Eksporto lyderiai

UAB "Marijampolės pieno konservai" vadovaujantis Rimas Varkulevičius sako, kad įmonė šįsyk pristatė eksportui skirtą produkciją, mat šįsyk tuo pačiu metu kaip ir paroda "AgroBalt 2018" Vilniuje vyko Kinijos bei Vidurio ir Rytų Europos šalių žemės ūkio ministrų forumas "16+1".

Marijampolės bendrovė jau žinoma Kinijoje, jos produkcija į šią šalį eksportuojama nuo 2016-ųjų, kai tik atsivėrė jos rinka. Pagrindinis ten vežamas produktas – sterilizuotas pienas, skirtas Kinijos mažmeninės prekybos rinkai, taip pat maitinimo įmonių tinklams "McDonalds", "Starbucks". Pernai Lietuvos eksporto į Kiniją apimtys siekė 8 mln. eurų, o vien UAB "Marijampolės pieno konservai" – 3 mln. eurų.

"Na, skaičiai nėra labai dideli, tačiau mes jau įgijome patirties dirbdami Kinijos rinkoje, o tai teikia vilčių, – sako R.Varkulevičius. – Kinijos agentūra CNCA, atsakinga už užsienio produkcijos kokybę ir sertifikavimą, mūsų įmonei sertifikatą išdavė 2016 m. rugsėjo mėnesį. Per tiek laiko perpratome kai kuriuos veiklos šioje šalyje niuansus, jų prekės ženklo pranašumus ir vartotojo reikalavimus. Mūsų produkciją puikiai įvertino ne tik valstybinės kokybės tyrimo institucijos, bet ir perkėjai. Pavyzdžiui, kompanija "McDonalds" užsakė aukšto lygio kokybės auditorius iš Europos, ir mes atitikome reikalavimus. Tai reiškia, kad atsiveria didelės galimybės plėtrai pagal asortimentą ir produkcijos apimtis. Jiems tinka produkcijos kokybė, tinka pakuotės. Parodoje apsilankęs Kinijos žemės ūkio ministras Han Changfu pirmiausiai mūsų paklausė, ar esame patenkinti Kinijos prekybos partneriais, ar jie suprantama kalba, suprantamais motyvais dirba su mumis. Atsakiau, kad taip. Tada ministras domėjosi, ko mums dar reikėtų. Sakiau, kad daugiau pasitikėjimo Lietuvos produktais, nes jie gerai žino tik keletą Vakarų Europos šalių. Rytų Europa, Baltijos valstybės ne visos yra žinomos.

Tai, kad ministras Han Changfu su delegacija, su Kinijos importo plėtros agentūros direktoriumi atvyko, labai svarbu. Mums reikia stabilesnio politinio palaikymo toje šalyje. Dabar per mėnesį išplukdome 10–15 konteinerių produkcijos, o jei norime eksporto šuolio – padidinti jį 10 ar 20 kartų, turime papildomai investuoti į technologijas."

Uždirbs ir ūkininkai

Kinijoje labai vertinama kokybė. "Marijampolės pieno konservų" vadovai kalba ne tik apie investavimą į gamybą. Svarbu ir pieno kokybė. Įmonė ieško bendros kalbos su ūkininkais. Tiekiant kokybišką žaliavą, atsirastų ir didesnės pieno kainos. Jų kilimas, pasak R.Varkulevičiaus, neatsiejamas nuo eksporto apimčių.

Mes jau įgijome patirties dirbdami Kinijos rinkoje, o tai teikia vilčių.

"Kinijos rinka Lietuvos gamintojams yra beribė, – sakė "Marijampolės pieno konservų" vadovas. – Begalinė. Mes tikrai niekada negalėsime tiek pagaminti, kiek jiems reikia. Tačiau kokybės atžvilgiu mes galime užimti labai svarbią vietą. Tai patvirtina ir tas faktas, kad Kinijos delegacijoje buvo didžiausios pasaulyje elektroninės prekybos kompanijos "Alibaba" keletas vadovų, tarp jų ir viceprezidentas, rinkodaros departamento direktorė. Teko su jais kalbėti. Kinija labai plėtoja elektroninę prekybą, specialiai plečia logistikos centrus, o mūsų produktai gali sudominti. Tuose centruose atliekami ir kokybės tyrimai, ir grupavimas pagal vartotojų lūkesčius. Jie atkreipė dėmesį į ekologiškus, saugios, sveikos mitybos produktus."

