Susirgimų skaičius auga

Klaipėdos universiteto ligoninės filialo „Klaipėdos ligoninė“ Infekcinių ligų klinikos vadovės gydytojos dermatovenerologės Jolantos Česienės teigimu, sergamumas melanoma kiekvienais metais didėja.

„Melanomos patikrą organizuojame jau 14 metų ir kaskart nustatome vis daugiau odos vėžio atvejų. Šiemet daugiau kaip 30 proc. patikrintų pacientų aptikome paviršiumi plintančias melanomas ar atipinius apgamus – gerybinius pakitusius odos darinius. Visi šie atvejai nukreipti chirurginiam gydymui ir histologiniam tyrimui, norint patikslinti diagnozę ar pašalinti darinį. Pacientų amžiaus vidurkis – 40 metų. Jauniausias asmuo, kuriam nustatytas įtartinas darinys – 24 metų. Nors anksčiau tokią diagnozę dažniausiai išgirsdavo žmonės nuo 50 metų, dabar šios ligos nustatomos ir labai jauniems asmenims“, – patikros rezultatus apžvelgė medikė.

Padidėjęs susirgimų skaičius, pasak J. Česienės, siejamas ne tik su geresne diagnostika, prieinamesne informacija, tačiau ir su didesniu pačių žmonių atidumu.

Tikimybė susirgti melanoma auga su amžiumi, tačiau ši liga paplitusi tarp visų amžiaus grupių asmenų. Tarp 25–30 metų amžiaus moterų tai dažniausia mirtį sukelianti onkologinė liga.

Nėra mirties nuosprendis

Kuo anksčiau melanoma diagnozuojama, tuo geresnės pasveikimo prognozės. Melanomų šalinimas ir tolimesnė gydymo eiga priklauso nuo to, kokiame gylyje išsidėsčiusios pakitusios ląstelės. Esant ankstyvoms stadijoms pakanka pašalinti darinį iš sveikų audinių. Vėlesnėse stadijose reikalinga ir limfmazgių biopsija, operacinis jų šalinimas, chemoterapija ar kitas gydymas.

„Melanoma nėra mirties nuosprendis. Šiuolaikinė medicina ir inovatyvūs gydymo metodai leidžia suvaldyti net metastazvusias šio vėžio formas“, – atkreipia dėmesį J. Česienė. Pasak medikės, prie sėkmės istorijų labai prisideda ne tik modernūs vaistai, bet ir tamprus įvairių specialybių gydytojų bendradarbiavimas. Melanoma turi daugybę veidų, todėl ją suvaldyti gali tik darni dermatologų, patologų, onkologų chirurgų, chemoterapeutų, radioterapeutų, plastikos chirurgų ir kitų specialistų komanda.

Medikai akcentuoja, kad svarbus ir pacientų indėlis: rekomendacijų ir gydymo plano laikymasis bei reguliarus tikrinimasis net ir pasveikus.

„Klaipėdos universiteto ligoninėje taikome ne tik pažangiausią gydymą, bet ir diagnostiką. Apgamų pokyčių stebėjimą atliekame su moderniu skaitmeniniu dermatoskopu. Kūno apgamai skenuojami ir vos per kelias minutes sudaromas bei išsaugomas apgamų žemėlapis. Jame sistema pažymi įtartinus pakitusius darinius ar naujai atsiradusius“, – naujoves vardija gydytoja. Atvykus pakartotinei patikrai, sistema sudaro naują žemėlapį, duomenis lygina su archyve esančiais ir labai tiksliai nustato apgamų pokyčius.

Jolanta Česienė. Klaipėdos universiteto ligoninės filialo „Klaipėdos ligoninė“ nuotr.

Nebyli vėžio forma

Melanoma – tai liga, kuri iš pradžių vystosi nepastebimai. Klaipėdos universiteto ligoninės dermatovenerologės J. Česienės teigimu, pacientai nejaučia jokio skausmo, silpnumo ar kitų simptomų, pakitimų neatskleidžia net ir atliekami kraujo tyrimai.

„Tai nebyli vėžio forma, diagnozuojama dažniausiai netikėtai vizito pas dermatologą metu. Tad vienintelė prevencinė priemonė, ką gali padaryti patys žmonės: reguliariai ir atidžiai stebėti savo kūną ir naujai atsiradusius ar pakitusius apgamus“, – sako gydytoja.

Melanoma gali būti ir plokščia, ir mazginė, ir rožinė, vadinamoji amelanotinė melanoma. Stebint apgamus svarbu įvertinti, ar nepasikeitė apgamo forma; ar apgamas tolygus, ar „neaptrupėjęs“, nepakitęs krašto kontūras; ar spalva vienalytė, ar neatsirado juodų dėmių; ar apgamas nėra padidėjęs.

Jeigu pigmentinis darinys, apgamas, staiga pradėjo keistis – pakito jo forma, dydis, kraštai, spalva, jį pradėjo niežėti, atsirado mazgeliai ar atsirado naujas įtartinas tamsus odos darinys, tai – ženklas sunerimti ir kreiptis į dermatologą.

Pasak J. Česienės, melanomos priežastys nėra konkrečiai apibrėžiamos, tačiau vienas didžiausių vėžinių odos ligų rizikos veiksnių – ultravioletiniai saulės spinduliai. Taip pat įtakos turi genetika, paveldimumas, odos tipas (šviesiaodžiai), silpna imuninė sistema.

Gydytoja primena, kad prasidėjus šiltajam sezonui reiktų atsakingai būti saulėje ir vengti tiesioginių saulės spindulių, ypač jų aktyvumo piko metu, 10–16 valandomis, naudoti nuo saulės spindulių poveikio apsaugantį kremą (kuo stipresnį ir teptis kas dvi valandas) ir nesinaudoti soliariumu. Didžiausią riziką sukelia vienkartinis stiprus nudegimas nei ilgalaikis nuolatinis deginimasis.

Neužkrečiama, tačiau klastinga liga

Žvynelinė – lėtinė, autoimuninė, periodiškai atsikartojanti, uždegiminė odos liga. Sergant šia liga odos ląstelės atsinaujina kas 4–7 dienas vietoje įprastų 21–28 dienų.

Pirmieji žvynelinės požymiai – odos bėrimai, kurie atrodo tarsi žvyneliai. Dažniausiai jie atsiranda alkūnių, kelių, galvos plaukuotosios dalies odoje, tačiau plokštelės gali atsirasti ir bet kurioje kūno vietoje. Pažeistas odos vietas niežti, kartais net ir skauda. Žvynelinė kliniškai pasireiškia labai įvairiai – nuo lengvos formos, kai vargina tik kelios rausvos plokštelės ir negausus pleiskanojimas, iki sunkios, – kai visa kūno oda yra paraudusi, infiltruota, sausa, įtrūkusi, padengta plokštelėmis su storu balkšvu pleiskanų luobu, o sąnariai sustingę, patinę, skausmingi ir deformuoti.

Kaip pasakojo Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinių ligų departamento vadovė, psoriazė Lietuvoje yra gana paplitusi. Skaičiuojama, kad šia liga serga iki 3 proc. šalies gyventojų. Be to, liga vienodai gali kamuoti tiek vaikus, tiek suaugusiuosius.

