tilto autentiškas dalis.

Bet ekspertų svaraus žodžio iki šiol niekas nepanoro išgirsti.

"Mūsų komisija vyko į vietą apžiūrėti vykdomų darbų. Buvo iškviestas projektuotojas iš Vilniaus. Iš tiesų, dalis atraminių detalių yra visiškai supuvę. Tačiau mūsų nuostata griežta – būtina išsaugoti autentiškas tilto santvaras, nes tai yra to laikmečio istorinis elementas. Mums buvo pažadėta, kad tai bus padaryta", – aiškino Janina Valančiūtė, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistė ir rajono kultūros paveldo vertinimo tarybos narė.

Nemato, ką saugoti

Tačiau kol rajono paveldosaugininkai džiūgavo, kad neva nuveikė itin daug, tiltas ir toliau buvo ardomas. Šalia jau pastatytas kitas, laikinas tiltas, o šiuo metu nuo senojo tilto buvo ardoma asfalto danga.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos konsultantas Evaldas Tamariūnas dienraštį tikino, kad nei bendruomenės emocijos, nei visuomenininkų siekiai nesustabdys projekto vykdymo.

"Dėl tilto per Veiviržą rekonstravimo yra pasirašyta darbų sutartis su įmone "Lemminkainen Lietuva". Sutarties vertė – 1,598 mln. eurų. Darbų pabaiga numatyta 2017 m. spalio 26 d. Rekonstravimo metu bus rekonstruotos esamos atramos. O perdanga ir paklotas bus įrengti nauji. Darbai vykdomi gavus leidimus iš Klaipėdos ir Šilutės rajonų savivaldybių. Techninis projektas parengtas ir suderintas su visomis suinteresuotomis institucijomis. Projekto keisti dabartinėje stadijoje negalima, o ir nebūtina saugoti konstrukcijų, nes tiltas nepriklauso Nekilnojamajam kultūros paveldui", – aiškino E.Tamariūnas.

Pasak kelių direkcijos atstovo, tiltas yra labai blogos būklės – visos metalinės konstrukcijos surūdijusios.

"Ir tikrai nesaugotinos. Tilto tarnavimo laikas yra pasibaigęs, naudotis tokiu tiltu buvo nesaugu. Kadangi tiltas yra svarbiame krašto kelyje Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda, jis turi atlaikyti dabartines apkrovas. Praeitame šimtmetyje projektuoti tiltai buvo skaičiuojami kitoms apkrovoms. Bendruomenės norai yra emociniai, bet tiltas nėra paminklas – juo turime naudotis, todėl jie turi būti stiprūs ir saugūs", – tikino E.Tamariūnas.

Sustabdė darbus

Aiškinantis, ko vertas rajono nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos žodis, paaiškėjo, kad būdų įtraukti šį tiltą į nekilnojamojo paveldo saugomų objektų sąrašą vis dėlto yra.

Po dienraščio kreipimosi į Kultūros paveldo departamentą, departamento direktoriaus pavaduotojas Algimantas Degutis, peržiūrėjęs visą departamentui pateiktą medžiagą, užvakar pasirašė įsakymą dėl šio tilto įtraukimo į saugotinų objektų sąrašą.

"Peržiūrėjau dokumentus ir pasirašiau įsakymą dėl inicijavimo šį objektą įtraukti į saugotinų sąrašą. Tai reiškia, kad rašysime raštą Klaipėdos rajono savivaldybei, kad šioji skubiai inicijuotų vertinimo tarybos akto patvirtinimą. Mūsų inspektoriai nuvyko į vietą ir sustabdė darbus, nes kelininkai jau norėjo pjaustyti šį tiltą", – vakar situaciją komentavo A.Degutis.

Tai reiškia, kad iki to momento, kol tiltas bus įtrauktas į saugojamų objektų sąrašą, praeis dar laiko.

"Rajono kultūros objektų vertinimo taryba parengė tik protokolą, kad reikia akto. Ir viskas. Pats protokolas nieko nereiškia. Pati rajono savivaldybė turi inicijuoti akto projekto parengimą ir savo taryboje jį apsvarstyti. Viskas savivaldybės rankose. Tai ji turi nuspręsti, ar įtraukti šį objektą į registrą, jei jie balsuos, mes įregistruosime", – patikino A.Degutis.

Tokia objekto įtraukimo į registrų sąrašą tvarka užtrunka apie 60 dienų.

Kyla ieškinių grėsmė

"Taip, grėsmė, kad dėl stabdomų darbų įmonė gali panorėti kreiptis į teismą, yra. Todėl negalima delsti. Tai galima buvo padaryti ir anksčiau", – nuomonę išsakė A.Degutis.