Kinijos žemės ūkio ministras Han Changfu akcentavo, kad jų rinkoje išsilaikyti nėra lengva, nes vartojai reikalauja labai aukštos kokybės. R.Varkulevičius neabejoja, kad į ją ir reikia orientuotis. Anot jo, visa Lietuvoje gaminama žemės ūkio produkcija arti tos reikalaujamos aukštos kokybės kartelės.

Galima staigi plėtra

Norint didinti eksportą, būtina rengti didelius produkcijos pristatymus pačioje Kinijoje. Vien šiemet jau tris kartus ten milžiniškose parodose dalyvavusios UAB "Marijampolės pieno konservai" atstovų teigimu, kinai mėgsta didelius šou. Tačiau rinkos užkariaujamos ir kitais būdais. Šįsyk Vilniuje "AgroBalt" paroda buvo dalykiška, bet ją išsamiai nušvietė ir didelis Kinijos žurnalistų būrys.

"Tikimės, kad ir toks formatas gali sukelti proveržį, – paaiškino R.Varkulevičius. – Parodoje apsilankęs mūsų prekybos partneris iš Kinijos sakė, kad dabar galime tikėtis naujų iššūkių, kurie sukeltų papildomų rūpesčių – staigios plėtros. Kai mažai eksportuoji, sieki didelių apimčių. Kai tai pasieki, susiduri su kitais iššūkiais, kurie susiję ne tik su finansais. Tai ir žmogiškieji resursai, ir žaliavos kokybė, ir pakuotės, ir vadyba, ir konkurencija, ir visa kita. Žinoma, ir kokybė. Vieną kitą dėžutę pagaminti – tai viena istorija, bet gaminant šimtus konteinerių – visai kita. Pienas vis dėlto yra gyvas produktas. Dirbame su Kauno technologijos universitetu, planuojame bendradarbiauti su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu. Su mokslininkais tikriname pieno kokybę, ieškome naujų apdorojimo būdų, kad kuo ilgiau jį būtų galima išlaikyti šviežią. Labai padeda mums ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba – palaiko mūsų siekius, prižiūri mūsų produkcijos kokybę."

O pieno produktai visame pasaulyje kasdien užima vis svarbesnę vietą, nes suprantama, kad sveikesnis maistas užtikrina ir visos visuomenės sveikatą.

Praėjusiais metais Kinijos bei Vidurio ir Rytų Europos forumas "16+1" vyko Vengrijos sostinėje Budapešte. Ten lankęsis R.Varkulevičius atkreipė dėmesį į Kinijos premjero kalbą, kad jų šalis gali pati išspręsti naujų technologijų, mokslo, ekonominės plėtros klausimus, tačiau apsirūpinimas maisto produktais išlieka problemiškas. Todėl kinams labai svarbu bendradarbiauti su Rytų Europa. Vienu iš prioritetų įvardijo kokybiškus maisto produktus, pirmiausia, pieno.

"Pasinaudodami šia pasauline praktika mes kuriame ir savo įmonės strategiją, pagal tai renkamės investicinę politiką, – sakė "Marijampolės pieno konservų" vadovas. – 2016–2018 m. mes visoje savo įmonių grupėje investuosime apie 14 mln. eurų. Maždaug 70 proc. investicijų susijusios būtent su eksporto plėtra. Su ta pačia Kinija. Tai ir pakavimo modernizavimas, kokybės kontrolės tobulinimas, dezinfekcinės sistemos, šaldytuvų ūkis. Ne tiek investuojame į naujų produktų kūrimą, kiek į jau esamų kokybės užtikrinimą. Kinijos rinkoje viskas prasideda nuo ilgalaikio vartojimo termino. Kalbantis su naujais prekybos partneriais pirmiausiai nuskamba toks savotiškas burtažodis "Ar tinka vartoti 18 mėnesių?" Kartais per per ilgas terminas. Bet turint omeny, per kiek laiko produktas nukeliauja iš Europos į Kiniją, tai galima suprasti. Žinoma, mūsų sterilizuotas pienas turi trumpesnį vartojimo laiką – 12 mėnesių. To visiškai pakanka. Konteineris su produkcija pas juos keliauja maždaug 4 savaites. Dar tiek pat praeina, kol iš platintojų pasiekia vartotoją. Mes numatome ir ateityje investuoti. Tai susiję ir su naujų metalinių pakuočių gamyba. Reikia ir lengvesnių, ir kiek naujesnės formos, kad patraukliau atrodytų, kad vartotojui būtų patogesnis atidarymo mechanizmas. Toliau – gaminamų produktų tobulinimas pagal pirkėjų lūkesčius, naujų kūrimas. Laikui bus būtini ir nauji specialistai, ne tik vietiniai, bet užsienio, žinantys rinkas, tendencijas."

