Po šio valstybės vadovo apsisprendimo lieka tik vienas žinomas potencialus kandidatas užimti prezidento postą – teisininkas Egilas Levitas. Jo kandidatūrą ketina iškelti dauguma valdančiosios koalicijos partijų, todėl tikėtina, kad per balsavimą Saeimoje jis sulauktų daugumos įstatymų leidėjų paramos.

Po susitikimo su premjeru Krišjaniu Kariniu R. Vėjuonis sakė, kad per jo kadenciją buvo atlikta daug svarbių darbų – sustiprintas nacionalinis saugumas ir valstybinės latvių kalbos padėtis, pradėtos reformos daugelyje valstybės sričių.

„Ketverius metus intensyviai ir sąžiningai dirbau Latvijos tautos labui... Aišku, tai tik keletas darbo metų, siekiant padidinti valstybės stabilumą ir gerovę“, – kalbėjo jis.

Latvijos rinkimų įstatymas numato, kad kandidatai į Latvijos prezidento postą turi būti pasiūlyti likus ne daugiau kaip 60, bet ne mažiau kaip 55 dienoms iki dabartinio valstybės vadovo kadencijos pabaigos. Šiemet kandidatų registracija prasidės gegužės 9-ąją.

Latvijos prezidentą ketverių metų kadencijai renka 100 vietų Saeima.

R. Vėjuonis buvo išrinktas 2015 metų birželį 55 balsų daugumą. Tąsyk jo varžovas buvo E. Levitas.

Jis yra Latvijos 5-asis prezidentas nuo nepriklausomybės atkūrimo 1991-aisiais ir 9-asis – nuo Latvijos Respublikos įkūrimo 1918-aisiais.

Prieš tapdamas prezidentu R. Vėjuonis yra dirbęs aplinkos ir gynybos ministru. Per savo politinę karjerą jis buvo triskart išrinktas į šalies parlamentą.

Jis pareiškė esąs įsitikinęs, kad prisiminimai apie vienybę, parodytą prie barikadų laužų, visuomet liks Latvijos valstybės ir tautos jėgų šaltiniu.

„Šie laužai mūsų vaikams ir anūkams visuomet pasakos apie drąsą ir didvyriškumą, kuriuos parodė mūsų žmonės, plikomis rankomis stoję prieš tankus ir ginkluotus OMON kovotojus“, – pažymima prezidento paskelbtame pranešime.

Latvijos prezidentas pažymėjo, kad tokį pavyzdį parodę žmonės savo vaikams ir jaunimui gali įskiepyti tokias vertybes, kaip nesavanaudiškumas, vienybė, meilė gimtajai žemei ir pasirengimas visuomet saugoti ir ginti savo šalį.

„Šiandien, 1991 metų barikadų gynėjų atminimo dieną, kaip ir kiekvienais metais, prie laužų Katedros aikštėje petys petin stovi tų įvykių dalyviai, o šalia jų – jaunimas, besiklausantis jų pasakojimų apie tas dienas. Šiandien šiuolaikinėje Latvijoje auga nauja karta, kuri turi žinių ir gebėjimų ginti mūsų šalį. Nes Latvija turi ateitį tik tuomet, jeigu ir po dešimties, dvidešimties ar šimto metu čia gyvens ir dirbs žmonės, kurie pačiomis sunkiausiomis akimirkomis stos ginti savo šalį“, – sakė R. Vėjuonis.

„Linkiu, kad visuomet turėtume pakankamai drąsos, nesavanaudiškumo ir vienybės ginti savo šalį ir tautą! Tegu barikadų gynėjų – Latvijos didvyrių – atminimas visuomet lieka gyvas mūsų širdyse“, – savo pareiškime linkėjo Latvijos valstybės vadovas.

Barikadų dieną minimi 1991 metų sausio įvykiai, kai Baltijos šalių sostinių gyventojai prie strategiškai svarbių vietų, kaip antai parlamento ir nacionalinio radijo, pastatė barikadų, kad jas apsaugotų nuo sovietinių karių, norėjusių numalšinti Baltijos šalių nepriklausomybės siekį. Per OMON dalinių atakas Vilnius ir Rygoje tuomet žuvo kelios dešimtys žmonių.

