„Kol Sirijos režimas nedės pastangų taikiai išspręsti konfliktą, nebendradarbiaus su Jungtinėmis Tautomis ir Sirijos pabėgėliams nebus sudarytos sąlygos saugiai ir oriai sugrįžti namo, tol Lietuva rems tarptautines sankcijas Sirijos režimui“, - konferencijos metu teigė viceministras N. Germanas.

Pagal Užsienio reikalų ministerijos pranešimą, viceministras taip pat patvirtino Lietuvos įsipareigojimą padėti nuo konflikto nukentėjusiems Sirijos gyventojams. Šiemet Lietuva skiria 30 tūkst. eurų paramą Sirijoje pagalbą teikiančiai JT paramos ir darbo agentūrai. Nuo karo Sirijoje pradžios Lietuva humanitarinei pagalbai iš viso skyrė daugiau nei 300 tūkstančių eurų, o pagal bendrą ES susitarimą su Turkija 2019 metais yra įsipareigojusi skirti 2,6 milijono eurų.

Europos Sąjungos (ES) kartu su Jungtinėmis Tautomis (JT) rengiamai konferencijai „Parama Sirijos ir regiono ateičiai“ pirmininkavusi Vyriausioji įgaliotinė ES užsienio reikalams Federica Mogherini akcentavo paramą Sirijos pilietinei visuomenei, pabrėžė moterų vaidmens svarbą JT vadovaujamame Sirijos taikos procese ir teisinės atsakomybės už Sirijoje įvykdytus karo nusikaltimus užtikrinimą.

Trečius metus iš eilės Briuselyje organizuojamo renginio tikslas - užtikrinti tolimesnę paramą labiausiai nuo konflikto Sirijoje nukentėjusiems asmenims bei pabėgėlius priimančioms regiono šalims.

Europos Sąjunga yra didžiausia finansinės paramos teikėja nuo konflikto Sirijoje nukentėjusiems asmenims. Nuo Sirijos konflikto pradžios ES skyrė beveik 17 milijardų eurų. Šiemet planuojama 560 mln. eurų parama.

Humanitarinė padėtis nuo 2011 metų karinio konflikto alinamoje Sirijoje 2018 metais smarkiai pablogėjo. Šiuo metu Sirijoje yra apie 6,5 milijono priverstinai perkeltų asmenų, 13,1 milijonų sirų reikalinga humanitarinė pagalba. Įvairiais duomenimis, nuo konflikto pradžios Sirijoje žuvo apie 500 tūkst. šalies gyventojų.

2017 metų Lietuvos oficialios paramos vystymuisi rezultatai antradienį aptarti Nacionalinėje vystomojo bendradarbiavimo komisijoje.

Preliminariais duomenimis, Lietuvos oficiali parama vystymuisi 2017 metais siekė 52,5 mln. eurų, arba 0,13 proc. nuo bendrųjų nacionalinių pajamų.

Lietuva, kaip ir kitos po 2004 metų į Europos Sąjungą įstojusios šalys, yra įsipareigojusi iki 2030 metų pasiekti 0,33 proc. nuo bendrųjų nacionalinių pajamų rodiklį.

Kaip pažymi URM, komisijos posėdyje diskutuota, kaip Lietuvos institucijoms bendromis pastangomis didinti oficialią paramą vystymuisi.

Komisijos pirmininkas užsienio reikalų viceministras Neris Germanas pakvietė narius aktyviau įsitraukti į vystomojo bendradarbiavimo veiklas, ypač prioritetinėse Lietuvai šalyse.

Jis išskyrė Ukrainą, Gruziją ir Moldovą – Rytų Partnerystės valstybes, kurios yra pasirašiusios asociacijos susitarimus su Europos Sąjunga.

Nacionalinė vystomojo bendradarbiavimo komisija sudaryta iš valstybės institucijų, nevyriausybinių ir verslą vienijančių organizacijų atstovų. Komisijos tikslas – koordinuoti Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos formavimą ir įgyvendinimą.

