Neįvykusio referendumo (kurį kažkodėl tapo įprasta vadinti žemės pardavimo pavadinimu, nors jo esmė – visai ne žemės pardavimas) faktas daug ką pasakė apie visuomenės būklę.

Daugeliui Lietuvos gyventojų, regis, dar yra būdingas požiūris, kad už juos daugelį esminių valstybės klausimų turėtų spręsti valdžia. Toks požiūris, akivaizdu, kyla iš istorinės tautos patirties. Gyvenant komunistinėje sistemoje būtent uždaras nomenklatūros sluoksnis spręsdavo visus valstybės klausimus. Šiuo atveju visuomenės susitaikymas su elito grupės dominavimu tiesiogiai koreliuoja su tos pačios valdžios požiūriu į visuomenę – esą tauta yra tamsi, nesuvokianti reikalų esmės, nežinanti, kaip valdyti valstybę ir t.t.

Demokratija, bendrai tariant, yra tautos dalyvavimas valstybės valdyme, o ne tik rinkimų, į kuriuos susirenka šiek tiek daugiau nei 50 proc. rinkėjų, organizavimas. Pasakymas, kad esą "mano pilietinė pareiga – nedalyvauti referendume", kurio pagrindinis tikslas, beje, ir buvo įtvirtinti tautai teisę labiau kontroliuoti valstybės valdymą, rodo ne pilietiškumą, o paprasčiausią abejingumą savo krašto reikalams.

Referendumo boikotas neturi nieko bendro su pilietiškumu, nes pilietinė pareiga – ateiti į bet kurį organizuojamą referendumą ir ten pasakyti savo nuomonę – esi už ar prieš.
Argumentai, esą referendumas organizuotas užsienio valstybių ar jų agentų, neva siekiant vėliau diskutuoti teritoriniais klausimais ar diskredituoti Lietuvą, yra daugiau nei absurdiškas. Taip tautoje sėjamas nepagrįstas nepasitikėjimas vieni kitais, kaip ir buvo sėjama baimė, neva Lietuvą po referendumo, jei jis būtų  buvęs sėkmingas, būtų išprašę iš ES ar neva Lietuvos ūkininkams būtų tekę grąžinti gautas iš Europos išmokas.

Moralas paprastas – dalies pilietiškai dar mąstančių Lietuvos žmonių sąmonėje referendumo rezultatai padėjo riebų tašką.

Iniciatyva paversti Lietuvą iš gatvės valdoma valstybe, sumaniai pridengta pasipriešinimo žemgrobių iš Vakarų šūkiu, nesulaukė palaikymo: referendume dalyvavo per mažai rinkėjų, tad jis neįvyko. Lyg ir turėtume džiaugtis, kad bent sykį patingėjome prasmingai.

Tik ar iš tikrųjų galime džiaugtis? Juk visa ši istorija su referendumu tėra dar vienas visuomenės susikaldymo simptomų. Nebe pirmas – pirmasis pasireiškė kaip vadinamoji violetinė istorija, prasidėjusi nuo tariamųjų Kauno įvykių, bet sutelkusi žmones, pasiryžusius plaukti prieš srovę. Ir plaukti, ir budėti per naktis, per pirmąjį bandymą į Seimą atvesti partiją, turinčią ne racionalią politinę programą, bet vieną šūkį. Argi ne taip nutiko ir šįkart?

Pakako vieno šūkio sėsliesiems lietuviams labai jautria tema – ir beveik 270 tūkst. piliečių išėjo. Laimei, kol kas ne į gatves, iki artimiausios balsadėžės, norėdami ir vėl balsuoti už plaukiančiuosius prieš srovę. Tačiau ar galime būti tikri, kad kitą kartą jie nepraris dar pavojingesnio masalo? Tarkime, nebalsuos už kokią eilinių mesijų partiją, kurios e.pašto bei buhalterijos adresai – Rusijoje?

Ir visai nesvarbu, kad violetinės ir referendumo istorijų veikėjai nebūtinai yra tie patys žmonės. Abu atvejai – tos pačios ligos, banaliu pavadinimu "visuomenės susiskaldymas", simptomai.
Šis susiskaldymas gerokai pavojingesnis nei socialinė nelygybė. Pastarąją galima pagydyti reformuojant mokesčių sistemą, stiprinant socialinę apsaugą. Naujojo susiskaldymo esmė – ne skirtingos sumos piniginėse, bet skirtingas požiūris į valstybę, skirtingi dažniai, kuriais komunikuojama.

