Įstatymo projektu nėra nustatomi nauji draudžiamos skleisti informacijos kriterijai, tačiau suteikiant papildomus įgaliojimus įstatymo srityje veikiančioms institucijoms stiprinama šios informacijos priežiūra, ypač kai draudžiamas turinys skleidžiamas internete, pažymima Kultūros ministerijos pranešime.

Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimais numatoma suteikti įgaliojimus žurnalistų etikos inspektoriui duoti privalomus nurodymus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams arba interneto prieigos paslaugų teikėjams pašalinti arba panaikinti galimybę pasiekti draudžiamą informaciją: dezinformaciją, karo propagandą ir kurstymą, informaciją, kurioje raginama prievarta pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą, taip pat informaciją, kurioje skleidžiama ar kurstoma neapykanta, tyčiojimasis, niekinimas, kurstoma diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu įstatyme numatytais pagrindais.

Taip pat tikslinamos viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos laikino sustabdymo ar nutraukimo sąlygos: ši veikla galės būti laikinai stabdoma ar nutraukiama teismo, išnagrinėjus inspektoriaus pateiktą prašymą ir kitą informaciją, kai akivaizdžiai, rimtai ir sunkiai pažeidžiamos Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatos. Šiuo atveju numatomos dviejų greičių procedūros: įprastinė – kai yra pažeidimo pakartotinumas, ir skubos – kai paskleista informacija kelia pavojų visuomenės saugumo interesams. Nauji inspektoriaus įgaliojimai leis greičiau ir efektyviau reaguoti į draudžiamą skleisti informaciją.

Audiovizualinės žiniasklaidos srityje siūloma praplėsti sąrašą paslaugų teikėjų, nepranešusių Lietuvos radijo ir televizijos komisijai apie pradėtą vykdyti veiklą, kuriems komisija galėtų duoti privalomus nurodymus. Į šį sąrašą taip pat siūloma įtraukti užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjus ir asmenis, vykdančius nelicencijuojamą televizijos programų transliavimo veiklą. Pakeitimas komisijai leistų efektyviau naudotis suteiktais teisiniais instrumentais, kai internete Lietuvos vartotojui teikiamos audiovizualinio turinio paslaugos, apie kurias komisijai nebuvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka.

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo tarybai Visuomenės informavimo įstatyme siūloma suteikti teisę ekstremaliosios situacijos metu, paskelbus mobilizaciją, karo ar nepaprastosios padėties atveju motyvuotu sprendimu remti ir šiame įstatyme nenumatytus viešosios informacijos rengėjų kultūrinius, visuomenės informavimo saugumo, medijų raštingumo ugdymo ir šviečiamuosius projektus, taip pat nukrypti nuo bendruosiuose konkursų nuostatuose patvirtintų programų finansavimo proporcijų.

„Teiksime ne tik sveikatos, bet ir verslo, kelionių, teisines rekomendacijas ir, žinoma, informuosime visais kitais klausimais, kurie domina visuomenę“, – pranešime sakė Visuomenės informavimo grupės (VIG) vadovu paskirtas G. Surplys.

G. Surplys koordinuos visų sektorių temų sklaidą viešojoje erdvėje, daugiausia dėmesio skirs verslo, ekonomikos, teisinėms ir tarptautinėms temoms.

Jo pavaduotojomis paskirtos sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė ir energetikos ministro patarėja Aurelija Vernickaitė. Pirmoji kuruos sveikatos temas, antroji bus atsakinga už ekonomikos ir verslo temas.

Sveikatos informacijos sklaida, susijusia su koronavirusu, ir toliau rūpinis Sveikatos apsaugos ministerija.

VIG grupės nariais paskirti atstovai iš Vyriausybės kanceliarijos, Sveikatos apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo, Vidaus reikalų, Užsienio reikalų, Teisingumo ir Krašto apsaugos ministerijų, Lietuvos oro uostų ir agentūros „Keliauk Lietuvoje“.

S. Malinauskas iš pareigų pasitraukė praėjusią savaitę po konflikto su sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga, kai šis paprašė premjero nušalinti S. Malinauską nuo komunikacijos grupės dėl koronaviruso. 

Pagal Seimo Kultūros komiteto narių „valstiečio“ Ramūno Karbauskio, konservatoriaus Vytauto Kernagio, „valstiečio“ Stasio Tumėno, socialdemokratės Ramintos Popovienės ir „tvarkietės“ Onos Valiukevičiūtės pataisą, visuomenės informavimo priemonėse būtų draudžiama skelbti informaciją, kurioje, be kita ko, „bandoma iškraipyti Lietuvos Respublikos istorinę atmintį, skatinamas nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas Lietuvos valstybe ir jos institucijomis, demokratine santvarka, krašto gynyba, siekiama stiprinti tautines ir kultūrines takoskyras, silpninti tautinę tapatybę ir pilietiškumą, silpninti piliečių ryžtą ginti savo valstybę, ar kitaip siekiama daryti prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus nukreiptą įtaką šalies demokratijos, rinkimų procesams, partinei sistemai“.

Čia yra kišimasis į žmonių nuomones, galvoseną teisiniu būdu, ir jis yra nepriimtinas demokratinėje valstybėje.

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docento Deimanto Jastramskio teigimu, visas įstatymo pakeitimo projektas susijęs su atnaujinta Audovizualinės žiniasklaidos direktyva, tačiau tuo pačiu keičiami ir kiti dalykai.

„Ten yra tokie dalykai kaip „nepasitikėjimas valstybe, jos institucijomis“, čia taip pat siekiama stiprinti tautines ir kultūrines takoskyras, kas tai nustatys? Čia yra subjektyvizmai, interpretacijos, kurių teisės aktuose neturėtų būti. Čia yra kišimasis į žmonių nuomones, galvoseną teisiniu būdu, ir jis yra nepriimtinas demokratinėje valstybėje. (…) Tai yra liūdna, bet nėra nauja, kad tai daroma bandant dangstytis ES direktyva“, – sakė D. Jastramskis.

Internetinės žiniasklaidos asociacijos vadovė Aistė Žilinskienė tvirtino, kad siūlomas draudžiamos informacijos išplėtimas apsaugotų valstybės institucijas nuo bet kokios kritikos.

