Tai reiškia, kad Vitės progimnazijoje mokysis tik 1–8 klasių mokiniai. Toks sprendimo projektas parengtas, vykdant miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarką.

Pagal pastarosios planą visos bendrosios paskirties pagrindinės mokyklos Klaipėdoje tampa progimnazijomis, išskyrus I.Simonaitytės mokyklą, vykdančią jaunimo mokyklos programą, ir specialiąsias mokyklas.

Šį sprendimo projektą inicijavo naujoji Vitės pagrindinės mokyklos direktorė Renata Venckienė, pradėjusi eiti šias pareigas gegužės 3-iąją.

Konkursą laimėjusi R.Venckienė buvo vienintelė jame dalyvavusi kandidatė. Moteris pakeitė pensinio amžiaus sulaukusią Elvyrą Stanslovaitienę.

Tokiems pokyčiams pritarė mokyklos taryba. Sprendimo projektas buvo derinamas su Klaipėdos savivaldybės administracijos specialistais.

Įstaiga iš jai skirtų biudžetinių lėšų apmokės išlaidas, susijusias su mokyklos pavadinimo ir nuostatų pakeitimu.

Apklausia liudininkus

Kad Klaipėdos mokytojas smurtavo prieš mokinį, praėjusią savaitę pranešė Policijos departamentas.

Tai patvirtino ir šį įvykį tiriantis Klaipėdos miesto policijos 1-ojo Veiklos skyriaus viršininkas Mindaugas Busilas.

Gegužės 24 dieną apie 12.30 val. S.Dariaus ir S.Girėno gatvėje esančioje Vitės pagrindinėje mokykloje pamokos metu 2005 m. gimusį nepilnametį už rankos suėmė mokytojas, ją suko, prispaudė prie sienos ir vaiką pargriovė.

Mažametis dėl fizinio skausmo sukėlimo į medikus nesikreipė.

Šiaip sau nesmurtaujama.

"Nežinau, ar ir mokytojas jaučiasi nuskriaustas, bet konfliktas buvo. Šiaip sau nesmurtaujama. Kol kas pareiškimą turime tik iš vienos pusės", – sakė M.Busilas.

Pašnekovo teigimu, panašūs atvejai jo tarnyboje – reti.

Šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas, pareigūnai apklausia abi puses, įvykio dalyvius.

Būna ir taip, kad neapsikentę patyčių patys pedagogai iškviečia policiją mokiniui.

Atsiribojo tylos siena

Neseniai paskirta Vitės mokyklos direktorė Renata Venckienė plačiau komentuoti situaciją atsisakė.

"Vyksta ikiteisminis tyrimas. Kai bus nustatyta, kas atsitiko, tada ir pakomentuosiu. Palikime viską taip, kaip yra", – į kalbas nesileido direktorė.

Tačiau pridūrė, kad pretenzijų turi abi pusės –  ne tik mokinys, bet ir mokytojas.

Tą patį, it susitarę, kartojo ir savivaldybės darbuotojai, esą į visus klausimus atsakys ikiteisminis tyrimas.

"Kol kas mes negalime komentuoti. Tegul policija dirba savo darbą. Kai nustatys kaltuosius ir paaiškės, kas iš tiesų įvyko, bus galima imtis tam tikrų priemonių", – nedaugžodžiavo Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Virginija Kazakauskienė.

Jei nemaloni žinia pasiteisins, Švietimo skyrius netoleruos nei fizinio, nei psichologinio smurto.

Policininkai, o gal net prokurorai spręs, ar mokytojas smurtavo prieš mažametį.

Jeigu bus pripažinta, kad pedagogas sukėlė vaikui skausmą, mokyklos vadovybė turės rimtą pagrindą nutraukti su juo darbo sutartį.

Kėsinosi pasmaugti mokytoją?

Neseniai panašų incidentą, įvykusį Salantų gimnazijoje, tyrė ir Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnai. Buvo įtariama, kad mokytojas smurtavo prieš mokinį.