„Psoriazė gali pasireikšti bet kuriame amžiuje ir trukti visą gyvenimą. Kol kas nėra tiksliai žinoma, kas sukelia žvynelinę. Moksliniai tyrimai rodo, kad ligą lemia imuninės sistemos sutrikimas, tačiau tam gali turėti įtakos ir genetika. Vaikas, kurio vienas tėvų serga žvyneline, turi 10 proc. susirgimo tikimybę, o jei serga abu tėvai – 50 proc. Žvynelinę įprastai sukelia infekcija, tam tikri vaistai, odos pažeidimai ar patirtas didelis stresas. Vyresniame amžiuje ligos išsivystymui įtakos turi žalingi įpročiai, antsvoris, taip pat padidėjęs stresas, medžiagų apykaitos sutrikimai, įvairios ūminės ir lėtinės infekcijos. Pabrėžtina, kad moksliškai įrodyta, jog žvynelinė nėra užkrečiama“, – dėstė J.Česienė.

Jolanta Česienė. KUL nuotr.

Veikia kur kas daugiau nei odą

Žvynelinė gali paveikti kur kas daugiau nei odą. Ji sukelia ne tik skausmą, diskomfortą, niežėjimą ar nemigą, bet ir didelį stresą bei nepasitenkinimą gyvenimo kokybe.

Nenuspėjamos eigos ir nuolat pasikartojanti odos liga gali pažeisti nagų plokšteles ir sąnarius. Maždaug trečdalis žmonių, sergančių žvyneline, taip pat serga psoriaziniu artritu – skausminga ir sunkią negalią sukeliančia uždegimine sąnarių liga. Žvynelinė dažnai lydima gretutinių ligų, tokių kaip cukrinis diabetas, metabolinis sindromas, kepenų, kraujagyslių ligos, depresija ar nutukimas.

Pasak Klaipėdos universitetinės ligoninės medikės, dažniausiai žvynelinę identifikuoti itin paprasta – tereikia pačiupinėti ir pakrapštyti odą. Jei tai negelbsti ar beriama nelabai tipinėse vietose, pasitelkiamas dermatoskopas ar atliekama odos biopsija, kai paimamas odos gabalėlis ir jis pasluoksniui išnagrinėjamas. Diagnozuoti ligą sudėtingiau, kai ji pažeidžia tik nagus.

Moderniausias ir greitesnis gydymas

Nors žvynelinė yra nepagydoma liga, pasak J.Česienės, šią ligą galima kontroliuoti. Psoriazės gydymas priklauso nuo jos sunkumo. „Įvertinę ligos sunkumą, bėrimų išplitimą ir pobūdį, paciento savijautą, dėliojame individualų gydymo planą ir taktiką. Lengvai psoriazei paskiriame gydymą vietinio poveikio priemonėmis, vidutinei ar sunkiai – sisteminį gydymą tradiciniais cheminiais vaistais ar biologine terapija, kuri šiuo metu yra inovatyviausias ir efektyviausias būdas žvynelinei suvaldyti. Visas šias galimybes turime Klaipėdos universitetinėje ligoninėje“, – pasakojo KUL Infekcinių ligų departamento vadovė. Medikė pasidžiaugė, kad SAM pakeitus psoriazės gydymo biologiniais vaistais tvarką, neveikiant cheminiams vaistams, juos pacientams galima skirti dvigubai greičiau: „Biologiniai medikamentai gali būti skiriami po 3 mėnesių gydymo metotreksatu, o ne po šešių – kaip buvo iki šių metų kovo mėnesio. Tad nebereikia žmogaus pusmetį įtikinėti dar pakentėti – o gal bus geriau.“

Vartojant biologinius vaistus žvynelinės simptomai išnyksta. Vaistai neleidžia uždegimo mediatoriams citokinams jungtis prie imuninių ląstelių ir palaikyti uždegimo odoje ir sąnariuose. J.Česienės teigimu, šie pažangiausi vaistai sergantiesiems vidutine ar sunkia psoriaze gali sugrąžinti sveiką odą ir visavertį gyvenimą.

KUL nuotr.

Ragina nedelsti kreiptis į medikus

Nors žvynelinė dažnai gerokai paveikia žmogaus išvaizdą, medikai pastebi, kad vis dar vengiama lankytis pas specialistus. „Trečdalis pacientų serga vidutine ir sunkia ligos forma, ir liūdniausia, kai jie nesikreipia į gydytojus profesionalios pagalbos. Žmonės mano, kad tai brangu, bus sugaišta daug laiko, o rezultatai menki. Todėl kai gatvėje pamatau žmogų su psoriazės paženklintomis alkūnėmis, norisi prieiti ir papasakoti, kad šiandien gydytojai tikrai gali padėti. Tad tikrai nereikėtų imtis saviveiklos ir gydytis patiems, remiantis internetiniais forumais. Taip sau galima tik pakenkti“, – ragina kreiptis pagalbos į medikus J.Česienė.

Taip pat medikė pažymi, kad žvynelinės gydymo taktika kiekvienam pacientui yra individuali, ilgalaikė nuo pat pradžių, todėl svarbu, kad tarp gydytojo ir sergančiojo žvyneline būtų geras tarpusavio supratimas, pasitikėjimas, užsimegztų atviras pokalbis. Pasak J.Česienės, jei pacientas išties pasiryžęs įveikti ligą, jis turi paisyti nurodymų, nes dėl sveikos odos ir geros savijautos stengtis verta.

Statistika

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, žvyneline serga per 125 mln. žmonių – apie 4 proc. viso pasaulio gyventojų. Lietuvoje ši liga paplitusi daugiau nei tarp 120 tūkst. gyventojų.

Svarbu

Pasaulinė žvynelinės diena minima kasmet spalio 29 d. Šiuo minėjimu siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į žvyneline sergančiųjų problemas, gyvenimo kokybę ir socialinę atskirtį bei informuoti visuomenę, kad ši liga nėra užkrečiama ir kad ja sergantiems žmonėms turi būti prieinami šiuolaikiniai ligos gydymo metodai.

Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinių ligų departamento vadovė gydytoja dermatologė Jolanta Česienė akcentuoja, kad akcijos, prisidedančios prie ankstyvos odos vėžio, sukeliančio didžiausią mirtingumą – melanomos diagnostikos, padeda įveikti šią klastingą ir vis labiau grasinančią ligą. Ja kasmet Lietuvoje suserga virš 300 žmonių, iš jų trečdalis miršta.

Ateiti pasitikrinti gali bet kokio amžiaus žmonės – ir apdraustieji sveikatos draudimu, ir ne. Ši akcija rengiama nemokamai. Tereikia vieno – užsiregistruoti ligoninės išankstinės registracijos telefonu. Registruotis negali sergantys COVID-19, esantys saviizoliacijoje ar karščiuojantys asmenys. Neužsiregistravę žmonės nebus priimami. Registracija prasidės balandžio 30 d. (penktadienį) telefonu 8 46 410000.

Dir­ba kaip ko­man­da

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nėje li­go­ni­nė­je vei­kian­tį Odos ir vene­ri­nių li­gų po­sky­rį su­da­ro sta­cio­na­ras ir die­nos staciona­ras, kur tei­kia­mos ant­ri­nio ir tre­ti­nio ly­gio paslaugos. Čia gy­do­mi suau­gu­sie­ji ir vai­kai.

Į sta­cio­na­rą gul­do­mi pa­cien­tai, ser­gan­tys sun­kia žvynelinės for­ma, kai pri­rei­kia ko­man­di­nio dar­bo: ke­lių gydy­to­jų spe­cia­lis­tų kon­sul­ta­ci­jų ir gy­dy­mo.

Žvy­ne­li­nė kar­tais pa­žei­džia są­na­rius, tad kar­tu su gy­dy­to­ju der­ma­to­lo­gu dėl pacien­to ge­ro­vės dir­ba gy­dy­to­jas reu­ma­to­lo­gas, gy­dy­to­jas rea­bi­li­to­lo­gas. Skyriu­je at­lie­ka­mos vi­sos rei­ka­lin­gos pro­ce­dū­ros.