„Šitas punktas kelia didelį nerimą, nes žurnalistai savo darbu ir turi kritikuoti valdžią, institucijų darbą tam, kad jos būtų priverstos pasitempti ir ištaisyti savo klaidas“, – sakė ji.

R. Karbauskis delfi.lt teigė, kad „visos formuluotės paimtos iš Valstybės saugumo koncepcijos“.

Kultūros komiteto siūlomi draudimai yra įrašyti Nacionalinėje saugumo strategijoje. Jie ten išvardyti kaip informacinės grėsmės.

R. Karbauskis: nėra ko nerimauti

Dėl įregistruoto Seimo narių siūlymo išplėsti draudžiamos skelbti informacijos sąrašą nėra ko nerimauti, sako „valstiečių“ lyderis R. Karbauskis. Pasak politiko, žurnalistų susirūpinimą sukėlusi iniciatyva yra ne jo vadovaujamo Kultūros komiteto, bet privaloma Europos Sąjungos direktyva, kurią siekia realizuoti Lietuvos radijo ir televizijos komisija.

„Teikėja yra Lietuvos televizijos ir radijo komisija ir iš tikrųjų jie vadovaujasi Europos Komisijos iniciatyva ar rekomendacija, kad reikia perkelti tas (ES direktyvos. - ELTA) dalis, kurios galėtų mums leisti išvengti grėsmių rinkimų procese“, - kalbėjo R. Karbauskis. Jo teigimu, šiuo metu Lietuvos televizijos ir radijo komisija neturi jokių instrumentų reaguoti į grėsmes, kurias kelia Europos Sąjungoje įregistruoti, tačiau priešiškoms valstybėms priklausantys, informacijos kanalai.

Todėl, teigė politikas, siūlomomis pataisomis tiesiog siekiama apsisaugoti nuo tokių nacionaliniam saugumui grėsmę keliančių informavimo priemonių veiklos.

„Komitetas nieko nesugalvojo, šitame įstatyme nėra nė vienos normos, nė vieno reikalavimo, kurio dabar nebūtų. Kitaip tariant, tai yra instrumentas, kuris sukuria mums saugumo galimybę ir galimybę reaguoti į grėsmes, iškylančias rinkimų metu. Būtent iš tų žmonių ar visuomenės grupių, ar žiniasklaidos priemonių, kurios yra veikiamos mums priešiškų valstybių“, - aiškino R. Karbauskis.

Jo žiniomis, Lietuvoje įregistruotų informavimo priemonių, kurios būtų nusiteikusios veikti prieš valstybę, nėra. Tačiau, pabrėžė jis, tokių žiniasklaidos priemonių yra įregistruota kitose ES šalyse.

„Mano žiniomis, Lietuvoje nėra žiniasklaidos priemonės, kuri būtų nusiteikusi veikti prieš Lietuvos valstybę.(...) Mano žiniomis, tokių priemonių iš mums nedraugiškų valstybių yra įregistruota Europos Sąjungoje ir per jas yra veikiama. Į tai yra orientuota ši įstatymo pataisa“, - kalbėjo R. Karbauskis.

Kilusius būgštavimus, kad pataisos nebeleis kritikuoti valdžios, R. Karbauskis traktavo kaip atsiradusius dėl neteisingos pataisų reikšmės interpretacijos.

LRTK: nuostatos atėjo iš Nacionalinio saugumo strategijos

Žiniasklaidos ekspertams nerimą sukėlusias pataisas, išplečiančias draudžiamą informaciją, inicijavo Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK), Seimo Kultūros komitetas savo vardu tik jas registravo, teigia Ramūnas Karbauskis.

LRTK pirmininkas Mantas Martišius pabrėžė, kad pataisos skirtos skubiai reaguoti į kilusią grėsmę nacionaliniam saugumui, o formuluotės paimtos iš Seimo patvirtintos strategijos.

„Šiandien Lietuvos radijo ir televizijos komisija neturi jokių instrumentų į tai (Lietuvos saugumui keliančios informacijos skleidimą – BNS) reaguoti, jeigu tos informacijos šaltinis yra Europos Sąjungoje. (...) Tai instrumentas, kuris sukuria mums galimybę apsisaugoti, galimybę reaguoti į grėsmes, iškylančias rinkimų metu būtent tų žmonių, tų žiniasklaidos priemonių, kurios yra įtakojamos mums priešiškų valstybių“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė Kultūros komiteto pirmininkas R. Karbauskis.

Jis pabrėžė, kad komitetas nė žodžio nepridėjo į LRTK pasiūlytą pataisų projektą.

Valdančiųjų lyderis pabrėžė, kad pataisos susijusios su Europos Sąjungos (ES) direktyvos įgyvendinimu.

„Jeigu mums nedraugiška valstybė per kokią nors ES registruotą viešą informavimo priemonę tokią informaciją skleis, kuri galėtų kenkti Lietuvai, jos visuomenei ir t. t., į tai turi būti reaguojama“, – pabrėžė R. Karbauskis.

LRTK pirmininkas M. Martišius BNS sakė, kad ES direktyva numato, jog valstybės gali taikyti sankcijas žiniasklaidos priemonėms, kurios kelia pavojų visuomenės saugumui, įskaitant nacionalinio saugumo ir gynybos užtikrinimą.

„Kas yra nacionalinis saugumas, mes patys nesugalvojome. Mes paėmėme iš Nacionalinio saugumo strategijos ir perkėlėme“, – teigė jis.

Pagal Seimo Kultūros komiteto narių „valstiečio“ Ramūno Karbauskio, konservatoriaus Vytauto Kernagio, „valstiečio“ Stasio Tumėno, socialdemokratės Ramintos Popovienės ir „tvarkietės“ Onos Valiukevičiūtės registruotą pataisą, visuomenės informavimo priemonėse būtų draudžiama skelbti informaciją, kurioje, be kita ko, „bandoma iškraipyti Lietuvos Respublikos istorinę atmintį, skatinamas nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas Lietuvos valstybe ir jos institucijomis, demokratine santvarka, krašto gynyba, siekiama stiprinti tautines ir kultūrines takoskyras, silpninti tautinę tapatybę ir pilietiškumą, silpninti piliečių ryžtą ginti savo valstybę, ar kitaip siekiama daryti prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus nukreiptą įtaką šalies demokratijos, rinkimų procesams, partinei sistemai“.