Trūksta ir aiškumo

Verslui būtų lengviau, jei Lietuva turėtų aiškesnę eksporto politiką. Ypač žinant, kad Lietuvos žemės ūkis turi didelį potencialą.

Be to, svarbią vietą užima ir komunikavimo gebėjimai. Mūsų šalis, kitaip nei kitos Europos valstybės, turi bendravimo su kinais problemų. Pas mus niekas iš valdžios atstovų nekalba jų kalba, o didelė dalis į parodą "AgroBalt" atvykusių kinų nemokėjo angliškai. Pavyzdžiui, vengrų, latvių aukšti valstybės pareigūnai kuo puikiausiai susišneka kinų mandarinų kalba. R.Varkulevičiaus teigimu, tada prekybos ryšiai valstybiniu lygiu tvarkomi gerokai sparčiau. Bet jau ir įmonėse atsiranda tokią kalbą mokančių darbuotojų poreikis. Ypač tai svarbu didelių eksporto apimčių siekiančiose kompanijose. Ateis laikas ir "Marijampolės pieno konservai" turės tokį darbuotoją, kuris galės ne tik bendrauti su Kinijos partneriais, aiškintis rinkos tendencijas, bet ir studijuoti jų dokumentus originalo kalba.

Kasmet maisto atliekos Europos Sąjungoje sudaro 88 mln. tonų, arba 173 kg vienam gyventojui, taigi išeikvojama 20 proc. bendrai pagaminamo maisto. Prieš kurį laiką Europos Parlamentas pritarė siūlymams, kad iki 2030 m. šie skaičiai turėtų sumažėti per pusę.

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) duomenimis, maždaug trečdalis viso pasaulyje pagaminamo maisto prarandama arba iššvaistoma. Dėl maisto atliekų susidarymo ne tik daromas svarbus poveikis ekonomikai ir visuomenei, bet ir papildomas spaudimas ribotiems gamtos ištekliams ir aplinkai. Maistui, kuris galiausiai prarandamas arba iššvaistomas, pagaminti kasmet sunaudojama apie ketvirtadalį viso žemės ūkio sektoriuje sunaudojamo vandens, dėl maisto atliekų kasmet susidaro apie 8 proc. visame pasaulyje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio.

Maistas yra prarandamas arba iššvaistomas visais maisto tiekimo ir vartojimo grandinės etapais. Daugiausia maisto atliekų susidaro namų ūkiuose (53 proc.) ir perdirbimo sektoriuje (19 proc.) kiek mažiau - gastronomijos (12 proc.), pirminės gamybos (10 proc.) ir didmeninės prekybos (5 proc.) sektoriuose.

Apie maisto švaistymo prevenciją bus kalbama ir politinio forume, kurį organizuoja Žemės ūkio ministerija kartu su Europos Komisija.

Aukšto lygio politinis forumas vyks tarptautinės žemės ūkio parodos „AgroBalt“ metu, jame pranešimus skaitys Europos Komisijos (EK) narys, atsakingas už visuomenės sveikatą ir maisto saugą Vytenis Andriukaitis ir Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) vadovas Jose Graziano da Silva, kalbės kitų šalių atstovai.

„AgroBalt“ - viena seniausių ir reikšmingiausių Lietuvos parodų, pradėta rengti 1992 metais. Po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo tai buvo pirmoji tarptautinė komercinė paroda, kurioje dalyvavo įmonės iš užsienio šalių. Nuo 1995 metų rengiamas „AgroBalt“ eksponatų konkursas, kurio metu išrenkami ir prestižiniais aukso medaliais bei diplomais apdovanojami patys geriausi maisto produktai, žemės ūkio technikos gamintojai ir veislinių gyvulių augintojai. Nugalėtojai paskelbiami ir apdovanojami parodos atidarymo dieną.

Pirmoji „AgroBalt“ bus skirta maisto švaistymo prevencijai. Vyks ne tik forumas, bet ir ekspertinis ES lygio susitikimas - ES platforma maisto nuostoliams ir maisto švaistymui (Meeting of the EU Platform on Food Losses and Food Waste). Tai Europos Komisijos iniciatyva sukurta platforma, kurią sudaro 70 narių, įskaitant valstybių narių, tarptautinių organizacijų atstovus.

