„Esami vertinami kaip bene didžiausią pajamų nelygybę Europos Sąjungoje turinti valstybė (...) Lietuvos ekonomikai reikalingas esminis postūmis, didinant produktyvumą. Esami skirtumai vis dar išlieka ženkliai per dideli, kad jie įgalintų aukštus gyventojų atlyginimus“, – Seimo Ekonomikos komiteto Lietuvos ūkio konkurencingumo stiprinimo pakomitečio posėdyje pirmadienį pristatydamas Lietuvos ekonomikos vystymąsi kalbėjo „Investuok Lietuvoje strategijos vadovas Marius Stasiukaitis.

Anot „Investuok Lietuvoje“ strategijos vadovo Mariaus Stasiukaičio, šalių produktyvumo rodiklis nustatomas pagal Europos Komisijos (EK) skaičiuojamą pertvarkos pažangos indeksą. Juo vertinama, kaip dešimties metų laikotarpiu valstybėms sekasi vystyti ekonomiką. Pasak M. Stasiukaičio, šis rodiklis Lietuvoje yra „santykinai žemas“ ir tarp prasčiausių ES.

„(Vertinama – ELTA) per platesnius, ne vien tik BVP požymius. Pavyzdžiui, pagal tai, kiek skiriama išlaidų inovacijoms, taip pat vertinama ir socialinė dimensija – kaip atrodo pajamų nelygybės rodikliai, kaip atrodo regioninė nelygybė. Vertinama aplinkosaugos dimensija – kiek resursų sunaudojama tam augimui generuoti, taip pat valdysenos dalykai, kas susiję su korupcija ir saugumu“, – vardino M. Stasiukaitis.

„Investuok Lietuvoje“ skaičiavimais, nė vieno Lietuvos regiono bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui nesiekia net neturtingiausių Šiaurės šalių regionų lygio.

 

Jo teigimu, buvome įvertinti prasčiausiai tarp Baltijos šalių, pagal pajamų nelygybę atsiliekame ir nuo Lenkijos, Šiaurės šalių. Šių šalių rodikliams, pasak M. Stasiukaičio, reikėtų stengtis prilygti ir Lietuvai.

Pagal rodiklius nuo Suomijos, Švedijos, Danijos šiuo metu atsiliekame ne tik darbo užmokesčiu, bet ir inovacijų, žalumo skatinimu, Lietuvos gyventojai mažiau pasitiki valstybės institucijomis.

„Investuok Lietuvoje“ skaičiavimais, nė vieno Lietuvos regiono bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui nesiekia net neturtingiausių Šiaurės šalių regionų lygio.

„EBPO duomenimis, Vilniaus apskrityje 2010 metais buvo 29 tūkst. JAV dolerių BVP vienam gyventojui sukurta, kai Švedijos neturtingiausiam regione (...) tas sukuriamas BVP buvo 38 tūkst. JAV dolerių“, – pabrėžė M. Stasiukaitis.

Norėdama iki 2050 metų pasivyti Šiaurės šalių atlyginimų lygį, turėti pakankamai lėšų finansuoti švietimą, gynybą ir kitas šaliai svarbias sritis, Lietuva, jo teigimu, turėtų savo ekonominio produktyvumo lygį auginti apie 3,8 proc. per metus, kai dabar jis auga apie 2 proc.

Tai, anot M. Stasiukaičio, leistų 2050 metais turėti 63 mlrd. eurų didesnį BVP.

Auginti produktyvumą, „Investuok Lietuvoje“ skaičiavimais, Lietuva turėtų didindama aukštųjų technologijų sektoriuje dirbančiųjų skaičių, startuolių kūrimąsi, vystydama pramonę regionuose, investuodama į pažangios gamybos investicijas, skatindama atsinaujinančios energetikos pramonę.

Tiesa, pasak M. Stasiukaičio, didžiausius iššūkius siekiant vystyti pramonę kelia nepakankamas mokslo ir verslo bendradarbiavimas, apsunkinta prieiga prie kapitalo, aukštos kvalifikacijos specialistų trūkumas.

„Lietuva (...) praranda tuos klasikinius konkurencinius pranašumus, tokius kaip žema darbo jėgos kaina, nebegalime tuo pasigirti, maži mokesčiai – kai kuriais aspektais juos dar turim, bet įsigaliojus pasauliniam pelno mokesčio tarifui, suvienodinimui jo, tai mes vargiai galime pasiūlyti tuos lengvatinius pelno mokesčio tarifus, kurie buvo vienas pagrindinių aspektų, kuriais viliodavome tuos investuotojus“, – posėdyje teigė ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ievos Valeškaitė.

Pasak jos, užsienio investuotojai supranta geopolitinius Lietuvos regiono iššūkius. Tačiau, anot viceministrės, tokios stambaus kapitalo įmonės kaip „Rheinmetall“ atėjimas investuotojams parodo, kad Lietuva rimtai vertina įsipareigojimus savo partnerėms ir investuotojams.