Žiniasklaidos ekspertai šią pataisą kritikavo kaip keliančią nerimą ir vadino kišimusi į žmonių nuomonę.

LRTK pirmininkas savo ruožtu atmetė grėsmę spaudos laisvei. Anot jo, projekte kalbama tik apie grėsmes, susijusias su nacionaliniu saugumu, o ne kritika. Be to, anot jo, į įstatymą sudėta pakankamai saugiklių, kad minėta norma nebūtų piktnaudžiaujama.

„Gerai, įsivaizduokime tokią situaciją, kad nusprendžiame taikyti šituos apribojimus ne prieš rusiškus, bet prieš lietuviškus kanalus. Pirma, iš 11 Radijo ir televizijos komisijos narių aštuoni turi sutikti taikyti šitą normą. Tarkime, kad dėl kokių nors priežasčių tie du trečdaliai balsų atsiranda. Nubalsuojame, kad kilo grėsmė nacionaliniam saugumui ir turime uždaryti vietinę televiziją. Tada per mėnesį Europos Komisija turi pasakyti, ar mūsų sprendimas buvo teisingas ar neteisingas“, – BNS sakė M. Martišius.

„Jeigu ji pasakys, kad jis buvo neteisingas, ir jūs persūdėte, tada televizija galės kreiptis prašydama atlyginti nuostolį. Manau, kad po tokio sprendimo komisijos gyvavimo klausimas būtų labai abejotinas“, – svarstė komisijos pirmininkas.

Jis pabrėžė, kad pataisos pirmiausia susijusios su greitu reagavimu į kilusią grėsmę nacionaliniam saugumui.

„Atsiranda ta greitoji procedūra, įsivaizduoju, kad ji turėtų būti taikoma rinkimų laikotarpiu, kada laikas labai svarbus“, – teigė M. Martišius.

Dabar karą ar tautinę neapykantą kursčiusioms televizijoms sankcijas galima taikyti tik po trečio pažeidimo.

Seimo Kultūros komitetas ir LRT siūlo Visuomenės informavimo įstatymą papildyti nuostata, kad LRTK iki 72 valandų galėtų stabdyti televizijos programas be teismo sprendimo, kai siekiama daryti prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus nukreiptą įtaką šalies demokratijos, rinkimų procesams, partinei sistemai.

Tokią galimybę sudarė Seimas, priėmęs Statybos įstatymo pataisas.

Pagal nuo Naujųjų metų įsigaliojusias naujas nuostatas, visuomenė turės būti informuojama apie statybą leidžiančių dokumentų išdavimą, sudarant sąlygas jai stebėti statybos procesą ir įsitraukti į sprendimų priėmimą ginant savo teisę gyventi tinkamoje sveikatai bei gerovei aplinkoje.

Apie statybą leidžiančio dokumento išdavimą visuomenė bus informuojama statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, paskelbiant statybą leidžiančio dokumento duomenis.

Iki šiol Statybos įstatyme nebuvo įtvirtinta pareiga informuoti visuomenę apie statybą leidžiančių dokumentų išdavimą. Todėl dažniausiai informacijos gavimas apie vykdomą statybą buvo sudėtingas ir ilgai trunkantis procesas.

Pagal įsigaliojusias įstatymo pataisas, statybą leidžiantis dokumentas bus laikomas išduotu ir galiojančiu, kai apie jo išdavimą informuojama visuomenė, t. y. statybą leidžiantys dokumento duomenys yra pirmą kartą paskelbiami.

Tai numatančias Visuomenės informavimo įstatymo pataisas Seimo sekretoriate registravo „valstiečiai“ Dovilė Šakalienė, Zenonas Streikus ir Robertas Šarknickas.

Nori daugiau pozityvių žinių

Parlamentarai siūlo numatyti imperatyvią nuostatą, kad informavimo priemonės turinyje „turi būti išlaikytos proporcijos tarp teigiamos (pozityvios) ir neigiamos informacijos“. Pataisomis numatoma, kad pozityvi informacija turi sudaryti ne mažiau kaip 50 procentų viso turinio, o pozityvios žinios būtų pateikiamos „informacinės programos pradžioje ar pirmuosiuose leidinio puslapiuose“.

Projekto rengėjai pabrėžia, kad žiniasklaida yra vienas svarbiausių informacijos šaltinių apie valdžios institucijų darbą bei jo vertinimą, laikoma „demokratijos garantu“, užtikrinančiu visuomenės informavimą apie jai svarbius įvykius, formuojančiu visuomenės nuomonę bei kontroliuojančiu valdžios institucijos veiksmus. Teigiama, kad korupcijos skandalai, valdžios pareigūnų piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, viešųjų ir privačiųjų interesų supainiojimas bei kitos problemos nušviečiant politinio gyvenimo aktualijas itin dažnai atsiduria žiniasklaidos akiratyje, o tai skatina visuomenės nusivylimą.

Jei projektas įnešė tam tikro nerimo dėl kažkokių apribojimų, tai apie tai kalbos net nėra ir negali būti - žiniasklaida turi būti laisva, kažkokių rėmų nustatinėti negalima.

„Neigiamos informacijos vyravimas politinės komunikacijos kanaluose skatina visuomenės nusivylimą valdžios institucijomis ir nusišalinimą nuo politinio gyvenimo, taip pat nepasitikėjimą žiniasklaidos priemonėmis ir jose pateikiama informacija“, - iniciatyvą aiškina parlamentarai.

Pasak jų, nepasitikėjimas valstybinėmis institucijomis bei žiniasklaida „dažnai išauga dėl nestabilios ekonominės situacijos valstybėje, dėl per didelio dėmesio neigiamai informacijai“.

„Tačiau akivaizdu, jog labai trūksta kokybiškos informacijos, kuri leistų žmonėms įgyti daugiau žinių ir informacijos apie politikoje vykstančius procesus, pvz., susipažinti su rinkimuose dalyvaujančiais politikais, suprasti valdžios svarstomus visuomenei aktualius klausimus ir priimamus sprendimus“, - argumentus išsako politikai.