Skunde paminėtas pedagogas Salantų gimnazijoje dirba apie 20 metų.

Policiją ši ne nauja istorija pasiekė todėl, kad, aiškinantis aplinkybes, mokinio ir mokytojo pasakojimai nesutapo.

Gimnazijos vadovai nusprendė, kad tikrąją tiesą gali išsiaiškinti tik pareigūnai.

Pabandę ieškoti tiesos ir jos neradę, gimnazijos atstovai apie konfliktą, kilusį penktokų klasėje, policijai pranešė vasario 14 dieną.

Mokyklos direktoriaus pavaduotoja Vilma Gedvilienė prasitarė, kad po incidento 11-os metų berniukas pats raštu apskundė mokytoją. Šį raštą jis įteikė direktorei.

Tiesa, berniuko tėvai nei raštu, nei žodžiu pretenzijų dėl sūnui suteikto skausmo neišreiškė.

Berniuko teigimu, mokytojas pamokos metu sugriebė jį už rankų ir išmetė iš klasės. Šį faktą patvirtino ir kiti klasėje buvę mokiniai.

Mokytojas neigė pakėlęs ranką prieš vaiką ir tvirtino, kad vaikai jį nepagrįstai šmeižia.

Pedagogų teigimu, mokytoją apskundęs vaikas esąs konfliktiškas.

Beje, apie to paties mokytojo smurtą yra pranešę dar du vaikai.

Galiausiai ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai kaltės įrodymų.

Kaip jau įprasta tokiose istorijose, pritrūko liudininkų.

Salantų gimnazijos vardas prieš kelerius metus nuskambėjo, kai dėl to paties mokytojo konflikto su vyresnių klasių mokiniu buvo pasiekusi teismą.

Mokinys buvo kaltinamas smaugęs mokytoją ir net grasinęs jį nužudyti.

Įstatymai mokiniams negalioja?

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme numatyta, kad drausminimas negali apimti fizinių bausmių ir bet kokio kito smurto prieš vaikus.

Už fizinio ar psichinio smurto demonstravimą vaikams, jų įtraukimą į nusikalstamą ar kitą neteisėtą veiklą taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.

Valstybės bei savivaldybių valdininkai ir kiti darbuotojai, atliekantys vaikų auklėjimo funkcijas, įstatymų nustatyta tvarka gali būti atleisti iš darbo, kai jų elgesys, nors ir ne darbo metu, yra amoralus.

Tiesa, tame pačiame įstatyme nurodoma, kad vaikas irgi privalo gerbti pedagogus, kitus suaugusiuosius ir vaikus, nepažeisti jų teisių ir teisėtų interesų.

Taip pat laikytis priimtų elgesio normų mokymo, auklėjimo įstaigose, viešose vietose, darbe, buityje.

Lietuvos mokytojų, švietimo ir mokslo profesinės sąjungos Klaipėdos miesto susivienijimo vadovė Laima Juknienė pati ne vieną kartą asmeniškai patyrė psichologinį terorą.

Vaikams lengva manipuliuoti mokytojais, kai yra neliečiami.

"Reikia keisti Švietimo įstatymą, didinti tėvų ir vaikų pareigas bei atsakomybę. Manau, taip išspręstume daug problemų. Daugelyje pasaulio šalių yra skiriamos gana didelės bausmės už nelankomumą, blogą mokymąsi, tėvų nesilankymą švietimo įstaigose ir nepriežiūrą. O pas mus to nėra arba yra tik simboliškai", – komentavo L.Juknienė.

Patirtis kelia šiurpą

Baudos už nepagarbą mokytojui pas mus – tiesiog juokingos.

"Jeigu mokinys iškeikia mokytoją, skiriama 14 eurų bauda. Žinau, nes pati porą kartų su tuo susidūriau. Pirmą kartą buvau pasiųsta, kitu atveju mokinys pamokoje dažnai keikdavosi. Pasakiau, kad mano pamokoje keiksmai nebus toleruojami ir iškviečiau policiją", – atsiminė pašnekovė.

