Atliko vertinimą

Siekdama nustatyti veiksnius, kas daro įtaką brandos egzaminų rezultatams, kad daugiau mokinių negu Lietuvos vidurkis neišlaiko arba išlaiko patenkinamu lygiu minėtų dalykų egzaminus, Kauno rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba atliko šių mokomųjų dalykų mokinių pasiekimų rezultatų vertinimą.

Audituojamas laikotarpis apėmė 2019–2023 mokslo metus. „Duomenis rinkome iš vienuolikos – Babtų, Čekiškės Prano Dovydaičio, Domeikavos, Garliavos Juozo Lukšos, Karmėlavos Balio Buračo, Neveronių, Piliuonos, Raudondvario, Vandžiogalos, Vilkijos ir VDU Ugnės Karvelis – gimnazijų, diskutavome su Kauno rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus darbuotojais. Parengėme anketas ir apklausėme 2022–2023 m. m. dešimties gimnazijų (Neveronių gimnazija tais metais neturėjo abiturientų) 340 abiturientų ir juos mokiusius 169 mokytojus“, – pasakojo savivaldybės kontrolierė Rima Zieniuvienė.

Prie kokių išvadų prieita

Audito metu domėtasi, ar imamasi veiksmų, siekiant pagerinti mokinių pasiekimų rezultatus, ar mokytojų kvalifikacija ir mokinių pastangos turi įtakos mokinių pasiekimų rezultatams, ar mažesnis mokinių skaičius grupėje daro įtaką aukštesniems mokinių pasiekimų rezultatams.

Prieita prie išvados, kad mokinių, besimokančių mažesnėse grupėse, dažniausiai valstybinis brandos egzaminų rezultatas aukštesnis, tačiau aukštesnius mokinių pasiekimų rezultatus lemia ne tik mokinių skaičius grupėje, jie priklauso ir nuo mokytojo kompetencijos, mokinio motyvacijos mokytis. Be to, aukštesni mokinių metiniai vidurkiai lemia aukštesnius egzaminų rezultatus, išskyrus informacinių technologijų.

Rima Zieniuvienė / Asmeninio archyvo nuotr.

R. Zieniuvienės nuomone, siekiant pagerinti mokinių pasiekimų rezultatus, imamasi nepakankamai veiksmų. „Teisės aktai neįpareigoja švietimo įstaigų vadovų vykdyti mokytojų kasmečius vertinimus. Gimnazijose mokytojų kasmetis vertinimas vykdomas vadovų iniciatyva ir vertinimo metu mokytojai dažniausiai nurodo tai, kas nuveikta, bet neanalizuoja, kaip tai veikia mokinių pasiekimus ir jų daromą pažangą, mokymosi motyvaciją, nenumato priemonių ir aiškių kriterijų, kaip gerinti mokinių mokymąsi“, – pabrėžė savivaldybės kontrolierė.

Atliekant auditą pastebėta, kad kai kuriose ugdymo įstaigose ne visiems mokiniams užtikrinamos vienodos galimybės lankyti konsultacijas gimnazijose, o mokiniai, neturėdami galimybės gimnazijoje organizuojamų konsultacijų metu pašalinti mokymosi spragas ar siekti pažangos, naudojasi korepetitoriaus paslaugomis.

Siekiant pagerinti mokinių pasiekimų rezultatus, svarbu sutelkti švietimo proceso dalyvius.

Didelę įtaką mokinių motyvacijai mokytis turi mokytojai. Motyvuotas mokytojas išugdys motyvuotus mokinius ir tai turės tiesioginę įtaką mokinių pasiekimams. Mokytojų motyvavimas yra labai svarbus, kad mokytojas su įkvėpimu, kūrybingai rastų priėjimą prie mokinių ir sudomintų juos mokomu dalyku. Todėl ugdymo įstaigos vadovas turėtų pasirinkti tinkamą mokytojų motyvavimo sistemą.

Pasak R. Zieniuvienės, Kauno rajone nesukurta bendra mokytojų motyvavimo sistema, nors visose gimnazijose mokytojų skatinimai, t. y.  priemokos ir premijos, aprašyti gimnazijų Darbo apmokėjimo sistemos aprašuose, kitose vidaus dokumentuose dėl darbuotojų skatinimo.