Vienas projekto iniciatorių R.Šarknickas sako, kad pagrindinė projekto sumanytoja buvo D.Šakalienė, o projektas sulaukė diskusijų ir tarp pačių rengėjų. Jis patikino, kad dar penktadienį iniciatyva bus taisoma aiškiau nurodant, kas yra neigiama informacija.

„Jei projektas įnešė tam tikro nerimo dėl kažkokių apribojimų, tai apie tai kalbos net nėra ir negali būti - žiniasklaida turi būti laisva, kažkokių rėmų nustatinėti negalima. Kalbame apie psichologinius dalykus: apie nužudytus, apie žudymus, kad ta negatyvi informacija, kuri ištisai plaukia, veikia neigiamai vaikus, jaunimą, nes tas amžius yra labiausiai pažeidžiamas“, - aiškino parlamentaras.

Jis sako pats asmeniškai siūlysiantis susiaurinti „neigiamos informacijos“ apibrėžimą iki smurtinių nusikaltimų, savižudybių aprašymo. Kartu jis pabrėžia, kad panašius apribojimus taiko ir kitos Europos valstybės, iš jų paminėjo Daniją.

„Bet mes būtinai tvarkysime tą dalyką, negalime to leisti. Išsiaiškinsime, sudėliosime tuos dalykus, kad nebūtų nei vienai, nei kitai pusei blogai, nes informacija turi būti aiški, informatyvi“, - aiškino R.Šarknickas.

Šiuo metu Visuomenės informavimo įstatymas nenumato prievolės dėl teigiamos informacijos skelbimo, bet nustato pagrindinius principus žiniasklaidai skelbiant informaciją gerbti žmogaus privatumą, saugoti nepilnamečius nuo neigiamos, ypač smurtinio, pornografinio pobūdžio, žalingus įpročius skatinančios informacijos, įpareigoja neminėti asmens duomenų skelbiant apie savižudybes. Žiniasklaidai taikomas Lietuvos visuomenes informavimo etikos kodeksas numato draudimą skelbti su savižudybe ar bandymu nusižudyti susijusią vaizdinę medžiagą, nenurodyti savižudybės ar mėginimo nusižudyti būdo antraštėse bei anonsuose ir vengti savižudybių skatinimo visuomenėje.

Nustebino reakcija

Seimo narė „valstietė“ D. Šakalienė sako esanti nustebusi, kokį rezonansą sukėlė jos siūlymas įpareigoti žiniasklaidą, kad bent pusę turinio turėtų sudaryti pozityvi informacija, ir žada atsiimsianti pataisas, jei jos sulauks tik pasipriešinimo.

Parlamentarė aiškina nenorinti cenzūruoti žiniasklaidos, tik sudaryti sąlygas daugiau dėmesio skirti pozityviems dalykams. Kartu ji aiškino, kad pataisas pateikė norėdama užbėgti už akių bandymams kur kas griežčiau riboti žiniasklaidą, o tokių kalbų sako girdinti Seime. Tačiau neįvardina, nei kokie tai siūlymai, nei kas jų autoriai, tik pastebi „matanti tokias tendencijas“.

„Žiniasklaidos cenzūra yra absoliučiai neigiamas dalykas ir žodžio laisvės neproporcingas ribojimas būtų absoliučiai neigiamas dalykas. Ši pataisa skirta tam, kad mes turėtumėm balansą tarp teigiamos ir neigiamos informacijos. Aš nesakau, kad jūs turite kažko nerašyti ir juolab nenoriu žiniasklaidai diktuoti turinio. Šita pataisa nėra skirta uždrausti informuoti apie neigiamus reiškinius mūsų visuomenėj, nes mes turime turėti pozityvios informacijos, nes kitaip mūsų visuomenė iš esmės jaučiasi bejėgė, beviltiška“, – penktadienį žurnalistams Seime sakė D.Šakalienė.

Seime yra įtampos ir iš kitos pusės, daug tokio pykčio dėl to, kad žiniasklaida tam tikrus neigiamus dalykus labai kokybiškai, tiksliai ir labai atvirai ir tiesmukai praneša ir raportuoja.

Pasak jos, viešoji erdvė daro didelė įtaką visuomenės psichikos sveikatai, o Lietuvoje šie rodikliai – itin prasti. „Esmė ta, kad mūsų visuomenės psichikos sveikatos rodikliai labai prasti, o vienas iš labai svarbių visuomenės psichikos sveikatą lemiančių veiksnių – viešoje erdvėje pateikiamos neigiamos informacijos, „violent media“ (smurto informacija), kiekis. Manau, kad ši pataisa galėtų atverti duris ramiai, racionaliai ir moksliniais duomenimis grįstai diskusijai, ką mes galime padaryti, kad būtų daugiau pozityvios informacijos“, – kalbėjo parlamentarė.

„Aš labai noriu to pokalbio, to bendradarbiavimo, bet jei iš žiniasklaidos pusės nepavyks pasiekti bendro supratimo, kodėl to reikia, jei norime su mūsų visuomenės psichologiniu gerbūviu padaryti kažką gero, jei tai bus vien tik pasipriešinimas - aš atsiimsiu šitas pataisas, nes tikslas nėra sukelti karą“, – kalbėjo D.Šakalienė.

Taip pat ji sakė iš kai kurių kolegų Seimo narių girdinti „daug radikalesnių, sakyčiau, labai gąsdinančių minčių, ką čia reikėtų daryti su ta žiniasklaida“.

„Tai iš esmės aš tomis pataisomis noriu užbėgti už akių bandymams riboti žiniasklaidą ir atidaryti duris ramiam susitarimui, kaip mes galėtume padėti žiniasklaidai proporcingai duoti tą informaciją, šalia tos neigiamos informacijos duoti daugiau pozityvios, ir kartu padėti žurnalistams, kurie nori pranešti daugiau teigiamos informacijos, apsiginti prieš savininkų sakymą, kad daugiau „klikų“ (paspaudimų) generuoja, kai parašai, kad kažkam žarnas paleido, o ne kai kaimo šviesuolis subūrė bendruomenę“, – kalbėjo Seimo narė.