Dalis mieste užaugusių mažųjų niekada nėra gyvai matę karvės, kiaulės ar arklio, jau nekalbant apie retesnius naminius gyvulius ar paukščius – kalakutus, ožkas, triušius ar avis. Taip pat pastebima, kad nors vaikams gyvuliai labai įdomūs, tik labai nedidelė dalis jaunimo savo gyvenimą nori sieti su ūkininkavimu.

Šiemetinėje „AgroBalt“ parodoje lankytojai turės progą pažinti įvairių veislių naminius gyvulius – parodų ir kongresų centre „Litexpo“ ne tik veiks veislinių gyvulių paviljonas, bet ir bus sukurta kaimiška idilė, kurioje vyks edukacinė programa šeimoms su vaikais.

Egzotinių gyvulių – vos vienas kitas

Specialistai vienareikšmiškai tvirtina, kad galvijininkystė Lietuvoje savo pozicijų neužleidžia.

„Matome, kad Lietuvos ūkininkai išlieka ištikimi pieno gamybai ir mėsinei galvijininkystei. Tie ūkiai, kurie galvijus auginta tam, kad parduotų produkciją, renkasi įprastas populiarias ir produktyvias veisles. Tuo tarpu egzotinių veislių gyvulių įvežama vos po keletą vienetų ir šie galvijai dažniausiai naudojami kaip ūkio puošmena, kaimo turizmo sodybose ar edukaciniais tikslais, bet tikruose ūkiuose jie dar nedominuoja“, – sako Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos viršininko pavaduotojas, atliekantis viršininko funkcijas Dr. Arūnas Šileika.

Anot jo, pieninėje galvijininkystėje populiariausia išlieka Holšteinų veislė, mėsinėje galvijininkystėje – Limuzinai, o sparčiausiai populiarėjančios veislės – Angusai ir Aubrakai.

„Holšteinizacija“ pastaruosius 20 metų intensyviai buvo taikoma visame pasaulyje, dėl to stipriai išaugo karvių pieningumas. Dėl padidėjusio produktyvumo, neužtikrinant visų priežiūros ir šėrimo poreikių, prastėja reprodukcinės savybės, silpnėja galvijų kojų būklė. Dėl šios priežasties veislininkystės specialistai kruopščiai parenka bulius, pastebima, kad vis labiau atsigręžiama į senesnes veisles“, – sako A. Šileika.

Žirgai – „ryšininkai“ tarp miesto ir kaimo

Pasak specialisto, bene labiausiai iš visų naminių gyvulių, kasdienybėje pasikeitė arklių ir žirgų vaidmuo, bet būtent jie vis dar išlieka tikrieji „ryšininkai“ tarp miesto ir kaimo ir yra ypač mėgstami vaikų.

„Šie galingi, be galo gražūs gyvuliai auginami kaime, ganosi pievose, ėda šieną, pakratams naudojami šiaudai, o pagrindiniai arklių naudotojai – sportininkai, lenktynininkai, ristūnininkai, laisvalaikio jojikai – dažniausiai gyvena mieste. Ir kartais vien pramoginiu tikslu į žirgyną atvestas miesto vaikas susižavi ne tik pačiu gyvuliu, bet ir susidomi kaimo kasdienybe, ta terpe, kurioje šie gyvuliai auginami“, – pastebi specialistas.

Pasak jo, žirgų svarba laikui bėgant labai keitėsi: pradžioje žirgai buvo karo bendražygiai, Azijos tautos vartojo arklieną ir maistui, vėliau, išmokus pritaikyti arklio jėgą įvairiuose darbuose, arkliai tapo labai svarbūs žemės ūkyje ir pramonėje. Mūsų laikais, kai arklius pakeitė mašinos, traktoriai ir kitokie mechanizmai, arkliai bei žirgai pamažu tapo išimtinai pramogų ir sporto objektu.

„Ne visi žino, bet niekas neaugina pramoginių arba vadinamų pasijodinėjimo arklių. Kiekvienas augintojas nori užauginti žirgą – olimpinį čempioną. Bet gaunasi tas, kas gaunasi..... Tie žirgai, kurie nepatenka į sporto arenas, ir tampa pramoginiais džiugindami žmones. Pastebime, kad populiarėja ponių klasės žirgai, nes vaikai pradeda savo raitelių karjeras nuo ponių – mažesnių, lengviau valdomų arkliukų“, – aiškina A. Šileika.