Tėvams jų atžalos išsišokimai atsiėjo viso labo 14 eurų bauda už viešosios tvarkos pažeidimą.

Estijoje ar kitose Europos šalyse už nepadorų vaiko elgesį gimdytojai gali pakloti ir 700–800 eurų.

"Pastaruosius dvejus metus turėjau labai sunkią klasę. Košmaras. Tie mokiniai visus išvesdavo iš kantrybės ir tai puikiai žinodavo. Iš tavęs tyčiojasi ir puikiai supranta, kad tu nieko nepadarysi. Įrodyti ir filmuoti negalima, draugai irgi paliudys kitaip, nei iš tikrųjų buvo. Man pasisekė abiem atvejais, nes užteko įrodymų – klasės draugai buvo mano pusėje. Bet kitiems kolegoms tikrai nepavydžiu", – skėsčiojo rankomis L.Juknienė.

Demokratija irgi turi turėti tam tikrus rėmus.

Svarstoma, gal mokyklose reikėtų įrengti vaizdo stebėjimo kameras, įdarbinti daugiau psichologų.

L.Juknienės teigimu, bėda ta, kad šiandien labai trūksta kompetentingų specialistų.

"Ateina jaunos psichologės, kurios pačios nežino, ką daryti. Iš jų irgi tyčiojasi. Mūsų, vyresniųjų, dar truputį prisibijo, o kitų – ne. Demokratija irgi turi turėti tam tikrus rėmus", – įsitikinusi pašnekovė.

Konkursą laimėjusi R.Venckienė buvo vienintelė jame dalyvavusi kandidatė. Ketvirtadienį miesto taryba vienbalsiai pritarė, kad ji taptų Vitės pagrindinės mokyklos direktore.

Naujoji vadovė pradės eiti šias pareigas gegužės 3-ąją. Terminuota sutartis pasirašyta penkeriems metams iki 2023 m. gegužės 2 d.

Miesto tarybos posėdžio metu Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas sveikino naująją mokyklos vadovę ir linkėjo dirbti miesto ir visos bendruomenės labui.

Konkursą laimėjusi R.Venckienė Vitės pagrindinėje mokykloje toli gražu ne naujokė – čia dirba apie aštuoniolika metų.

Moteris atskleidė turinti nemažai ambicingų planų.

"Iš tikrųjų džiaugiuosi, ši vieta ir žmonės man pažįstami. Toks geras startas – kitais mokslo metais tapsime progimnazija, turime daug svajonių, kursime naują veiklos strategiją", – entuziastingai kalbėjo pašnekovė.

Miesto taryba atleido ilgametę Vitės pagrindinės mokyklos direktorę E.Stanslovaitienę, kai ši praėjusių metų gruodžio 4 d. pateikė prašymą baigti darbą dėl svarbių priežasčių. Po savaitės E.Stanslovaitienė pateikė patikslintą prašymą, kuriame nurodė, kad iš darbo išeina, sukakus senatvės amžiui.

Sutartis su buvusia direktore nutraukta nuo gruodžio 22 d. Tą dieną vyko miesto tarybos posėdis, kurio metu ji buvo atleista.

E.Stanslovaitienei, vadovaujantis Darbo kodekso reikalavimais, buvo išmokėta dviejų mėnesių jos vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka – beveik 3 tūkst. eurų ir piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas – apie 1,4 tūkst. eurų.

Lėšos išeitinei išmokai mokėti yra skiriamos iš įstaigos darbo užmokesčiui skirtų asignavimų.

Nemažai įtakos, kodėl iš pareigų traukėsi senatvės pensijos sulaukę mokyklų direktoriai turėjo Švietimo ir mokslo ministerijos parengta pedagogų optimizavimo programa. Buvo skirtos lėšos kompensacijoms išmokėti.