Lygūs ir lygesni europiečiai

Nors du trečdaliai turtingiausių pasaulio šalių yra Europoje, tačiau dėl Senajame žemyne plačiai paplitusios pajamų nelygybės tarp ES žmonių yra lygių ir lygesnių. Dideli pajamų skirtumai rodo, kad Europoje egzistuoja labai ryški takoskyra: Šiaurės ir Vakarų Europos valstybių gyventojų vidutinės pajamos yra didesnės nei daugelio Pietų ir Rytų Europos šalių gyventojų. Vidutinės pajamos labai skiriasi ne tik ES, bet ir kitose Europos valstybėse, o galimybė pirkti prekes ir paslaugas ES priklauso nuo pajamų lygio, kuris svyruoja nuo labai aukšto iki nepadoriai mažo.

Vienas iš būdų įvertinti ir palyginti žmonių pajamų skirtumus yra palyginimas pagal perkamosios galios standartą (PGS), kuris leidžia susidaryti vaizdą apie gyvenimo lygį skirtingose valstybėse. PGS yra savotiška valiuta, kuri panaikina kainų lygio skirtumus, parodant, kaip už vieną PGS galima nusipirkti tą pačią prekę ar paslaugą bet kurioje šalyje.

Pajamų skirtumas tarp ES valstybių – beveik 9 kartai

Vertinant Europos laisvosios prekybos asociacijos šalis ir ES šalis kandidates, aiškėja, kad po Liuksemburgo, kuris pernai užėmė pirmą vietą pagal PGS (33 214), eina Norvegija (27 090) ir Šveicarija (26 389), toliau rikiuojasi Nyderlandai ir Austrija. Lietuva pagal šį rodiklį yra žemiau nei Europos vidurkis, kuris sudaro 18 706 PGS. Mūsų šalies PGS 2022 m. sudarė 14 202, o žemiausias iš ES šalių jis buvo Bulgarijoje – 9 671.

Tačiau, vertinant pajamas ne pagal PGS, o eurais, pajamų nelygybė Europoje atrodo dar blogiau. Vienam gyventojui tenkančios vidutinės disponuojamos pajamos 2022 m. ES svyravo nuo 5 378 eurų Bulgarijoje iki 45 310 eurų Liuksemburge, t. y. skyrėsi beveik devynis kartus. Disponuojamų vidutinių pajamų vidurkis ES buvo 19 083 eurai. Tik penkiose Europos šalyse jis buvo didesnis kaip 35 000 eurų: Liuksemburge, Šveicarijoje, Islandijoje, Norvegijoje ir Jungtinėje Karalystėje.

Šiuo metu pagal pajamų nelygybės laipsnį mes nusileidžiame tik Bulgarijai, kurioje jis sudaro 38,4 proc.

 

Devyniose ES valstybėse ir dviejose šalyse kandidatėse per pastaruosius penkerius metus disponuojamos vidutinės pajamos padidėjo daugiau kaip 40 proc., o visoje ES – 17 proc.

Algos, neatskaičiavus mokesčių, didėja, o piniginėje – mažėja

Nepaisant, kad vidutinis pajamų padidėjimas ES sudarė 2 802 eurus, jis neatspindi realios situacijos. Neregėtos infliacijos fone daugumoje ES valstybių narių realus darbo užmokestis mažėjo dėl didėjančių prekių ir paslaugų kainų.

Vertinant 19 šalių (17 ES valstybių narių, Jungtinę Karalystę ir Turkiją), realus minimalus darbo užmokestis, palyginti su 2021 m. rugsėjo mėnesio duomenimis, padidėjo tik Turkijoje (15,9 proc.), Prancūzijoje (2,3 proc.) ir Belgijoje (1,9 proc.). Lietuvoje pernai, nepaisant nominalaus MMA padidėjimo nuo 730 eurų iki 840 eurų, realiai minimali alga sumažėjo 8,3 proc., o kaimyninėje Latvijoje – net 18,2 proc.

Todėl juokinga ir graudu klausytis valdančiųjų, kai jie giriasi, kad susitvarkė su ekonominiais iššūkiais ir, neva rūpindamiesi žmonėmis, smarkiai pakėlė minimalų atlyginimą ir net padidino vidutinį atlyginimą Lietuvoje. Tačiau apgaudinėja ir kukliai tyli, kad paslaugų ir prekių (ypač kasdienio vartojimo) kainas padidino taip, kad už gaunamą didesnį atlyginimą galima nupirkti žymiai mažiau priekių nei prieš porą metų, nes žmonių perkamoji galia smarkiai krito.