Sta­cio­na­re tei­kia­mos pa­slau­gos bū­na ypač pa­to­gios iš to­liau at­vy­ku­siems gy­ven­to­jams, ku­riems bū­na sun­ku kas­dien at­va­žiuo­ti į pa­skir­tas pro­ce­dū­ras.

Li­go­ni­nė įsi­gi­jo nau­jau­sią Wald­mann vie­ti­nės fo­to­te­ra­pi­jos sis­te­mą UV182, ku­ri ski­ria­si nuo bu­vu­sios tuo, kad tai yra lo­ka­lios lem­pos, tad pa­cien­tui kliū­va mažiau ap­švi­tos UV spin­du­liais, ga­li­ma gy­dy­ti sun­kiai pa­sie­kia­mas pa­cien­to kūno vie­tas – del­nus, pa­dus, gal­vos odą.

Sis­te­ma pri­tai­ky­ta ir ju­dė­ji­mo ne­ga­lią tu­rin­tiems pa­cien­tams.

Nuo diag­no­zės iki gy­dy­mo

Be to, Odos ir ve­ne­ri­nių li­gų po­sky­ry­je ti­ria­mos ir gy­do­mos vi­sos odos da­ri­nių ir jų glei­vi­nės li­gos, dėl ša­lu­ti­nio vais­tų po­vei­kio su­kel­tos odos pa­to­lo­gi­jos, sistemi­nių li­gų odos ap­raiš­kos, nu­sta­to­mos ir gy­do­mos ly­tiš­kai plin­tan­čios infekci­jos.

No­rint pa­tiks­lin­ti diag­no­zę, at­lie­ka­mos odos biop­si­jos, ge­ry­bi­nių, iki­na­vi­ki­nių ir na­vi­ki­nių odos ir jos prie­dų da­ri­nių, ap­ga­mų diag­nos­ti­ka ir gy­dy­mas.

Die­nos sta­cio­na­re tei­kia­ma pa­gal­ba pa­cien­tams, ku­riems ne­bū­ti­nas ste­bė­ji­mas vi­są pa­rą. Čia pa­cien­tams at­lie­ka­mi ty­ri­mai diag­no­zei pa­tiks­lin­ti, ski­ria­mas komp­lek­si­nis gy­dy­mas, at­lie­ka­mos ge­ry­bi­nių ir pik­ty­bi­nių odos ar poo­džio darinių ope­ra­ci­jos.

Tiek li­go­ni­nės sky­riu­je, tiek Die­nos sta­cio­na­re pa­cien­tams odos li­goms gy­dy­ti tai­ko­ma šiuo­lai­ki­nė trum­pa­ban­gė ult­ra­vio­le­ti­nių spin­du­lių fo­to­te­ra­pi­ja ir fotochemo­te­ra­pi­ja.

Žvy­ne­li­nė – neužk­re­čia­ma

Žvy­ne­li­nė, ar­ba pso­ria­zė, vis dar api­pin­ta dau­gy­be mi­tų ir bai­mių, nors informaci­jos apie šią li­gą yra ap­stu. Kas­metspa­lio 29-ąją mi­ni­ma Pa­sau­li­nė žvyne­li­nės die­na sie­kia­ma at­kreip­ti į ser­gan­čių­jų šia li­ga pro­ble­mas, jų gyvenimo ko­ky­bę ir so­cia­li­nę izo­lia­ci­ją.

Žvy­ne­li­nė – au­toi­mu­ni­nė lė­ti­nė už­de­gi­mi­nė, daž­nai pa­vel­di­ma odos li­ga, pažeidžian­ti kū­no ir gal­vos odą, na­gus.

Ja ser­ga ga­na daug žmo­nių vi­sa­me pa­sau­ly­je – apie 125 mln. gy­ven­to­jų. Tiek Lie­tu­vo­je, tiek ki­to­se ša­ly­se ser­gan­čių­jų skai­čius su­da­ro apie 2–4 pro­c. populiaci­jos.

Įro­dy­ta, kad žvy­ne­li­nė ser­gan­čių­jų gy­ve­ni­mo ko­ky­bę pa­blo­gi­na pa­na­šiai kaip šir­dies li­gos, cuk­ri­nis dia­be­tas ar pik­ty­bi­niai na­vi­kai.

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nės li­go­ni­nės In­fek­ci­nio li­gų de­par­ta­men­to Odos ir venerinių li­gų po­sky­rio ve­dė­ja gy­dy­to­ja der­ma­to­lo­gė Jo­lan­ta Če­sie­nė pa­ste­bi, kad mi­tų, su­si­ju­sių su žvy­ne­li­ne, yra daug ir ga­na keis­tų.

Vie­nas daž­niau­siai pa­si­tai­kan­čių – žvy­ne­li­nė yra už­kre­čia­ma, tad ser­gan­tie­ji bai­mi­na­si dėl ga­li­mo ap­lin­ki­nių at­stū­mi­mo. Pa­ša­li­niai, pa­ma­tę keis­tas dė­mes ant ma­to­mų kū­no vie­tų, daž­niau­siai net ne­ži­no­da­mi, ko­kia tai li­ga, nu­spren­džia, kad ji yra už­kre­čia­ma.

Net­rūks­ta ma­nan­čių­jų, kad žvy­ne­li­ne su­ser­ga­ma dėl ne­šva­ros, pa­vyz­džiui, odos žvy­nai at­si­ran­da dėl ne­plau­na­mos gal­vos.

Žvy­ne­li­nė kar­tais pa­žei­džia na­gų plokš­te­les – jos bū­na sto­ros ir gels­vos, atrodo, lyg būtųsu­ba­dy­tos, tad ap­lin­ki­niai šiuos po­žy­mius pri­ski­ria na­gų grybeliui. Pa­duo­dan­ty­sis ran­ką, pa­ma­tęs to­kį vaiz­dą ir bai­min­da­ma­sis užsikrėsti, ne­re­tai su­dve­jo­ja, ar svei­kin­tis.

Išp­ro­vo­kuo­ja stre­sas

J.Če­sie­nė pa­sa­ko­jo, kad pas gy­dy­to­ją atė­ję pa­cien­tai daž­nai tu­ri sa­vo ver­si­ją, ko­dėl jie su­si­rgo. Ne vi­sos jos tu­ri rea­lų pa­grin­dą. Ta­čiau vi­si pa­ste­bi, kad žvyne­li­nė už­klum­pa po pa­tir­to stre­so, ar­ti­mo­jo ar dar­bo ne­tek­ties, iš­ki­lu­sių santy­kių pro­ble­mų.

Jau­ni žmo­nės pa­sa­ko­ja su­si­rgę po ko­kios nors ne­sun­kios li­gos, pa­vyz­džiui, angi­nos. Gy­dy­to­ja pa­tvir­ti­no, kad to­kiais at­ve­jais jau­nuo­liai daž­niau­siai su­ser­ga la­ši­ne žvy­ne­li­nės for­ma. Tuo­met bė­ri­mas bū­na šiek tiek ki­toks, nei įpras­ta: vietoj kie­tų stam­bių odos plokš­te­lių bet ku­rio­je kū­no vie­to­je ma­to­si van­dens lašiu­kus pri­me­nan­tys bė­ri­mai, vos pleis­ka­no­jan­tys smul­kiais žvy­ne­liais.

