Vieversio diena laikoma vasario 24-oji, tačiau būrius vieversių ornitologai pastebėjo vasario 14-ąją.

„Tai ne tik meilės diena, bet ir vieversių parskridimo diena. Mačiau, kad vieversiai skrido Smiltynėje. Daug pranešimų, kad vieversius matė Tauragės, Kauno rajonuose. Jau matyti, kad jie traukia visa jėga“, – patikino gamtininkas Saulius Karalius.

Jis paaiškino, kad klasikiniais pavasario šaukliais laikomi vieversys, pempė ir varnėnas.

„Štai sulaukiau pranešimo, kad Kaune švilpavo varnėnas. Ir pats ryte varnėną išgirdau prie Senosios perkėlos pastato. Savo akimis mačiau – tupi ir švilpauja. Žiemojančių varnėnų Klaipėdoje šią žiemą nemačiau, tad stebėjau, tikėtina, parskridusįjį varnėną“, – tikino S. Karalius.

Jau pranešama apie pavasarį visiškai rimtai.

Pajūryje užfiksuoti būriai gulbių giesmininkių.

„Apie 70 paukščių melodingai trimitavo. Jau pranešama apie pavasarį visiškai rimtai. Ten, kur yra maisto, stebimi šimtai žąsų. Jos jau, matyt, nebeketina niekur skristi. Kai buvo atšilę, prie Girkalių, Klaipėdos rajone, buvo nufotografuotas 50-ies pempių būrys. Pempės matytos Šventojoje ir Nemuno deltoje. Viskas. Prasidėjo. Artimiausiomis dienomis paukščių išvysime ir išgirsime vis daugiau“, – prognozavo gamtininkas.

Ornitologai kiek anksčiau užfiksavo pavienes parskrendančias gerves. Jos dideliais būriais dar neskrenda.

„Bet tai – stiprūs paukščiai, ištvermingi, todėl jie nebijo atšalimų. Taip, pavasaris artėja“, – reziumavo S. Karalius.

Saulius Karalius. Vytauto Petriko nuotr.

Senovės lietuviai vasario 24-ąją, kai minima Vieversio diena, spėdavo orus. Buvo manyta, kad jei vieversys parskrenda anksčiau nei vasario 24 d., dar ilgokai bus šalta. Jei vieversys parskrenda vėliau nei vasario 24 d., pavasaris bus ankstyvas.

„Klimato kaita sujaukia visus prietarus. Prieš keletą metų esu tuose pačiuose Girkaliuose matęs žiemojančių vieversių būrį, apie 60–70 paukščių. Pavasario nešėjai pas mus gali pražiemoti, jei žiemos pasitaiko šiltos“, – prisiminė S. Karalius.

Ar šiais metais ankstyvi vieversiai pranašauja šaltą pavasarį? S. Karalius abejoja.

„Jau trejus metus iš eilės būna šalti pavasariai. Nors žiemos, atrodė, nebuvo itin baisios. Kai nėra padorios žiemos, pavasaris iškrečia ekscesų. Norėtųsi, kad žiema būtų padori ir pavasaris toks, kaip priklauso“, – teigė S. Karalius.

Vieversys arba vyturys – vienas pirmųjų paukščių, sugrįžtančių į mūsų kraštą iš šiltųjų kraštų. Vieversys, kaip pavasario pranašas, dažniausiai parskrenda vasario pabaigoje.

Pirmasis dirvinis vieversys (Alauda arvensis) Ventės rago ornitologijos stotyje šiemet buvo sužieduotas dar gerokai prieš Vieversio dieną – vasario 15-ąją.

Lietuvoje dažniau sutinkamos dvi vieversinių šeimai priklausančios rūšys: lygutė (Lullula arborea) ir dirvinis vieversys.

Dirvinis vieversys Lietuvoje yra labai dažnas. Jis šiek tiek didesnis už žvirblį. Patino ir patelės kūno viršutinė pusė pilkai rusva, galva ir nugara išmarginta tamsiomis išilginėmis dėmelėmis.