Su įvairių veislių naminiais gyvuliais gegužės 24-26 d. susipažinti, o gal net pirmą kartą kai kuriuos pamatyti, galės ne tik mažiausi parodos „AgroBalt“ lankytojai, bet ir visi besidomintys gyvūnais. Čia veiks veislinių gyvulių paviljonas, kuriame visas tris dienas bus demonstruojamos įvairių veislių galvijai, o jas atvežę ūkininkai miesto žmonėms papasakos apie pieno kelio ypatumus. Čia pat karvutė bus ir melžiama, tad bus galima paskanauti ir šviežio, tikro pieno.

Kaimiška idilė miesto viduryje

Nors, anot specialistų, žemės ūkis Lietuvoje neužleidžia pozicijų, tačiau tendencijos – grėsmingos: pastaruoju metu gyvulininkystės specialistų vis labiau trūksta.

„Dauguma šiuolaikinių vaikų neturi giminių kaime. Vaikai ne visada suvokia, kad žemės ūkio produktai nėra gaminami fabrikuose, kad ten jie tik apdorojami. Svarbu, ugdyti jų pagarbą žemės ūkio srityje dirbantiems žmonėms ir skatinti užsiimti žemės ūkiu ateityje“, – teigia A. Šileika.

Paskatinti atrasti žemės ūkio teikiamus džiaugsmus, bus kviečiami ir parodos „AgroBalt“ lankytojai. Čia susitiks ne tik verslininkai, ūkininkai, maisto pramonės atstovai, bet ir tie, kurie nori susipažinti su žemės ūkio naujovėmis, maisto produktų skoniais ar tiesiogiai smagiai leisti laiką su šeima. Specialiai šeimoms su vaikai bus įkurta „Pramogų pieva“ ir „Kaimo kiemas po ąžuolu“, vyks šakočio kepimas.

Vaikai žaisti ir pramogauti galės čia įsikursiančiame daugiau nei 100 kvadratinių metrų šiaudų labirinte, triušiukų slėnyje – susipažins su skirtingų rūšių Lietuvoje gyvenančiais ilgaausiais. Taip pat veiks ir „Darže ant palangės“ galės pasisodinti išsirinktą daržovę ar prieskoninę žolelę bei išmokti, kaip rūpestingai prižiūrėti daigelius.

„Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, labai išpopuliarėjo „pasidaryk pats“ mąstysena. Žmonėms tapo įdomu viską daryti patiems: salotas gardinti savo užaugintais bazilikais ar arbatą virti iš šviežių, savo užaugintų ir ką tik nuskintų mėtų. Tad vis populiariau tampa įsirengti daržus gyvenamųjų namų balkonuose ar tiesiog kambaryje ant palangės. „Pramogų pievoje įsikursianti erdvė „Daržas ant palangės” – tai edukacinė erdvė, kurioje veiklos ras ir vaikai, ir tėveliai“, – pasakoja „Litexpo“ projektų vadovė Lilijana Dirsienė.

Vis dar švenčiame Lietuvos šimtmetį, tad daug dėmesio bus skiriama ir lietuviškoms tradicijoms.

„Tautiškos juostos pynimas, autentiškas šakočio kepimas, įvairūs tradiciniai lietuviški amatai – į viską bus galima ne tik pažiūrėti iš šalies, bet ir išbandyti pačiam. Vaikams tinginiauti neleis ir po visą parodos teritoriją išsibarsčiusios Smalsiųjų klubo užduotys, kurias įveikus mažųjų lauks prizai. Tiek vaikus, tiek ir jų tėvelius būti aktyviais kvies gražiausio veislinio gyvulio bei skaniausio ūkininko produkto rinkimai“, – laukiančias pramogas vardija L. Dirsienė

Paroda „AgroBalt“ gegužės 24-26 d. vyks Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“.

Ateinantį pavasarį Kaune vėl šurmuliuos tarptautinė žemės ūkio paroda „AgroBalt“ – viena didžiausių žemės ūkio parodų Baltijos šalyse.