„Mes negalime pasakyti, kokios konkrečiai gimnazijose taikomos motyvavimo priemonės yra veiksmingiausios ar kas motyvuoja mokytojus, tačiau pastebėjome, kad mokytojų įvertinimas ir skatinimas nepakankamas, nes ne visada įvertinami, kad ir nežymūs mokytojų pasiekimai dirbant su kitais, o ne su aukščiausius įvertinimus turinčiais mokiniais. Be to, 37,7 proc. mokytojų norėtų keisti darbovietę, iš jų 66,7 proc. mokytojų galvoja dirbti kitoje veiklos srityje, ir tai kelia susirūpinimą. Motyvacinė sistema – ne vienintelė priežastis, dėl kurios mokytojai gali planuoti palikti dabartinę darbovietę, tačiau ji yra svarbus indikatorius, nes darbuotojų skatinimas – viena iš priemonių juos išlaikyti įstaigoje ir padidinti motyvaciją“, – mano R. Zieniuvienė.

Mokinių motyvavimo sistema sukurta ir naudojama visose gimnazijose. Auditą atlikusių specialistų nuomone, ne tik skatinimo priemonės motyvuoja mokinius mokytis, bet ir mokinio mokymosi motyvacija priklauso tiek nuo paties mokinio, tarpusavio santykio su mokytojais, tiek nuo jį supančios aplinkos, aiškiai, nenuobodžiai dėstomos temos.

Pateikė rekomendacijų

„Siekiant gerinti mokinių pasiekimų rezultatus, svarbu sutelkti visus švietimo proceso dalyvius, stebėti kiekvieno mokinio pasiekimus ir jo daromą pažangą, daugiau dėmesio skirti mokytojų kvalifikacijai ir stiprinti mokinių ir mokytojų motyvaciją“, – teigė savivaldybės kontrolierė.

Siekiant gerinti mokinių ugdymo(-si) rezultatus ir užtikrinti kiekvieno mokytojo atskaitomybę už atliekamas funkcijas, gimnazijų vadovams rekomenduojama pasirengti ar papildyti turimas mokytojų veiklos įsivertinimo anketas įtraukiant metines užduotis, kurios būtų susietos su mokinių rezultatų gerinimu ir nurodyti pasiektus rezultatus.

Rekomendacija užtikrinti konsultacijų prieinamumą visiems mokiniams, kuriems jų reikia, turėtų mažinti mokinių pasiekimų skirtumus. Jei nėra galimybių suderinti mokinių konsultacijų grafiką su mokyklinių autobusiukų važiavimo grafiku, siūloma apsvarstyti galimybę konsultacijas mokiniams teikti nuotoliniu būdu.

Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjui rekomenduojama parengti Kauno rajono ugdymo įstaigoms darbuotojų skatinimo tvarkos aprašą. Tai turėtų padidinti mokytojų motyvaciją.

Siekiant nustatyti priežastis, kodėl informacinių technologijų valstybinio brandos egzamino rezultatai žemi, nors mokinių metiniai įvertinimai aukšti, Kultūros, švietimo ir sporto skyriui pavesta atlikti šio dalyko mokymo proceso išsamų tyrimą.

"Kauno diena" pasidomėjo ne tik naujais sukčiavimo būdais, bet ir kaip neprarasti budrumo bei apsisaugoti nuo galimo turto praradimo.

Apie sukčiavimo atvejus išsamiau papasakojo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos viršininkė Rima Zieniuvienė.

– Kokios yra sukčiavimo tendencijos? Ar sukčiavimo atvejų daugėja, ar mažėja?

– Sukčiavimo atvejų tikrai daugėja ir jie įvairėja. Sukčiai labiau prisitaiko prie esamos situacijos, kokių prekių ar paslaugų ieško žmonės, tokias ir siūlo. Visuomet atsiranda tokių, kurie nesuteikia jokių paslaugų, bet nori apgaule pasisavinti pinigus.

– Kokie nauji sukčiavimo būdai?