Kai kas suskubo džiaugtis, esą referendumą ignoravusi dauguma – tai piliečiai, puikiai suprantantys, kuris kelias veda į vakarietiškos demokratijos rojų. O kas yra visi kiti, kurių energija vakar susitelkė ties Garliavos patvoriais, šiandien – vienišu kovotoju už Lietuvą tapusio Pranciškaus Šliužo ūkyje?

Tai ne padugnės, pusgalviai, patvorinių minia, lunatikai ir kitokiais paaugliškais epitetais vadinami asmenys. Jie – lygiai tokie pat Lietuvos piliečiai. Tik manantys, kad nėra girdimi, nebaigę oksfordų, todėl pasirenkantys ne subtilias, bet primityvias protesto formas. Sykiu jie – labai jautrūs, aktyvūs, savaip pilietiški, todėl  jau vien dėl to verti pagarbos, o ne paniekos. Ir – išskirtinio dėmesio, metodiško valstybėje vykstančių procesų aiškinimo, nes kas gi žino, kokiai naujai idėjai iš nevilties jie gali susitelkti.

Siūlymas skelbti referendumą dėl žemės pardavimo draudimo užsieniečiams birželio pabaigoje yra bandymas jį sužlugdyti, sako vienas referendumo iniciatyvinės grupės narių, Tautininkų sąjungos pirmininkas Julius Panka.

„Žvelgdami į šį sprendimą dabar galim suprasti, kokios politinės jėgos remia referendumą, o kokios tik apsimetė, kad remia. Paskelbti referendumo iniciatyvą birželio pabaigoje yra bandymas ją užgniaužti. Tie politikai, kurie sakė, kad labai remia tautos pasirinkimą, referendumą, pačios žemės nepardavimo užsieniečiams klausimą, galima daryti išvadą, kad tai buvo jų politiniai žaidimai ir nebuvo tiesa“, - BNS sakė J.Panka.

Parlamento pirmininkė „darbietė“ Loreta Graužinienė penktadienį Seime užregistravo nutarimo projektą, kuriuo siūlo referendumą dėl žemės pardavimo rengti birželio 29-ąją.

„Ta data bloga, nes paprastai miesto gyventojai tuo metu atostogauja, o kaimo gyventojai - paskendę darbuose, yra šienapjūtė, kiti vasaros darbai, ir tikrai žmones atitraukti nuo atostogų ir darbų yra neprotinga ir nepagarba jiems. Referendumo surengimas, skirtingais skaičiavimais, kainuotų nuo 10 iki 15 milijonų litų, negi tikrai mūsų valstybė tokia turtinga ir taip neturi, kur dėt pinigų, kad papildomai išmestų 15 mln. litų“, - sakė J.Panka.

Jo teigimu, Seimas išlaikydamas terminus galėtų priimti sprendimą referendumą skelbti gegužės 11 dieną su prezidento rinkimais arba bent gegužės 25 dieną su Europos Parlamento rinkimais. Argumentus, kad referendumas su prezidento rinkimais neįmanomas dėl teisinių procedūrų, J.Panka vadina demagogija.

„Labai geras būdas būtų, kovo 10 dieną susirinkus parlamente, nuspręst, kad referendumas daromas gegužės 11 dieną su prezidento rinkimais. Jei nepavyktų per vieną dieną primti sprendimo, Seimas dar turi galimybę padaryti sprendimą, kad referendumas vyktų su Europos Parlamento rinkimais gegužės 25 dieną. Bet kokie demagoginiai svarstymai, kad reikia kažkokių ekspertų, teisininkų sprendimų, yra visiškas melas, nes ką tie Seimo ekspertai veikė pusė metų, jei jiems dar reikia mėnesio“, - sakė tautininkų vadovas.

Referendumu, kuris rengiamas piliečių iniciatyva, klausiama, ar piliečiai pritaria, kad žemė, vidaus vandenys, miškai ir parkai galėtų priklausyti tik Lietuvos piliečiams bei valstybei.

Po valdančiųjų politinės tarybos posėdžio penktadienį L.Graužinienė Seime žurnalistams  teigė, kad pasirengimas referendumui bus pradėtas iš karto, kai tik Seimas pradės darbą - kovo 10 dieną - jam bus pateiktas nutarimo projektas dėl referendumo organizavimo.