Žvy­ne­li­nė daž­niau­siai pa­žei­džia al­kū­nes, ke­lius ir plau­kuo­tą gal­vos odą, ta­čiau nu­ken­tė­ti ga­li bet ku­ri kū­no vie­ta: vei­das, del­nai, pa­dai, ko­jų ir ran­kų na­gai. Kai ku­riems li­ga pa­žei­džia są­na­rius – šie skau­da, iš­tins­ta, de­for­muo­ja­si.

Pa­sak J.Če­sie­nės, nie­žė­ji­mu daž­niau skun­džia­si tie pa­cien­tai, ku­riems pa­žeis­ta gal­vos oda. Įp­ras­tai prie šios li­gos pri­si­de­da gry­be­lis, ku­ris pri­ski­ria­mas antrineiin­fek­ci­jai, ly­di­mai nie­žu­lio. Taip už­si­ve­da už­bur­tas ra­tas: kuo dau­giau ka­so­ma, tuo dau­giau at­si­ran­da žvy­ne­lių.

Pa­ti­ria ne­pa­to­gu­mų

Ser­gan­tie­ji žvy­ne­li­ne kas­die­nia­me gy­ve­ni­me pa­ti­ria daug ne­pa­to­gu­mų, apie kuriuos svei­kas žmo­gus net ne­su­si­mąs­to.

Kai žvy­ne­li­nė pa­si­reiš­kia gal­vos odo­je, žmo­gui tam­pa su­dė­tin­ga lan­ky­tis kirpyklo­je. Kas­kart nau­jai kir­pė­jai ten­ka aiš­kin­ti, kuo jis ser­ga ir kad li­ga nė­ra užkre­čia­ma.

Ser­gan­tie­ji daž­nai gė­di­ja­si sa­vo kū­no, tad ven­gia lan­ky­tis ba­sei­nuo­se, pir­ty­se, spor­to klu­buo­se, kur su­si­du­ria su keis­tais ap­lin­ki­nių žvilgs­niais. Mat ne­si­no­ri kiek­vie­nam kas­kart aiš­kin­ti, kad žvy­ne­li­nė nė­ra už­kre­čia­ma.

Pa­sak J.Če­sie­nės, jei­gu li­ga bū­na ma­to­mo­se kū­no vie­to­se, ne­pa­to­gu­mų patiria­ma vi­sur: au­to­bu­se, par­duo­tu­vė­je ar ki­to­je vie­šo­je ap­lin­ko­je.

Mo­te­rys ne­ga­li mū­vė­ti pėd­kel­nių, nes pa­dų ar ran­kų oda bū­na šiurkš­ti, su­ra­gė­ju­si, su­ski­li­nė­ju­si.

Li­ga daro įtakos ir jų ap­ran­gos sti­liui: žvy­ne­li­ne ser­gan­čios dai­lio­sios ly­ties atsto­vės daž­niau mū­vi kel­nes. Ser­gan­tie­ji taip pat ven­gia tam­sių dra­bu­žių, kad ne­si­ma­ty­tų by­ran­čių pleis­ka­nų.

„Tai jaut­ri vi­suo­me­nės da­lis“, – apie ser­gan­čiuo­sius žvy­ne­li­ne at­si­lie­pė gy­dy­to­ja der­ma­to­lo­gė.

Li­ga – su­val­do­ma

J.Če­sie­nė ap­gai­les­tau­ja, kad tarp žmo­nių, ypač vy­res­nio am­žiaus, vy­rau­ja nuo­mo­nė, kad žvy­ne­li­nė – ne­pa­gy­do­ma li­ga. Tad taip ma­nan­tis ser­gan­ty­sis neieš­ko pa­gal­bos ir ne­si­krei­pia į gy­dy­to­jus.

Anks­čiau iš tie­sų to­kiems pa­cien­tams gy­dy­to­jai ne­la­bai ga­lė­da­vo kuo pa­dė­ti: ski­ria­mi te­pa­lai bū­da­vo kos­me­tiš­kai ne­ma­lo­nūs, tep­lio­da­vo dra­bu­žius, tad dirban­čiam žmo­gui bū­da­vo keb­lu pa­skir­tais vais­tais pa­si­tep­ti du kar­tus per dieną.

„Šiais lai­kais žvy­ne­li­nė gana ge­rai val­do­ma li­ga: te­pa­mi įvai­rūs te­pa­lai, tai­ko­ma bio­lo­gi­nė te­ra­pi­ja, šiuo­lai­ki­nė trum­pa­ban­gė ult­ra­vio­le­ti­nių spin­du­lių fo­to­te­ra­pi­ja.

Pas­ta­ro­ji tei­kia­ma mū­sų Die­nos sta­cio­na­re. Čia pa­cien­tai gau­na spe­cia­lią ultravio­le­ti­nių spin­du­lių do­zę, skir­tą žvy­ne­li­nei gy­dy­ti, žmo­gaus būk­lė pastebimai pa­ge­rė­ja, o va­ka­re jis jau ga­li grįž­ti na­mo“, – pa­sa­ko­jo po­sky­rio vedė­ja.

Vis drą­siau ieš­ko pa­gal­bos

Kiek­vie­nam pa­cien­tui, ser­gan­čiam žvy­ne­li­ne, ski­ria­mas in­di­vi­dua­lus ir tinkamiausias gy­dy­mo me­to­das, tad kiek­vie­nas, su­si­dū­ręs su šia li­ga, raginamas ne­nu­leis­ti ran­kų ir ieš­ko­ti pa­gal­bos.

J.Če­sie­nė paaiš­ki­no, kad ši li­ga nė­ra ūmi, tad gy­dy­to­jui der­ma­to­lo­gui pa­sky­rus gy­dy­mą, vė­liau pa­kan­ka ir ap­si­lan­ky­mo pas šei­mos gy­dy­to­ją.

Ve­dė­ja pa­si­džiau­gė, kad ser­gan­tie­ji žvy­ne­li­ne vis drą­siau pra­ve­ria gy­dy­to­jų duris ir ieš­ko pa­gal­bos, ypač iš­gir­dę sėk­mės is­to­ri­ją, kai ne tik pa­vyks­ta suvaldy­ti li­gą, bet ir iš­nyks­ta bė­ri­mas. Ieš­ko­ti pa­gal­bos kar­tais pa­ska­ti­na ir žvyne­li­nę įveikę ar­ti­mie­ji.

Nerimą sukėlė dėmė

Pirmąjį kartą, prieš gerą dešimtmetį, moteris susirūpino dėl apgamo ant nugaros: pasikeitė jo spalva bei forma, jis nuolat šlapiavo. Patikrinusi gydytoja konstatavo: "odos vėžys". Apgamas buvo išoperuotas, patikinus, kad liga neturėtų atsinaujinti.

Tačiau po penkerių metų situacija pasikartojo. Tik šįkart nerimą sukėlė raudona dėmė ant veido ir nuolat ašarojančios akys. Tiesa, iš pradžių Lidija pamanė, kad nemalonius pojūčius sukėlė regėjimo problemos, tad nuėjo pas akių gydytoją. Tačiau ši po apžiūros pasiūlė kreiptis į kitą specialistą, onkologą.

"Kai du kartus išgirsti tą pačią diagnozę, nėra ramu", – prisipažįsta moteris.

Onkologinė liga Lidiją užklupdavo kas penkeri metai. Ji spėja, kad odos vėžį galėjo sukelti pomėgis kaitintis saulėje. Darbuodamasi darže moteris taip pat neieškodavo pavėsio ir mėgaudavosi saulės spinduliais.

Suviliojo patogumas

Lidija ir kiti kalbinti klaipėdiečiai pasidžiaugė, kad kasmet organizuojama akcija pasitikrinti dėl melanomos – agresyviausios odos vėžio formos. Kai kurie jų šioje, Klaipėdos universitetinės ligoninės organizuojamoje patikros akcijoje dalyvauja ne pirmą kartą.