– Nuo pernai paplito naujas sukčiavimo būdas, kai į elektroninį paštą atsiunčiamas neva direktoriaus vardu nurodymas persiųsti pinigus. Būna, kad pasirašoma egzistuojančios įmonės vardu, tačiau elektroniniame pašte pakeičiama viena raidė ar skaičius, tad galima lengvai apsigauti.

Nuo pernai paplito naujas sukčiavimo būdas, kai į elektroninį paštą atsiunčiamas neva direktoriaus vardu nurodymas persiųsti pinigus.

Pastebėjome dar vieną būdą, kai iš įmonių sukčiai bando išvilioti pinigus per suklastotą elektroninį parašą. Tuomet užsakomos kažkokios prekės, jas prašoma perduoti per kurjerius. Sąskaita yra apmokama, tačiau įvairios prekės neatsiunčiamos.

Nemažai atvejų, kai sukčiai prisistato policijos, "Sodros", Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovais ar kitais pareigūnais ir tikrina pinigus, jų kilmę iš fizinių asmenų.

Prieš rugsėjį ypač padaugėjo sukčiavimo atvejų dėl butų nuomos. Pasitaiko, kad siūlo išsinuomoti butą, tačiau apgaule įgyjami pinigai, nes buto savininkas, paaiškėja, yra kitas žmogus arba butas iš viso realiai nenuomojamas. 2017 m. dėl tokio pobūdžio sukčiavimo pradėta vienuolika ikiteisminių tyrimų.

Rima Zieniuvienė

– Seniau daugiau sukčiai skambindavo telefonu, o dabar gal persikelta į socialinius tinklus?

– Tikrai stebime, kad sukčiai suintensyvėjo internetinėje erdvėje. Feisbuke taip pat siūlomos įvairios prekės, paslaugos, vykdomi pardavimai. Tokiais atvejais nurodoma, kur reikia pervesti pinigus, tačiau po to puslapis užblokuojamas ir žmonės negauna nei prekės, nei pinigų.

– Į kokią auditoriją sukčiai yra nusitaikę?

– Feisbuke ar kituose socialiniuose tinkluose jie labiau orientuoti į jaunesnius žmones. Užsakymai elektroniniu paštu daugiau orientuoti į įmones siekiant apgauti darbuotojus dėl jų neatidumo, nes būna didelis užsakymų srautas. Na, o skelbimai, vaikščiojimas po namus orientuoti į vyresnio amžiaus žmones.

– Kaip apsisaugoti nuo sukčių?

– Kiekvienas nori įsigyti prekę ar paslaugą pigiau, bet tai neturėtų būti vienintelis veiksnys, lemiantis pasirinkimą pirkti konkretų daiktą. Visuomet reikėtų naudotis žinomų įmonių, organizacijų paslaugomis ir vengti visų rizikingų pirkimo, pardavimo operacijų, ypač tuomet, jei nurodomi siuntimo, kaip prekės perdavimo, būdai.

Visada reikia pasitikrinti, panaršyti internete ir pasidomėti apie pardavėją, ar tikrai toks elektroninis paštas, ar egzistuoja nurodytas telefonas. Reikia vengti sandorių, kurie kelia abejonių, ypač tokių, kai siūloma pirkti daug pigiau nei tos  prekės kaina rinkoje.

Išvengia mokesčių

Nuo gegužės 31 d. iki birželio 5 d. Kauno, Jonavos, Kėdainių ir Kaišiadorių įstaigose, kur įregistruojami automobiliai, pareigūnai siekė nustatyti asmenis, vykdančius nelegalią veiklą ir slepiančius pajamas

Kauno policijos pareigūnas patikrino beveik 200 asmenų, registravusių transporto priemones. Beveik trečdaliui surašyti administraciniai pažeidimai, pradėta šešiolika ikiteisminių tyrimų. Patikrinimų metu nustatyta, kad naudotų automobilių pardavėjai, siekdami išvengti privalomų mokesčių mokėjimo, pirkėjus prašo pasirašyti pirkimo-pardavimo dokumentus su dar iki pardavėjo buvusiais automobilio savininkais.