„Pagal Referendumo įstatymą yra privaloma sudaryti ekspertų grupę, todėl Seimas parlamentinius komitetus įpareigos, kad iki kovo 20 dienos ekspertai baigtų darbą, ir per mėnesį - iki kovo 29 dienos - turi būti priimtas Seimo nutarimas dėl referendumo surengimo ir ne anksčiau kaip po dviejų mėnesių - tai yra ne anksčiau kaip birželio 29 dieną bus skelbiamas referendumas, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius“, - aiškino L.Graužinienė.

Anot jos, su prezidento ir Europos Parlamento rinkimais referendumo dėl žemės organizuoti nepavyks.

„Teisiškai nespėjame“, - teigė ji.

Seimo pirmininkė mano, kad referendumas dėl žemės pardavimo užsieniečiams gali neįvykti kartu su prezidento ir Europos Parlamento (EP) rinkimais gegužės mėnesį. Tačiau Loreta Graužinienė pabrėžia, kad kartu su rinkimais jis kainuotų kur kas pigiau.

"Labai abejočiau, ar bus net ir pasiruošta tam etapui. Turime įvertinti pagaliau ir tai, kad jeigu atskirai referendumas būtų vykdomas, tai kainuotų apie 14 mln. litų, jeigu referendumas būtų vykdomas kartu su rinkimais, tai kainuotų porą milijonų. Tai nemažas skirtumas pinigine prasme. Mes tarsimes su VRK, kad nepažeisti jokių procedūrinių dalykų. Politikai turės apsispręsti dėl datos. Tikiuosi, rasime patį racionaliausią sprendimą", - trečiadienį interviu Žinių radijui teigė L.Graužinienė.

Darbo partijos pirmininkės teigimu, Seimas sprendimą dėl referendumo datos priims ne anksčiau kaip pavasario pradžioje, kai kovo 10-ąją susirinks į sesiją.

"Procedūriškai, jeigu Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą, kad parašai yra pripažįstami ir reikiamas jų kiekis yra, tuomet Seimas turės priimti nutarimą dėl referendumo paskelbimo. (...) Per du mėnesius turime apsispręsti. Manyčiau, kad kovo 10 dieną prasideda pavasario sesija, tai ir bus pirmieji posėdžiai, kuriuose šis nutarimas ir bus svarstomas", - sakė L.Graužinienė.

Iniciatyvinė grupė dėl referendumo baigė rinkti parašus - juos šiuo metu tikrina VRK. Tam, kad referendumas būtų surengtas, turi pasirašyti ne mažiau kaip 300 tūkst. rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių.

Stodama į Europos Sąjungą Lietuva įsipareigojo nedrausti žemės pardavimo užsieniečiams - po pereinamojo laikotarpio nuo šių metų gegužės draudimas nustos galioti.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) trečiadienį spręs, ar referendumu dėl žemės pardavimo draudimo užsieniečiams siūloma formuluotė neprieštarautų Konstitucijai.

Šį klausimą grupė komisijos narių įtraukė, reaguodami į praeitą penktadienį paskelbtą Konstitucinio Teismo nutarimą. Jame Teismas išaiškino, kad nepakeitus konstitucinio akto dėl Lietuvos narystės ES "negali būti daromos tokios Konstitucijos pataisos, kuriomis būtų paneigti Lietuvos narystės ES įsipareigojimai".

"Konstitucinis Teismas savo nutarime pasisakė veną paprastą dalyką - negalima Konstitucijos keisti taip, kad būtų sugriauta Konstitucijoje įtvirtinta normų darna, ir negalima keisti jos taip, kad būtų pažeisti Lietuvos įsipareigojimai Europos Sąjungai, neatsisakius narystės ES įsipareigojimų", - BNS sakė vienas klausimo iniciatorių Jonas Udris.

"Teismas labai aiškiai pasakė - jeigu norite keisti klubo, kurio nariai esame, taisykles, pirma išstojame iš klubo", - pažymėjo J.Udris.

Konstitucinis Teismas praėjusią savaitę paskelbė, jog pataisa, kuria išbraukta norma dėl išimtinės Lietuvos banko pinigų emisijos teisės, priimta netinkamai. Ši nuostata buvo priimta dėl Lietuvos siekio įsivesti eurą.

Tačiau tuo pačiu Teismas pažymėjo, jog ankstesnė minimo straipsnio redakcija negrąžinama, nes tauta referendumu yra apsisprendusi dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje, o visateisė narystė ES lemia "konstitucinį Lietuvos įsipareigojimą dalyvauti ekonominės ir pinigų sąjungos valstybių integracijoje įsivedant bendrą šios sąjungos valiutą eurą".