Socialinė neteisybė Lietuvoje bado akis

Toliau – dar blogiau. ES gyventojų rykštė yra ne tik žymūs pajamų skirtumai tarp valstybių narių, bet ir pajamų skirtumai pačių valstybių viduje. Jau ne vienus metus Lietuva yra viena pirmaujančių ES šalių pagal bendrą pajamų nelygybės laipsnį. Tai atspindi Gini indeksas, kuris mūsų šalyje 2022 m. sudarė 36,2 proc., kur 0 reiškia visišką lygybę, o 100 – visišką nelygybę. Nors pastaraisiais metais indeksas šiek tiek svyravo, tačiau per visą laikotarpį Lietuvoje jis buvo didesnis už ES vidurkį. Šiuo metu pagal pajamų nelygybės laipsnį mes nusileidžiame tik Bulgarijai, kurioje jis sudaro 38,4 proc.

Tokios augančios socialinės nelygybės fone pranešimai apie tai, kad vis daugiau kompanijų pasirenka investicijoms ne ES, verčia ypač sunerimti.

 

Tokios augančios socialinės nelygybės fone pranešimai apie tai, kad vis daugiau kompanijų pasirenka investicijoms ne ES, verčia ypač sunerimti.

Dėl didėjančių ir nekontroliuojamų energijos išteklių kainų, taip pat dėl aukštų aplinkosaugos standartų ir didesnių darbo jėgos kaštų, vis daugiau kompanijų yra priverstos trauktis iš ES ir rinktis kitas valstybes savo gamybos ir verslo plėtrai. Pernai dėl priimto infliacijos mažinimo įstatymo ES kompanijos pradėjo rinktis JAV, nes gamintojams, naudojantiems ekologiškas technologijas ir pasirinkusiems šią valstybę, buvo skiriamos dosnios vyriausybės subsidijos. Taip pat tradiciškai gamintojai jau seniai renkasi Azijos šalis, ypač Kiniją, dėl griežtų aplinkosaugos reikalavimų nebuvimo ir mažesnių darbo jėgos kainų.

ES privalo susigrąžinti gamintojus

Tokios ekonominės situacijos fone tampa akivaizdu, kad ES būtina kuo skubiau imtis veiksmų tiek pajamų nelygybei mažinti, tiek pritraukti gamintojų į ekonomiškai mažiau išsivysčiusius ES regionus. Tai galima padaryti tik tuo atveju, jeigu bus sukurtos geresnės investicinės sąlygos, kai investicijų atsiperkamumo laikotarpis yra trumpesnis, o grąža – didesnė. Todėl aš Europos Parlamente užregistravau pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl pajamų nelygybės tarp ES valstybių narių.

Dokumente pabrėžiama, kad pajamos ES valstybėse narėse tarp didžiausių ir mažiausių skiriasi beveik devynis kartus, o Vakarų Europos valstybių gyventojų pajamų mediana yra daugiau negu tris kartus didesnė už valstybių, kurios įstojo į ES po 2004 m. Atkreipiau dėmesį, kad ES jau daugelį metų kenčia nuo gamybos iškėlimo į trečiąsias valstybes, kur mokesčių našta yra mažesnė nei Europoje. Atsižvelgdamas į tai paraginau Komisiją parengti strategiją dėl gamybos skatinimo Vidurio ir Rytų Europoje, siekiant sumažinti pajamų nelygybę, nes taip ne tik būtų padidintas naujų ES valstybių narių gyventojų užmokestis, bet ir sustiprėtų pati ES.

Esu tikras, kai kalbame apie lygybę ES, pirmiausia turime kalbėti apie žmonių pajamų lygybę, nes būtent pajamos lemia, kad žmonės galėtų jaustis laisvi, lygūs, laimingi ir patenkinti savo gyvenimu ir valstybėmis, kuriose gyvena.

Pagarbiai

jūsų nepriklausomas Europos Parlamento narys

Viktoras USPASKICH

Už pareikštas nuomones atsako tik autorius. Šios nuomonės nebūtinai atitinka oficialią EP poziciją.

„Su ja (pajamų nelygybe – BNS) reikia kovoti ir ta kova, be jokios abejonės, yra didinant mažiausias ir vidutines žmonių pajamas dirbančiųjų ir, be jokios abejonės, sudarant sąlygas tiems, kas uždirba labai daug, turi daugiau pajamų, tiems žmonės sudarant mokestines sąlygas dalintis su visuomene solidariai (...) daug pajamų turintiems dalintis su visuomene, su valstybe, prisidėti daugiau adekvačiai savo uždirbamomis pajamomis, įvedus teisingumą ir tai veda į nelygybės mažinimą“, – antradienį Žinių radijui sakė I. Segalovičienė.

Anot jos, šalies mokesčių sistemoje galėtų atsirasti papildomos lengvatos vaikus auginančioms šeimoms.

„Prezidentas kitų metų biudžetui siūlo būtent įvesti papildomą šeimos mokesčio lengvatą, kuri būtent iš apačios – mažas ir vidutines pajamas uždirbančius žmones, kurie turi vaikų, jiems būtų sudaromos geresnės sąlygos ir mes įdiegtume labai svarbų komponentą mūsų mokesčių sistemoje tai yra atsižvelgimą į žmonių ne tik tą uždirbamas pajamas, bet būtent ir į išlaidas“, – kalbėjo I. Segalovičienė.