"Siekdami neidentifikuoti savęs kaip pardavėjo, nupirkę automobilį užsienyje, jie tampa to automobilio savininkais, tačiau tą dokumentą išmeta, parsiveža neužpildytų vokiškų vadinamųjų kauferių ir įrašo prieš tai buvusį savininką, tarsi tas asmuo parduoda tą automobilį. Perpardavinėtojas iš šio sandorio tarsi išnyksta ir jo gautas pelnas lieka neapmokestintas", – pasakojo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos viršininkė Rima Zieniuvienė.

Rima Zieniuvienė

Klastoja dokumentus

Valstybė praranda mokesčius, o naujasis automobilio savininkas lieka be jokių garantijų. "Nusipirkęs automobilį iš tokio perpardavinėtojo niekam nebegali pareikšti pretenzijos, jei paaiškėjo kokie nors defektai, kurie nebuvo nurodyti. Dideli defektai turėtų būti nurodomi pirkimo-pardavimo sutartyje. Pirkėjas galėtų bylinėtis civilinio proceso tvarka, tačiau, pasirašęs tokių perpardavinėtojų sutartį, šią galimybę praranda", – perspėjo R.Zieniuvienė.

Tačiau ir tai dar ne viskas. Perpardavinėtojo pakišta pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje nurodytas senasis savininkas, yra suklastotas dokumentas. Tai užtraukia baudžiamąją atsakomybę, kuri krenta ir pirkėjui, nes jis pasirašė ant dokumento, neįsitikinęs jo tikrumu. Minėto patikrinimo metu buvo pradėta keturiolika ikiteisminių tyrimų būtent dėl dokumentų klastojimo.

"Mes nesame orientuoti į tuos žmones, kurie per metus parduoda vieną du automobilius ir, liaudiškai sakant, prisiduria prie algos. Tačiau, remdamiesi draudimo kompanijų duomenimis, matome, kad yra tokių, kurie po tūkstantį automobilių laikinai apdraudžia, o tai reiškia, kad perparduoda", – dėstė R.Zieniuvienė.

Nusipirkęs automobilį iš tokio perpardavinėtojo niekam nebegali pareikšti pretenzijos, jei paaiškėjo kokie nors defektai, kurie nebuvo nurodyti.

Pirkėjai – ukrainiečiai

Prigriebti perpardavinėtojai dažniausiai teisinasi tai darantys pirmą kartą, tačiau, pateikus tūkstantinių laikinųjų draudimų duomenis, ima virkauti, kad taip užsidirba pragyvenimui.

Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos viršininkė pabrėžia, kad perpardavinėtojai paprastai neturi jokio patento ar leidimo verstis šiuo verslu. E.Zieniuvienė tikino, kad perpardavinėtojai nesąžiningi kitų mokesčius mokančių tautiečių atžvilgiu.

Tiesa, šis naudotų automobilių pardavimo modelis labai populiarus juos parduodant užsienio šalių piliečiams. "Dabar jaučiamas labai didelis pirkėjų į Ukrainą suaktyvėjimas. Buvo ir anksčiau, tačiau šį pavasarį – ypač. Kai pirkėjas – ukrainietis, o jei dar nusiperka neva iš kokio vokiečio, jis jau tikrai nereikš pretenzijų dėl prieš pirkimą nepastebėto ar paslėpto defekto", –  pastebėjimais dalijosi R.Zieniuvienė.

Pasak pareigūnės, asmenys, pirkdami nenaujus, naudotus automobilius, turi pasidomėti, iš ko perka automobilį ir pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti tik su tuo konkrečiu asmeniu. Svarbu patikrinti, ar sutartyje nurodyta pirkimo suma yra tokia, kurią realiai ruošiamasi sumokėti pardavėjui.

Tokios karjeros, kokią padarė Rima Zieniuvienė, Kauno policijoje nepadarė nė viena moteris. Įspūdingais pasiekimais pasigirti galinti vyresnioji komisarė prieš kelis mėnesius ėmė vadovauti Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybai ir jau pelnė Europolo pripažinimą.

Interviu "Kauno dienai" R.Zieniuvienė davė vos išlydėjusi neeilinius svečius iš Europolo, konstatavusius, kad po eurų spaustuvės Partizanų g. demaskavimo, pagal konfiskuotų netikrų eurų skaičių jos kolektyvui šiuo metu Europoje nėra lygių.