1991 metų barikadų Rygoje statybas organizavo Latvijos liaudies frontas, o jas statė ir prižiūrėjo patriotai iš visų Latvijos regionų. Tai buvo unikalus nesmurtinio protesto pavyzdys.

Pirmadienį prezidentas planuoja susitikti su centro dešinės partijos „Naujoji vienybė“ nariu Krišjaniu Kariniu, laikomu vienu realiausių pretendentų į premjero postą.

Penkių Latvijos partijų atstovai penktadienį patvirtino prezidentui, kad yra pasiruošę palaikyti K. Karinio kandidatūrą į finansų ministro postą, žurnalistams sakė judėjimo „Už plėtrą/Už!“ vienas iš lyderių Danielis Pavliutas.

Pasak jo, dauguma parlamentarų paremtų K. Karinio vyriausybę, nors vis dar lieka tam tikrų neišspręstų formalių klausimų.

Jei šie klausimai bus išspręsti per ateinančias dvi savaites, parlamentas sausio pabaigoje balsuos dėl vyriausybės formavimo, informavo D. Pavliutas.

„Naujoji vienybė“ yra mažiausia Saeimos frakcija: ją sudaro vos aštuoni deputatai.

Populistinė partija „KPV LV“ sako, jog toliau dalyvaus derybose tik su sąlyga, kad bus atsižvelgta į tam tikrus jos reikalavimus.

K. Karinis anksčiau paragino kitas partijas apsispręsti, ar priimti „KPV LV“ sąlygas. Jei politinės jėgos sutiks tai padaryti, jis ketina pasiūlyti prezidentui oficialiai iškelti jo kandidatūrą į vyriausybės vadovo pareigas.

Vis dėlto jis perspėjo, kad nepavykus pasiekti konsensuso dar labiau nusivils rinkėjai, kurie ir taip nepasitiki politikais.

Anksčiau penktadienį R. Vėjuonis nusprendė nesiūlyti dar vieno kandidato į premjerus ir suteikė daugiau laiko partijoms, jau ilgiau kaip du mėnesius neįstengiančioms susitarti dėl naujojo ministrų kabineto.

Kol derasi visos parlamento politinės jėgos, išskyrus prokremlišką socialdemokratinę partiją „Santarvė“, kadenciją baigiančio premjero Mario Kučinskio vyriausybė tęsią darbą.

Pirmas kandidatas į premjerus buvo Naujosios konservatorių partijos (NKP) lyderis Janis Bordanas, tačiau jam nepavykus suformuoti naujosios vyriausybės, politikas atsiėmė savo kandidatūrą. Antras kandidatas Aldis Guobzemas taip pat patyrė nesėkmę.

Vėliau partijos „Naujoji vienybė“ narys Krišjanis Karinis, nors jo kandidatūros R. Vėjuonis neiškėlė, pasiūlė formuoti vyriausybę iš penkių politinių jėgų, tačiau jo iniciatyva irgi atsidūrė aklavietėje dėl vidaus nesusitarimų.

Anksčiau šią savaitę R. Vėjuonis susitiko su 13-ojo šaukimo Saeimos grupių vadovais ir aptarė tolesnį vyriausybės formavimo procesą.

Pasak prezidento kanceliarijos, dauguma Saeimos grupių sakė R. Vėjuoniui, kad yra pasirengusios susitarti dėl vieno kandidato į premjerus, kurį remtų Saeimos dauguma.

„Vėjuonis gerbia politinių partijų norą artimiausiomis dienomis tęsti konsultacijas, kad būtų galima susitarti dėl paramos vienam kandidatui į premjerus“, – sakė prezidento kanceliarija.

Kaip pranešta, susivienijimo „Už plėtrą/Už!“ atstovas Artis Pabrikas antradienį paskelbė, kad atšaukia savo kandidatūrą į premjerus, o „Už plėtrą/Už!“ sakė nereikalausiantis, kad kitas premjeras būtų šios partijos narys.

Remiantis tuo, ką BNS sakė parlamentarai, šiuo metu labiausiai tikėtinas kandidatas į premjerus atrodo Krišjanis Karinis iš „Naujosio vienybės“ partijos.