Prezidentas kitų metų biudžetui siūlo būtent įvesti papildomą šeimos mokesčio lengvatą.

 

Prezidentūra palaiko Vyriausybės parengtoje mokesčių reformoje numatomą didesnį apmokestinimą didžiausias pajamas gaunantiems gyventojams – tokiu būdu surinktos lėšos galėtų finansuoti lengvatas šeimoms.

„Šalies vadovas palaiko tą mokesčių reformos komponentą, skirtą aukštų pajamų sumavimui ir agresyviam jų apmokestinimui ir siūlo iš to finansuoti šeimos mokesčio lengvatą“, – teigė prezidento patarėja.

Vyriausybė siūlo apmokestinti pajamas sumuojant visų rūšių pajamas, 60–180 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydžio pajamas gausiantys gyventojai turėtų papildomai sumokėti 5 proc., o virš 180 VDU – 7 proc. Iki 60 VDU pajamoms būtų taikomas 20 proc. gyventojų pajamų mokestis.

I. Segalovičienė sako, kad mažiausių ir vidutinių pajamų didinimas turėtų būti numatytas formuojant kitų metų biudžetą keliant minimalią mėnesinę algą bei neapmokestinamųjų pajamų dydį.

„Prezidentas ragina didinti mažas ir vidutines pajamas uždirbantiems ateinančiame biudžete ir tiek minimali mėnesinė alga, tiek neapmokestinamas pajamų dydis turėtų didėti, taip pat tikimės sėkmės dėl šeimų mokesčio lengvatos įvedimo“, – sakė ji.

Taip pat, anot jos, turėtų būti didinamos pensijos: „Pensijų didinimas turi likti vieną iš tų labai aiškių krypčių Lietuvoje ir mes matome ir kitų metų biudžete turėtų didėti pensijos, ne tik tas įprastas indeksavimas, bet bus pritaikytas ir papildomas indeksavimas, kad pensijos augtų sparčiau“.

Pasak jo, todėl mokesčių reformos tikslu nurodyti pajamų nelygybės mažinimą yra nesąžininga. 

„Reforma pajamų nelygybės klausimo neišspręs“ – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete (BFK) pareiškė V. Mitalas.  

„Pajamų nelygybė – figos lapelis, kuriuo bandoma prisidengti darant reformą“, – teigė V. Mitalas. 

Jam pritarė „darbietis“ Vytautas Gapšys: „Reforma pasiklydo ir kryptyje, ir tiksle“. 

Pasak V. Mitalo, pajamų nelygybę matuojantis koeficientas Gini Lietuvoje siekia 35,3 balo, o ES vidurkis siekia 30 balų.  Jo teigimu, mokesčių reforma leistų šį koeficientą sumažinti tik apie 0,5 proc. punkto.

„Tai vis tiek bus gerokai didesnė pajamų nelygybė Lietuvoje nei ES vidurkis“, – svarstė jis. 

Pajamų nelygybė – figos lapelis, kuriuo bandoma prisidengti darant reformą.

Tuo metu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė kaip tik pabrėžė, kad reforma reikalinga siekiant sumažinti pajamų nelygybę.

„Pertvarkos siūlymai, turbūt, užduoda vieną paprastą ir esminį klausimą, ką galime rinktis ar saugoti – vieną iš didžiausių pajamų nelygybių ar aukštesnes pajamas gaunančių žmonių komfortą, išsaugoti tam tikrą privilegijuotą mokestinių tarifų sistemą“, – kalbėjo komiteto vadovas.   

Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra sakiusi, kad reforma siekiama sąžiningesnės ir labiau subalansuotos mokesčių sistemos. Anot jos, pajamų nelygybė mažinama per neapmokestinamųjų pajamų dydžio plėtrą, jis kitąmet turėtų augti 20 proc., iki 751 euro.

Didžiulis atsilikimas

Skirtumas tarp 20 proc. gaunančiųjų didžiausias pajamas ir 20 proc. skurdžiausių šalies gyventojų pernai sumažėjo nuo 6,4 iki 6,1 karto – rodo Statistikos departamento paskelbti duomenys, apskaičiuoti remiantis 2019 m. gyventojų pajamų duomenimis.

"Viena iš pagrindinių tokios pajamų nelygybės priežasčių yra didelis pajamų atotrūkis tarp asmenų, kurių pagrindinis pajamų šaltinis yra socialinės išmokos, ir likusių šalies gyventojų. Kartu su Finansų ministerija jau rengiame ilgalaikę pajamų nelygybės šalyje mažinimo strategiją. Tarp numatomų priemonių – siūlymas nuo kitų metų pradžios didinti minimalią mėnesinę algą ir daryti visus įmanomus žingsnius, kad kuo daugiau šiuo metu darbo neturinčių žmonių sugrįžtų į darbo rinką", – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

257 eurų – tokios pajamos per mėnesį pernai buvo absoliutaus skurdo vienam gyvenančiam asmeniui.