Viena jų 78 metų klaipėdietė Aldona šįkart atsivedė sutuoktinį ir jo seserį. Prieš metus, atėjusi dėl nerimą sukėlusio apgamo, moteris išgirdo, kad jis nepavojingas.

Tačiau moteris atsargumo nepamiršta, nes pastebi, kad ilgiau pabuvus saulėje apgamai pasikeičia. Apie tai, kaip svarbu nuolat stebėti savo kūną, ji perskaito ir spaudoje.

"Reikia prisižiūrėti, norisi dar pagyventi", – šypsosi pašnekovė.

Paauglį sūnų dėl nerimą sukėlusių dėmių pas gydytoją atvedusi Ina sakė, kad tokios akcijos padeda sutaupyti laiko: nereikia ilgai laukti eilėje, nereikia šeimos gydytojo siuntimo, pakanka tik užsiregistruoti telefonu ir nurodytu laiku atvažiuoti į ligoninę.

O taip ir neprisiruoštum apsilankyti pas gydytoją, o neprisiruošęs gali ir pavėluoti.

"O taip ir neprisiruoštum apsilankyti pas gydytoją, o neprisiruošęs gali ir pavėluoti", – akcijos naudą įžvelgia moteris.

Patikra pasiteisino

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje Euromelanomos dienai paminėti skirta patikros akcija suorganizuota 11 kartą. Šiemet buvo patikrinta 40 žmonių, iš jų 8 vyrai. Jauniausiam pacientui buvo 10 metų, o vyriausiam – 84.

Pacientus kartu su kolege gydytoja dermatologe Ieva Turske tikrinusi Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinių ligų departamento vadovė, Odos ir venerinių ligų poskyrio vedėja gydytoja dermatologė Jolanta Česienė pasidžiaugė, kad akcija buvo naudinga: aptikti keli odos vėžio atvejai, užkirstas kelias piktybinei ligai įsibėgėti.

J.Česienė viliasi, kad gal ateis tokia akcijos diena, kai gydytojos neaptiks nė vieno odos vėžio atvejo.

Pasigenda vyrų

Iš patikrintų pacientų vienam buvo nustatyta melanoma, kitiems – kitokios odos vėžio formos. Vienai jaunai merginai dėl atopinio apgamo, keliančio didžiausią riziką susirgti melanoma, pasiūlyta operacija.

Gydytoja apgailestavo, kad pasitikrinti dėl odos vėžio ateina mažai vyrų. Nors statistika byloja, kad melanomos atvejų daugėja būtent tarp stipriosios lyties atstovų.

J.Česienė pastebi, kad kasmet organizuojamoje akcijoje aptinkamų melanomų skaičius išlieka gana stabilus – randama nuo vieno iki trijų ligos atvejų. Pernai jų būta daugiau.

Melanoma – agresyviausia odos vėžio forma, kurią anksti aptikus galima išgydyti 97 proc. pacientų. Melanoma sudaro apie 15 proc. visų odos vėžio atvejų.

Neramina tai, ko nemato

Daugelis šnekintų klaipėdiečių pasakojo, kad nori pasitikrinti dėl sunkiai prieinamose vietose, ant nugaros ar galvos esančių apgamų, labiausiai keliančių nerimą.

Gydytojos tokie būgštavimai nestebina, nes ne visi patys gali apsižiūrėti ar turi galinčius pagelbėti artimuosius.

Nors pastebima, kad ligos pažeisti apgamai dažniau aptinkami matomose vietose.

Faktai apie melanomą

Sergančiųjų melanoma amžius jaunėja: dažniau serga 50–55 metų žmonės.

Moterims didesnė tikimybė melanomą aptikti ant kojų, vyrams – ant rankų, liemens, galvos.

JAV tyrimai rodo, kad kasmet daugiau kaip 419 tūkst. susirgimų odos vėžiu išprovokuoja soliariumai.

Tikimybė susirgti melanoma padidėja 15 proc., jei kuris iš artimųjų sirgo šia liga.

Nustatyta, kad JAV kas valandą nuo melanomos miršta vienas žmogus.

Pasaulyje Tarptautinė psoriazės diena minima jau seniai, tačiau rytoj – spalio 27-ąją 12 val. pirmą kartą šiai ligai skirtas renginys vyks ir Klaipėdos universitetinės ligoninės konferencijų salėje.

Apie šią ligą, dietą ir gyvenimo kokybę susirgus kalbės ligoninės gydytojai, Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro specialistai.

Iškart po konferencijos vyks diskusija su pacientais.

Pasak Klaipėdos universitetinės ligoninės Odos ir venerinių ligų poskyrio vedėjos gydytojos dermatovenerologės Jolantos Česienės, sergančiųjų skaičius kasmet išlieka panašus, tačiau yra kita priežastis, dėl kurios būtina apie šią ligą kalbėti garsiai.

"Tie žmonės jaučiasi tarsi atstumtieji. Ant kūno matomi išbėrimai, byra pleiskanos, todėl visuomenei pravartu daugiau sužinoti apie šią ligą – kad ji nėra užkrečiama, nereikia bijoti. Kad sergantieji gali drąsiai jaustis būdami viešumoje – paplūdimyje, kirpykloje, grožio centre ir bet kur kitur. Kai kuriems vis dar nemalonu paduoti ranką ar paimti pinigus", – tikino J.Česienė.

Tikimasi, kad į renginį ateis sergantieji žvyneline ir artimai susijusieji su šiais ligoniais – juos prižiūrintieji. Viliamasi, kad visuomenė pamatys, jog Klaipėdoje yra ir daugiau panašaus likimo žmonių.

J.Česienė pasakojo, kad žvyneline suserga įvairaus amžiaus žmonės, tiek vyrai, tiek moterys.

"Į mus dažniau kreipiasi darbingi vidutinio amžiaus žmonės. Vyresnieji yra nusivylę, kad jokios priemonės jiems nepadeda ir kad liga nepagydoma. Iš esmės žvynelinė yra kontroliuojama, esti įvairių gydymo metodų, todėl nevertėtų numoti ranka", – teigė gydytoja.

Psoriazė yra genetiškai paveldima liga, taip pat rizika susirgti didėja stresą patiriantiems ir nesveiką gyvenimo būdą propaguojantiems žmonėms – rūkantiems ir vartojantiems daug alkoholio.

Serga ir vaikai, ir suaugusieji

Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinių ligų departamento Odos ir venerinių ligų poskyrio vedėja gydytoja dermatovenerologė Jolanta Česienė paaiškino, kad atopinis dermatitas yra lėtinė uždegiminė vaikų ir suaugusiųjų liga, kliniškai pasireiškianti stipriu niežėjimu, bėrimu, odos sausumu.

J.Česienė pripažino, kad atopinis dermatitas – viena dažniausių odos ligų.

"Šis susirgimas kamuoja apie 2–5 proc. jaunų suaugusių žmonių ir iki 20 proc. vaikų", – skaičius vardijo gydytoja dermatovenerologė.

Gydant atopinį dermatitą, dalyvauja kelių specialybių gydytojai. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje sergantiesiems šia liga pasiruošusios padėti gydytojos dermatovenerologės, alergologė, genetikė.

Būtinybė – tiksli ligos istorija

J.Česienė akcentavo, kad atopinis dermatitas diagnozuojamas kliniškai, laikantis specialių kriterijų.