Kūno apačia balsva, pagurklyje ir šonuose yra juodų taškelių. Sveria 38–44 g.

Gyvena pievose, dirvonuose, dykvietėse, dirbamuosiuose plotuose.

Lizdą suka iš sausų žolių stiebelių, šaknelių ar smulkių lapelių gilioje duobutėje ir gerai paslepia po žolių kuokšteliu.

Deda 3–6 pilkai žalsvus su nedidelėmis tamsesnėmis dėmelėmis kiaušinius. Išveda dvi vadas.

Minta vabzdžiais, miglinių augalų sėklomis, o rudenį ir ankstyvą pavasarį lesa augalų sėklas, šviežius lapus, daigų viršūnėles.

Paukštis aktyvus šviesiu paros metu, maloniai nuteikia jo čirenimas, girdimas nuo ankstyvo pavasario iki rugpjūčio vidurio.

Tautosakoje dirvinis vieversys vaizduojamas kaip pavasario skelbėjas, kviečiantis artoją į laukus, savo balsu žadinantis gamtą.

Atėjus krikščionybei, ši diena buvo sutapatinta su Šv. Motiejaus diena.

Šv. Motiejus buvo apaštalas, išrinktas į Judo Iskarijoto vietą. Krikščioniškoje tradicijoje jis laikomas stalių, dailidžių ir kalvių globėju.

Anot jo, švelnesnėmis žiemomis šalyje vis dažniau pasilieka kovai – prieš keliasdešimt metų tokie atvejai buvo pavieniai, kovai su vieversiais pirmieji atskrisdavo į Lietuvą.

– Kokie paukščiai jau turėtų būti sugrįžę ir skelbti, kad baigiasi žiema, artėja pavasaris?

– Manoma, kad pirmieji sugrįžta vieversiai, bet iš tiesų Lietuvoje anksčiausiai pasirodo pilkosios žąsys. Jos grįžta į perėjimo vietas Nemuno deltoje ir Žuvinto rezervate, kai vandens telkinius dar dengia ledas. Tarp pirmiausia pasirodančių paukščių – vieversys, varnėnas ir pempė. Atskrenda ir kovai, kurie žiemoja vakarų Europoje, bet, dalinai, ir Lietuvoje.

– Iš kur parskrenda paukščiai?

– Šie paukščiai žiemoja ne pietinėse šalyse, o vakarų Europoje – Anglijoje, Olandijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje. Vienas kitas varnėnas žiemą pasilieka ir Lietuvoje, tai nestebina. Įprastais žiemojančiais paukščiais tapo kovai, paprastieji suopiai. Žiemas jie leidžia Lietuvoje – jei atšąla, pasitraukia link Lenkijos, o kai šalčiai atslūgsta, vėl masiškai pastebimi mūsų šalyje.

Švelnesnėmis žiemomis kovas jau neretai čia žiemojantis paukštis. Prieš keliasdešimt metų tokie atvejai buvo pavieniai. Kovai buvo tie paukščiai, kurie, kartu su vieversiais, pirmieji atskrisdavo į Lietuvą.

– Sinoptikai žada, kad kita savaitė bus šilta. Kokių dar paukščių sulauksime?

– Lietuvoje jau šiuo metu pastebimi pavieniai ir mano jau minėti pempė, varnėnas, vieversys. Pastarųjų matyti Biržuose. Ornitologai pastebi tik pavienius individus, žmonės to nemato. Pavasarinė migracija prasideda tada, kai oras būna šiltas, geras, kai ateina šiluma. Tuomet pasirodys daugybė pempių, varnėnų.

Kol kas tik drąsiausieji bando ir bando sugrįžti. Nemažai paukščių jau yra Lenkijoje. Manau, kad atėjus šilumos bangai paukščiai tikrai nudžiugins savo giesmėmis.