Lietuvoje trūksta kompleksinio požiūrio vertinant, skiriant ir teikiant socialinę paramą, o gyventojų gaunama socialinė parama neretai nepatenkina net minimalių gyventojų, ypač vienišų asmenų, vartojimo poreikių.

Kitąmet Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kompleksiškai ketina įvertinti minimalių pajamų sistemą šalyje. Taip pat šalpos išmokų sistemą ir galimybes sparčiau jas didinti, kartu bus siekiama išlaikyti ir šias išmokas gaunančiųjų paskatas dirbti.

Planuoja didinti išmokas

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat peržiūrės ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokas. Numatoma artinti šių išmokų minimalius dydžius prie minimalių vartojimo poreikių dydžio, kuris šiuo metu siekia 260 eurų.

Ministerijos planuose – ir socialinio draudimo įmokų žemutinių ribų tam tikroms visuomenės grupėms, kurių skurdo lygis yra didelis, peržiūra.

Siekiant užtikrinti globojamų (rūpinamų) vaikų poreikius, numatoma tobulinti vaikų globos (rūpybos) sistemą ir didinti finansinę paramą globojamiems (rūpinamiems) vaikams. Nuo 2022 m. numatoma didinti globos (rūpybos) išmoką. Šios išmokos dydis nesikeitė jau daugiau nei du dešimtmečius.

Kadangi darbas už minimalų atlyginimą neapsaugo nuo skurdo rizikos, o ekonominės prognozės palankios, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo nuo kitų metų pradžios didinti minimalią mėnesinę algą.

Nustatyta, kad didelė dalis darbo netekusių žmonių Lietuvoje gauna itin mažas nedarbo socialinio draudimo išmokas, ypač bedarbės moterys, arba šių išmokų apskritai negauna, nes neturi sukaupusios reikiamo nedarbo socialinio draudimo stažo. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija peržiūrės nedarbo socialinio draudimo sistemą. Į nedarbo socialinio draudimo sistemą numatoma įtraukti likusias savarankiškai dirbančių asmenų grupes.

Jau pridėjo po 28 eurus

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau ėmėsi veiksmų mažinti pagyvenusių vienišų šalies gyventojų skurdą ir atskirtį. Nuo liepos 1 d. vieniši šalpos pensijų gavėjai ir mažų pensijų priemokų gavėjai gali kreiptis į "Sodrą" dėl 28 eurų dydžio vienišo asmens išmokos. Šiemet ši išmoka siekia 28,63 euro. Nuo kitų metų pradžios vienišo asmens išmokas arba našlių pensijas galės gauti visi vieniši neįgalieji ir pensinio amžiaus žmonės. Planuojama, kad vienišo asmens išmoka kitais metais bus 32 eurai.

Jau šį rudenį Seimui bus pateiktas svarstyti naujas socialinio draudimo pensijos indeksavimo modelis, kiti teisės aktų projektai.

Nauja pensijų indeksavimo sistema leis pensijas didinti sparčiau, o kartu siūlomi pensijos apskaičiavimo pakeitimai leis pensijas padidinti ir tiems, kurie dėl įvairių gyvenimo aplinkybių negalėjo sukaupti daugiau stažo: prižiūrėjo artimuosius, augino vaikus, ilgesnį laiką negalėjo rasti darbo ir gauna mažiausias pensijas.

Vargo statistika

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje žemiau skurdo ribos pernai gyveno apie 585 tūkst. šalies gyventojų. Žemiau absoliutaus skurdo ribos – apie 140 tūkst. šalies gyventojų. Tokius skaičius liepos viduryje skelbė Statistikos departamentas.

540 eurų – mėnesio skurdo riba šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki keturiolikos metų amžiaus.

Skurdo rizikos lygis šalyje pernai sudarė 20,9 proc. ir, palyginti su 2019 m., padidėjo 0,3 proc.

Skurdo rizikos riba praėjusiais metais buvo 430 eurų per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 904 eurai – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų iki keturiolikos metų amžiaus, pranešė Statistikos departamentas.

Anot statistikų, dėl gyventojų pajamų didėjimo skurdo rizikos riba pernai, palyginti su 2019 m., padidėjo 13,4 proc.

Pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, mieste gavo 18,3 proc. gyventojų. Penkiuose didžiausiuose miestuose šis rodiklis sudarė 14,9 proc., kituose miestuose – 24,1 proc., kaime – 26,3 proc.

Skurdo rizikos lygis mieste per metus padidėjo 1,2 proc, kaime – sumažėjo 1,6 proc.

Didžiausias skurdo rizikos lygis (36 proc.) buvo 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje, per metus rodiklis padidėjo 4,4 proc.

Vaikų iki aštuoniolikos metų skurdo rizikos lygis sumažėjo 2,7 proc., iki 20 proc., 18–64 metų amžiaus asmenų – sumenko 0,2 proc., iki 16,3 proc.

Statistikų teigimu, mažėjimui didelės įtakos turėjo piniginės socialinės paramos, teikiamos vaikus auginančioms šeimoms, augimas.

