Trečio pagal dydį Rusijos miesto Jekaterinburgo gyventojai apstulbo pamatę po snieguotas miesto gatves besibastančius porą dramblių, pabėgusių iš vienos cirko trupės.

Viena iš patelių, nereagavusi į prižiūrėtojų pastangas ją sugrąžinti, perėjo judrią gatvę ir šokinėdama bei ritinėdamasi po sniegą pasuko link gyvenamojo pastato.  Dar vienas vyras pabandė sustabdyti gyvūną, sugriebęs jį už straublio, tačiau buvo nustumtas ir nučiuožė apledėjusia gatve.

Vietos cirkas pranešė, du pabėgusios dramblės – Karla ir Rani – priklauso vienai italų kompanijai, rengusiai naujametinį pasirodymą Jekaterinburge.

Kai trupė išsiruošė su pasirodymu vykti į kitą miestą, vedami į sunkvežimį gyvūnai pasipriešino ir pabėgo. Pasak cirko pareigūnų, Rani pasiliko vaikštinėti prie pakrovimo vietos, o smalsesnė ir labiau nuotykių ištroškusi Klara nusprendė pasivaikščioti po miestą.

Galiausiai prižiūrėtojams pavyko rasti virvę ir sučiupti nuotykių ieškotoją už priekinės kojos, tačiau jai sutramdyti prireikė keliolikos žmonių. Sugautas dramblys dar kiek pažaidė su sniegu ir nenoriai pakluso.

„Drambliai norėjo patirti naujų nuotykių prieš ilgą kelionę, ir jie jų gavo“, – pakomentavo cirkas.

Tūkstančiai žmonių nuo gegužės 13 dienos dalyvavo didžiuliuose protestuose prieš planus miesto skvere atstatyti Šv. Kotrynos Aleksandrietės soborą, stovėjusį ten caro laikais.

V. Putinas, ketvirtadienį kalbėdamas viename forume Juodosios jūros kurortiniame Sočio mieste, pareiškė, kad maldos namai turi vienyti, o ne priešinti žmones, todėl „abi pusės turi imtis kokių nors žingsnių, kad išspręstų šį klausimą atsižvelgiant į visų ten realiai gyvenančių žmonių interesus“.

„Jeigu žmonės prieš tai nusistatę, jų nuomonė turi būti gerbiama“, – pridūrė prezidentas.

„Yra paprastas būdas – surengti apklausą. Ir mažuma turi paklusti daugumai. Toks yra demokratijos principas. Tačiau tuo pačiu, be abejo, reikia atsižvelgti į šios mažumos nuomonę ir interesus“, – kalbėjo jis.

Ketvirtadienį Jekaterinburgo miesto tarybos pirmininko pavaduotoja Jekaterina Kuzemka nurodė naujienų agentūrai „Interfax“, kad apklausa dėl cerkvės statybos bus surengta.

Jau beveik du dešimtmečius vadovaujantis Rusijai V. Putinas retai kada toleruodavo nepaklusnumą – šalies jėgos struktūros griežtai malšindavo protestus ir opozicijos veiklą.

Jekaterinburge, esančiame maždaug už 1 700 km į rytus nuo Maskvos, trečiadienį vakare per protesto akciją buvo sulaikyta 70 žmonių, pranešė pareigūnai.

„Per nesankcionuotą protesto akciją sulaikyta 70 žmonių, trys iš jų – nepilnamečiai“, – sakė Rusijos vidaus reikalų ministerijos Sverdlovsko srities vyriausiosios reikalų valdybos atstovas.   

Anot jo, per kelias protestų dienas 98 asmenims buvo surašyti 102 protokolai.

Be to, 21 asmeniui skirtas administracinis areštas – nuo dviejų iki 10 dienų.

Vietos valdžia rėmė soboro statybos projektą, kurį finansiškai paremti pasisiūlė vienos didžiausių Rusijoje vario gamybos įmonės vadovas.

Šis ginčas atskleidė Rusijoje tvyrančią įtampą dėl didėjančio Ortodoksų Bažnyčios vaidmens.

Prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas anksčiau pasmerkė „provokacijas“ ir „melagingą informaciją“ dėl soboro, taip pat gyrė teisėsaugos veiksmus vykstant šiam ginčui.

Dešimtys riaušių policininkų antradienį vakare apsupo protesto akcijos vietą ir sulaikė kelis žmones, iš įvykio vietos pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas. 

Kiek vėliau Sverlovsko srities administracija pranešė, kad per nesankcionuotą protestą prieš šventovės statybą Jekaterinburgo centre buvo sulaikyti iš viso 26 žmonės.

Į ligoninę buvo paguldyti trys asmenys, nukentėję protesto metu. Nepilnamečių tarp jų nėra.

Kremlius pareiškė stebintis situaciją, kai maždaug 2 tūkst. aktyvistų nuvertė statybvietę juosusią tvorą ir susirėmė su apsaugininkais bei kovos menų entuziastais, susijusiais su projekto investuotoju. 

Rusijos miestuose, įskaitant sostinę Maskvą, naujų cerkvių statybas dažnai lydi įtampa.

