Kaip pranešė Policijos departamentas, trečiadienį, 13.23 val., Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas gavo bendrovės pranešimą, kad sausio 29–31 dienomis už planuojamus įsigyti du keltuvus iš Austrijos įmonės, į pateiktą suklastotą sąskaitą atlikti 100 tūkst. ir 101,3 tūkst. eurų pavedimai.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl didelės vertės sukčiavimo.

Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą,  baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

Rekordininkas

Prahos zoologijos sodo krėslinis keltuvas, pastatytas 1970 m., garsėja keliais rekordais: tai lėčiausias ir trumpiausias keltuvas Čekijoje (110 m ilgio). Vaikų mėgstamas keltuvas jungia žemumos gorilų paviljoną ir Prževalskio arklių aptvarą. Keltuvo pajėgumas – 720 žmonių per valandą, kelionė trunka dvi minutes.

T. Adameco, P. Hamerniko nuotr.

Senolis

Prahos funikulierius į Petržino kalvą – seniausias Čekijoje. Jis buvo atidarytas 1891 m. ir veikė iki Pirmojo pasaulinio karo. Funikulierius buvo atkurtas tik 1932 m., vėliau papildytas elektrine pavara. 1965 m. Petržine nuošliaužos sunaikino funikulieriaus bėgius. Po 20 metų (1985 m.) jie buvo rekonstruoti, o funikulierius buvo įtrauktas į viešojo transporto sistemą. Jau keletą metų jis yra vienas populiariausių lankytinų vietų Prahoje: 2022 m. juo keliavo 1,7 mln. žmonių.

P. Hejnso nuotr.

Ilgiausi

Ilgiausias keltuvas be atraminių stulpų Čekijoje yra Ūstyje prie Labės. Jis jungia prekybos centrą su Vetrušės pilimi. Dviejų lynų kelio ilgis yra 330 m. Dvi kabinos, kuriose telpa 15 žmonių, šį atstumą įveikia per dvi minutes. Ilgiausias keltuvas be tarpinės stoties Čekijoje –  dvivietis keltuvas, vedantis iš Krupkų centro į viršūnę „Komari vižka“  Rūdinių kalnų rytuose. Netoli viršutinės stoties yra restoranas su panoraminiu vaizdu. Keltuvas atidarytas 1952 m., tai antras seniausias keltuvas Čekijoje po keltuvo į Snežką. Jo ilgis – 2 348 m, o aukštis – 480 m. Kelionė į vieną pusę trunka 15,5 minutės, galima vežti ir dviračius. Jei geros oro sąlygos, nuo apžvalgos aikštelės matyti Krkonošės kalnai. Ilgiausias keltuvas Čekijoje yra „Černohorsky express“ į 2 303 m aukšio Černą Horą Krkonošės kalnuose (žr. nuotr.), o trumpiausias – keltuvas, vedantis nuo įėjimo į Punkvos urvus iki apžvalgos taško virš Macochos bedugnės. Jis yra 249 m ilgio ir 140 m aukščio, todėl tai ir stačiausias keltuvas Čekijoje.

Czechtourism.com nuotr.

Daugiausia

Uolėti kalnagūbriai, pasakiški kraštovaizdžiai, miškingi ir akmenuoti slėniai, vaizdingi takai, kriokliai, kalnų pievos – taip atrodo aukščiausi Čekijos kalnai – Krkonošė. Populiarus Krkonošės slidinėjimo kurortas Špindlerūv Mlynas gali pasigirti didžiausia keltuvų koncentracija Čekijoje. Čia yra trys keturviečiai keltuvai, vienas dvivietis ir naujausias trivietis, pradėjės veikti 2005 m. Kalnų slidinėjimas Krkonošės kalnuose pasižymi senomis tradicijomis. Jau 1920 m. Špindlerūv Mlyno meras Vilhelmas Piekas pastatė pirmąjį elektrinį keltuvą, o 1947 m. pirmasis keltuvas buvo pastatytas iš Šv. Petro į Planą. „Špindl“, kaip sako vietiniai, yra vienas lankomiausių Čekijos kurortų.

Czechtourism.com nuotr.

Pažadai gerokai prailgo

Apie pastarąją problemą kalbėta dar 2017 m. Tuomet teigta, kad situacija – laikina, o keltuvai bus įrengti netrukus. Tačiau, gyventojai pastebi, – pažadų terminas gerokai prailgo, nes įranga neveikia iki šiol.

"Turime šiuolaikišką autobusų stotį, tačiau prieigos taip ir liko nesutvarkytos. Nusileidimas į čia esančią požeminę perėją iki šiol pritaikytas ne visoms visuomenės narių grupėms. Liftai, kuriais būtų galima naudotis, įrengti, bet neveikia. Nors spustelėjus jų iškvietimo mygtukus, šviesa įsižiebia, bet durys taip ir neatsidaro", – portalui kauno.diena.lt pasakojo kaunietė Ina.