E.Stanslovaitienė Vitės pagrindinei mokyklai vadovavo per 24 metus.

"Sąlygos – klaikios"

Dėl sunykusio stadiono klaipėdiečiai širsta seniai.

Pasak miesto tarybos nario ir Vitės bendruomenės pirmininko Tomo Meškinio, Vitės pagrindinės mokyklos sporto aikštynas jau porą dešimtmečių – visų pamirštas.

"Sąlygos vaikams – klaikios, tarsi iš viso nebūtų stadiono. Anksčiau jis buvo naudojamas uosto reikmėms – aikštėje darbininkai kraudavo metalo ritinius. Kai uostas išsikraustė, stadionas turėjo būti atkurtas. Tačiau nuo pat nepriklausomybės laikų niekas nepadaryta. Pastarąjį kartą jis tvarkytas tik tarybiniais metais. Juk Vitės pagrindinėje mokykloje vyko renovacija, galėjo dėmesio skirti ir stadionui", – svarstė pašnekovas.

Jo žodžiais tariant, Vitės kvartale verkiant reikia vietų, kur žmonės galėtų mankštintis.

"Poreikis didelis, kaip ir pats kvartalas. Jau dveji treji metai bendruomenės susirinkimuose, į kuriuos ateidavo ir savivaldybės atstovai, buvo keliama ši problema. Tačiau kol kas – tik migloti pažadai be konkrečių datų. Kai kurie miesto stadionai, ypač pietinėje dalyje, jau buvo renovuoti po kelis kartus. Tuo metu nuo Dangės upės iki geležinkelio stoties, ko gero, nėra nė vieno atnaujinto aikštyno. Gal čia kitokie žmonės gyvena?" – ironizavo bendruomenės vadovas.

Kreipėsi į savivaldybę

Spalio 12 d. dėl Vitės pagrindinės mokyklos stadiono T.Meškinis raštu kreipėsi į savivaldybės administraciją ir sulaukė oficialaus atsakymo.

Teigiama, kad, atlikus biudžetinių ugdymo mokyklų reitingavimą, Vitės pagrindinės mokyklos stadionas pateko į trečiąjį etapą, tai yra į 2020 metus.

Tik po dvejų metų planuojama paruošti šio sporto aikštyno techninį projektą, įrengti drenažo sistemą, bėgimo ir lengvosios atletikos sektorius, dirbtinės žolės futbolo aikštę, aptverti stadioną.

Vitės bendruomenės atstovas į tokį valdininkų atsakymą žiūri skeptiškai.

"Tai – tik išsisukinėjimai. Yra stadionas ir juo niekas negali naudotis. Tuoj baigsis europiniai pinigai, ir iš viso nieko neturėsime", – pyko T.Meškinis.

"Ateis laikas ir Vitei"

Klaipėdos savivaldybės Socialinės infrastruktūros priežiūros skyriaus vedėja Violeta Gembutienė patvirtino, kad remonto darbai stadione numatomi 2019–2020 metais.

"Planuojame sutvarkyti daug stadionų, tačiau į 2018 metais atrinktųjų sąrašą Vitės pagrindinė mokykla nepateko. Bet ateis laikas ir jai. Ateityje bus atnaujinami visų mokyklų aikštynai, tik laiko klausimas – kada", – aiškino V.Gembutienė.

Balandį savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas paliepė sudaryti darbo grupę, kuri parengtų švietimo įstaigų sporto aikštynų atnaujinimo programos projektą.

Darbo grupės nariai, įvertinę stadionų techninę būklę, prioritetą teikė kitoms mokykloms, pavyzdžiui, "Verdenės" progimnazijai, H.Zudermano gimnazijai, M.Gorkio pagrindinei mokyklai, "Žemynos", Vydūno gimnazijoms.

Tad šių įstaigų aikštynai pagražės jau kitąmet.