"Todėl itin svarbu surinkti tikslią ligos anamnezę, kruopščiai apžiūrėti pacientą. Gerai surinkta ligos istorija, išsiaiškinimas apie gretutines ligas, taip pat ligonio šeimos narių alerginius susirgimus padeda nustatyti atopinį dermatitą bei įtarti esamų simptomų alerginę kilmę. Gauta informacija padeda planuoti būsimus diagnostinius mėginius", – pasakojo gydytoja dermatovenerologė.

J.Česienės teigimu, kalbant apie atopinio dermatito raidą, svarbų vaidmenį atlieka maisto alergenai. Jei atopinis dermatitas prasideda kūdikystėje, būtina kuo anksčiau tirti vaiką dėl alergijos maistui.

Jei liga pasireiškia vyresniam nei 2–3 metų vaikui, dažniau nustatomas įsijautrinimas įkvepiamiems aplinkos alergenams. Kuo sunkesnė atopinio dermatito eiga, tuo dažniau nustatoma alergija maistui.

Prireikus Klaipėdos universitetinėje ligoninėje atliekami diagnostiniai tyrimai – tiriami alerginiai odos bei provokaciniai maisto mėginiai, daromas klinikinis kraujo tyrimas, skiriama eliminacinė dieta. Kartais diferencinei diagnostikai būtina ir odos biopsija.

Taiko įvairaus amžiaus pacientams

Odos dūrio mėginys – dažniausiai kasdienėje alergologo praktikoje taikomas metodas.

Kaip teigė J.Česienė, norint atlikti minėtą tyrimą, metai nėra svarbūs, todėl jis galimas įvairaus amžiaus pacientams.

Atliekant odos dūrio mėginį ant neišbertos odos lašinama tiriamojo alergeno (1 lašas) ir toje vietoje specialia adata įduriama į epidermį. Po 15 minučių vertinama reakcija. Šis tyrimas padeda nustatyti įsijautrinimą maisto ar įkvepiamiems aplinkos alergenams.

Odos dūrio-dūrio mėginys – mėginys, atliekamas kaip ir prieš tai minėtas odos dūrio tyrimas, bet duriama pirmiausia į pasirinktą natyvinį alergeną (vaisių, daržovę ir kt.), paskui – ta pačia adata į odą. Tyrimas svarbus maisto alergijos diagnostikoje.

Šį mėginį galima atlikti ne tik su šviežiais, bet ir su užšaldytais bei prieš mėginius atšildytais maisto produktais. Vertinama taip pat, kaip odos dūrio mėginys.

Tyrimams – moderni įranga

J.Česienė pasakojo, kad esant greito tipo alerginėms reakcijoms, kraujo serume nustatomi ir specifiniai imunoglobulino E (IgE) antikūnai. Kiekybiniai imuniniai metodai leidžia nustatyti alergenui specifinio IgE koncentraciją kraujo serume.

Gydytoja dermatovenerologė įvardijo kelis specifinių IgE antikūnų tyrimo pranašumus. Anot jos, tai – saugus, standartizuotas, nuo vartojamų vaistų ir odos reaktyvumo nepriklausantis tyrimas.

"Klaipėdos universitetinėje ligoninėje atrankiniai alergijos tyrimai atliekami "EuroBlotMaster" automatizuota sistema, ja alergija vertinama pagal šešias klases. Visiems ligoniams yra tiriamos kryžminės alerginės reakcijos, naudojant CCD žymenį. Kliniškai informatyvu, kai CCD reikšmė atitinka trečią ir aukštesnes klases. Auksiniu standartu vadinamas alergologinės laboratorinės diagnostikos analizatorius "ImmunoCAP" bei jo reagentai. Mūsų ligoninėje yra įdiegta "ImmunoCAP" automatizuota alergijos diagnostikos sistema, tyrimų metodas – fluoroimunofermentinis. Alergija vertinama pagal šešias klases", – pasakojo pašnekovė.

Diagnozuoja ir alergiją maistui

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje taikomi ir kiti diagnostikos metodai. Pavyzdžiui, odos lopo mėginys su įvairiais alergenais naudojami lėto tipo padidėjusio jautrumo odoje reakcijų priežasčiai nustatyti.

Klaipėdos universitetinė ligoninės gydytoja alergologė Viktorija Paltarackienė paaiškino, kad tai gana paprastas, bet labai informatyvus metodas išaiškinant alerginio kontaktinio dermatito priežastis, kai kurias padidėjusio jautrumo vaistams ar maisto produktams reakcijas.

Alergenų įdedama į specialias kameras, 48 valandoms klijuojama ant nepažeistos odos (dažniausiai viršutinės nugaros srities), nuėmus kameras vertinama po 2 parų ir po 4–5 dienų.

Įvairūs tyrėjai nurodo, kad kartu atliekami odos dūrio ir odos lopo mėginiai reikšmingai padidina maisto alergijos diagnostikos galimybę vaikams, sergantiems atopiniu dermatitu. Odos lopo mėginys su maistu nėra standartizuotas.

"Nors derinant odos lopo mėginį su teigiamais odos dūrio mėginiais ir specifinių IgE antikūnų kraujo serume kiekiu galima diagnozuoti alergiją tam tikriems maisto produktams, tačiau daugumai ligonių vis dar reikalingi standartizuoti provokaciniai oraliniai mėginiai, padedantys nustatyti diagnozę ir išvengti nereikalingų dietos apribojimų", – teigė V.Paltarackienė.

Anot jos, maisto alergijos diagnozė galutinai patvirtinama provokaciniais oraliniais mėginiais.

Atliekamas atviras arba abipusiškai slaptas placebu kontroliuojamas mėginys. Pirmuoju atveju ir pacientas, ir gydytojas žino bandomojo produkto sudėtį, antruoju – ne.

Provokaciniai oraliniai mėginiai laikomi auksiniu standartu diagnozuojant alergiją maistui tiek moksliniuose tyrimuose, tiek klinikinėje praktikoje. Šie mėginiai atliekami tam tikrą laikotarpį laikantis individualios eliminacinės dietos.

"Tiesa, tais atvejais, kai visiškai atitinka anamnezės duomenys (pasireiškia sunkios sisteminės reakcijos pakartotinai pavartojus to paties maisto alergeno) ir gaunami teigiami odos dūrio mėginių bei specifinių IgE tyrimo rezultatai, provokacinio oralinio mėginio atlikti nerekomenduojama", – įspėjo gydytoja alergologė.

Anot jos, abipusiškai slapto placebu kontroliuojamo provokacinio oralinio mėginio pranašumas – tyrimas galutinai patvirtina arba paneigia alergijos maistui diagnozę.

"Surinkus ligos istoriją, atlikus odos mėginius, specifinių IgE antikūnų kraujo serume tyrimą ir įtarus tam tikrus klinikinius požymius sukeliančius maisto produktus, jie pašalinami iš ligonio valgiaraščio", – kalbėjo V.Paltarackienė.

Gydymą planuoja ilgam laikui

Atopinio dermatito pažeista, o ypač nukasyta oda gali komplikuotis antrine infekcija: bakterine, grybeliu ar virusu.

"Klaipėdos universitetinėje ligoninėje atliekami kokybiški mikrobiologiniai, laboratoriniai tyrimai grybelinės bei virusinės infekcijos diagnostikai. Atopinis dermatitas yra lėtinė liga, todėl gydymas turi būti planuojamas ilgam laikui į priekį. Be to, svarbu užtikrinti, kad jis būtų saugus", – teigė J.Česienė.

Anot jos, oda turi būti valoma kruopščiai, bet tuo pačiu švelniai ir atsargiai, kad pašalintų šašus ir apsaugotų nuo bakterinės superinfekcijos.