A.Degučio teigimu, nesvarbu, kad tilto rekonstrukcijos projektas jau vyksta, korekcijos visuomet įmanomos.

"Jei savivaldybė lauks, rangovas gali patekti į keblią padėtį dėl savo įsipareigojimų užsakovui. Gali atsirasti žala, todėl savivaldybė turi skubiai apsispręsti", – aiškino Kultūros paveldo departamento direktoriaus pavaduotojas.

Paralyžiuos susisiekimą

Įmonės "Lemminkainen Lietuva" statybos direktoriaus pavaduotojas Izidorius Brasas vakar prisipažino patyręs šoką, kai išvydo paveldosaugininkus, stabdančius darbus.

"Tai yra smūgis. Griaunami visi planai. Mes nustebę, nežinome, ką daryti. Darbai sustos nežinia kuriam laikui. Juk šiuo metu pastatytas laikinas tiltas negali tarnauti dideliems kroviniams, jo gyvavimo laikas yra ribotas. Visas Šilutės kraštas liks atkirstas. Nejau aplinkkeliais reikės organizuoti eismą? Kas bus su projektu ir visu viešųjų pirkimų konkursu, taip pat neaišku. Vadinasi, 1,6 mln. eurų konkursą Kelių direkcijai teks mesti į šiukšlių dėžę?" – nuogąstavo I.Brasas.

Įmonės atstovas svarstė, kad jei tiltas bus paskelbtas saugotinu, Kelių direkcijai teks skelbti naują konkursą.

Tai reiškia, kad tilto išsaugojimui bus keliami nauji reikalavimai, vadinasi, kils darbų kaina.

"Tiltas visiems prieš akis buvo visą gyvenimą. Kodėl tik dabar susigriebta viską stabdyti? Kam reikia kišti traukiniui pagalius į ratus?" – svarstė I.Brasas.

Jis pripažino, kad vizualiniai elementai, jei kam nors atrodo, jog yra labai svarbūs, gali būti išsaugoti.

Tačiau pats įmonės atstovas pripažino, kad tiltas vakar turėjo būti supjaustytas.

"Asfalto danga jau nuardyta, turėjome padalyti metalinę dalį į keturias dalis ir jas nukelti. Darbai sustabdyti. Dabar mes nežinome, ką daryti. Nuardę tiltą, turėjome kloti naujas konstrukcijas, senosios yra netinkamos", – pripažino I.Brasas.

Įmonė ketino baigti tilto rekonstrukciją gerokai anksčiau, gal net ir šiemet.

"Jei tiltas įtraukiamas į saugotinų objektų sąrašą, niekas jo iš viso negalės liesti", – stebėjosi I.Brasas.

Išsinešė įrankius

Tačiau ketvirtadienį per pietus dienraščio "Klaipėda" skaitytojas, atsitiktinai atsidūręs prie šio tilto, išvydo, kad ardymo darbai, ko gero, buvo tęsiami, nors paveldosaugininkai dar rytą jiems įteikė pranešimą apie darbų stabdymą.

Pro šalį važiavęs žmogus nufotografavo, kad viena metalinių sijų buvo išpjauta.

Įvykio vietoje jam ėmus sukiotis su fotoaparatu, darbininkai išsilakstė.

Po pietų kelininkai pradėjo krautis savo mantą, nešti dujų balionus, kurių reikėjo metalo konstrukcijų pjaustymo aparatams.

Supjaustyti – pigiau?

Valstybinės kultūros paveldo komisijos, kuri pataria prezidentūrai kultūros paveldo klausimais, vadovė Evelina Karalevičienė, išgirdusi, kad kelininkai dar vakar pjaustė tilto sijas, net aiktelėjo.

"Siaubas. Juk tai barbariška. Kaip tai galėjo supjaustyti? Aš esu šokiruota. Darbai turėjo būti stabdomi. Palaukite, mūsų komisija dar birželio 17-ąją kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą, Lietuvos automobilių kelių direkciją, kad būtų inicijuotas šio tilto įregistravimas į saugotinų objektų sąrašą. Tokių tiltų šalyje nėra daug, jis yra unikalus. Net jei paaiškės, kad unikalios dalys supjaustytos, rangovas turės atlyginti padarytą žalą", – piktinosi E.Karalevičienė.

Ji įžvelgia ir Kelių direkcijos atsakomybės klausimą.

"Visi žinojo, kad šis tiltas yra statytas 1921 m. Užsakant ir rengiant tokį projektą, nebuvo numatyta, kad gali iškilti konfliktinė situacija, kad tiltas yra vertingas? Už tai turėtų atsakyti ir projektuotojai. Tai, kad tiltą supjausčius bus pigiau įgyvendinti projektą, nėra argumentas", – šiurpo E.Karalevičienė.