Klaipėdos Vitės pagrindinėje mokykloje bus atidarytos dvi papildomos priešmokyklinio ugdymo grupės. Po vieną – L.Stulpino ir "Smeltės" progimnazijose. Iš viso šiemet mokyklose atsiras aštuonios tokios grupės. Kiekvienoje jų mokysis iki 20 vaikų.

Apie tai išgirdę tėvai ėmė piktintis, kad Klaipėdos lopšelio-darželio "Bitutė" ir kitų įstaigų priešmokyklinukus ketinama iškelti į naują vietą. Suabejota, ar ugdymo grupės bus įrengtos kokybiškai.

Tėvai dvejojo ir dėl Vitės mokyklos tinkamumo organizuoti tokį ugdymą, esą įstaiga neatitinka keliamų higienos reikalavimų, o tėvai tik maitinami pažadais, jog viskas bus deramai paruošta.

Priešmokyklinukų tėvų manymu, minėtas grupes reikėtų kurti tuose pačiuose darželiuose, kuriuos lanko jų atžalos.

Tačiau Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Virginija Kazakauskienė patikino, kad situacija jau išspręsta, o grupės – pilnos.

"Vitės pagrindinėje mokykloje vietų jau nebėra – buvo užpildytos visos trys grupės. Natūralu, kad išėjus iš darželio, kur galbūt jaukesnė aplinka, vaikams prireiks laiko adaptuotis. Bet Vitės mokykloje patalpos bus tinkamai ir kokybiškai paruoštos priimti vaikus iš įvairių įstaigų, savivaldybė skyrė nemažai lėšų. Rūpinamės tuo", – teigė pašnekovė.

Anot V.Kazakauskienės, centrinėje miesto dalyje verkiant reikėjo ugdymui skirtų patalpų ir, laimė, Vitės pagrindinė mokykla tam pasirodė tinkama.

"Bendrojo ugdymo mokyklos nėra tokios baisios, kaip iš pradžių gali atrodyti. Paprastai vaikai integruojasi ir puikiai pereina į pirmas klases", – įsitikinusi ji.

Šiemet iš viso mokyklose įrengti aštuonioms ikimokyklinio ugdymo grupėms skirta 42,7 tūkst. eurų. Vien tik Vitės mokyklai dviem grupėms įrengti atseikėta 17,7 tūkst. eurų.

Klaipėdos lopšelio-darželio "Bitutė" priešmokyklinukų tėvai stojasi piestu prieš planus dvi ugdytinių grupes perkelti į Vitės pagrindinę mokyklą. Tėvai netiki, kad priešmokyklinio ugdymo grupės bus įrengtos kokybiškai.

Vakar miesto tarybos nariai sulaukė mažųjų klaipėdiečių tėvų kreipimosi.

Lopšelio-darželio "Bitutė" tėvų atstove prisistačiusi Rita Šakinytė-Petrovė išreiškė nepritarimą dėl dviejų šios įstaigos priešmokyklinių grupių perkėlimo į Vitės pagrindinę mokyklą.

Šios permainos laukia ir lopšelio-darželio "Traukinukas" auklėtinių, kurie turės kraustytis į M.Gorkio mokyklą.

Tėvų atstovė priminė, kad šiemet buvo žadėta atlikti stebėseną ir nustatyti, ar iškeldinimas iš tiesų reikalingas.

"Dabar jau balandžio mėnuo, tačiau jokių išvadų dar neturime", – pastebėjo R.Šakinytė-Petrovė.

Taip pat, anot jos, tėvai abejoja ir dėl Vitės mokyklos tinkamumo organizuoti tokį ugdymą, mat, tėvų žiniomis, įstaiga neatitinka keliamų higienos reikalavimų.

"Mus maitina pažadais, kad viskas bus sutvarkyta, bet tuo nenorime tikėti", – pastebėjo R.Šakinytė-Petrovė ir pridūrė, kad iškeldinant vaikus jiems priverstinai bloginamos ugdymo sąlygos.