Efektyvus vietinis gydymas susideda iš trijų pagrindinių principų: pakankamo stiprumo ir dozės medikamentų bei tinkamo jų naudojimo. Dažnai pacientams tenka skirti sisteminius preparatus, fototerapiją.

Nepaisant gydymo galimybių, atopinis dermatitas turi didelę reikšmę gyvenimo kokybei ir pacientams, ir juos prižiūrintiesiems.

"Dažnai pacientai nesilaiko nurodymų, todėl nepasiekiamas teigiamas atsakas į gydymą. Labai svarbu, kad pacientas būtų informuotas apie ligą ir suprastų gydytojų paskyrimus. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje suburta specialistų komanda yra pasiruošusi padėti ne tik pacientams, bet ir jų artimiesiems. Tik gerai išaiškinus ligos etiologiją, patogenezę, gydymo ir profilaktikos galimybes, galima tikėtis ligos remisijos", – tvirtino J.Česienė.

Primenama, kad pacientai, norintys konsultuotis pas Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojas dermatovenerologes, priimami be šeimos gydytojo siuntimo, reikalinga tik išankstinė registracija. Gydytoja alergologė konsultuoja su šeimos gydytojo siuntimu.

Tokių ankstyvų saulės vonių "kregždžių" pasirodo kiekvieną pavasarį, tik, pavyzdžiui, pernai jos sezoną atidarė mėnesiu anksčiau, nes jau balandžio pradžioje pasitaikydavo viena kita šiltesnė diena.

Šiemet, net gėda sakyti, pirmas drąsiausiųjų pasirodymas paplūdimyje buvo tik gegužės 1 d. Ir tai tik gilesnėse kopų vietose, kur neužpūtė vėsokas pietvakarių vėjas. O tie, kurie vaikščiojo pakrante, buvo priversti užsisegti striukes.

Vis dėlto dailaus įdegio mėgėjams medikai turi ne itin gerų žinių. Pavasario saulė yra labai aktyvi ir gali pridaryti daugiau bėdos nei naudos.

"Gegužės 1-oji buvo labai graži diena, bet iš tikrųjų tądien ultravioletinis indeksas Klaipėdoje buvo 4, taigi apsauga nuo saulės buvo privaloma. Būtina naudoti apsauginius kremus, reikėtų rūpintis vaikais. Mažyliams iki dvejų metų apskritai nerekomenduojama degintis. Kalbėdami apie saulės žalą, turime galvoje ne tik patį agresyviausią odos vėžį – melanomą. Kuo žmogus daugiau saulės spindulių "surenka", tuo daugiau tų odos pakitimų ir gali atsirasti. Nereikėtų taip anksti išsirengti, nes šiuo metu saulė yra labai aktyvi", – įspėjo odos ligų gydytoja Jolanta Česienė.

Ragina registruotis

Klaipėdos universitetinės ligoninės Odos ir venerinių ligų poskyrio vedėja gydytoja dermatovenerologė Jolanta Česienė priminė, kad pirmasis gegužės antradienis – Euromelanomos diena.

Tai visos Europos odos vėžio prevencijos projektas, kurio tikslas – skleisti informaciją apie odos vėžio prevenciją, ankstyvąją diagnostiką ir gydymą.

Nuo 2007 m. Lietuvoje ir Klaipėdos universitetinėje ligoninėje organizuojama Euromelanomos dienos akcija. Gegužės 2 d. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje gyventojai kviečiami nemokamai išsitirti apgamus.

Norint dalyvauti šioje akcijoje, reikia registruotis iš anksto tel.: (8 46) 396 523, (8 46) 396 568, (8 46) 396 684, (8 46) 396 594. Vietų skaičius – ribotas. Šeimos gydytojo siuntimas nereikalingas. Registracija vyks ketvirtadienį.

"Ši akcija – labai populiari. Kiekvienais metais vis daugiau žmonių nori pasitikrinti apgamus", – teigė J.Česienė.

Būtina reguliari apžiūra

Anot jos, odos vėžį įmanoma pastebėti reguliariai apžiūrint savo odą, o aptikta ankstyvos stadijos ši liga gali būti sėkmingai gydoma.

"Deja, žmonės dažniausiai nekreipia dėmesio į atsiradusius pakitimus ir nesikreipia į gydytojus. Reguliariai apžiūrint odą, reikėtų nepraleisti pro akis naujų apgamų ar ilgiau nei mėnesį negyjančių dėmelių", – patarė gydytoja dermatovenerologė.

Anot jos, svarbūs keli kriterijai: apgamo asimetrija, kraštų nelygumai, spalvos pasikeitimai, diametro dydis, apgamo augimas ir pokyčių dinamika. Ne visi įtarimų keliantys odos dariniai atsiranda saulės labiausiai veikiamose ir matomose vietose.

Vieną kartą per mėnesį reikėtų apžiūrėti visą savo ir vaikų kūną tiek iš priekio, tiek iš nugaros. Geriausia – prieš didelį veidrodį.

"Jei aptikote įtartiną odos darinį ar pakitusį apgamą, kreipkitės į gydytoją dermatologą. Svarbu nedelsti. Kuo anksčiau diagnozuojama liga, tuo didesnė sėkmingo gydymo tikimybė", – akcentavo J.Česienė.

Sergančiųjų daugėja

Šiuo metu, pasak jos, reikėtų nepiktnaudžiauti saulės voniomis.

Gydytoja pabrėžė, kad daug laiko praleidžiantiems saulėje asmenims padidėja grėsmė susirgti odos vėžiu. Tokių ligonių kasmet tik daugėja.

"Tiek melanomos, tiek bazaliomos atvejų ne tik daugėja, bet jaunėja ir sergančiųjų amžius", – sakė pašnekovė.

Todėl degintis nepatartina žmonėms, vartojantiems vaistus, nėščiosioms, taip pat asmenims, turintiems jautrią ir greitai nudegančią odą. Vengti saulės reikėtų ir šviesiaplaukiams bei tiems, kurių giminaičiai sirgo odos vėžiu.

Nugriaudės "Švyturio" arenoje

Kovo 9 d. "Švyturio" arenoje įvyks jubiliejinių Metų klaipėdietės rinkimų finalinės iškilmės. Renginio energinga nuotaika pasirūpins žinomi svečiai – italų popmuzikos karaliai "Ricchi e Poveri", britai "Eruption", austrų komanda "Opus" ir žavingasis vokietis Lou Bega.

Konkurso tikslas – pastebėti, pagerbti ir padėkoti padedančioms, savo veikla miestą garsinančioms moterims. Klaipėdiečiai jau dabar kviečiami aktyviai siūlyti savo kandidates į prasmingą ir garbų Metų klaipėdietės titulą.

Dienraščio "Klaipėda" rinkodaros ir pardavimo vadovė Daiva Daukšienė įsitikinusi – veikiausiai didžiausia šių rinkimų vertybe galima laikyti paskatinimą uostamiesčio bendruomenę susivienyti bendram tikslui – pagerbti labiausiai to vertas dailiosios lyties atstoves.

"Metų klaipėdietės konkursas leidžia pastebėti aplink mus esančias aktyvias, nuoširdžias ir iniciatyvias moteris, parodyti joms dėmesį, tarti ačiū", – kalbėjo D.Daukšienė.

Pretendentės turi būti veiklios, aktyvios ir mylimos miesto bendruomenės narės, kurioms nesvetima iniciatyva, rūpinimasis kitais ir moteriškumas.

Išskirti savo favoritę ir nuomonę dėl verčiausios Metų klaipėdietės titulo pareikšti turėtų ne tik pavieniai miestiečiai, bet ir organizacijos, įmonės, bendruomenės.