– Ar paukščiai grįžta į tas pačias vietas? Kaip suranda jas, keliaudami iš taip toli?

– Yra daug neatsakytų klausimų apie tai, kaip paukščiai sugeba rasti tikslią vietą. Manoma, kad yra keli orientavimosi lygmenys, yra magnetinis laukas, svarbi dienos trukmė ir pan. Atskridę į Lietuvą, tą kraštą, kuriame peri, jie įsimena geografinius kraštovaizdžio ypatumus.

Moksliškai įrodyta, kad kai kurie paukščiai grįžta į savo vietą – tai stambieji, plėšrieji, kai kurie vandens paukščiai (gulbės, antys). Į tas pačias kolonijas grįžta ir kovai – tiksliai ten, kur perėjo. Jei sąlygos nepasikeičia, tai būna tinkama vieta veistis.

– Kokio paukščio grįžimas į Lietuvą reiškia, kad žiemos jau nebebus?

– Manau, kad tai reikš masinis paukščių parskridimas – kai išgirsime vieversio giesmę, o pakelėse bus matomi didesni pempių būriai. Kai prie savo inkilo pradeda lankytis varnėnai, tai jau tikras pavasaris. Dabar pirmieji paukščiai rodo, kad jis jau artėja, lipa mums ant kulnų, jau prie pat Lietuvos. Tačiau dar niekaip nesulaukiame šilumos, o tokie nepalankūs orai, kaip šlapdriba neskubina paukščių masiškai grįžti.

Šiais metais pirmieji sugrįžę dirviniai vieversiai stebėti Juodkrantėje ir Biržuose. Vasario 21-ąją vienas dirvinis vieversys praskrido Likėnėlių kaimo laukais Biržų rajone. Kitą vieversį užfiksavo stebėtojas skrendantį virš Juodkrantės. Vieversio pasirodymas po ilgos žiemos tapatinamas su pavasario žadinimu.

Pernai pirmieji vieversiai stebėti vasario 7 d. Vieversys užfiksuotas ir pamaryje, užliejamų pievų fone. Ar tikėti prietaru, kad ankstyvas vieversio pasirodymas pranašauja ilgą ir niūrų pavasarį? Ornitologai tikina, kad paukščiai apie pavasarį nenusimano. Tačiau tai, kad iš šiltųjų kraštų jau sugrįžo žąsys, gervės ir net pempės, leidžia spėti, kad pavasaris – ne už kalnų.

Atėjus krikščionybei, vasario 24-oji tapo Šv. Motiejaus diena. Šv. Motiejus buvo apaštalas, krikštijo pagonis, turėjo sugebėjimų gydyti žmones. Su šia diena buvo susiję keletas prietarų. Merginoms šią dieną buvo draudžiama šukuotis plaukus, neva vištos vasarą iškapstys daržus. Buvo nepatariama šią dieną sijoti miltų – bijota, kad pasėlius užpuls amaras.

Iki šios dienos reikėdavo suverpti visas vilnas. Merginos buvo gėdijamos: „skubėkit verpt, nespėsit – atlėks vieversys, susisuks iš vilnų sau lizdelį“.

Tikėta, kad, jei nori būti labai greitas, reikia šią dieną du kartus apibėgti aplink trobą, nubėgti į kaimo galą ir atgal. Tuomet būsi greitas kaip vieversys.

Šį trečiadienį, vasario 24-ąją, bus minima Vieversio diena, kitaip dar pažymima kaip Šv. Motiejaus diena.

Senoliai tikėjo, kad jei vieversys parskrenda anksčiau nei vasario 24 d., dar ilgokai bus šalta. Jei vieversėlis sugrįžta vėliau, pavasaris bus ankstyvas.

Šiais metais Lietuvoje pirmieji vieversiai pastebėti dar vasario 7-ąją. Ar tai turėtų reikšti, kad taip anksti parplasnoję paukščiai pranašauja ilgą ir šaltą pavasarį, nėra aišku. Tuo teks įsitikinti vėliau.