Garsių pasiekimų komisarės karjeroje netrūksta. Pavyzdžiui, ši iniciatyvi ir užsispyrusi tardytoja buvo viena iš pareigūnų, kurių dėka į Lietuvą buvo pargabentas JAV sulaikytas Gintaras Petrikas.

Neseniai kandidatavusi tapti pirmąja moterimi Kauno policijos vadove, R.Zieniuvienė gali būti paskirta rikiuoti Kauno apskrities kriminalinės policijos pulkus. Tiesa, ji teigė dar neapsisprendusi, ar dalyvaus atrankoje į šį postą.

Visi vyresniosios komisarės atsakymai į dienraščio klausimus – tiesūs ir šokiruojantys savo drąsa.

– Ar tai pirmas atvejis, kai Europolą sudomino sėkmingos jūsų vadovaujamo kolektyvo operacijos? – pasiteiravo "Kauno diena".

– Anksčiau esame turėję bendrą tyrimo grupę dėl telefoninių sukčių su Vokietijos teisėsaugininkais. Teikėme jiems metodinę pagalbą, kai mūsų aferistai nusitaikė į rusakalbius Vokietijos gyventojus.

– Kaip pavyko aptikti Partizanų g. penkiaaukštyje veikusią pogrindinę eurų spaustuvę, kurios demaskavimas pelnė tarptautinį pripažinimą?

– Padėjo patirtis. 2007-aisiais teko demaskuoti panašią litų gamyklėlę Jonavoje. Tada į vieną bylą buvo sujungta daugiau kaip 300 ikiteisminių tyrimų iš visos Lietuvos, nes šios klastotės taip pat buvo paplitusios po visą šalį. 2008-aisiais trys šiuo nusikaltimu kaltinami asmenys buvo perduoti teismui. Tada litų falsifikatai buvo gaminami viename Jonavos daugiaaukštyje. Jų gamybai taip pat naudotas spausdintuvas ir presas.

Demaskuoti eurų fabrikėlį padėjo ir žvalgybinė, ir Europolo informacija, kad minėtos 50 eurų klastotės – naujas gaminys. Iki tol jos Europoje nebuvo užfiksuotos, pavyzdžiui, kaip iš apyvartos mūsų šalyje išimami 20 eurų falsifikatai, kurie, Europolo duomenimis, pagaminti Italijoje.

– Ar jūsų prielaidos apie galimus įtariamuosius labai skyrėsi nuo realybės?

– Beveik nesiskyrė. Įsitikinę, kad tuo gali užsiimti tik asmenys, dirbę spaustuvėje, domėjomės visais etikečių, lipdukų ir visų kitų spaudinių gamintojais Kauno apskrityje bei galimais jų ryšiais su nusikalstamu pasauliu. Nustačius įtariamąjį, pasitvirtino, kad jis yra studijavęs poligrafiją.

– Išgirdus apie naują nusikaltimo rūšį neretai juokaujama, kad tai – turbūt vėl kauniečių išradimas. Ar turite atsakymą, kodėl būtent kauniečiai – didžiosios daugumos rezonansinių machinacijų autoriai?

– O gal Kauno policijoje dirba geriausi specialistai? Gal kitur nepavyksta nustatyti nei naujų grėsmių, nei įtariamųjų?

– Ar jau atsakėte sau į klausimą, kodėl esate pirmoji moteris, padariusi tokią karjerą Kauno policijoje?

– Bandžiau tai gal jau dešimt kartų. Manau, kad kiekvienas iš mūsų, užuot bambėjęs, kad bloga valdžia, geriau pabandytų pats padaryti ką nors. Aš pabandžiau. Jeigu sėdėsi kamputyje, tai niekas nepasikeis. Rinkos ekonomika palietė ir valstybines institucijas. Jeigu jauti, kad moki, žinai ir gali, reikia pačiam pajėgti pasiūlyti savo sugebėjimus bei energiją.

– Ar dalyvausite neseniai paskelbtoje atrankoje į Kauno apskrities kriminalinės policijos vadovo postą?