Anot rinkodaros ir pardavimo vadovės, gyventojai kaskart pasiūlo išties daug laimėjimo vertų klaipėdiečių, o konkurso populiarumas nė kiek nemažėja bei įgauna naujų atspalvių.

Daugėja kriterijų

Noras pagerbti Metų klaipėdietę suvienija daugybę žmonių. Ir šį sykį dienraštis "Klaipėda" tikisi gyventojų aktyvumo, iniciatyvos, palaikymo, gražios ir elegantiškos kovos.

Klaipėdiečiai gali siūlyti ir rinkti moteris ne tik už profesinę veiklą, bet ir už nuveiktus darbus miesto labui, pagalbą artimiesiems ir nepažįstamiesiems arba už žmogiškąsias savybes.

Pernai kriterijai, pagal kuriuos galima siūlyti kandidates, buvo papildyti dar vienu punktu. Metų klaipėdietės rinkimams negali būti siūlomos politinių partijų narės.

"Pretendentės, kurios pateks į antrąjį etapą, renginio komisijai, kuri patvirtins šešias balsavimu išrinktas kandidates bei išrinks vieną savo, turės pateikti duomenis, kad nepriklauso jokiai politinei partijai", – akcentavo D.Daukšienė.

Balsavimas – keliais etapais

Pretendentes nuo šiandien iki sausio 25 d. 12 val. gali siūlyti visi miestiečiai. Konkursui deleguojamos kandidatės bus skelbiamos portale klaipeda.diena.lt.

Rinkimus organizuojanti dienraščio "Klaipėda" komanda prašo ne tik pranešti galimos kandidatės pavardę, pareigas, bet ir motyvą, kodėl būtent ji verta garbingo titulo.

Nuo sausio 26-osios iki vasario 14 d. 12 val. klaipėdiečiai balsuodami rinks, jų manymu, šešias verčiausias pretendentes.

"Vieną kandidatę iš visų gyventojų, pasiūlytų į finalinį septynetuką, deleguos komisija. Tiesa, ji dar įvertins, ar šešios pretendentės, išrinktos balsavimo metu, atitinka renginio nuostatus", – paaiškino D.Daukšienė.

Nuo praėjusių metų galimybės balsuoti už patinkančią kandidatę yra didesnės.

Tradiciškai savo simpatijas galima išreikšti dienraštyje iškirptu ir užpildytu balsavimo lapeliu. Vienas kuponas prilygsta dešimčiai balsų.

Balsavimo lapelius reikėtų siųsti adresu – Metų klaipėdietės rinkimams, dienraštis "Klaipėda", Naujojo Sodo g. 1A, "K centras", 92118 Klaipėda arba atnešti ir įmesti į specialias balsadėžes redakcijos skyriuose Naujojo Sodo g. 1A ir PC "Akropolis", Taikos pr. 61, Klaipėda.

"Kaip ir ankstesniais metais, pareikšti nuomonę siūloma ir naujienų portale klaipeda.diena.lt, rubrikoje "Metų klaipėdietė". Čia atiduoti balsą galima vieną kartą per parą iš vieno IP adreso. Balsai bus sumuojami santykiu vienas su vienu", – vardijo pašnekovė.

Taip pat esti balsavimo SMS žinutėmis galimybė. Vienos kaina – 1 euras. Žinutė prilygsta dešimčiai balsų. Trumpasis numeris bus paskelbtas artimiausiu metu.

Rinkimai – iki kovo 8 d.

Septynetukas bus paskelbtas vasario 15-ąją, o į jį patekusios moterys pristatytos dienraščio "Klaipėda" puslapiuose, naujienų portale ir "Facebook" paskyroje nuo vasario 17 iki vasario 24 d.

Nuo vasario 15 d. iki kovo 8 d. 12 val. miestiečiai bus kviečiami atiduoti savo balsus už tą, kuri, jų nuomone, verčiausia Metų klaipėdietės titulo. Balsuoti bus galima portale, žinutėmis ar skambučiais trumpuoju telefono numeriu bei pildant dienraščio balsavimo lapelius.

Visi prieš tai surinkti kandidačių balsai bus panaikinami ir naujas etapas, likus septynioms pretendentėms, prasidės turint nulį balsų.

Nugalėtoją 10 proc. lems internetu nuomonę pareiškusiųjų, 20 proc. – komisijos, 20 proc. žinutėmis atiduotųjų, o 50 proc. kuponais skirti balsai.

Vainikuos popmuzikos karaliai

Metų klaipėdietės paskelbimo, iškilmingo pagerbimo ir apdovanojimo ceremonija, taip pat Moters dienai skirtas koncertas vyks kovo 9-ąją "Švyturio" arenoje.

Daugelis pasirodysiančių atlikėjų Lietuvoje viešės pirmą kartą, o jų gerbėjams tai bus išskirtinė proga linksmai atšvęsti vieną gražiausių pavasario švenčių.

Visi stipriosios lyties atstovai kovo 9-ąją kviečiami dovanoti savo mylimoms moterims ne tik glėbius gėlių, bet ir pačias geriausias emocijas didžiausioje metų diskotekoje.

Išrinktos Metų klaipėdietės

Pirmąja Metų klaipėdiete 2003-iaisiais tapo sportinių šokių ansamblio "Žuvėdra" vadovė Skaistutė Idzelevičienė.

2004-aisiais šį garbingą titulą pelnė Klaipėdos vaikų ligoninės vyriausioji gydytoja Klaudija Bobianskienė.

Trečiąja Metų klaipėdiete paskelbta 2005-ųjų parolimpinių žaidynių Atėnuose čempionė, "Vyturio" vidurinės mokyklos kūno kultūros mokytoja Aldona Grigaliūnienė.

2006-aisiais daugiausia balsų klaipėdiečiai atidavė Lietuvos jūrų muziejaus direktorei Olgai Žalienei.

2007 m. Metų klaipėdiete tituluota Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Kristina Vintilaitė.

2008-aisiais rinkėjai savo simpatijas skyrė M.Mažvydo mokyklos pradinių klasių mokytojai Žanetai Norkuvienei – daugiavaikei mamai, auginančiai tris savus ir tris globojamus vaikus.

2009-aisiais Metų klaipėdietės regalijos įteiktos Klaipėdos pilies džiazo festivalio vadovei Ingai Grubliauskienei.

2010 m. klaipėdiečiai daugiausia balsų atidavė uostamiesčio verslininkei Nijolei Hansen.

2011-aisiais gausiausio klaipėdiečių palaikymo susilaukė verslininkė, filantropė Loreta Bosienė.

2012-aisiais Metų klaipėdiete tapo juvelyrė Jurga Karčiauskaitė-Lago.

2013 m. Metų klaipėdiete buvo tituluota dokumentinių filmų kūrėja ir filantropė Dalia Kanclerytė.

2014 m. nugalėtoja paskelbta Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos "Klaipėdos viltis" vadovė Janina Tulabienė.

2015-ųjų Metų klaipėdiete tapo Šv. Pranciškaus onkologijos centro direktorė Aldona Kerpytė.

Pernai Metų klaipėdietės titulą laimėjo gydytoja, Klaipėdos universitetinės ligoninės dermatologė Jolanta Česienė.

Kriterijai

Kilusi ar gyvena Klaipėdoje

Garsina uostamiestį

Padeda žmonėms ir miestui

Pastebima darbais ar iniciatyvomis

Dar nebuvo tituluota Metų klaipėdiete

Į Metų klaipėdietės titulą negali pretenduoti moteris, priklausanti politinei partijai