Namų ūkiuose su vaikais skurdo rizikos lygis per metus sumažėjo 1,3 proc., iki 17,1 proc. Tarp dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 8 proc., tarp bedarbių – 56,4 proc., tarp senatvės pensininkų – 39,5 proc.

Absoliutaus skurdo lygis šalyje pernai sudarė 5,1 proc. ir buvo 2,6 proc. mažesnis nei užpernai. 2020 m. žemiau absoliutaus skurdo ribos gyveno apie 140 tūkst. šalies gyventojų.

Absoliutaus skurdo riba pernai buvo 257 eurų per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 540 eurų šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki keturiolikos metų amžiaus.

Pajamas, mažesnes už absoliutaus skurdo ribą, mieste gavo 3,9 proc. gyventojų, kaime – 7,5 proc.

Tarp dirbančių asmenų žemiau absoliutaus skurdo ribos buvo 1 proc., tarp bedarbių – 31,7 proc., tarp senatvės pensininkų – 5,2 proc. Dirbančių asmenų absoliutaus skurdo lygis, palyginti su 2019 m., sumažėjo 0,9 proc., bedarbių – 6,5 proc, o senatvės pensininkų – 3,3 proc.

„Viena iš pagrindinių tokios pajamų nelygybės priežasčių yra didelis pajamų atotrūkis tarp asmenų, kurių pagrindinis pajamų šaltinis yra socialinės išmokos, ir likusių šalies gyventojų. Kartu su Finansų ministerija jau rengiame ilgalaikę pajamų nelygybės šalyje mažinimo strategiją. Tarp numatomų priemonių – siūlymas nuo kitų metų pradžios didinti minimalią mėnesinę algą ir daryti visus įmanomus žingsnius, kad kuo daugiau šiuo metu darbo neturinčių žmonių sugrįžtų į darbo rinką“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Lietuvoje trūksta kompleksinio požiūrio vertinant, skiriant ir teikiant socialinę paramą, o gyventojų gaunama socialinė parama neretai nepatenkina net minimalių gyventojų, ypač vienišų asmenų, vartojimo poreikių.

Kitąmet Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kompleksiškai įvertins minimalių pajamų sistemą šalyje.

Bus įvertinta šalpos išmokų sistema bei galimybės sparčiau jas didinti, kartu bus siekiama išlaikyti ir šias išmokas gaunančiųjų paskatas dirbti.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat peržiūrės ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokas. Numatoma artinti šių išmokų minimalius dydžius prie minimalių vartojimo poreikių dydžio, kuris šiuo metu siekia 260 eurų.

Ministerijos planuose – ir socialinio draudimo įmokų grindų tam tikroms visuomenės grupėms, kurių skurdo lygis yra didelis, peržiūra.

Siekiant užtikrinti globojamų (rūpinamų) vaikų poreikius, numatoma tobulinti vaikų globos (rūpybos) sistemą ir didinti finansinę paramą globojamiems (rūpinamiems) vaikams. Nuo 2022 metų numatoma didinti globos (rūpybos) išmoką. Šios išmokos dydis nesikeitė jau daugiau nei du dešimtmečius.

Kadangi darbas už minimalų atlyginimą neapsaugo nuo skurdo rizikos, o ekonominės prognozės palankios, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo nuo kitų metų pradžios didinti minimalią mėnesinę algą.

Nustatyta, kad didelė dalis darbo netekusių žmonių Lietuvoje gauna itin mažas nedarbo socialinio draudimo išmokas, ypač bedarbės moterys, arba šių išmokų apskritai negauna, nes neturi sukaupę reikiamo nedarbo socialinio draudimo stažo. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija peržiūrės nedarbo socialinio draudimo sistemą. Į nedarbo socialinio draudimo sistemą numatoma įtraukti likusias savarankiškai dirbančių asmenų grupes.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau ėmėsi veiksmų mažinti pagyvenusių vienišų šalies gyventojų skurdą ir atskirtį. Nuo liepos 1 d. vieniši šalpos pensijų gavėjai ir mažų pensijų priemokų gavėjai gali kreiptis į „Sodrą“ dėl 28 eurų dydžio vienišo asmens išmokos. Šiemet ši išmoka siekia 28,63 euro. Nuo kitų metų pradžios vienišo asmens išmokas arba našlių pensijas galės gauti visi vieniši neįgalieji ir pensinio amžiaus žmonės. Planuojama, kad vienišo asmens išmoka kitais metais bus 32 eurai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, siekdama sparčiau mažinti pagyvenusių žmonių skurdą, parengė naują socialinio draudimo pensijos indeksavimo modelį. Jau šį rudenį Seimui bus pateikti atitinkami teisės aktų projektai.