– Dar nežinau. Priklausau tai žmonių kategorijai, kurie nuolat savęs ieško. Todėl ir buvau pasukusi į administracinį darbą, kai nusibodo tas pats jau atlikusių bausmę ir vėl iš naujo nusikaltusių įtariamųjų būrys. Tada ir pabandžiau pereiti iš ekonominės policijos, kurioje praleidau ne vienus metus, į administracinį darbą – teko laikinai eiti ir Kauno policijos viršininko pavaduotojo pareigas. Bet supratau, kad tai man neįdomu. Todėl nežinau, ar aš noriu šio posto. Manau, kad šiuo metu esu savo vietoje – moku ir noriu šį darbą dirbti, mane supa žmonės, kuriais pasitikiu.

– Kokie svarbiausi Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos veiklos prioritetai?

– Prisijungus prie euro zonos, vienu iš svarbiausių prioritetų tapo netikrų pinigų gamyba ir jų paleidimas į apyvartą. Ne mažiau aktuali ir nelegalios akcizinių prekių apyvartos kontrolė ir kova su šešėline ekonomika. Dažnas mano, kad nieko čia tokio, jog perku kontrabandines cigaretes ar piluosi į automobilį tokį pat kurą. Tačiau tokiais atvejais mūsų biudžetas nesulaukia įplaukų. Mes visi norime asfaltuotų gatvių, didėjančios minimalios algos, naujų vaikų darželių ar socialinių garantijų išėjus į pensiją. Vadinasi, jeigu norime gyventi geriau, turime nustoti tai daryti, nes ekonominiai nusikaltimai labai lemia ne tik mūsų gyvenimą šiandien, bet ir vaikų ateitį.

Trečioji prioritetinė mūsų veiklos kryptis – neteisėtas praturtėjimas ir neteisėtu būdu įgyto turto legalizavimas.

– Kokias įžvelgiate naujas ekonominių nusikaltimų tendencijas?

– Įsivedus eurą, daugės tarptautinių pinigų pervedimų elektroniniu būdu ir nusikalstamu būdu įgytų pinigų išgryninimo. O sienos, kuriomis vienos šalies nusikaltėliai buvo atskirti nuo kolegų kitur, jau seniai nebeegzistuoja. Užkardyti tokius nusikaltimus nelengva. Nors, pavyzdžiui, pakeitus dyzelino deklaravimo tvarką, įvažiuojant į Lietuvą, šiuo metu surenkama 30 proc. daugiau mokesčių. Kartais užtenka tik ekonominių ar politinių sprendimų. Deja, nusikalstamo pasaulio atstovai vis dar greičiau prisitaiko prie naujų sąlygų. O dabartinės galingos transporto priemonės bei interneto ir išmaniųjų telefonų galimybės niekais paverčia šalis skiriančius atstumus. Todėl pinigų išgryninimo ir atsiskaitymo grynaisiais ribojimas – vienas iš būdų ne tik suvaldyti šią sudėtingą situaciją, bet ir kovoti su neteisėtu praturtėjimu.

– Ne vienas Kauno teisėsaugininkas yra pats sulaukęs nuolat aukų ieškančių telefoninių ir internetinių sukčių skambučių ar elektroninių laiškų. Kodėl Lietuvoje taip įsišakniję šie, jau ir į užsienį eksportuojami nusikaltimai?

– Man sulaukti tokios atakos dar neteko. Tačiau žinau ne vieną tai patyrusį kolegą. Sugalvojusieji šiuos nusikaltimus tiesiog pasinaudojo ydingu dalies visuomenės mentalitetu – neva davus pareigūnui kyšį gali išpirkti bet ką. Dėl to aš, vos prasidėjus šiems nusikaltimams, buvau pasiūliusi drastišką būdą, kaip juos užkardyti – traukti baudžiamojon atsakomybėn vadinamuosius nukentėjusiuosius už pasikėsinimą papirkti pareigūną. Nes koks tai nukentėjusysis? Tai bendrininkas, duodantis kyšį. Yra buvę atvejų, kai kolegoms sulaikant sukčių, išviliojusį iš močiutės santaupas, teko gauti nuo jos ir su šluota. Neva už trukdymą gelbėti anūką.