Trūkumai, pasak jos, ypač juntami dabar išaugus pėsčiųjų srautams, kai dėl būsimos europinės geležinkelio vėžės "Rail Baltica" tiesimo darbų jau kurį laiką iš Kauno neberieda traukiniai.

Susidėvėjo nenaudojama įranga

"Prie įvažų į liftą įrengti turėklai jau surūdiję, nors taip ir nebuvo naudojami pagal paskirtį. O prie laiptelių pritvirtintos nuovažos, tikriausiai skirtos patogiai nusivežti lagaminams ar dviračiams, – lyg tarkos. Jomis taip pat neįmanoma naudotis", – šūsnį trūkumų pažėrė kaunietė.

Dėl laiku neįgyvendintų pažadų mamos su vaikiškais vežimėliais ar su ramentais  judantys neįgalieji priversti ropštis laiptais arba rizikuodami gyvybe tiesiogiai kirsti Vytauto prospektą – eiti per judrią važiuojamąją kelio dalį vien tam, kad atsirastų kitapus Kauno autobusų stoties arba atvirkščiai.

"Norėtųsi, kad atliekami darbai būtų ne imituojami, o iš tiesų atlikti iki galo", – tarstelėjo pašnekovė.

Skaitytojos nuotr.

Susidūrė su keblumais

"Kauno dienai susisiekus su bendrovės "Kautros nekilnojamasis turtas" direktoriumi Mindaugu Platūkiu, paaiškėjo, kad du požeminėje Vytauto prospekto perėjoje įrengti keltuvai patenka į ypatingųjų statinių kategoriją, todėl esą artimiausiu metu bus atlikta dar viena ekspertizė.

"Gavus ekspertizės išvadas, dokumentai bus galutinai sutvarkyti, o keltuvus leista eksploatuoti. Jais galės naudotis ne tik neįgalieji, bet ir mamos su vežimėliais bei kitos visuomenės narių grupės, kurioms prireiks. Šie du statiniai – pakankamai erdvūs", – esamą situaciją dėstė pašnekovas.

Užsiminus apie gerokai nusitęsusį keltuvų abejose minėtos požeminės perėjos pusėse įveiklinimo terminą, M.Platūkis tikino, kad per praėjusį laiką susidurta su nemažai keblumų: darbų metu buvo aptikti elektrotechnikos tinklai, kurių pagal turimus planus darbų vietoje neturėjo būti. Esą užtruko, kol buvo nustatytas kabelių savininkas ir suorganizuotas jų iškėlimas. Be to, statinys – senos statybos, todėl teko įveikti nemenkus iššūkius gaunant leidimus, kad atliekami darbai nebūtų vykdomi savavališkai.

Turime šiuolaikišką autobusų stotį, tačiau prieigos taip ir liko nesutvarkytos.

Pokyčius žada rudenį

"Visi laukėme įvairiausių patvirtinimų, tačiau kliūtis įveikėme. Šis keltuvų klausimas nebuvo užmirštas, tiesiog į priekį judėjo išties sunkiai. Dabar, manau, pagaliau artėja finišas, tikiuosi, kad rugsėjį liftai jau veiks", – žadėjo "Kautros nekilnojamojo turto" atstovas.

Pasak M.Platūkio, atsakomybę už požeminės perėjos sutvarkymą bei keltuvų įrengimą bendrovė "Kautra nekilnojamas turtas" dalijasi kartu su "Rimi Lietuva" dukterine bendrove "Hakonlita". Pastarajai teko užduotis savo lėšomis atnaujinti požeminę perėją, o "Kautra nekilnojamas turtas" nupirko ir įrengė du keltuvus.

"Darbų metu požeminėje Vytauto pr. perėjoje buvo pakeistos grindys, nuvalytos sienos, perdažytos lubos, įrengti specialūs LED šviestuvai su apsauga nuo vandalų bei vaizdo stebėjimo sistema. Taip pat bendrovės "Hakonlita" atstovai prižiūri viešąją tvarką bei švarą šioje perėjoje", – vardijo "Rimi Lietuva" viešųjų ryšių vadovė Giedrė Buivydienė.

Skaitytojos nuotr.

Primename, kad nepalankių kauniečių reakcijų požeminės perėjos Vytauto prospekte rekonstrukcijos klausimas sulaukė dar 2017-aisiais. Tuomet skųstasi dėl per siaurų laiptų, kuriais lipant neįmanoma patogiai prasilenkti tarpusavyje. Taip pat užkliuvo įrengtos per stačios nuovažos neįgaliesiems, užimančios kone pusę ir taip gan siaurų laiptų pločio. Kritikos tąkart nepagailėta ir sprendimui – uždaryti du papildomus anksčiau šioje požeminėje perėjoje buvusius išėjimus.

