Dvejus metus besitęsiantis karas Ukrainoje ir pirmasis kovos veiksmuose žuvęs lietuvis T. Tumas. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 92-ojoje brigadoje tarnavusio lietuvio žūtį vasario 23-ąją patvirtino instruktorių misijos Ukrainoje „Gyvačių sala“ vadovas Sigitas Maliauskas.

Lietuvis kartu su ukrainiečių kariu prie Bachmuto į priešakines linijas vežė minas. Tokia buvo jų užduotis. Į žuvusiųjų automobilį pataikė rusų FPV dronas. 

Tadas Tumas „Milžinas“ – nemirtingas.

T. Tumas gimė 1981 metais. Sukūrė šeimą, susilaukė dviejų vaikų. Pernai jis baigė pasieniečių mokyklą, įsidarbino Šalčininkų užkardoje, bet vėliau iš tarnybos pasitraukė ir išvyko kovoti į Ukrainą. T. Tumas buvo prisiekęs Vilniaus „Žalgirio“ futbolo klubo gerbėjas, todėl žinia apie bičiulio žūtį netruko pasidalinti ir sportininkai, kurie gerai pažinojo T. Tumą, ir ištikimiausi Vilniaus „Žalgirio“ aistruoliai, šimtus kartų drauge skandavę palaikymo šūksnius savo komandai.

„Pietų IV ir Vyčio tribūnos narys, aktyvus futbolo mylėtojas, žuvo stabdymas okupantus Ukrainoje. Kaip kad kadaise Algirdo vedami lietuviai mūšyje prie mėlynųjų vandenų, stabdę ordą ten – Ukrainoje. Tadas Tumas „Milžinas“ – nemirtingas. Šlovė didvyriams. Ilsėkis ramybėje, Tadai. Liko žmona ir du mažamečiai vaikai“, – savo „Facebook“ paskyroje įrašą apie žuvusį draugą paliko  futbolo kultūros įvykius nušviečiančio žurnalo „Sveiks valio“ redakcija.

Visi Tado bendražygiai kvietė prisiminti žuvusį draugą, kurio kūnas po atsisveikinimo Kijeve, Maidano aikštėje bus kremuotas ir pargabentas į Lietuvą, o taip pat padėti našle likusiai žmonai ir dviem jo vaikams.   

Visi norintys finansiškai prisidėti prie paramo T. Tumo šeimai, tai gali daryti bankiniu pavedimu:

LINA TUMIENĖ

LT587300010116996241

Paskirtis: Tado šeimai

Sekmadienį pranešta apie savo vaikus, įtariama, Vilniuje nuskandinusią moterį, o kiek anksčiau – apie dukrą pagrobusį ir į Rusiją išsigabenusį vyrą.

„Aš niekada nesakysiu, kad pagalbos, bet kokios pagalbos – socialinės ar socialinių paslaugų – Lietuvoje yra per daug ir jų netrūksta, bet čia reikia truputį atskirti tuos mikro įvykius ir makro lygio“, – „INFO TV“ laidoje „Info komentarai“ sakė I. Šimonytė.

Ji pastebėjo, jog Lietuva socialinei apsaugai nuo savo bendrojo vidaus produkto skiria gerokai mažiau nei Europos Sąjungos vidurkis.

„Taigi mes ir paslaugų galime suteikti mažiau ir atitinkamai mūsų aprėptis tos socialinės apsaugos yra gerokai mažesnė, bet tai yra toks pasirinkimas už žemą mokesčių ir to paties bendrojo produkto santykį“, – kalbėjo premjerė.

„Man atrodo tų ribotų išteklių, kuriuos mes turime, ribose, tikrai ministerija, institucijos, kurios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos žinioje yra ir savivaldybės stengiasi kaip įmanoma labiau atliepti tą poreikį, kuris yra ir kuris yra didelis“, – sakė ji.

Vilniuje, Neries upėje, sekmadienį savo vaikus, kaip įtariama, paskandino 36 metų policijos darbuotoja, ji šiuo metu ligoninėje, manoma, kad ji mėgino nusižudyti.

Tuo metu rugpjūčio 27 dieną vyras su dukra valtimi perplaukė Šilutės rajone tekančią Skirvytės upę ir taip kirto Lietuvos  – Rusijos valstybinę sieną. Turimais duomenimis tėvas su devynių mėnesių mergaite šiuo metu yra Rusijos teritorijoje.

Premjerė sakė nenorinti komentuoti šios bylos.

„Čia yra ta situacija, kada bet koks kalbėjimas apie procesą, gali kenkti pačiam procesui“, – tvirtino ji.

Teisėsauga dėl vaiko pagrobimo ir neteisėto valstybės sienos perėjimo pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pirmadienį pranešė, kad dėl pagrobto vaiko vyksta susirašinėjimas su Rusijos institucijomis, laukiama jų situacijos įvertinimo.