Bažnyčia sako, kad jai reikia naujų šventovių tikintiesiems, nes sovietiniais metais buvo sugriauta daug cerkvių, be to, maldos namų reikia toliau nuo miestų centrų gyvenantiems žmonėms.   

Jekaterinburge norima atstatyti 1930-aisiais sugriautą Šv. Kotrynos Aleksandrietės katedrą. Tačiau miestiečiai sukilo prieš šios planus, nes nenori prarasti žaliosios erdvės. 

„Kad pastatytų katedrą, jie nori sunaikinti parką – mėgstamiausią miesto gyventojų poilsio erdvę“, – rašoma Jekaterinburgo aktyvistų tinklalapyje. 

Įtampa Jekaterinburge pasiekė kritinį tašką, kai pirmadienį ryte sužinota, kad nemaža dalis žaliosios zonos buvo atitverta ruošiantis pradėti cerkvės statybas. 

Protestuotojai suformavo gyvąją grandinę aplink tvorą ir galiausiai ją nuvertė, o tada susirėmė su raumeningais statybvietės apsaugininkais, tarp kurių buvo ir profesionalus mišrių kovos menų (MMA) kovotojas Ivanas Štyrkovas, žinomas kaip Uralo Halkas.

Jis vadovauja bokso akademijai, kurią įsteigė vienas pagrindinių cerkvės statybos projekto finansuotojų – milijardierius verslo magnatas Igoris Altuškinas.

Srities gubernatorius Jevgenijus Kuivaševas situacijai aptarti sušaukė skubų pasitarimą už uždarų durų, kuriame dalyvavo Bažnyčios ir aktyvistų atstovai. 

Prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas žurnalistams sakė, kad Kremlius „stebi, kas ten vyksta“.

Jekaterinburgo vyskupija tvirtina, kad cerkvės statybos yra teisėtos, o jos užbaigimas 2023-iaisiais bus „istorinis įvykis“.

Keli ankstesni bandymai pastatyti naują šventovę miesto parkuose žlugo tam pasipriešinus visuomenei.

Parką saugantys aktyvistai ragino surengti šiuo klausimu referendumą, tačiau vietos įstatymų leidėjai anksčiau šiais metais tokiai iniciatyvai nepritarė.

Kaip sekmadienį pranešė Rusijos žiniasklaida, žurnalistas mirė neatgavęs sąmonės po to, kai iškrito pro langą.   

Naujienų portalas „MBH Media“, remiamas Kremliaus kritiku tapusio buvusio Rusijos oligarcho Michailo Chodorkovskio, rašo, kad balandžio 13 dieną M. Borodinas iškrito pro savo buto penktame aukšte langą. Jis patyrė sunkių sužalojimų ir paniro į komą. 

Rusijos naujienų agentūros „Novyj den“, kurioje dirbo M. Borodinas, vyriausioji redaktorė Polina Rumianceva daro prielaidą, kad žurnalisto mirtis galėjo būti neatsitiktinė.

„Kad suprastume, kas įvyko, turime patekti į butą. Užsiimame tuo. Jei atsiras bent menkiausia užuomina, jog tai galėjo būti nusikaltimas, visus apie tai informuosime“, – sakė ji.

Komentuodama galimą savižudybės versiją P. Rumianceva pažymėjo, kad tam M. Borodinas neturėjo jokių priežasčių.

Tuo tarpu vietos Tyrimų komitetas naujienų agentūrai TASS pirmadienį sakė, jog nėra priežasčių kelti baudžiamąją bylą.

„Nagrinėjamos kelios versijos, įskaitant galimą nelaimingą atsitikimą, tačiau požymių, kad galėjo būti įvykdytas nusikaltimas, nėra“, – nurodė komitetas. 

Naujienų agentūrai AFP komitetas pareiškė nekomentuosiantis šio incidento užsienio žiniasklaidai.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovas žiniasklaidos laisvės klausimais Harlemas Desiras (Harlemas Deziras) savo ruožtu pareiškė, kad M. Borodino mirties aplinkybės kelia „rimtą susirūpinimą“.

„Raginu pareigūnus atlikti skubų ir nuodugnų tyrimą“, – parašė jis pirmadienį socialiniame tinkle „Twitter“.

Rusijoje nuo 1992 metų buvo nužudyti 58 žurnalistai, skelbia Niujorke įsikūręs Komitetas žurnalistams ginti (CPJ).

M. Borodinas buvo vienas žurnalistų, informavusių apie „Vagner“ būrio narių iš Sverdlovsko srities Asbesto miesto žūtį po JAV vadovaujamos koalicijos aviacijos smūgio vasario 7 dieną.

JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vadovas Mike'as Pompeo (Maikas Pompėjas), kurio kandidatūrą į JAV valstybės sekretoriaus postą svarsto Kongresas, praeitą ketvirtadienį patvirtino, kad Sirijoje per vasarį įvykusius susirėmimus su JAV vadovaujamomis pajėgomis žuvo apie 200 Rusijos samdinių.

Išsamesnės informacijos jis nepateikė, tačiau JAV žiniasklaida užsiminė, kad vasarį įvykusioje kovoje dalyvavo Rusijos privačia karine bendrove vadinamos „Vagner“ samdiniai.