Klausiama, kokius siūlymus dėl žiniasklaidos ribojimo ji girdėjo iš kolegų, ir kurių, D.Šakalienė atsakė: „Aš jau matau tokias tendencijas, (sakoma) kad žiniasklaida elgiasi kaip nors netinkamai, ją čia reikėtų apriboti ir taip toliau. Aš sakau, gal mes eikime tuo keliu, ne riboti, o paskatinti galimybę duoti daugiau pozityvios informacijos“.

„Aš labai tikiuosi, kad nėra ruošiami jokie kiti (projektai), bet kalbos ir tendencijos yra. Seime yra įtampos ir iš kitos pusės, daug tokio pykčio dėl to, kad žiniasklaida tam tikrus neigiamus dalykus labai kokybiškai, tiksliai ir labai atvirai ir tiesmukai praneša ir raportuoja. Aš manau, kad jūs tai darote gerai ir reikia tai daryti“, – pasakojo Seimo narė.

Pavadino cenzūra

Trijų frakcijos narių pateiktos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos yra šių Seimo narių asmeninė nuomonė ir neatspindi frakcijos pozicijos, teigiama penktadienį išplatintame Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos pareiškime.

Registruotos įstatymo pataisos vadinamos cenzūra.

„LVŽS bendru sutarimu cenzūros jokiai žiniasklaidos priemonei tikrai taikyti nežada“, – teigia frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis.

Pareiškime nurodoma, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga visapusiškai palaiko žodžio laisvės principą ir vieną pagrindinių jo garantų – nepriklausomą žiniasklaidą.

„Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija, išgirdusi apie siūlymus inicijuoti įstatymų pataisas, kuriomis žiniasklaida būtų įpareigota ne mažiau nei pusėje skelbiamo turinio nurodyti teigiamą informaciją, atsiriboja nuo šios viešai pasklidusios informacijos. Šis siūlymas dėl cenzūros nebuvo diskutuotas ar derintas frakcijoje, tad tai turi būti traktuojama kaip šių trijų siūliusių Seimo narių nuomonė, o ne visos frakcijos sprendimas“, – sako frakcijos seniūnas.

„Aš manau, kad jeigu tokia galimybė atsirastų antžeminiu skaitmeniniu būdu transliuoti ir visai Lietuvai, nereikėtų tik į šitą regioną žiūrėti“, – žurnalistams Šalčininkuose sakė premjeras.

Anot jo, lenkiška informacija galėtų būti atsvara rusiškai propagandai.

„Jeigu mes neužimame šitos kultūrinės nišos, informacinės erdvės, tai užima kažkas kitas. Jeigu čia gyventojai žiūri ne Lietuvos arba Lenkijos televiziją, o žiūri Rusijos televiziją, tai mes ir formuojame tam tikrą požiūrį. Žiniasklaida turi didžiulę įtaką. Dėl to pilietiškumo ugdymas, stovyklos, apsikeitimas gerąja praktika, galiausiai informacinis prieinamumas tiek Lietuvos televizijos, tiek Lenkijos televizijos yra labai svarbu“, – kalbėjo S.Skvernelis.

Jeigu mes neužimame šitos kultūrinės nišos, informacinės erdvės, tai užima kažkas kitas. Jeigu čia gyventojai žiūri ne Lietuvos arba Lenkijos televiziją, o žiūri Rusijos televiziją, tai mes ir formuojame tam tikrą požiūrį.

Jo teigimu, netinkamai pietryčių Lietuvos atžvilgiu kartais elgiasi ir politikai.

„Mes, taip pat ir politikai, dažnai elgiamės (netinkamai), pavyzdžiui, per rinkimus pasakydami, kad mes čia nekandidatuojame, šitas kraštas jau yra kaip ir prarastas, mums nebeįdomu, nes čia nelaimėsime. Tai irgi rodo požiūrį“, – svarstė premjeras.

Seimo „Gegužės 3-iosios“ grupė, kuri siekia analizuoti ir spręsti Lietuvos lenkų bei Lietuvos ir Lenkijos problemas, šią savaitę paragino, kad į Vilniaus regioną turi būti transliuojama iki aštuonių Lenkijos televizijų programų.

„Gegužės 3-iosios grupė tikisi, kad iki birželio 1 d. tokios Lenkijos televizijų retransliacijos bus pradėtos. Tai yra svarbu, nes kaip rodo daugelio sociologų ir politologų tyrimai, Vilniaus regiono gyventojai daugiausiai žiūri Rusijos ir Baltarusijos televizijų programas, o galimybės stebėti Lenkijos televizijas, nors daugelio gimtoji kalba yra lenkų, neturi. Todėl šio regiono gyventojai yra įsprausti į Rusijos propagandos formuojamą informacinę erdvę. Tai kelia didelį susirūpinimą, ir manome, kad šis sprendimas padės regiono žmonėms turėti galimybę stebėti objektyvesnę informaciją gimtąja kalba ir susidaryti objektyvesnį vaizdą apie vykstančius procesus“, – teigė „Gegužės 3-iosios“ grupės iniciatorius Andrius Kubilius.

Pasak S.Skernelio, galėtų būti retransliuojama ir mažiau lenkiškų kanalų.

„Aš manau, kad neturime apsibrėžti – 8 ar 9 televizijas (retransliuoti), turi būti prieinama ir tokią galimybę tikrai mes svarstysime, žiūrėsime, kokios tai būtų sąnaudos, kad būtų galima stebėti pagrindinius galbūt du, tris, keturis (kanalus). Galime apsipręsti, koks tas paketas turi būti“, – penktadienį sakė S.Skvernelis.

Be to, jis skeptiškai įvertino siūlymą steigti naują specialų fondą pietryčių Lietuvai. Pernai gruodį Seimui pasisakius prieš panašaus fondo steigimą, Seimo posėdžių sekretoriate vėl registruotas Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondo įstatymo projektas. Jį teikia 20 Seimo narių, daugiausia – konservatorių, tačiau yra ir liberalų, „tvarkiečių“. Fondo lėšos būtų skiriamos skatinti Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybėse kurtis vietos bendruomenes, gerinti vietos gyventojų pilietinį, informacinį raštingumą, plėtoti gyventojų ūkinį, socialinį ir kultūrinį užimtumą, mažinti pietryčių Lietuvos regiono socialinę ir ekonominę atskirtį, puoselėti etnografinės architektūros paveldą, užtikrinti formaliojo ir neformaliojo švietimo įstaigų tinklą.