„Kitąmet Kaune vėl laukiame gamintojų ir ūkininkų bene svarbiausioje tarptautinėje parodoje „AgroBalt 2016“. Šiuo metu ypač daug dėmesio skiriame lietuviškų produktų pristatymui užsienio rinkose, užmezgami verslo kontaktai, ieškoma naujų eksporto kelių. „AgroBalt“ parodoje laukiama delegacijų iš įvairiausių pasaulio šalių, todėl tikimės, kad mūsų verslininkai ir ūkininkai į Kauną atveš savo geriausią produkciją“, – sako žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

„AgroBalt“ unikali tuo, kad tai ne tik tarptautinė paroda, kurioje vyksta maisto produktų, naujausių technologijų, gyvulių demonstravimas, bet ir vieta, kurioje susitinka daugelio šalių vyriausybių, oficialių delegacijų atstovai, žemės ūkio specialistai, organizuojami susitikimai, seminarai maisto saugos, ekologinio ūkininkavimo ir kitais aktualiais klausimais. Vienas didžiausių Baltijos šalyse žemės ūkio renginių pritraukia mases žmonių. Tai puiki galimybė ir pramogoms ir verslo kontaktams užmegzti.

„AgroBalt“ – viena seniausių ir reikšmingiausių Lietuvos parodų, pradėta rengti 1992 metais. Po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo tai buvo pirmoji tarptautinė komercinė paroda, kurioje dalyvavo įmonės iš užsienio šalių. Nuo 1995 metų rengiamas „AgroBalt“ eksponatų konkursas, kurio metu išrenkami ir prestižiniais aukso medaliais bei diplomais apdovanojami patys geriausi maisto produktai, žemės ūkio technikos gamintojai bei veislinių gyvulių augintojai. Nugalėtojai paskelbiami ir apdovanojami parodos atidarymo dieną.

2014 metais savo eksponatus lankytojams pristatė 404 įmonės, daugiausia jų iš Lietuvos – 368. Vartotojams savo produkciją taip pat demonstravo 36 Lenkijos, Latvijos, Danijos, Makedonijos, Rumunijos, Vokietijos įmonės.

Daugiausia dalyvių (beveik 65 proc.) – maisto pramonės atstovai, dalis parodos dalyvių džiugino auginamais veisliniais gyvuliais – arkliais, žirgais, avimis, alpakomis, ožkomis.

2016 metais „AgroBalt“ vyks kovo 31 – balandžio 2 d. Kaune, „Žalgirio" arenoje.

Dvi didelės žemės ūkio parodos – "AgroBalt" ir "Ką pasėsi..." – ketina sutelkti jėgas ir visus savo dalyvius į vieną vietą sukviesti vienu metu. Masinis renginys turėtų įsisprausti į Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) teritoriją, kur jau planuojamos statybos ir žadama imtis automobilių spūsčių problemos.

Viena kitą papildys

"Parodos jungiasi ir pradeda dirbti kartu visoje Europoje, nes atskirai išsilaikyti nėra lengva. Pavyzdžiui, Danijoje labai didelė žemės ūkio paroda jau išnyko", – pasakojo "Ką pasėsi..." parodas rengiančio ASU Žemės ūkio mokslo ir technologijų parko direktorius Virginijus Venskutonis.

Manoma, kad parodos papildys viena kitą. Pavyzdžiui, didžiausias Baltijos šalyse žemės ūkio ir maisto pramonės renginys – paroda "AgroBalt"– pasižymi gyvulininkystės sektoriui ir maisto perdirbimo pramonei skiriamu dėmesiu,o "Ką pasėsi..." parodose dominuoja žemės ūkio technika.

"Tarptautinėse parodose vis populiaresnis tampa šūkis: "Nuo lauko iki stalo". Jose galima labai daug ką pamatyti, todėl pritraukiama daugiau lankytojų", – aiškino V.Venskutonis.

Debiutas – po poros metų

Parodų neplanuojama jungti į vieną – logotipai ir organizacinis darbas iš esmės vyktų atskirai, tačiau parodos vyktų greta viena kitos. Bendras toks renginys galėtų vykti po poros metų, nes "AgroBalt" rengiama kas dveji metai.

Vienu metu, bet ne vienoje vietoje parodos vyko jau šiais metais. "Ką pasėsi..." tradiciškai glaudėsi ASU teritorijoje, o "AgroBalt" įsitaisė "Žalgirio" arenoje. Abiejose parodose savo produkciją ir veiklą pristatė 700 įmonių.

Dalyvių skaičiaus nebijo

ASU rektorius Antanas Maziliauskas sakė, kad idėja, jog universiteto teritorijoje gali tekti priglausti galbūt dvigubai didesnį skaičių dalyvių ir lankytojų, neišgąsdino. Šiuo metu jau organizuojamos dviejų didelių (po 2,4 tūkst. kv. m.) paviljonų statybos. Svarstoma, kad parodų metu vienas iš jų galėtų būti skirtas gyvulininkystei, kitas – maisto perdirbimo pramonei.
"Neabejojame, kad mes pajėgūs priimti tokio dydžio renginį, nes turime tam gana patogią ir erdvę bazę. Matome vienintelę problemą – kaip privažiuoti automobiliais, tačiau, manau, kad ir šis nepatogumas yra išsprendžiamas", – kalbėjo ASU rektorius.