Rusija tuomet pripažino, kad žuvo penki jos piliečiai, JAV vadovaujamos koalicijos pajėgoms, bendradarbiaujančioms su kurdų grupuotėmis, paprašius aviacijos paramos, kad atlaikytų Sirijos kariuomenės puolimą.

Vašingtonas pranešė, kad koalicijos pajėgos nukovė mažiausiai 100 „režimui palankių“ kovotojų, o viena Rusijos tinklaraštininkų grupė nustatė dešimčių įvardytų rusų aukų tapatybes.

Keletas leidinių pranešė, kad organizacija „Vagner“ Sirijoje vadovauja privačiai armijai tyliai pritariant Kremliui, kuris taip pat palaiko prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) režimą reguliariosiomis pajėgomis.

„Iš degančio buto pavyko evakuoti tris suaugusiuosius ir juos atgaivinti ligoninėje. Visi jie buvo neblaivūs. Tačiau trijų gaisro apimtame bute buvusių vaikų – penkerių ir ketverių metų berniukų bei dvejų metų amžiaus mergaitės - išgelbėti nepavyko. Tikėtina, jog vaikai mirtinai užduso nuo gausių dūmų“, – sakė administracijos atstovas Valerijus Girelychas.

„Šiame bute sekmadienį buvo girtaujama – alkoholiu svaiginosi žuvusių vaikų tėvai ir jų šeimos draugė. Preliminariais duomenimis, gaisro židinys buvo virtuvėje arba kambaryje, kur buvo girtaujama“, – pridūrė jis.

Gaisrui sekmadienį vakare įsiplieskus 12-os aukštų daugiaubučio namo pirmojo aukšto bute, evakuoti 45 tos laiptinės butuose buvę žmonės, iš jų 14 vaikų. Gaisras likviduotas per 40 minučių.

Šalia Jekaterinburgo esančio memorialo, kitaip dar vadinamo „12-uoju kilometru“, teritorijoje esančiose masinėse kapavietėse palaidoti iškilūs tarpukario Lietuvos valstybės politikai: ministras pirmininkas Pranas Dovydaitis, užsienio reikalų ministras Voldemaras Čarneckis, vidaus reikalų ministrai Petras Aravičius, Antanas Andziulaitis, Zigmas Starkus, kiti tarpukario Vyriausybių nariai.

Prieš apsilankymą memoriale Lietuvos ambasadorius susitiko su Rusijos opozicijos veikėju, Jekaterinburgo miesto meru, Jevgenijumi Roizmanu. Susitikimo metu buvo aptartos galimybės įamžinti žuvusiųjų Lietuvos ministrų atminimą. Miesto meras žadėjo visokeriopą pagalbą ieškant archyvinių duomenų, susijusių su ministrų atminimu, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Taip pat Lietuvos diplomatinės atstovybės vadovas ir J.Roizmanas susitiko su seniausios Rusijoje žmogaus ir pilietinių teisių organizacijos „Memorial“ Jekaterinburgo skyriaus vadove Anna Pastuchova, kitais aktyvistais bei vietos lietuvių bendruomenės nariais.

Liepos 9–12 dienomis vykusio vizito metu ambasadorius taip pat apsilankė „Jelcino centre“ bei apžiūrėjo su Lietuva susijusią ekspoziciją. Su centro vadovybe buvo aptartos galimybės 2018 metais organizuoti ciklą renginių, skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo 100-čiui pažymėti.

Iš viso Kalinino mašinų gamyklos ceche, kurio stogas įgriuvo, tuo metu buvo 119 darbininkų. Iš jų 101 buvo evakuotas, keturiolika gydomi ligoninėje, o keturi žuvo.

„Keturių į ligoninę paguldytų sužeistųjų būklė sunki“, – nurodė ministerijos regioninio padalinio spaudos tarnyba, kuri pridūrė: „Pagal darbininkų skaičių viskas atitinka, daugiau (nieko po griuvėsiais) neturėtų būti. Mūsų užduotis yra visapusiškai patikrinti: galbūt į cechą buvo užėjęs kas nors iš kito cecho.“

Nelaimės vietoje dirba daugiau kaip 160 gelbėtojų.

„Dabar turi atvykti kėlimo technika: du dideli kranai, kurie bus panaudoti valant nuolaužas ir keliant pačias sunkiausias konstrukcijas“, – sakė ministerijos atstovas.

Pasak jo, nuolaužų valymo darbai bus tęsiami ir naktį, ministerija organizuos darbų vietos apšvietimą.

Dalis cecho stogo, 800 kv. metrų, įgriuvo trečiadienį 13 val. 25 min. vietos laiku.

Koncernas „Almaz-Antei“ suteiks materialinę pagalbą žuvusiųjų šeimoms, sakė kompanijos atstovas.

„Koncerno vadovybė priėmė sprendimą suteikti visapusišką pagalbą organizuojant žuvusiųjų laidotuves. Žuvusiųjų šeimoms bus suteikta materialinė pagalba“, – sakoma kompanijos pranešime spaudai.