Referendumo įstatymas numato, kad referendumui siūlomas projektas turi atitikti Lietuvos įstatymų ir kitų norminių teisės aktų rengimo tvarkos įstatymo nustatytus reikalavimus.

Stodama į ES Lietuva įsipareigojo nedrausti žemės pardavimo užsieniečiams ir po pereinamojo laikotarpio nuo šių metų gegužės draudimas nustos galios. Tuo tarpu iniciatyvinė grupė siūlo rengti referendumą, kuriuo būtų siūloma tokį draudimą įrašyti į Konstituciją.

VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas įsitikinęs, jog galutinį sprendimą dėl referendumo turi priimti Seimas, o komisija neturėtų pati nutraukti referendumo iniciatyvos po to, kai pristatyti surinkti parašai.

"Keli komisijos nariai parengė pažymą, jie galvoja, kad reikia visus sprendimus dėl grupės registravimo, kitus, pripažinti niekiniais po KT sprendimo. Kuo jie tai grindžia - mano supratimu, tai prieštarauja Referendumo įstatymui. Mano įsitikinimu, mes turėtumėm patikrint, ar tie parašai surinkti, ir atiduoti Seimui (spręsti - red.)", - BNS sakė Z.Vaigauskas.

Pagal įstatymą, Seimas, gavęs tinkamai įformintą grupės baigiamąjį aktą kartu su piliečių reikalavimais ir VRK išvadą, kad pateikti dokumentai atitinka įstatymą, sesijos metu artimiausiame Seimo posėdyje svarsto referendumo paskelbimo datos klausimą.

Jeigu Seimo sudaryta ekspertų grupė padaro išvadą, kad piliečių reikalavime paskelbti referendumą teikiamas sprendimo tekstas gali neatitikti Konstitucijos, Seimas šią išvadą turi paskelbti visuomenei, tačiau ši išvada negali būti pagrindas neskelbti referendumo, nurodyta Referendumo įstatyme.

Kol kas nėra aišku, ar referendumo iniciatoriai yra surinkę reikiamą skaičių parašų referendumui surengti. Tam, kad būtų surengtas referendumas, po pirmojo VRK patikrinimo trūko 7,8 tūkst. parašų iš reikalingų 300 tūkstančių.

VRK leido taisyti 9,5 tūkst. parašų: iš jų apie 3 tūkst. parašų pripažinti tinkamais po tikslinimų su gyventojų registrų centru, iš maždaug 4 tūkst. parašų iniciatoriai dar maždaug 3,4 tūkst, pristatė patikslinę, o trečiadienį sueina terminas pristatyti paskutiniems patikslintiems parašams iš dar maždaug 2,5 tūkstančio.

Įstatymas numato galimybę parašus rinkti papildomai, jei iki reikiamo skaičiaus trūksta labai nedaug - iki 0,5 procento arba 1,5 tūkst. - parašų, tam duodant 15 dienų terminą.

Iniciatyvinė grupė siūlo surengti privalomąjį referendumą dėl trijų Konstitucijos straipsnių keitimo - sumažinti reikalavimus referendumui surengti ir uždrausti žemės pardavimą užsieniečiams bei juridiniams asmenims.

Atskirąją nuomonę pareiškęs Konstitucinio Teismo teisėjas Egidijus Šileikis mano, kad praeitą savaitę paskelbtame nutarime jo kolegos nepagrįstai ignoravo Lietuvos Konstitucijos viršenybės prieš Europos Sąjungos (ES) teisę principą.

Teisėjo nuomone, Konstitucinio Teismo išaiškinimas dėl Konstitucijos keitimo sukuria prielaidas Konstituciją pildyti tiesiog "pagal ES teisę suformuluotu aiškinimu".

"Ypač nesutinku dėl to, kad (...) nenurodyta ir netaikyta Konstitucinio Teismo 2006 metais atskleista "pačios Konstitucijos" viršenybė Europos Sąjungos teisės atžvilgiu", - rašoma antradienį paskelbtoje teisėjo atskirojoje nuomonėje.

Konstitucinis Teismas penktadienį paskelbtame nutarime dėl Konstitucijos keitimo procedūrų pareiškė, kad nepakeitus konstitucinio akto dėl Lietuvos narystės ES "negali būti daromos tokios Konstitucijos pataisos, kuriomis būtų paneigti Lietuvos narystės ES įsipareigojimai".

Konservatorių lyderio Andriaus Kubiliaus vertinimu, šis nutarimas reiškia, jog "referendumui pateikiama Konstitucijos pataisa dėl žemės nepardavimo ES piliečiams referendume gali būti svarstoma tik kartu su kita Konstitucijos pataisa, kurioje būtų pasakyta, kad mes išstojame iš ES".