Nauja pensijų indeksavimo sistema leis pensijas didinti sparčiau, o kartu siūlomi pensijos apskaičiavimo pakeitimai leis pensijas padidinti ir tiems, kurie dėl įvairių gyvenimo aplinkybių negalėjo sukaupti daugiau stažo: prižiūrėjo artimuosius, augino vaikus, ilgesnį laiką negalėjo rasti darbo ir gauna mažiausias pensijas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiuoja, kad šiemet pajamų nelygybė turėtų siekti 5,8 proc. – tai reiškia, kad 20 proc. turtingiausių šalies gyventojų turės 5,8 karto daugiau pajamų nei 20 proc., gyvenančių skurdžiausiai.

Ekonomistas Romas Lazutka sako, kad prognozuojant nelygybės mažėjimą, reikia daryti prielaidą, jog dalies žmonių pajamos krito, o kitų didėjo, tačiau kol nėra tikslių duomenų, spėlioti apie nelygybės mažėjimą beprasmiška. Be to, prognozes apsunkina ir neapibrėžta situacija dėl koronaviruso krizės.

„Kovą, kai prasidėjo karantinas, centrinis bankas skelbė, kad ekonomika Lietuvoje gali kristi nuo 3 iki 20 proc., birželį sakė, kad kris 8 proc., rugsėjį prognozuotas 1,5 proc. kritimas. Kas tris mėnesius prognozės smarkiai skiriasi. Dabar girdime – tikimasi, jog ekonomikos smukimo nebus. (...) Scenarijai, kurie buvo paskelbti kaip tikėtini, labai keičiasi, ir tai, kad dabar ministerija suskaičiavo žmonių pajamas ir jų nelygybę, tai neturi jokios reikšmės“, – BNS sakė R. Lazutka.

Pasak jo, siekiant sumažinti pajamų nelygybę, turėtų būti papildomi mokesčiai uždirbantiems daugiausiai, o mažiausiai uždirbančiųjų pajamas galėtų auginti pensijų, minimalios algos ar vaiko pinigų didinimas. Pasak R. Lazutkos, ligšiolinis šių išmokų didinimas nebuvo toks reikšmingas, jog smarkiai mažintų nelygybę.

„Aišku, gali būti, kad dalies daugiau uždirbančių, tarkime, savarankiškai dirbantys, šou verslo atstovai, tai gal jų pajamos ir sumažėjo, bet ne dėl politikos, o dėl to, kad žmonės neina į renginius ir jų tiesiog mažiau, tai nėra kažkokia sąmoninga pajamų nelygybės mažinimo politika“, – kalbėjo ekonomistas.

„Tuo metu Palangoje, girdime, dar niekada nebuvo tokio sėkmingo sezono kaip dabar. Verslininkų, kurie pasiturintys, jų pajamos dėl krizės nesumažėjo, o galbūt net išaugo, – pridūrė jis.

Pandemija išryškino silpniausiųjų problemas

Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė taip pat pabrėžia, jog kol nėra realių skaičių, prognozuoti nereikėtų. Anot jos, realią situaciją dėl pajamų nelygybės bus galima matyti po dvejų metų.

„Tai yra tik prognozės, o jei pajamų nelygybė sumažėjo, tai gerai, bet kieno sąskaita ir kaip tai įvyko, tai svarbu žinoti“, – BNS sakė A. Adomavičienė.

Jos teigimu, pandemija paveikė silpniausius visuomenės narius ir išryškino jau buvusias problemas.

„Nepaisant to, kad verslas gana gerai atsigauna, bet pažeidžiamiausios grupės lieka socialinėje atskirtyje ir pandemija išryškino tas problemas, kurios egzistavo iki šiol. Per pandemiją pamatėme, kad yra daug žmonių, kurie gali likti visai be pajamų, tai buvo staiga sukurta darbo paieškos išmoka, nors visada žinojome, kad čia yra problema“, – sakė A. Adomavičienė.

Anot jos, šeimos, auginančios neįgalius vaikus, ir anksčiau gaudavo mažai paslaugų, o per karantiną jų visai neliko.

„Tiesiog dar labiau sujautrintos ir išryškintos problemos. Nebuvo juk ir taip, kad staiga mokiniai neturėjo kompiuterių – mokyklos visada žinojo, kokioje padėtyje gyvena šeimos, kad jos yra atskirtyje“, – pridūrė ji.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis šią savaitę sakė, jog pajamų nelygybė šiais metais turėtų būti rekordiškai žema: „Tai tikrai rekordiniai kritimai augančios ekonomikos kontekste“.

Anot jo, įprastai kuo labiau ekonomika auga, tuo labiau didėja ir santykinis skurdas bei nelygybė, nes vertę iš šio augimo susirenka turtingesnės gyventojų grupės.

Skaičiuojama, kad 2019 metų pajamų nelygybė Lietuvoje siekė 6,2 proc., 2015-2018 metais ji viršijo 7 proc., tuo metu žemiausias rodiklis buvo 2012 metais – 5,3 procento.

Ministerijos duomenimis, šių metų pajamų nelygybė turėtų siekti 5,8 proc. – tai reiškia, kad 20 proc. turtingiausių šalies gyventojų turės 5,8 karto daugiau pajamų nei 20 proc., gyvenančių skurdžiausiai.