Tokio žingsnio prezidentas ėmėsi po to, kai A. Gobzemui nepavyko užsitikrinti daugumos pritarimo savo siūlomam ministrų kabinetui.

„Padarėme išvadą, kad nėra daugumos pritarimo, ir dėl to pasakiau jam, kad atšauksiu jo kandidatūrą“, - reporteriams sakė R. Vėjuonis ir pridūrė, kad netrukus pradės naują derybų su partijomis etapą.

Kaip pranešama, A. Gobzemas yra antras kandidatas, kuriam po spalį vykusių Latvijos Seimo rinkimų nepavyko suformuoti vyriausybės.

Pirmuoju kandidatu lapkričio 7 d. prezidentas nominavo Naujajai konservatorių partijai vadovaujantį Janį Bordaną, tačiau, nepavykus suformuoti koalicinės vyriausybės, ir jo nominacija buvo atšaukta.

Prezidentas neslėpė turintis atsarginį planą, bet jo detalių neatskleidė. Jis tik sakė, kad „partijoms jis gali nepatikti“, ir pridūrė, kad jo atsarginiame plane nenumatoma paleisti neseniai išrinkto parlamento.

Jis nurodė pirmadienį nustatęs kaip terminą, iki kurio partijos turi pateikti kandidatą į premjerus, kurį parlamente remtų dauguma. „Tad galima sakyti, kad lapkričio 26-oji yra kritinis momentas. Jei partijos pasirodys negalinčios susitarti iki šio termino, joms nebus suteikta dar viena galimybė“, – pažymėjo prezidentas.

Paklaustas apie galimybę į kitą koalicinę vyriausybę įtraukti prokremlišką socialdemokratinę partiją „Santarvė“, R. Vejuonis pažymėjo, kad jokia kita į 13-ąją Saeimą patekusi partija nedeklaravo pasirengimo bendradarbiauti su „Santarve“, todėl šis scenarijus neįmanomas.

Į klausimą, ar jis taip pat nubrėžė „raudoną liniją“ dėl „Santarvės“ įtraukimo į koaliciją, prezidentas atsakė, kad parlamentas atstovauja visai visuomenei ir todėl visos į jį patekusios partijos turi dalyvauti derybose, tačiau Latvijai taip pat būtina „išlaikyti savo euroatlantinę orientaciją“.

Kalbėdamas apie tai, kokį kitą kandidatą į premjerus pasirinktų, jei partijos nesusitartų dėl savo pasiūlymo, R. Vėjuonis jokių pavardžių nenurodė, bet užsiminė, kad pirmiausia svarstytų Saeimos narių kandidatūras ir tik vėliau pagalvotų apie kokį nors nepartinį kandidatą.

R. Vėjuonis taip pat kritikavo politikus dėl nepakankamų pastangų ieškoti bendro pagrindo, nors anksčiau jie žadėjo intensyvinti darbą šiuo klausimu. „Kiek žinau iš užkulisinių pokalbių, derybos šiuo metu iš tiesų nevyksta“, – sakė prezidentas ir pridūrė, jog visi dabar laukia, kad jis paskirtų kandidatą.

R. Vėjuonis ne kartą išreiškė viltį, kad partijos gerai išnaudos likusias tris dienas ir iki pirmadienio pateiks savo pasiūlymą.

Kaip pranešta, po dar vieno konsultacijų su parlamento partijomis rato prezidentas antradienį nepaskelbė naujo kandidato į premjerus ir skyrė partijoms laiko iki lapkričio 26-osios susitarti dėl koalicijos.

Prezidentas užsiminė, kad kol kas nė vienas iš partijų pasiūlytų dviejų kandidatų į premjerus neturi daugumos paramos parlamente.

Politikams vis dar nepavyko susitarti dėl Latvijos būsimos vyriausybės ir koalicijos sudėties. Vyriausybės formavimo derybose dalyvauja populistų „Kam priklauso valstybė?“ (KPV LV), Naujoji konservatorių partija (NKP), liberalusis susivienijimas „Už plėtrą/Už!“, centro dešiniųjų koalicijai priklausantis Nacionalinis aljansas, centro dešiniųjų Žaliųjų ir valstiečių sąjunga (ŽVS) ir susivienijimas „Naujoji vienybė“.