Todėl valdininkams pasiūlyta pirmiausia tinkamai pasirengti pertvarkai ir vaikus iškeldinti kitąmet.

Tuo atveju, jeigu į minėtas pastabas nebus atsižvelgta, tėvai rinksis kitas ugdymo įstaigas, į kurias, pagal galiojančią tvarką, jų vaikai turi būti priimti ir nestovėdami bendroje eilėje.

Tiesa, anot Klaipėdos savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento direktorės Nijolės Laužikienės, bus galima rinktis tik tas ugdymo įstaigas, kuriose yra laisvų vietų.

Kaip teigė N.Laužikienė, permainų tėvai neturėtų baimintis, mat grupės bus įrengtos kokybiškai ir pagal visus keliamus reikalavimus.

"Tėvai sako, kad neva mes nespėsime įrengti šių grupių. Galiu pasidalyti gerąja patirtimi. Praėjusiais metais mes įrengėme per 200 naujų vietų ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Tai padarėme per vieną mėnesį", – paaiškino departamento direktorė.

Vaikų perkėlimo į Vitės ir M.Gorkio mokyklas planą savivaldybė sukūrė todėl, kad šiaurinėje miesto dalyje itin trūksta vietų ikimokyklinio ugdymo įstaigose.

Klaipėdoje 2015-2016 mokslo metams formuojamos papildomos priešmokyklinio ugdymo grupės - „Smeltės“ progimnazijoje ir Vitės pagrindinėje mokykloje - lietuvių kalba ugdomiems vaikams, „Pakalnutės“ mokykloje-darželyje - rusų kalba ugdomiems vaikams. Minimos grupės bus formuojamos gegužės mėnesio paskutiniąją savaitę, ir, atsižvelgus į poreikį, papildomas priėmimas bus organizuojamas rugpjūčio paskutinę savaitę.

Tėvai, pageidaujantys, kad jų vaikai lankytų priešmokyklinio ugdymo grupes „Smeltės“ progimnazijoje ir Vitės pagrindinėje mokykloje,  turi pateikti prašymus įstaigos direktoriui, o tie tėvai, kurie nusprendė savo vaikus ugdyti pagal priešmokyklinio ugdymo programą, į „Pakalnutės“ mokyklos-darželio priešmokyklinę grupę turi registruotis Vaikų informacinėje registravimo sistemoje www.klaipeda.lt.

Į minėtas įstaigas priimami vaikai, kuriems 2015 m. jau suėjo arba sueis šeši metai. Priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas ir anksčiau tėvų (globėjų, rūpintojų) prašymu, jeigu tokiam ugdymui vaikas yra pakankamai subrendęs, (bet ne anksčiau, negu jam sueis 5 metai) ir jei tokį ugdymą rekomenduoja Pedagoginė psichologinė tarnyba, įvertinusi vaiko brandą mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą.

Daugiau informacijos tel. nr. 8 46 39 61 46.

Sužlugus Juodkrantės jūrų kadetų mokyklai, vėl sujudo klaipėdiečiai, siekiantys tokią ugdymo įstaigą atidaryti uostamiestyje. Esą idealiausia vieta šiai mokslo įstaigai taptų tuštėjanti Vitės pagrindinė mokykla.

Privalu jūrinei valstybei

Teigiama, kad Jūrų kadetų mokyklos idėja yra žavi ir daugelyje Vakarų valstybių puikiai realizuota. Pasigirsta kalbų, esą jei Lietuva deklaruoja esanti jūrine valstybe, tai tokią mokyklą turėti šalyje, o ypač pajūryje, yra garbės reikalas.