Konstitucinis Teismas didelio atgarsio sulaukusiame nutarime paskelbė, kad Seimas 2006 metais pažeisdamas tvarką pakeitė Konstituciją, atsisakydamas nuostatos, jog "pinigų emisijos teisę turi tik Lietuvos bankas". Pažeidimą Teismas įžvelgė dėl to, kad pirminis projektas iš esmės skyrėsi nuo galutinės pataisos.

Tačiau Konstitucinis Teismas nurodė, jog senoji nuostata neturi būti grąžinta, nes Lietuva yra įsipareigojusi įsivesti eurą ir įgyvendinant šį įsipareigojimą Lietuvos banko kompetencija pinigų emisijos srityje turi būti patikėta Europos centriniam bankui.

Remdamasis šia logika, Konstitucinis Teismas paskelbė, kad "Konstitucijoje nenustatyta išimtinė Lietuvos banko pinigų emisijos teisė".

E.Šileikio nuomone, taip jo kolegos sukūrė "naują Konstituciją destabilizuojantį pataisos variantą", kai pripažinus, kad Konstitucijos pataisa priimta neteisėtai, nėra grąžinama ankstesnė referendumu patvirtinta redakcija, o "tuščia norminė vieta" užpildoma pagal ES teisę suformuotu aiškinimu.

Nepaisant skirtingo argumentavimo, E.Šileikis pareiškė sutinkantis, kad šiuo metu Lietuvai nėra konstitucinių kliūčių įsivesti eurą, "jei tai darant Lietuvos bankas turėtų atitinkamus valdingus įgaliojimus, leidžiančius jam realiai dalintis ES pinigų (eurų) politikos vykdytojų teisėmis (realiai dalyvauti jas įgyvendinant)".

Atskirojoje nuomonėje E.Šileikis taip pat teigė, kad Konstitucinis Teismas nepagrįstai susiaurino Konstitucijos sąvokos "sumanymas keisti ar papildyti Konstituciją" sampratą. Jis pabrėžė, kad Konstitucinis Teismas turi laikytis "pakantumo" Seimo pasirinktai praktikai, kai "sumanymas" keisti Konstituciją virsta Seimo projektu.

Šiuo metu Lietuvoje paskelbta iniciatyva surengti referendumą, kuris uždraustų žemės pardavimą užsieniečiams. Pagal įsipareigojimus ES, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui Lietuva balandžio 30 dieną turi panaikinti apribojimą užsieniečiams įsigyti žemę.

Lietuvai vienašališkai įvedus draudimą, Europos Komisiją galėtų kreiptis į Europos Sąjungos (ES) Teisingumo Teismą dėl baudos skyrimo.

Referendumo dėl žemės pardavimo draudimo užsieniečiams iniciatoriai pirmadienį pradeda šalinti surinktų parašų trūkumus, kuriuos Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) įvertino kaip neesminius.

Patikrinusi iniciatyvinės grupės surinktus parašus, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) dalį jų pripažino  netinkamais, o dalį įrašų - su neesminiais trūkumais, ir leido šiuos trūkumus pašalinti nuo sausio 6 iki sausio 21 dienos.

"Referendumo iniciatoriai gaus parašų tikslinimo lapus ir galės kreiptis į rinkėjus, patikslinti duomenis. Daliai parašų patikslinti gali užtekti duomenų iš Registro centro, o dėl dalies parašų teks vykti pas rinkėjus, kad jie patikslintų įrašą", - BNS sakė VRK pirmininkas Z.Vaigauskas.

Referendumo iniciatorių surinktus parašus patikrinusi VRK nustatė, kad atitinkančių reikalavimus parašų yra 292 tūkst. 200, t.y. beveik 8 tūkst. mažiau, nei reikia norint surengti referendumą.

Jei būtų pašalinti visi neesminiais laikomi trūkumai, parašų skaičius gali pasiekti ir viršyti įstatymo reikalaujamą 300 tūkst. parašų ribą.

Iniciatyvinė grupė siūlo surengti privalomąjį referendumą dėl trijų Konstitucijos straipsnių keitimo - sumažinti reikalavimus referendumui surengti ir uždrausti žemės pardavimą užsieniečiams bei juridiniams asmenims. Siekiama pagrindiniame šalies įstatyme įtvirtinti, kad referendumą būtų galima surengti surinkus ne mažiau kaip 100 tūkst. rinkimų teisę turinčių piliečių parašų.