Lapkričio 15 dienos įsaku R. Vėjuonis paskelbė negaliojančiu lapkričio 7-osios įsaką dėl vyriausybės formavimo pavedimo J. Bordanui.

Iš derybų dėl vyriausybės formavimo pasitraukus trims partijoms, J. Bordanas buvo priverstas pripažinti, kad nesugebės suformuoti naujo ministrų kabineto. Dabar prezidentas turi iškelti naują kandidatą į premjerus.

Lapkričio 7 dieną R. Vėjuonis nusprendė vyriausybės formavimą pavesti J. Bordanui. Prezidentas paragino jį iki lapkričio 21-osios pasiūlyti vyriausybės sudėtį ir užtikrinti jai parlamentinės daugumos paramą.

NKP per rinkimus gavo 16 vietų parlamente.

Ankstesnės į parlamentą patekusių partijų derybos dėl koalicijos formavimo konkrečių rezultatų nedavė. Tarp šešių derybose dalyvaujančių partijų iniciatyvos ėmėsi NKP, populistinė partija „Kam priklauso valstybė?“ (KPV LV) ir liberalusis susivienijimas „Už plėtrą/Už!“.

Svarstys A. Gobzemo ir A. Pabriko kandidatūras

Latvijoje tęsiantis pastangoms suformuoti naują vyriausybę, prezidentas Raimondas Vėjuonis pirmiausia ketina svarstyti Aldžio Gobzemo iš populistinės partijos „Kam priklauso valstybė?“ (KPV LV) ir Arčio Pabriko iš liberaliojo susivienijimo „Už plėtrą/Už!“ kandidatūras į premjerus.

„Per praėjusius Saeimos rinkimus rinkėjai labiausiai parėmė neseniai įsteigtas partijas, tad pirmas mano pasirinkimas buvo kandidatą į premjerus paskirti iš šių partijų. Pirmuoju kandidatu į premjerus nusprendžiau paskirti Naujosios konservatorių partijos (NKP) lyderį Janį Bordaną”, – penktadienį interviu Latvijos televizijai sakė R. Vėjuonis.

Kadangi pirmojo kandidato bandymas suformuoti vyriausybę žlugo, prezidentas dabar turi rinktis iš A. Gobzemo ir A. Pabriko.

Prezidento žodžiais, A. Gobzemas būtų geresnis „naujosios politikos“ atstovas, o A. Pabrikas yra politikos veteranas, tačiau, kita vertus, A. Pabriko patirtis taip pat yra vertingas dalykas, kuris padėtų jo vyriausybei greičiau imtis darbo.

Visuomenė išreiškė pageidavimą, kad būtų vykdoma naujoji politika, ir dar yra iš ko rinktis kandidatą į premjerus, sakė prezidentas.

Tuo pačiu metu jis mano, kad patirties trūkumas buvo viena priežasčių, nulėmusių J. Bordano bandymo suformuoti vyriausybę nesėkmę. Naujoms politinėms partijoms trūksta derybinių įgūdžių, sakė prezidentas.

Kita pirmųjų derybų dėl vyriausybės suformavimo žlugimo priežastis buvo ta, kad visi norėjo vadovauti ir niekas nebuvo pasirengęs nusileisti, sakė R. Vėjuonis ir pridūrė, kad dabar jis turi imtis iniciatyvos.

Prezidentas taip pat pažymėjo, jog buvo kalbų, kad kai kurie politikai nori pirmalaikių rinkimų, bet pabrėžė, kad jo darbotvarkėje tokio scenarijaus nėra.

Komentuodamas spėliones, kad pirmasis bandymas suformuoti vyriausybę buvo tik šou, R. Vėjuonis išreiškė viltį, kad partijos rimtai vertina derybas ir kad nė viena jų nežaidžia su valstybe.

Valstybės vadovas nurodė, kad J. Bordanbas turi per dvi savaites, iki lapkričio 21 dienos, pasiūlyti kabineto sudėtį ir užtikrinti jam parlamento daugumos palaikymą. Jeigu jam nepavyktų šito padaryti, prezidentas įpareigos suformuoti vyriausybę kitą kandidatą.

Per spalio 6-ąją vykusius rinkimus NKP gavo 16 vietų parlamente.