„Jeigu mes norime padaryti pliusiuką popieriuje, tai galime tą padaryti, jį įkurti, bet dar vieno fondo, kas susiję su fondo administracija: fondo administravimas, žmogiškieji resursai – Vyriausybė yra užėmusi kitą strateginę liniją, mes sprendžiame klausimus horizontaliai. Tai nėra vienos Vyriausybės arba vienos ministerijos problema, tai yra visų 14 ministerijų problema. Sprendžiant horizontaliai mes galime turėti atskirus darbus, skirtus šitam regionui, mūsų programoje tas numatyta, ir nekurti dar vienos administracinės naštos ir struktūros“, – aiškino premjeras.

Jis penktadienį lankėsi Šalčininkėlių pagrindinėje mokykloje, Šalčininkų J.Sniadeckio ir Lietuvos tūkstantmečio gimnazijose.

Žmogaus teisių stebėjimo instituto vadovė Dovilė Šakalienė teigia, kad Lietuvoje visuomenė gauna per mažai ir ne visada tikslią informaciją apie pabėgėlius. Pasak D. Šakalienės, tuo daugiausia turėtų pasirūpinti valdžia, o pavyzdį būtų galima imti iš tų valstybių, kuriose pabėgėlių integracija yra sėkminga.

„Informacija pateikiama tokiais epizodais, kurie yra nepaaiškinami. Vietoje paaiškinimų, matome daugybę straipsnių [su frazėmis] „pavydėtinos išmokos“, „Pabėgėliui – 600 eurų, pensininkui – 250“ ir t.t. Kalba čia yra ne apie pajamas, o apie bazinius, išgyvenimo, finansinius dalykus. Taip pat su visuomene elgiamasi tarsi ji būtų nepajėgi suprasti: sako „čia yra grėsmė mūsų tapatybei, čia yra grėsmė, su kuria turėsime taikytis“. Mes aiškiname, kad Lietuvoje jau gyvena musulmonų, yra musulmonų bendruomenės“, – sakė Žmogaus teisių stebėjimo instituto vadovė.

Pasak specialistės, iš esmės tai – vyriausybės reikalas. Tai turėtų būti daroma taip, kaip tose šalyse, kur integracija yra sėkmingesnė.

Lietuva per dvejus metus įsipareigojo priimti 1105 asmenis iš tokių šalių kaip Sirija, Irakas ir Eritrėja. Premjeras  teigia, kad, priimant pabėgėlius, bus atliekamas kruopštus jų patikrinimas. Pasak Algirdo Butkevičiaus, kitąmet į Lietuvą bus perkelti 505 asmenys.

Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorė Lietuvoje Deborah A.McCarthy (Debora A.Makarti) sako, kad kovojant su propaganda reikia sudaryti kuo didesnes galimybes pasirinkti informaciją.

„Turint negausius išteklius sudėtinga konkuruoti (su Rusijos žiniasklaida). Nemanau, kad Lietuva apskritai turėtų tai daryti. Daug svarbiau pasiūlyti didesnį pasirinkimą, nei pateikti daugiau informacijos kuria nors viena kalba“, - interviu dienraščiui „Lietuvos žinios“ sakė ambasadorė.

Anot jos, draudimai ir blokavimai nėra ilgalaikis šios problemos sprendimo būdas.

„Kita vertus, Lietuva rengia naują įstatymą dėl piniginių baudų, o tai - daugelio Europos valstybių pasirinktas variantas. Kokybiškos ir objektyvios žinios yra labai svarbios, turime užtikrinti, kad jos ir būtų tokios“, - aiškino diplomatė.

Situacijos, kai Prezidentė Dalia Grybauskaitė nutraukė interviu Latvijos televizijoje dėl nesuderintų klausimų, nereikėtų sureikšminti, mano specialistai. Anot „Verslo žinių“ žurnalisto Ryto Staselio, politikas gali pasirinkti, ar atsakyti į klausimus, žurnalistas – ar viešinti nufilmuotą medžiagą. Panašios nuomonės laikosi ir viešųjų ryšių specialistas Linas Kontrimas, teigiantis, kad situaciją galima pagerinti.

„Jeigu vis dėlto bus mėginama paimprovizuoti ir sužaisti su šia nemalonia situacija, padarant iš jos šiek tiek žaismingesnę, viskas bus gerai. Manau, kad mes per daug sureikšminame šį įvykį. Juk ir žiūrovai, ir rinkėjai pažįsta mūsų Prezidentę. Jie žino, kaip ji elgiasi, komunikuoja. Nieko naujo nepamatėme ir neišgirdome“, – LRT Radijui sako L. Kontrimas.

Latvijos žurnalistas: žmonės pasidalijo į dvi grupes

Anot Latvijos Radijo IV programos laidų vedėjo Aleksėjaus Gusevo, šia tema Latvijos socialiniuose tinkluose kilo labai didelė diskusija. Jis tvirtina, kad situaciją komentuojantys žmonės pasidalijo į dvi stovyklas: vieni palaiko Latvijos televizijos programą, kiti – Prezidentę D. Grybauskaitę. Žurnalistų bendruomenėje situacija, pasak A. Gusevo, yra panaši.

„Žurnalistas, daręs šį interviu, taip pat pakomentavo, kodėl jis paviešino būtent tokį įrašą. Jis tvirtina, kad politikai visada turi teisę pasirinkti, į kokius klausimus nori atsakyti, o sutarti klausimai nėra Latvijos televizijos taikoma praktika. Žurnalistas sako, kad dažniausiai sutariama dėl temų“, – komentuoja Latvijos Radijo laidų vedėjas.

Jis atkreipia dėmesį, kad žurnalisto išplatintas tekstas yra parašytas latvių kalba ir jame nurodoma, jog su Prezidente buvo sutarta dėl diskusijos temų, tačiau, kai tas pats žurnalistas tą patį terminą nusako angliškai, jis nurodo, jog buvo sutarta dėl preliminarių klausimų.