Dėl aplink universitetą susidarančių spūsčių "Ką pasėsi..." keiksnojama jau dabar, tad dar didesniam dalyvių ir lankytojų skaičiui  privažiuoti prie parodų teritorijų gali būti nebeįmanoma.Tačiau transporto problemą ketinama spręsti pačiu aukščiausiu lygiu.

"Paskutinės parodos metus ne tik su rektoriumi, bet ir su žemės ūkio ministru Virgilijumi Jukna bei premjeru Algirdu Butkevičiumi kalbėjome apie galimą naują įvažą.  Visi sutarėme, kad ji tikrai reikalinga, todėl labai tikiuosi, kad greitai transporto problema bus gerokai sumažinta", – vylėsi Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Šeštadienį Kaune baigėsi tradicinė žemes ūkio ir maisto paroda „AgroBalt 2014“. Joje pristatyta naujausia įmonių ir ūkininkų produkcija, ypač gausi gyvulininkystės paviljono ekspozicija. Čia lankytojai galėjo pasigėrėti veisliniais gyvuliais, pamatyti  žirgų parodomąją programą.

Augintojai džiaugiasi, kad veisliniais žirgais, ypač ristūnais, domisi vis daugiau jaunų žmonių, užsiimančių žirginiu sportu. Dabar laikoma 600 ristūnų  žirgų, tačiau esą jų reikėtų kur kas daugiau.

Smalsuolių akis traukė iš Čilės Andų aukštikalnių kilusios alpakos, dabar augančios pas ūkininkus Jurbarko rajone. Šie į kupranugarį, tik be kupros, panašūs, gyvūnai itin vertinami dėl vilnos.

Verslinių gyvulių paviljone gausu įvairių avių – vietinių šiurkščiavilnių, mėsinių, ir melžiamų. Jų pienas geriamas, gaminami sūriai. Biržų rajono ūkininkė sako laikanti porą tūkstančių 4-rių veislių  avių.

Ožiukai iš ekologinio ūkio Širvintų rajone – pieningų Čekų baltųjų ožkų palikuoniai. Dabar ožkų triskart mažiau nei prieškario Lietuvoje. Ant vienos rankos pirštų skaičiuojami versliniai ūkiai.

Žemės ūkio ministro teigimu, gyvulininkystė po nuosmukio, atsigauna. Daugėja pieninių galvijų, auga karvių primilžiai. Vidutiniškai per metus iš karvės primelžiama 6,7 tonos, o Estijoje – 9 tonos. Tad, anot specialistų, ir toliau reikia gerinti bandas pieninga Holšteinų veisle, gerai šerti ir prižiūrėti.

Parodoje pristatytos ir 6 mėsinių galvijų veislės. Tačiau mėsinių veislių galvijų, pasak jų augintojų, Lietuvoje nedaug – kartu su mišrūnais maždaug 120 tūkst. O jų laikyti būtų galima dvigubai daugiau.

Lietuviai bijo svirplių, skėrių ir lervų? Nė trupučio! Kauno "Žalgirio" arenoje vakar duris atvėrusiame restorane "Pestaurant" žmonės suvalgė jau daugiau nei tūkstantį vabzdžių ir visiems gurmanams šių skanėstų gali nebelikti.

Drąsuoliai, pasivaišinę įvairiais vabzdžiais, netgi žarstė komplimentus – siūlė netradicinius patiekalus įtraukti į meniu ir lygino su įvairiais produktais.

"Skėrius kauniečiai prilygino riešutų, lervas – traškučių, svirplius – skrudintų kukurūzų skoniui. Tiesa, kol kas dar niekas nepirko 10 litų kainuojančių ledinukų su 5 cm dydžio skorpionais, – teigė "Dezinfa" rinkodaros ir pardavimo vadybininkė Giedrė Krupavičiūtė. Ir šyptelėjo. – Mūsų baimė, kad lietuviai šlykštėsis vabzdžiais, subyrėjo į šipuliukus."

Bendrovės "Dezinfa" vadovė Margarita Kutkaitė, paklausta, kokia šio projekto idėja, tikino, kad taip norima atkreipti žmonių dėmesį į kenkėjus, kaip maistingųjų medžiagų šaltinį, o ne tik į  jų keliamas bėdas.