Tačiau prieš dvejus metus gyventojai buvo raminami, kad minėti sprendimai – laikini ir vasaros pabaigoje atsiras patogiai judėti skirti liftai, dėl kurių įrengimo esą ir nuspręsta panaikinti du papildomus išėjimus. Žadėta, kad vos tik keltuvai bus pradėti eksploatuoti, pa

Ištisi metai darbo, Latvijos patirtis ir 4 milijonai litų investicijų – sostinės slidinėtojų jau pamėgtas Liepkalnio žiemos centras šį sezoną žada kaip reikiant nustebinti kokybe. Ištisus metus intensyviai ruošęsi, pirkę įrangą ir statę trasas, kalno šeimininkai sezoną pasiruošę pradėti vos paspaudus pirmajam šaltukui. Slidinėjimo kelionių organizatorius „Hi Mountains“ nuvyko pakalbinti Liepkalnio atstovų ir dalinasi atsakymais iš pirmų lūpų: kada, kiek ir ko šiemet laukia žiemos sporto mėgėjų.

Sniegą garantuos dešimt patrankų

Liepkalnio darbui nebūtinos sniego pūgos ar naujas ledynmetis. Užtenka, kad temperatūra nukristų iki -3 ºC – esant tokiai temperatūrai sniego patrankos jau gali gaminti dirbtinį sniegą. Šiemet tuo rūpinsis net 10 sniego patrankų, naujai įrengtas didelis vandens rezervuaras ir nauja siurblinė. Ši galinga vandens ir elektros sistema užtikrins visų sniego patrankų darbą ir garantuos, kad sniegas trasose būtų kokybiškas ir pagamintas laiku.

Pagaminto ir natūralaus sniego priežiūrai įsigytos keturios sniego stumdymo mašinos. Trys iš jų aptarnaus trasas, o vienas bus skirtas specialiai sniego parkui formuoti. Paruoštose trasose bus galima slidinėti esant ir teigiamai temperatūrai (5-10 ºC), nes mažiausias būtinas sniego dangos storis turi būti 30 centimetrų, tad sniegas greit netirps, o sezonas galės tęstis net ir gilyn į pavasarį. Vienintelė stichija, galinti pakenkti sniego dangai, yra lietus, nes jis greitai tirpdo sniegą.

Daugiau trasų, į kurias kels nauji keltuvai

Iš viso Liepkalnyje šį sezoną veiks 10 trasų, iš kurių dvi – visiškai naujos, o likusios atnaujintos ir patobulintos. Jos suskirstytos pagal sudėtingumo lygį, kad sau tinkamą maršrutą rastų kiekvienas nuo pradinuko iki veterano. Viena žalia trasa, skirta pradedantiesiems, keturios mėlynos – vidutiniokams, trys raudonos – pažengusiems ir viena juoda – patyrusiems slidinėtojams. Į jas iš viso kels devyni keltuvai – du skirti vaikams, du jau pažįstami krėsliniai ir penki visiškai nauji bugeliniai keltuvai.

Sniego parkas – didesnis ir geresnis

Atsidarius pagrindinėms trasoms, Liepkalnio žiemos centras ketina pilnu pajėgumu imasi ir sniego parko – didžiausio snieglentininkų džiaugsmo. Jis šį sezoną bus ne tik didesnis, bet ir turės apie dvidešimt įvairaus sudėtingumo figūrų, o jo priežiūrai įsigytas papildomas retrakas „Parkbully“.

Saugumu ir patogumu pasirūpinta

Jau dabar žiemos centre saugumui skirtas didelis dėmesys – įrengtos penkios stacionarios apsauginių tinklų linijos bei apsauginiai čiužiniai.Esant poreikiui, apsaugų bus statoma ir daugiau. Taip pat visi norintys galės mokytis ir tobulinti įgūdžius naujoje Liepkalnio slidinėjimo mokykloje, kurioje dirbs profesionalūs instruktoriai. Lankytojų lauks ir ženkliai praplėstas inventoriaus nuomos punktas, kuriame didžioji dalis įrangos bus nauja – iš viso apie 300 slidžių porų bei 200 snieglenčių, kurių dalis pritaikyta specialiai vaikams.

Kalno šeimininkų teigimu, investuota ir į modernią apšvietimo sistemą, kuri darbo laiką prailgins iki 22-24 valandos, o naujai įrengtos garso sistemos, kurios dėka muzika kasdien skambės ant viso kalno. Taip pat nebus problemų ne tik atvykti automobiliu, nes vietos stovėjimo aikštelėje dabar daugiau, bet ir su juo išvykti, nes dalis aikštelės padengta skalda.

Liepkalnio žiemos centrą prižiūrinti bendra Lietuvos ir Latvijos įmonė UAB „Trade state“ į jį per šiuos metus iš viso investavo apie 4 mln. Lt. Įžengę į Lietuvą su didžiausių Latvijos kalnų slidinėjimo centrų „Milzkalns“ ir „Riekstukalns“ patirtimi, jie turi didelių siekių – paversti Liepkalnį žiemos sporto entuziastų bei vasaros pramogų (apie jas informacijos žadama vėliau) ištroškusių vilniečių ir miesto svečių traukos centru.

Bendra Lietuvos ir Latvijos įmonė UAB „Trade state" į Liepkalnį įžengė su didžiausių Latvijos kalnų slidinėjimo centrų „Milzkalns" (www.milzkalns.lv) ir „Riekstukalns" (www.riekstukalns.lv).