„Manau, jog tai – vienintelė jo klaida. Žurnalistas teigia, kad jie susitarė tik dėl preliminarių temų, o apie tai, kokie klausimai bus užduodami ir kaip jie plėtosis, tartasi nebuvo. Žurnalistas kalba apie žiniasklaidos praktiką Latvijoje. Anot jo, tariantis su aukšto rango politikais, taikoma tokia pati praktika, kaip tariantis ir su D. Grybauskaite“, – tvirtina A. Gusevas.

Jis nurodo, jog paprastai taikoma tokia praktika – jei yra papildomų klausimų, kurie labai aktualūs, jie gali būti neįtraukti į temų sąrašą bei, jei jie svarbūs ir reikia žinoti atsakymą, politikui neturėtų kilti problemų į juos atsakyti.

„Manau, kad klausimas apie geriausius Lietuvos krepšininkus nėra labai svarbus. Jis – labiau kaip paskutinis, pozityvesnis uždaromasis klausimas. Tačiau klausimas apie „Maximos“ tragediją Latvijoje yra tikrai svarbus tiek lietuviams, tiek latviams“, – įsitikinęs LRT Radijo pašnekovas.

A. Gusevas pastebi, kad dauguma žurnalistų Latvijoje mano, kad tokie klausimai Lietuvos Prezidentei galėjo būti užduoti, ir ji pasielgė neteisingai. Jo teigimu, vienas iš ryškiausių Latvijos politikos analitikų pasakė, jog D. Grybauskaitė netgi pasielgė arogantiškai. Kiti ekspertai Latvijoje laikėsi ir kitokios nuomonės.

„Vienas teisininkas „Twitter“ socialiniame tinkle parašė, kad prezidentas nėra tas asmuo, kuris turi tave linksminti. Jis turi turėti laiko pasiruošti užduodamiems klausimams, ir programa turi būti labai gerai sustyguota. Kiti komentatoriai teigia, kad iš tiesų Latvijos televizija prarado Lietuvos Prezidentės pasitikėjimą, nes įrašo nesumontavo taip, kaip reikalavo D. Grybauskaitė“, – sako A. Gusevas.

Įrašo pabaigoje girdėti, kaip Prezidentė prašo iškirpti iš įrašo klausimus, dėl kurių nebuvo sutarta, tačiau tai nebuvo padaryta, ir įrašas buvo transliuojamas su šiais klausimais. Šioje diskusijoje kitas latvių žurnalistas akcentavo – jei mes išimsime viską, ką mūsų svečiai prašo išimti, tai jau bus ne žiniasklaida, o viešieji ryšiai.

Prezidentės patarėjas: ji iš savęs reikalauja kokybės

Savo ruožtu Prezidentės patarėjas Mindaugas Lingė tikina, kad D. Grybauskaitė tikrai nevengs bendrauti nei su šia Latvijos televizija, nei su kitomis žiniasklaidos priemonėmis.

„Prezidentė kaip bendravo, taip ir bendraus su žurnalistais. Yra gerbiama žurnalistų teisė ir pareiga informuoti visuomenę. Tai yra normali ir būtina šių dienų praktika. Vieni be kitų negalėtų egzistuoti: vieni negalėtų be pagalbos perduoti žinios, kiti – be pozicijos nušviesti, kas tuo metu vyksta“, – teigia M. Lingė.

Jis patvirtina, kad Latvijos televizija su D. Grybauskaite derino temas, o ne klausimus. Jo tvirtinimu, tai yra įprasta tarptautinė praktika, taikoma visus šešerius Prezidentės vadovavimo metus. M. Lingė įvardija, kad tokia praktika buvo vadovaujamasi ne tik bendraujant su Lietuvos žiniasklaidos atstovais, bet ir su tarptautine žiniasklaida, pavyzdžiui, CNN ar BBC.

„Įvyko tam tikro nesusikalbėjimo dar derinant interviu. Tiek vienos, tiek kitos pusės lūkesčiai galėjo skirtis ir pasekmės atsispindėjo pačiame interviu. Šiuo atveju galima pripažinti, kad nesusikalbėjimas, lūkesčių neišsiaiškinimas sukėlė tam tikrą reakciją“, – svarsto M. Lingė.

Prezidentės patarėjas įvardija, kad buvo susitarta dėl pagrindinės temos – Rygoje vyksiančio Rytų partnerystės viršūnių forumo. Anot M. Lingės, kadangi tema yra tikrai svarbi ir reikalaujanti atsakingo požiūrio dėl įtemptos geopolitinės situacijos, šoktelėjimas į kitas temas, dėl kurių nebuvo tartasi, galėjo tiesiog išmušti iš vėžių.

„Reikėtų pabrėžti, kad Prezidentės pasiruošimas ir dėmesys tokiems klausimams yra itin didelis. Prezidentė tam skiria labai daug dėmesio ir pati iš savęs reikalauja kokybės. Nenorima kalbėti apie bet ką, nepasiruošus, ypač, kai transliuojama tarptautinei auditorijai ir kalbama visos Lietuvos vardu, kai klausimai iš tiesų yra jautrūs“, – pabrėžia M. Lingė.

Jis atkreipia dėmesį, kad paprasčiausias žurnalistų užsiminimas, jog bus norima išgirsti D. Grybauskaitės poziciją ir kitais klausimais, būtų pagelbėjęs ir nebūtų kilę nesusipratimų. Jo teigimu, temas norima sužinoti iš anksto tam, kad interviu metu nebūtų išreikšta neaiški, netiksli pozicija, kurią po to reikėtų tikslinti ar kuri galėtų pasikeisti.

„Tai tikrai politikai nepriduoda solidumo. Tai yra kokybės ženklas, kuris Prezidentei labai svarbus. [...] Man būtų sunku vertinti [Prezidentės spaudos tarnybos darbą šiuo atveju – LRT.lt]. Be abejonės, ir derinant interviu galėjo būti tam tikrų techninių klausimų sprendimų, ir išsiaiškinant detales, ir paties interviu metu“, – įsitikinęs D. Grybauskaitės patarėjas.