Dabar spekuliuojama kita dalies mūsų visuomenės silpnybe – meile pinigams. Ir randama aukų, kurios įvykdys bet kokį nurodymą, kad apsaugotų savo indėlį, į kurį neva kažkas kėsinasi. Gal ir šiuo atveju reikėtų riboti galimybę laikyti namuose tokias sumas, kokios vis dar išviliojamos iš mūsų pensininkų, neva neturinčių pinigų susimokėti už šildymą ar daugiabučio renovaciją. Aš tikrai nerasčiau namie 10 tūkst., kuriuos galėčiau kažkam atiduoti. Be to, esu įsitikinusi, kad reikėtų gaudyti ne vadinamąsias kojas – asmenis, atėjusius paimti pinigų, o rasti techninių galimybių išjungti mobiliųjų telefonų veikimą įkalinimo įstaigose, kur tokie nusikaltimai ir yra organizuojami.

– Jūsų sesuo – prokurorė. O tarp šeimos ir giminės vyrų yra teisėsaugininkų?

– Mūsų tėtis 20 metų dirbo Kauno milicijoje budėtoju. Mano sūnus studijuoja Vilniaus universiteto Teisės fakultete. Tačiau aš atėjau į policiją baigusi ne teisę, o Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dalis buvusių milicijos darbuotojų išėjo į pensiją, dalis pasitraukė į Sovietų Sąjungą, todėl reikėjo naujų pajėgų. Pažįstu prokurorų, kurie prieš tai dirbo zootechnikais, arba tyrėjų, kurios tardytojomis tapo iš darželio auklėtojų. Visi jie, kaip ir aš, vėliau įgijome ir aukštąjį teisinį išsilavinimą. O tai, kad esu ir ekonomikos magistrė, mano darbe labai padeda.

– Ar niekada nesigailėjote, kad būdama ekonomikos magistre, nepanaudojote savo žinių ir talento kuriant klestintį verslą, o eikvojate laiką tirdama nesąžiningų jo atstovų bylas?

– 1990-aisiais, būdama jauna ekonomikos specialiste, buvau išsiųsta į komandiruotę į vieną Vokietijos Federacinės Respublikos televizorių gamyklą. Tada ir supratau, kad norėčiau ir pati gyventi tokioje valstybėje ir kad tokioje gyventų mano vaikai. Nors man visada svarbiau buvo ne turėti, o veikti. Tai ir lėmė mano pasirinkimą ateiti dirbti į policiją.

– Kaip jus už tokį pasirinkimą yra įvertinusi Lietuvos valstybė?

– Stabiliu darbo užmokesčiu, ankstyvomis socialinėmis garantijomis. Esu apdovanota trečiojo laipsnio policijos pasižymėjimo ženklu "Už nuopelnus" bei pirmojo laipsnio "Už nepriekaištingą tarnybą". Esu gavusi ir vardinių dovanų. Viena iš jų – ant mano rankos. Tai buvusio Kauno apskrities policijos viršininko Algirdo Kaminsko už jau minėtą litų fabrikėlio demaskavimą Jonavoje padovanotas laikrodis. Vardinio ginklo nesu gavusi, nes ekonominėje policijoje labiau reikia smegenų ir nuojautos.

– Ką laikote didžiausiu išbandymu per 19 tarnybos policijoje metų?

– Turbūt sudėtingiausia užduotis buvo parengti G.Petriko ekstradicijai iš JAV reikalingus dokumentus. Tada, kai jis buvo sulaikytas, senoji tardytojų karta, susijusi su EBSW byla, jau buvo išėjusi iš darbo. O policija dar nebuvo kompiuterizuota. Atsimenu, kai atidariau metalinę spintą, kurioje buvo 200 tomų po 200 lapų, pasidarė baisu. Tačiau suspėjau susidoroti su šia užduotimi per du mėnesius – toks buvo duotas terminas. Aišku, ne viena, o su patikima komanda.

– Ar nė vienas įtariamasis, kurio nusikaltimus teko tirti, nemėgino pasinaudoti tuo, kad jo oponentė – moteris?

– Jiems tiesiog nepasisekė, kad neįvertino manęs ir manė esantys gudresni.