„Tai tikrai rekordiniai kritimai augančios ekonomikos kontekste“, – žurnalistams sakė ministras.

L. Kukuraičio teigimu, įprastai kuo labiau ekonomika auga, tuo labiau didėja ir santykinis skurdas bei nelygybė, nes vertę iš šio augimo susirenka turtingesnės gyventojų grupės.

Pasak jo, Europos Sąjungoje vidutinė pajamų nelygybė siekia mažiau nei 5 procentus.

Skaičiuojama, kad 2019 metų pajamų nelygybė Lietuvoje siekė 6,2 proc., 2015-2018 metais ji viršijo 7 proc., tuo metu žemiausias rodiklis buvo 2012 metais – 5,3 procento.

Santykinis skurdas 2019 metais Lietuvoje siekė 20,6 proc. – žemiau skurdo rizikos lygio gyveno apie 576 tūkst. žmonių. L. Kukuraitis sako, jog šiemet santykinis skurdas mažės iki maždaug 18 procentų.

Pasak ministro, absoliutaus skurdo rodiklis 2018 metais siekė 7,7 proc., o 2020 metais jis turėtų sumažėti iki 5 procentų.

„Lietuviai raginami atsinešti savo rašiklius, taip siekiant minimizuoti užsikrėtimo riziką sekmadienio parlamento rinkimuose, kurie laikomi pasitikėjimo balsavimu dėl to, kaip ministras pirmininkas Saulius Skvernelis tvarkosi su koronaviruso krize“, – rašo britų naujienų agentūra „Reuters“.

Anot „Reuters“, daug žmonių Lietuvoje „yra pasipiktinę dėl pajamų nelygybės, nepaisant spartaus ekonomikos augimo nuo 2004 metų, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą“.

Prancūzų agentūra „Agence France Presse“ (AFP) pažymi, kad rinkimus Lietuvoje temdo rekordinis koronaviruso atvejų šuolis.

„Tarp valdančiosios kairiųjų centro koalicijos, ginančios savo tvarkymąsi su pandemija, ir opozicijoje esančių konservatorių verda įtempta kova. Rinkimų varžovai žada sumažinti ekonominę ir švietimo atskirtį tarp kaimo ir miesto gyventojų“, – teigia AFP.

Amerikiečių „Bloomberg“ agentūra šiuos Seimo rinkimus pavadino labiausiai nenuspėjamais per daugelį metų.

„Nepaisant to, kad koronaviruso sukrėsta Lietuvos ekonomika šiais metais turėtų pralenkti visas kitas – išskyrus vieną – Europos Sąjungos nares, apklausos rodo, jog ministrui pirmininkui S. Skverneliui gali tekti pakovoti dėl teisės formuoti naują vyriausybę“, – rašo „Bloomberg“.

Agentūra taip pat teigia, kad daug lietuvių yra nepatenkinti, kaip paskirstoma Europos integracijos atnešama nauda, o antrasis rinkimų turas po dviejų savaičių bus dar sunkiau nuspėjamas.

Panašius akcentus dėlioja ir amerikiečių „Associated Press“. „Neseniai šoktelėjęs COVID-19 atvejų skaičius, su virusu susijęs nedarbo augimas ir ekonominiai iššūkiai yra pagrindinės problemos, dėl kurių kritikuojama dabartinė koalicinė vyriausybė“, – rašo AP.

„(...) Šiuo metu skurdo klausimas, socialinės atskirties, regioninės atskirties klausimas yra svarbiausias ir nuo jo privalome pradėti. Manau, kad šita (Europos Komisijos. – ELTA) ataskaita buvo teisinga. Šiandien tokie lūkesčiai yra daugelio partijų lūpose ir, žinoma, mūsų žmonių galvose. Mes privalome šituos lūkesčius įgyvendinti“, – „Žinių radijui“ pirmadienį sakė G. Nausėda.

„Viena iš priemonių, kuri padėjo šiek tiek sumažinti atotrūkį tarp 20 proc. daugiausiai ir 20 proc. mažiausiai uždirbančių, – neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) didinimas. Tai pirmiausia teigiamai atsiliepia mažiau uždirbančių žmonių padėčiai“, – sakė prezidentas.

Europos Komisija (EK) teigia, kad šalyje yra imamasi priemonių dėl skurdo mažinimo, tačiau jos reikšmingai situacijos nekeičia.

Kaip anksčiau sakė EK atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius, kritinė situacija dėl skurdo išlieka trimis aspektais.

„Pirma, gyventojų dalis, kuri patiria skurdo ir socialinės atskirties riziką. Antra – pajamų nelygybė. Tai yra penktadalio didžiausias ir mažiausias pajamas gaunančių pajamų nelygybė. Trečia, išmokų vaidmuo mažinant skurdą“, – sakė A. Pranckevičius.

Skurdo ir socialinės atskirties rizika išlieka labai aukšta tarp bedarbių, žmonių su negalia, senyvo amžiaus asmenų, vienišų tėvų.