Penktadienį Kretingos teismas pagrobtos ir į Rusiją išvežtos mažametės tėvui paskyrė suėmimą. Anot prokuratūros, klausimas dėl suėmimo termino bus sprendžiamas asmens sulaikymo atveju.

Požiūris, kad šeimos auginančios vaiką, kuriam nustatyta negalia, su didele meile, nuoširdžiu rūpesčiu ir neišsenkančia kantrybe turi pasinerti į vaiko priežiūrą ir slaugą, ir neatsitraukti nuo vaikelio 24 valandas per parą blėsta. Nes šiandien tėveliams/globėjams suteikiamos plačios galimybės tuo rūpesčiu dalintis su patyrusiais specialistais, kurie užtikrina vaikui kompleksą paslaugų, o tėveliams/globėjams atveria galimybę atsipalaiduoti, skirti laiko sau, savo profesijai, pomėgiams, draugams ir t.t. Jau žinome, kad save tėveliai prisimena, kai priartėja prie jausmų sumaišties, nevilties, depresijos, nuovargio ir pan. Todėl teikdami paslaugą svarbiu aspektu laikome glaudų bendrystės ryšį ir abipusį pasitikėjimą tarp skyriaus komandos ir vaiko artimųjų. Pasitikėjimas stiprina šeimą ir suteikia galimybę pajusti gyvenimo kokybės pilnatvę.

Šūkis „Pailsėję tėvai – laimingi vaikai“ atspindi šios paslaugos tikslą, kuriuo siekiama užtikrinti šeimos gerovę, atsikvėpti nuo intensyvios priežiūros ar slaugos, padėti atgauti energiją ir jėgas, suteikti galimybę skirti laiko sau, darbui bei kasdieniams reikalams. Pastebima, kad šeimos vis dažniau išdrįsta pasinaudoti socialine „Atokvėpio“ paslauga, kuri orientuota į vaiką ir jo poreikius. Atsižvelgiant į tai kiekvienam vaikui taikomas užimtumas, sveikatos priežiūros paslaugų organizavimas, socialinių ir kasdieninių įgūdžių ugdymas. Džiugu, kad atvykę vaikai pakankamai greitai adaptuojasi jaukius namus primenančioje aplinkoje ir mėgaujasi nuostabia gamta. Esamas pušynas, girdimas jūros ošimas, paukščių čiulbėjimas suteikia daugiau spalvų vaiko vidiniam pasauliui, lavėja pažintiniai poreikiai, stiprėja psichosocialinis saugumas.

Trumpalaikės socialinės globos „Atokvėpio“ paslaugą gali gauti kiekviena Lietuvos šeima, auginanti vaiką su negalia iki 18 metų amžiaus. Norinčius pasinaudoti šia paslauga, maloniai kviečiame į BĮ Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namus, įsikūrusius adresu: Turistų g. 28, Klaipėda. Kilus klausimams prašome kreiptis į skyriaus vyr. socialinę darbuotoją telefonu 865775208 arba el. paštu atokvepis@kudikeliai.lt.

„Tai vieno žmogaus istorija, kuri yra kaip lakmuso popierėlis, parodantis, kaip mūsų valstybėje neveikia pagalbos žmogui sistema“, - sakė Seimo narė, papasakojusi, kaip Lietuvoje gimusi, užaugusi ir gyvenanti Algimantė turėjo Kazachstano pilietybę vien todėl, kad motina buvo trumpai ištekėjusi už kazacho. Vėliau ji papuolė į situaciją, kai žmogus be pagalbos išsikapstyti negali. Neturėdama dokumentų, negalėjo gauti nei pajamų, nei būsto. Todėl neteko ir vaikų.

„Pagal Jungtinių Tautų konvenciją draudžiama vaikus atiminėti dėl skurdo. O ši istorija iliustruoja, kad Lietuvoje nutinka būtent taip. Noriu pasakyti, kad Algimantė nesmurtauja prieš savo vaikus ir neturi priklausomybių. Tokių istorijų kaip ši - tūkstančiai. Liūdna, bet jeigu esi silpnas, pažeidžiamas ir bejėgis - Lietuvoje niekas nepadės - atvirkščiai“, - apgailestavo D. Šakalienė.

Tai vieno žmogaus istorija, kuri yra kaip lakmuso popierėlis, parodantis, kaip mūsų valstybėje neveikia pagalbos žmogui sistema.

Pati Algimantė Ignaititė sėdėdama Seime spaudos konferencijoje tiesiog verkė. „Noriu susigrąžinti vaikus. Vaikai man yra viskas“, - sakė ji.

Moteris pasakojo, kad bandydama įgyti dokumentus ji nesulaukė jokių patarimų ar pagalbos iš Lietuvos institucijų, išskyrus Kazachstano ambasadą. „Kazachstano ambasadoje pasiūlė, kad bet kada galės suteikti dokumentus“, - pasakojo A. Ignaititė.