Po pokalbio su prezidentu J. Bordanas sakė esąs 80 proc. įsitikinęs, kad jo pasiūlyta vyriausybė bus patvirtinta. Jis pridūrė, kad lieka galioti NKP nuostata nebendradarbiauti su kadenciją baigiančios koalicijos pagrindine partnere – Žaliųjų ir valstiečių sąjunga (ŽVS).

R. Vėjuonis sakė, kad į Saeimą išrinktų partijų konsultacijos dėl koalicijos tęsiasi jau mėnesį, todėl jis laukia ryžtingų ir atsakingų J. Bordano veiksmų, kad būtų sudaryta koalicijos sutartis ir būtų nustatyti prioritetiniai uždaviniai.

Prezidentas taip pat tikisi, kad kandidatūros į Užsienio reikalų ir Gynybos ministerijų vadovų postus bus derinamos su juo. R. Vėjuonis pabrėžė, kad tikisi iš naujos vyriausybės, jog bus toliau stiprinamas nacionalinis saugumas ir finansų sistema, taip pat bus parengtas subalansuotas valstybės biudžetas.

Tuo pat metu svarbu užtikrinti, kad būtų pradėtos reformos būtų nepertraukiamai tęsiamos, kad būtų stiprinama žiniasklaidos nepriklausomybė, teisinė valstybės ir tobulinamas kovos su pinigų plovimu mechanizmai, pabrėžė R. Vėjuonis.

Nuo spalio 6-ąją įvykusių Saeimos rinkimų į parlamentą patekusių partijų derybos dėl koalicijos iki šiol nedavė konkrečių rezultatų. Derybose dalyvauja šešios politinės jėgos – NKP, populistinė partija „Kam priklauso valstybė?“ (KPV LV), liberalusis susivienijimas „Už plėtrą/Už!“, Nacionalinio aljanso „Viskas Latvijai!“ - „Tėvynei ir Laisvei“ ir Judėjimo už Latvijos nacionalinę nepriklausomybę susivienijimas (VL-TL/JLNN), ŽVS ir susivienijimas „Naujoji vienybė“.

Prokremliška socialdemokratinė partija „Santarvė“, gavusi daugiausiai balsų, į derybas nebuvo pakviesta.

J. Bordanas darbą Saeimoje pradėjo 1993 metais kaip tuometės liberalios partijos „Latvijos kelias“ narys.

Jis taip pat yra dirbęs buvusio premjero Valdžio Dombrovskio patarėju, o 2012–2014 metais buvo teisingumo ministras.

Apie tai prezidentas pranešė trečiadienį, po susitikimo su kadenciją baigiančiu vyriausybės vadovu Mariu Kučinskiu. 

Pasak prezidento, kol kas jis suteiks laiko partijoms derėtis tarpusavyje, o kitą savaitę - ketvirtadienį ar penktadienį - tiksi išgirsti partijų nuomonę apie galimą bendradarbiavimo modelį ir svarbiausius vyriausybės uždavinius.

R. Vėjuoniui svarbu, kad naujoji koalicija išsaugotų euroatlantinį užsienio politikos kursą ir užtikrintų tolesnį investavimą į šalies saugumą. Prezidentas taip pat pabrėžė, kad valdančioji koalicija turėtų būti pajėgi vykdyti medicinos ir švietimo reformas.

Pasak valstybės vadovo, rinkdamas kandidatą į vyriausybės vadovus jis vertins, ar potencialiam kandidatui nekils problemų dėl prieigos prie valstybės paslapčių.

Į klausimą, ar šįkart prezidentas patikės vyriausybės formavimą daugiausiai balsų surinkusia prokremliškai „Santarvės“ partijai, R. Vėjuonis atsakė, kad ši partija jau ne kartą yra laimėjusi rinkimus.

„Į Seimą išrinktos vadinamos latviškosios partijos prieš rinkimus ir po jų skelbė, kad nebendradarbiaus su „Santarve“, todėl renkantis man reikia vadovautis Konstitucija. (Jos) 59-asis straipsnis skelbia, kad premjerą ir jo siūlomus kandidatus į ministrus tvirtina parlamento dauguma. Todėl turiu būti tikras, kad daugumos palaikymas bus“, - pareiškė R. Vėjuonis.