Vabzdžių restoranas "Pestaurant" pirmą kartą buvo atidarytas Londone 2013 m. Drąsų iššūkį priėmė ir lietuviai. Paragauti svirplių su druska ir actu, traškių barbekiu skonio milčiaus lervų, skrudintų skėrių, skrudintų milčiaus lervų, skrudintų svirplių, milčiaus lervų su meksikietiškais prieskoniais, svirplių su kariu bei įvairaus skonio ledinukų su skorpionais, skruzdėlėmis, lervomis vakar ryžosi dešimtys žmonių.

Pirmą restorano veiklos dieną suvalgyta daugiau nei tūkstantis šių skanėstų. Ypač populiarios pasirodė milčiaus lervos ir apie 3 cm dydžio svirpliai.

Tiesa, dauguma žmonių teiraudavosi, ar čia tie patys vabzdžiai, kuriuos "Dezinfa" pagavo ir turėjo sunaikinti?

"Ne, – ramino G.Krupavičiūtė, nors pripažino, kad Lietuvoje teko naikinti ir svirplius, ir skorpionus, kurie patekdavo kartu su produktais, atgabentais iš tolimų šalių. – Juos atvežėme iš Anglijos. Šitie vabzdžiai specialiai apdoroti ir auginami maistui."

"Reikėjo daug pastangų, kad praryčiau svirplį, o skonis visai nieko, gal ir įprasčiau prie tokių pusryčių", – pasakojo vienas "Pestaurant" svečių.

Dažnai egzotiško maisto pirmieji paragaudavo vaikai ir po to ragindavo tėvus. "Tėveli, aš jau suvalgiau, kodėl tu negali?" – ragino tėtį dukrytė. Šis tik raukėsi ir purtė galvą: "Nė už ką!"
Restoranas "Pestaurant" veiks iki balandžio 5 d. "Žalgirio" arenoje, parodos "Agrobalt" metu. Degustacijos vyksta nuo 10 iki 18 val.

Nors į Kauną paskanauti buvo atvežta apie 5000 vabzdžių ir apie 300 ledinukų su skorpionais, skruzdėmis ir lervomis, kaip dabar prognozuojama, sekmadienio jie nesulauks.

Kaune penktadienį iškeptas rekordinio ilgio vėdaras.

150 metrų – tokio ilgio kraujinį vėdarą "Bernelių užeiga" penktadienį išdalijo išalkusiems parodos „Agrobalt" lankytojams. Tarp jų buvo ir premjeras Algirdas Butkevičius, žemės ūkio ministras Virgilijus Jukna, kiti politikai bei daugelis eilinių mirtingųjų. Milžiniško vėdaro paragavo apie 1000 žmonių.

Kraujinio (kruopinio) vėdaro gamybai reikėjo 55 kilogramų perlinių kruopų, 180 metrų žarnų, 20 kilogramų svogūnų, 20 kilogramų kiaulienos, 2,5 kg druskos, 250 gramų maltų pipirų ir 5 kilogramų kraujo plazmos.

"Prieš pagaminant rekordinį vėdarą buvo trys bandymai, nes buvo svarbu tiksliai nustatyti kruopų proporcijas, kraujinio vėdaro kietumą, – aiškino restoranų tinklo "Bernelių užeiga" direktorė Jolanta Kubolienė. – Jį 5 valandas gamino aštuoni žmonės. Dar tris valandas virėme kruopas."

Labiausiai kraujinio vėdaro paskanauti laukė vyresnio amžiaus žmonės, daugeliui mažųjų tai buvo pirmasis bandymas.

"Ne vienas jaunuolis klausė, kas tai per dalykas ir nežinojo šio seno lietuvių patiekalo", – pastebėjo J.Kubolienė.

Restoranų tinklas "Bernelių užeiga" pagamino jau ne pirmą rekordinį patiekalą. Anksčiau jie buvo pagaminę rekordinę kiaušinienę (iš 1000 kiaušinių), 45 kilogramų didžkukulį, 50 metrų ilgio bulvinį vėdarą, 10 metrų ilgio dešrelę. 

„Žalgirio“ arenoje įsikūrusi žemės ūkio ir maisto pramonės paroda „AgroBalt 2014“ tęsis iki balandžio 5 d. Šiuo metu Kaune galima užsukti į dar vieną žemės ūkio ekspoziciją – „Ką pasėsi...". Ją rasite Aleksandro Stulginskio universiteto pašonėje.