Tik po intensyvaus Seimo narės D. Šakalienės bendravimo su Vidaus reikalų ministerija šiandien gauta žinia, kad A. Ignaititei išimties tvarka sudaryta galimybė teikti prašymą gyventi Lietuvoje nepateikiant dokumentų. Tiek A. Ignaititė, tiek ją ėmusi globoti Gražina Grigaliūnienė sako, kad apie tokias galimybes ligi šiol niekas net neužsiminė.

„Dabar, po spaudos konferencijos, vyksime į Kazachstano ambasadą aiškinti, kaip Algimantai atsisakyti Kazachstano pilietybės. Bet ar tikrai tai įmanoma tik kai įsikiša Seimo nariai ar viceministrai? Juk teisinių žinių neturintys žmonės labai dažnai atsiduria beviltiškose situacijose dėl to, kad nesulaukia pagalbos“, - kėlė klausimą D. Šakalienė.

Taip pat socialdemokratė šioje istorijoje mato, kaip savivaldybės, vaiko teisių tarnybos formaliai ir nejautriai rūpinasi žmonėmis, kuriems reikia pagalbos, vietoje to - tiesiog atimami vaikai. D. Šakalienė priminė apie jos kartu su Socialdemokratų partijos pirmininku Gintautu Palucku inicijuotą socialinę pagalbą - kompensuoti būsto nuomos kainą. „Tiesa, ta galimybė atsiras tik nuo kitų metų, bet savivaldybės ir dabar tai gali sėkmingai daryti iš socialinėms reikmėms sutaupomų lėšų“, - sakė Seimo narė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje pristatyti šalyje veikiančių Vaikų dienos centrų (VDC) veiklos, juose teikiamų socialinių paslaugų įvertinimo ir plėtojimo galimybių tyrimo rezultatai – 8 iš 10 tėvų, kurių vaikai lanko vaikų dienos centrus, yra patenkinti jų veikla ir net 97 proc. respondentų nurodė, jog jų vaikai vaikų dienos centrus lanko labai noriai.

Faktiškai visi (95 ir daugiau proc.) apklausti VDC lankančių vaikų tėvai nurodė, kad centre teikiama pagalba yra lengvai prieinama, atitinkanti vaiko poreikius, savalaikė ir ją teikia kvalifikuoti specialistai. Atsižvelgiant į tokį teigiamą vertinimą tyrimo išvadose siūloma svarstyti ir apie platesnes vaikų dienos centrų paslaugų teikimo tikslines grupes, paslaugas teikti ne tik socialinės rizikos šeimų, bet ir kitiems vaikams.

Dažniausiai vaikų dienos centre lankosi 7–11 metų amžiaus vaikai, ne maža dalis (32 proc.) ir šiek tiek vyresnių – 12–15 metų lankytojų. Vaikų dienos centruose laiką leidžia ir ikimokyklinio amžiaus vaikai, nuo 2 iki 6 metų, rečiau apsilanko vyresni nei 16 metų jaunuoliai.

Daugiausia Vaikų dienos centrų veikia yra Kazlų Rūdos, Kauno miesto, Panevėžio miesto, Visagino, Druskininkų, Marijampolės ir Biržų rajono savivaldybėse. Čia 100-ui socialinės rizikos šeimose augančių vaikų tenka ne mažiau kaip 70 vaikų, lankančių vaikų dienos centrus. Lietuvoje šio rodiklio vidurkis siekia 34 vaikus 100-ui socialinės rizikos šeimose augančių vaikų.

Labiausiai šiuo metu vaikų dienos centrų trūksta Palangos miesto, Panevėžio rajono, Šilutės rajono, Šilalės rajono ir Tauragės rajono savivaldybėse. Šiose savivaldybėse vaikų dienos centrus lankančių vaikų skaičiaus santykis su socialinės rizikos šeimose augančių vaikų skaičiumi yra mažiausias ir 100-ui socialinės rizikos šeimose augančių vaikų tenka ne daugiau kaip 10 vaikų, lankančių vaikų dienos centrus.

Pasak socialinės apsaugos ir darbo viceministro Algirdo Šešelgio, Vaikų dienos centrų darbas su socialinės rizikos šeimomis ir jų vaikais yra veiksmingas, reikiamiems asmenims suteikiama pagalba išpildo jų lūkesčius bei esminius vaikų užimtumo poreikius. „Svarbiausia, kad lankydami vaikų dienos centrus, vaikai sulaukia dėmesio, gauna galimybes mokytis, ugdyti savo įgūdžius, dėl to pagerėja ir jų psichinė, fizinė būklė, socialinis elgesys, mikroklimatas šeimose,“ – sakė viceministras.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, įgyvendindama Vaiko gerovės 2013–2018 metų programą, kiekvienais metais skelbia Vaikų dienos centrų projektų rėmimo konkursą.

2015 metais priemonės įgyvendinimui finansavimas padidintas iki daugiau nei 2,65 mln. Eur, sutartys pratęstos su 166 organizacijomis, o papildomo konkurso būdu finansuotos 49 organizacijos (viso – 215 dienos centrų), kuriuose dienos socialinės priežiūros paslaugos suteiktos 6274 vaikams.