Kijeve rengiantis atkurti čia buvusį antkapinį paminklą K.Ostrogiškiui, Lietuvos Vyriausybė pasitarime trečiadienį sutarė, kad projektui kitąmet Lietuva galėtų skirti iki 44 tūkst. eurų.

Užsienio reikalų viceministras Neris Germanas BNS sakė, kad taip pat sutarta dėl paramos projektui ateityje.

„Mes dabar kalbėjome apie 2017 metus – skirti iki 44 tūkst. eurų, o toliau jau žiūrėtume, kad tas projektas iki 2020 metų būtų įgyvendintas. Šiandienos sprendimo esmė – kad Lietuvos valstybinės institucijos priėmė politinį sprendimą palaikyti šitą projektą ir pagal galimybes finansuoti. Į tai įsitrauks įvairios žinybos, pavyzdžiui Krašto apsaugos, Kultūros ministerijos“, – po pasitarimo sakė jis.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija daugiau kaip 4 tūkst. eurų iniciatyvą jau parėmė 2014 metais.

„Suma kitiems metams kol kas nesukonkretinta, ji priklausys nuo to, kokius mes matysime būtinus padaryti darbus“, – teigė viceministras.

Planuojama, kad kitais metais galėtų būti išlietas ir Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje eksponuojamas penkis kartus sumažinto paminklo maketas.

Mažesnis maketas jau šią vasarą buvo pristatytas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje Vilniuje.

Bendra paminklo atstatymo projekto suma, planuojama, viršys 973 tūkst. eurų, tam numatoma pritraukti ir privačių rėmėjų lėšas.

K.Ostrogiškis 1514 metais vadovavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) kariuomenei Oršos mūšyje, kur pasiekta viena didingiausių LDK kariuomenės pergalių. Kaip teigia Lietuvos istorikai, ši pergalė, pasiekta ginant Lietuvos teritorinį vientisumą prieš beveik tris kartus didesnę priešo kariuomenę, sudarė sąlygas Lietuvai sudaryti paliaubas, kurios 40 metų valstybėje užtikrino taiką.

Iš viso karvedžiui priskiriama 60 laimėtų mūšių.

K.Ostrogiškis palaidotas vienuolyno komplekse Kijeve, tačiau čia stovėjęs paminklas jam – sugriautas. Naują paminklą ketinama statyti senojo vietoje.

„Dabar tai tapo ir Ukrainos, ir Lietuvos, ir Lenkijos bendru projektu, jis turi palaikymą iš visų trijų pusių, kitos Vyriausybės irgi ieško lėšų, taip pat organizatoriais žiūri į lėšų kaupimą iš privačių fondų“, – pasakojo viceministras.

Paminklo atstatymui pritarta šiemet Kijeve vykusiame trišalės Lietuvos-Lenkijos-Ukrainos parlamentinės asamblėjos posėdyje.

Paminklo atstatymo iniciatyvą koordinuoja visuomeninis komitetas, Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Marius Janukonis taip pat yra šio komiteto narys.

„Tailando karalius buvo labai gerbiamas čia ir labai mylimas. Tai vienas iš ilgiausiai, jei ne ilgiausiai karūnuotas asmuo pasaulyje. Tikrai mes norėtume ir tikimės, ir visa Europos Sąjunga tikisi, kiek aš kalbėjau su savo kolegomis, kad valdžios perėjimas nuo karaliaus prie sosto paveldėtojo įvyks taikiai ir ramiai. Ir kad gyvenimas po 2014 metais įvykusio karinio perversmo čia toliau vyks ramiai ir demokratijos plėtrai nebus jokių trukdžių“, – BNS ketvirtadienio vakarą N.Germanas.

Jis nuo trečiadienio lankosi Tailande, kur dalyvauja 21-ajame Europos Sąjungos ir Pietryčių Azijos tautų organizacijos ASEAN užsienio reikalų ministrų susitikime.

„Negaliu pasakyti, kad vyktų kas nors šalyje kitaip nei prieš kelias valandas, kol kas viskas yra labai ramu, bent jau kiek matyti. Rytoj oficialiai prasidedančiame renginyje turėjo dalyvauti Tailando ministras pirmininkas ir užsienio reikalų ministras, bet pasakyta, kad dėl situacijos jie nedalyvaus mūsų renginyje, tačiau jis įvyks“, – pasakojo viceministras.