Tačiau nuo seno per Šv. Motiejų merginoms buvo draudžiama šukuotis plaukus, neva vištos vasarą iškapstys daržus. Šią dieną buvo nepatariama sijoti miltų – bijota, kad pasėlius užpuls amarai. Iki šios dienos reikėdavo suverpti visas vilnas.

Tikėta, kad jei nori būti labai greitas, reikia šią dieną du kartus apibėgti aplink trobą, nubėgti į kaimo galą ir atgal.

Ventės rago ornitologijos stoties vedėjas Vytautas Jusys tikino, kad paukščiai į kalendorių nesižvalgo ir parskrenda tada, kada jiems reikia.

„Vis anksčiau ir anksčiau. Nors didžioji paukščių migracija dar neprasidėjusi ir sužieduojame tik po kelis paukščius, tačiau jau yra parskridę daugiau nei dešimties rūšių paukščių“, – aiškino V.Jusys.

Dirvinis vieversys vasario 7-ąją Klaipėdos rajone pastebėtas netoli Kantvainių kaimo.

Pajūryje jau užfiksuota ir paprastoji pempė. Vasario 4-ąją trys pempės praskrido virš Šilutės rajone esančio Stankiškių kaimo. O štai vasario 7-ąją net 21 pempę laukuose ties Klaipėda užfiksavo Lietuvos jūrų muziejaus Akvariumo skyriaus vedėjas Saulius Karalius.

Pempės diena minima kovo 19-ąją. Senoliai tikėdavo, kad jei šią dieną parskrenda pempės, prasidės atšilimas. O jei šią dieną – giedra, bus pieningi metai. Šią dieną merginos šluodavo kiemus, pradėdavo tvarkyti savo gėlių darželius, purenti žemę.

Pirmieji vieversiai šiais metais pasirodė visa savaite anksčiau nei įprasta. Šių pavasario pranašų dažniausiai laukiama sugrįžtant vasario 24-ąją – Vieversio dieną.

Šią savaitę virš Žuvinto ežero buvo pastebėtas kelių vieversių būrys. Senoliai manė, kad jei vieversys parskrenda anksčiau nei vasario 24-ąją, dar ilgokai bus šalta. Jei vieversys parskrenda vėliau, pavasaris bus ankstyvas.

Ornitologai jau fiksavo ir kitus pavasario šauklius – pempes, gerves. Netrukus turėtų pasirodyti strazdai, pieviniai kalviukai.

„Dažniausiai vieversys parskrenda kovo pradžioje, nors šių paukščių esame matę ir gruodžio bei sausio mėnesiais. Matyt, buvo likę žiemoti. Panašu, kad jau pavasaris, tik pagal kalendorių dar žiema“, – tikino Ventės rago ornitologijos stoties vedėjas Vytautas Jusys.

Ventėje šią žiemą kaip niekad gausu paukščių. Nuo sausio čia jau sužieduota 400 sparnuočių.

„Įprastai žiemos mėnesiais sužieduodavome po kelias dešimtis paukščių. Esame iškėlę dešimt voratinklinių gaudyklių, tad kas valandą jas tikriname“, – pasakojo V.Jusys.

Į ornitologų tinklus buvo įsipainioję gana retoki egliniai kryžiasnapiai.

„Sugauname žaliukių, alksninukų, čimčakų, sniegenų. Per dieną būna apie 10 rūšių paukščių“, – vardijo V.Jusys.

Gausesnių paukščių sugrįžtuvių laukiama kovo pradžioje. Kovo 10-oji vadinama 40-ies paukščių diena.

Lietuvoje žiemoja apie pusantro šimto paukščių rūšių. Iš viso ornitologai yra suskaičiavę 376 mūsų šalyje gyvenančių sparnuočių rūšis.