"Visa ši istorija yra su labai ilga barzda. 2005 metais Jūrų kadetų mokykla išdygo Juodkrantėje, nes Klaipėdoje neatsirado, kas dirbtų pedagoginį darbą. Mes beveik nebeturime laivyno, tai gal nors turėkime jūrininkų, kuriems pradžią duos ta mokykla. Gal tada ir laivyną sugebėsime atkurti", – svarstė vienas iš šios idėjos iniciatorių Arvydas Piepalius.

Teigiama, kad Jūrų kadetų mokykla turėtų būti internatinė, kaip būdavo sporto ar meno mokyklos. Šios įstaigos auklėtiniai profesiją galėtų rinktis, kokią norės, bet jų specializacija būtų jūrinė.

Mokytojai  – ne problema?

Svarstoma, kad Jūrų kadetų mokyklos auklėtiniai būtų ugdomi pagal bendrojo lavinimo programą, bet visas jų laisvalaikis turėtų būti skiriamas jūrų laivynui.

"Iš pat pradžių kadetų mokyklą reikėtų sukurti labai stiprią. Moksleivių auklėtojais galėtų dirbti atsargos karininkai ar į pensiją išėję jūrininkai, kurie užsiimtų su tais vaikais po pamokų", – sumanymą dėstė A.Piepalius.

Esą prieš keliolika metų Pedagoginiame fakultete buvo programa, skirta kariškiams. Teigiama, kad yra specialistų, galinčių dirbti būsimoje Jūrų kadetų mokykloje, tik reikėtų juos pakviesti šiai veiklai. Manoma, kad dėl pedagogų problemų kilti neturėtų.

Svarbiausia problema – finansavimo garantavimas. Manoma, jog geriausia Jūrų kadetų mokykloje vaikus pradėti mokyti nuo 8 klasės. Nors panašiose mokyklose Vakarų valstybėse vaikai pradeda mokytis nuo 5 klasės.

Paruošiamieji darbai užtruks

Vienas šios idėjos iniciatorių, Klaipėdos laivininkų mokyklos vadovas Giedrius Petružis paskaičiavo, jog tokiai mokyklai su 120 mokinių per metus reikėtų maždaug puspenkto milijono litų.

Pradžioje planuojama, kad mokykla būtų skirta tik berniukams. Jei atsirastų ten norinčių mokytis mergaičių, būtų formuojamos ir mišrios klasės. Sakoma, kad jau paruošti ir preliminarūs Klaipėdos jūrų kadetų mokyklos įstatai.

Idealiausia esą būtų įsikurti Vitės mokyklos patalpose, kurią dėl mokinių trūkumo planuojama uždaryti.
Šiuo metu Jūrų kadetų mokyklos idėja aprobuojama.
Teigiama, kad parengiamajam jos kūrimo darbui gali prireikti mažiausiai metų.

Praėjusią savaitę Klaipėdos miesto pradinukai žiedais pražydusį pavasarį vėl pasveikino skambiu žodžiu.

Skaitovų konkursas „Žodi, suskambėk“ geriausius 23 Klaipėdos miesto mokyklų atstovus sukvietė į Ievos Simonaitytės biblioteką.

Džiugu, kad branginančiųjų gimtąjį žodį vis daugėja, o mokytojų entuziazmas neblėsta, todėl lietuvių autorių kūriniai vaikų lūpose skambėjo drąsiai ir nuoširdžiai.

Garbingi konkurso vertinimo komisijos nariai – Klaipėdos dramos teatro aktoriai Regina Šaltenytė ir Marius Pažereckas, teatro studijos „Aušra“ režisierė Živilė Dargytė, vaikų rašytoja Nijolė Kepenienė, Vitės pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja Beatričė Gutauskienė prizines vietas skyrė būriui pačių geriausių skaitovų.

Jau tradiciniu tituluojamas Klaipėdos Vitės pagrindinės mokyklos organizuojamas konkursas tampa pavyzdžiu nuoširdžiam, skambiam lietuviškam žodžiui.

1–2 klasių grupėje

I vieta – Donata Vygantaitė, Liudviko Stulpino progimnazija, mokytoja Sonata Kazdailevičiūtė.