88 metų Tailando karalius mirė po ilgai trukusios ligos. Velionio karaliaus įpėdiniu paskirtas jo 64 metų sūnus Maha Vajiralongkornas (Maha Vadžiralongkonas).

Karaliaus mirtis yra didelis išbandymas šalies generolams, kurie 2014 metais užgrobė valdžią žadėdami atkurti stabilumą po dešimtmetį trukusio politinio chaoso – neramaus periodo, kurį sunkino karaliaus sveikatos prastėjimas ir elito grumtynės dėl valdžios.

Kariškiai yra glaudžiai susiję su karališkaisiais rūmais ir daugelis tailandiečių pučą laikė priemone siekiant užtikrinti generolams galimybes slopinti bet kokį nestabilumą valdžios perėmimo metu.

Lietuvos užsienio reikalų viceministras tikisi, kad valstybės gelbėjamos bendrovės „Lietuvos jūrų laivininkystė“ jūrininkai, esantys užsienio uostuose įstrigusiuose laivuose, nebenorės grįžti į Lietuvą ir tęs darbą laivuose. 

„Nežinodami informacijos apie bankroto nutraukimą, didžioji dalis nori grįžti jūreivių, bet manau, kad pranešus apie bankroto nutraukimą, situacija pasikeis kardinaliai“, - penktadienį po pasitarimo per premjerą žurnalistams sakė užsienio reikalų viceministras Neris Germanas.

„Patys jūrininkai - jie turi savo profesiją, turi savo darbą ir jie gyvena iš to. Ir jeigu jiems bus pažadėta, kad tie pinigai bus grąžinti, tai aišku, manau, jie pasiliks, nes ne taip lengva dar kažką jiems surasti“, - pridūrė jis.

Lietuvos konsulai penktadienį susisiekė su Senegale ir Portugalijoje sulaikytais laivais „Raguva“ ir „Voruta“. Pasak URM, „Raguvos“ kapitonas teigė, kad dauguma įgulos narių norėtų vykti namo, laivas aprūpintas vandens, maisto ir kuro atsargomis.

Tu metu „Vorutos“ kapitonas pranešė, kad maisto, vandens ir kuro turinti įgula laivo palikti nenori ir yra pasirengusi pristatyti krovinį į Pusiaujo Gvinėją.

Atsistatydinusiųjų sąrašą penktadienį papildė finansų, žemės ūkio bei sveikatos apsaugos viceministrai.

Finansų ministras Rimantas Šadžius penktadienį patenkino Edmundo Žilevičiaus, Aloyzo Vitkausko, Algimanto Rimkūno bei partijos „Tvarka ir teisingumas“ deleguoto Vytauto Galvono prašymus, pranešė Finansų ministerija.

Iš Žemės ūkio ministerijos pasitraukė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos deleguota viceministrė Leokadija Počikovska, Darbo partijos deleguota Živilė Pinskuvienė bei Mindaugas Kuklierius, BNS pranešė ministro patarėja Jolanta Butkevičienė.

Penktadienis yra paskutinė sveikatos apsaugos viceministrų - socialdemokrato Gedimino Černiausko, „darbietės“ Jadvygos Zinkevičiūtės ir ministro pkaviesto Eriko Mačiūno - darbo diena, BNS patvirtino ministro atstovas spaudai Julius Naščenkovas.

Ketvirtadienį apie viceministrų atsistatydinimus pranešė Teisingumo, Ūkio, Vidaus reikalų, Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo ir mokslo bei Kultūros ministerijos. Šią savaitę iš pareigų pasitraukė aplinkos ir susisiekimo viceministrai.

Dėl įtartintų viceministrų prezidentės Dalios Grybauskaitės kritikos sulaukusi valdančioji koalicija praėjusią savaitę nusprendė, jog įgaliojimus grąžindami ministrai atleis visus viceministrus, o naujai patvirtinus kabinetą, savo komandas formuos iš naujo.