Jis apgailestauja, kad toks nesusipratimas užgožia esminę interviu temą – Rytų partnerystės forumą Rygoje. M. Lingė taip pat prideda, kad negali komentuoti, ar po interviu Prezidentūros spaudos tarnyba reikalavo iškirpti įrašo vietas, kuriose buvo nufilmuoti nesuderinti klausimai, bet tvirtina, kad tai tikrai buvo galime suderinti ir šį keblumą išspręsti. „Tiesiog galėjo būti prašymas toje vietoje sustabdyti interviu, pavartojant tam tikrą žodį“, – teigia M. Lingė.

L. Kontrimas: įvyko „abėcėlinė“ situacija

Ryšių su visuomene specialistas L. Kontrimas tvirtina, kad šis interviu jau padarė poveikį Lietuvos įvaizdžiui – jis šiek tiek sušlubavo. Tačiau specialistas atkreipia dėmesį, kad lemiamos įtakos turės tai, kaip bus elgiamasi, atsižvelgiant į įvykusį faktą, kurio negalima pakeisti.

„Jeigu vis dėlto bus mėginama paimprovizuoti ir sužaisti su šia nemalonia situacija, padarant iš jos šiek tiek žaismingesnę, viskas bus gerai. Manau, kad mes per daug sureikšminame šį įvykį. Juk ir žiūrovai, ir rinkėjai pažįsta mūsų Prezidentę. Jie žino, kaip ji elgiasi, komunikuoja. Nieko naujo nepamatėme ir neišgirdome“, – situacijos nesureikšmina L. Kontrimas.

Jis pabrėžia, kad tai yra geras signalas D. Grybauskaitės komandai, parodantis, kad politikai ir jų komandos namų darbus turi daryti nuolat, o ne penkerius ar pirmus šešerius kadencijos metus. Specialistas taip pat akcentuoja, kad mokytis, kaip elgtis prieš kameras, politikams būtina, siekiant išvengti nesusipratimų ar kitokių keblumų.

„Man net keista, kad įvyko tokia „abėcėlinė“ situacija. Įjungta kamera bet kokiame komunikacijos mokyme yra kaip aksioma: jeigu įjungta kamera – viskas, prasidėjo įrašas. Tai gali būti panaudota sutariant, nesutariant, anksčiau ar vėliau. Turi elgtis taip, kaip mokeisi iki tol“, – teigia L. Kontrimas.

R. Staselis: ekspromtas nėra D. Grybauskaitės arkliukas

Situacijos per daug nesureikšmina ir „Verslo žinių“ žurnalistas R. Staselis, tvirtinantis, kad ši situacija – pasirinkimo reikalas. Anot jo, politikas gali pasirinkti, ar į tam tikrus klausimus jam verta reaguoti aikštingai, o žurnalistas gali pasirinkti, ar jis tą įrašą paskui parodys.

R. Staselio tvirtinimu, motyvas, kodėl žurnalistas tokią situaciją vis dėl pasirenka parodyti, šiuo atveju nėra svarbus. „Po kelių savaičių motyvo niekas neprisimins, o pats faktas bus prisimenamas ilgai. Kalbant apie žurnalisto pasirinkimus, [svarbu – LRT.lt] kaip jam atrodo vertingiau elgtis ir ką jis nori parodyti: ar jis nori išgirsti atsakymus į klausimus, kuriuos užduoda, ar parodyti aikštingą politiką“, – sako R. Staselis.

Kalbėdamas apie savo patirtį, žurnalistas tvirtina nepatiriantis problemų, bendraujant su politikais. „Nors įtariu, kad galbūt esu nesimpatiškas kai kuriems politikams, nesu patyręs tokio atvejo, kad man pasakytų – aš su tavimi nešnekėsiu. [...] Manau, kad tame latvių interviu cituota mūsų Prezidentės frazė buvo ne taip suprasta“, – teigia LRT Radijo pašnekovas.

Jis tikina niekada nesusidūręs su situacija, kad Prezidentės spaudos tarnyba reikalautų konkrečių klausimų. „Tai yra žinoma visiems Lietuvos žurnalistams, kurie yra susidūrę su Prezidentūra, kad Prezidentė visada labai išsamiai ruošiasi, bendraudama su žiniasklaida. Ji žino ir visi žurnalistai žino, kad ekspromtas yra ne jos arkliukas. Žinoma, kad mūsų Prezidentė kaip ir, ko gero, kiekvienas kitos šalies vadovas turi savo stilių, ambicijas, reikalavimus. Žurnalistas laisvas juos priimti arba ne“, – mano R. Staselis.

Seimas svarstys įstatymų pataisas, kuriomis žiniasklaidos priemonės būtų įpareigotos nemokamai skelbti perspėjimo pranešimus apie ekstremalias situacijas bei mobilizaciją.

Ketvirtadienį po pateikimo pritarta tokioms Civilinės saugos ir Visuomenės informavimo įstatymų pataisoms, jas toliau svarstys parlamento komitetai.

Pataisas inicijuojanti Vidaus reikalų ministerija (VRM) pažymi, kad šiuo metu įstatymai minimais atvejais nenustato prievolės žiniasklaidai savivaldybių ir valstybės institucijų informaciją skelbti nemokamai.

Įstatymų pataisomis taip pat būtų numatoma prievolė sudaryti galimybes perspėjimo pranešimus institucijoms skelbti tiesiogiai. Siūloma nustatyti, kad gyventojai apie gresiantį pavojų civilinės saugos srityje būtų informuojami nedelsiant - šiuo metu tokio reikalavimo nėra.

Už gyventojų informavimo apie pavojų tvarką būtų atsakingas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD).

Projektais taip pat siūloma įpareigoti ir mobiliojo ryšio operatorius, kad šie savo lėšomis išlaikytų infrastruktūrą, kuri leistų naudotis PAGD įdiegtomis perspėjimo sistemomis ir nedelsiant informuoti gyventojus apie galimą pavojų.

Įstatymais ketinama reglamentuoti, kad PAGD bei savivaldybių administracijos galėtų nemokamai naudotis ir kitomis techninėmis perspėjimo sistemos priemonėmis, kurios priklauso valstybės, savivaldybių institucijoms bei verslui.