II vieta – Ignas Pavlovas, Liudviko Stulpino progimnazija, mokytoja Aurelija Plesevičienė.

III vieta – Dominykas Drungilas, Klaipėdos licėjus, mokytoja Svetlana Veklenko.

III vieta – Radvilė Galminaitė, Vyturio pagrindinė mokykla, mokytoja Nijolė Žilionienė.

3–4 klasių grupėje

I vieta –Viltė Vigelytė, Simono Dacho progimnazija, mokytoja Edita Teslenko.

II vieta – Mantas Didenko, „Vaivorykštės tako“ vidurinė mokykla, mokytoja Rasa Pundzienė.

III vieta – Gabrielė Rinkevičiūtė, Prano Mašioto progimnazija, mokytoja Irena Micevičienė.

III vieta – Ervinas Dambrauskas, „Versmės“ progimnazija, mokytoja Vida Anglickienė.

Kovo viduryje Vitės pagrindinės mokyklos atstovai dalyvavo Ispanijos Ciezos mieste vykusiame antrajame tarptautinio daugiašalio "Comenius" projekto "Galimybė susitikti dar kartą" organizuotame susibūrime.

Ispanijoje mokyklai atstovavo Vitės pagrindinės mokyklos direktorė Elvyra Stanslovaitienė, mokytojos – projekto koordinatorės Lina Janušonienė ir Rasa Kastėnienė, muzikos mokytoja Vilija Lapinskienė bei 8–10 klasių mokiniai.

Susitikimui Ispanijoje mokiniai parengė 2014 m. kalendorių su savo darbais, o muzikos mokytojos V.Lapinskienės padedami mokiniai išmoko keturias lietuviškas dainas, kurias atliko bendrame projekto dalyvių koncerte.

Į draugišką susibūrimą Ispanijoje atvyko moksleivių iš Lenkijos, Italijos, Portugalijos, Graikijos, Lietuvos ir Turkijos. Nepaisant įvairaus projekto dalyvių amžiaus, vaikai šiltai bendravo ekskursijose, plojimais palaikė draugus koncerto pasirodymų metu.

Moksleiviai ir pedagogai neliko abejingi muzikaliems šokėjams turkams, Ciezos mokyklos jaunajam profesionaliam saksofonininkui, flamenko šokėjams.

Koncerte dalyvavę mokiniai dar kartą įsitikino, kad muzika ir šokis – universali kalba, puikiai suvienijanti skirtingų tautų atstovus.

Didžiulį įspūdį projekto dalyviams paliko išvyka į neolito laikotarpio žmonių piešinius olose išsaugojusį Seretos olos muziejų. Gidas ekskursijos dalyvius supažindino su archeologinių kasinėjimų radiniais, leido išbandyti specifinius dažymo būdus. Ciezos miesto kraštotyros muziejuje stebėjome tradicinį krašto amatą – virvių vijimą, apžiūrėjome namų apyvokos daiktus.

Išvyka į regiono centrą Mursiją stebino senųjų miesto pastatų didybe. 800 metų senumo Mursijos katedra, statyta 400 metų, – puikus gotikos ir baroko architektūros stilių derinys. Senamiestyje aplankėme kazino pastatą, kuriame iki šiol veikia pasiturinčių džentelmenų klubas.

Į šalia Mursijos esantį vienuolyną kilome kalnų serpantinu, o nuo viršukalnės stebėjome rausvai žydinčius persikų sodus.

„Comenius“ projekto dalyviams dėmesį parodė Ciezos miesto valdžia. Visi dalyvavome susitikime su miesto meru, kuris mokyklų atstovams įteikė atminimo dovanas.

Kitas projektinis susitikimas vyks Italijoje, San Pellegrino mieste gegužės 5–9 dienomis. Jam mokiniai rašo esė tema „Karo įtaka visuomenei“.