Šio forumo tema – Europos ir Azijos globali partnerystė vykstant globaliems pokyčiams.

Dviejų žemynų lyderiai aptars bendradarbiavimą prekybos ir investicijų, darnaus vystymosi ir klimato kaitos ir saugumo srityse, ypač didelį dėmesį skiriant kovai su terorizmu, ginklų neplatinimui, kibernetiniam saugumui ir migracijai.

Lietuva ASEM nare tapo 2004 metais įstojus į Europos Sąjungą.

Susitikime dalyvaus 51 Europos ir Azijos šalies lyderiai.

Šia deklaracija ASEM valstybės narės sutarė pradėti ir plėtoti Azijos ir Europos dialogą lyčių lygybės ir ypač ekonominio moterų įgalinimo tema, dalintis gerąja praktika ir patirtimi kuriant geresnes sąlygas lyčių lygybei kasdieniame gyvenime, politikoje ir ypač darbo rinkoje, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Šį naują dialogą tarp Azijos ir Europos inicijavo Lietuva, siekdama atkreipti dėmesį į tarptautinio bendradarbiavimo poreikį siekiant lyčių lygybės.

„Deja, dar daug kur pasaulyje moterų ir vyrų lygybė nėra duotybė – tai ilgas procesas, kuriame valstybės turi viena kitai padėti“, – sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė sako, kad reikia remti ir skatinti tarpusavio paramos tinklus ir dalijimąsi geriausios patirties pavyzdžiais Europoje ir už jos ribų. Daugiau moterų turėtų rinktis mokslo ir inžinerijos sritis, daugiau vyrų turėtų dirbti švietimo ir socialiniuose sektoriuose.

Dar daug kur pasaulyje moterų ir vyrų lygybė nėra duotybė – tai ilgas procesas, kuriame valstybės turi viena kitai padėti.

„Moterys sudaro apie pusę pasaulio gyventojų ir nepelnytai susiduria su dideliais iššūkiais pačiose įvairiausiose srityse. Daugeliu aspektų tiek Europos, tiek Azijos šalyse, taip pat Lietuvoje moterų ir vyrų padėtis skiriasi ekonomine ir socialine prasme. Kodėl taip yra, kodėl moterys mažiau vertinamos, kokios pagrindinės kliūtys moterų ekonominiam įgalinimui, kaip problemas sprendžia Europos ir Azijos šalys, ko galime pasimokyti vieni iš kitų – visa tai buvo aptariama šioje konferencijoje“, – teigė Mykolo Romerio universiteto Lyčių tyrimų laboratorijos vadovė dr. Eglė Krinickienė.

Konferenciją surengė Užsienio reikalų ministerija kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Mykolo Romerio universitetu. Konferenciją politiškai remia Filipinai, Indija, Japonija, Kinija, Kroatija, Mongolija, Rumunija, Švedija ir Vietnamas.

ASEM – tai neformalus dialogo ir bendradarbiavimo procesas, įkurtas Singapūro iniciatyva pirmajame ASEM viršūnių susitikime Bankoke 1996 m. ir apimantis 53 partnerius iš Europos ir Azijos (Europos grupėje – 31, Azijos grupėje – 22). Lietuva ASEM nare tapo 2004 m. viršūnių susitikime Hanojuje ir ASEM rėmuose yra anksčiau rengusi renginius transporto bei branduolinio saugumo temomis.

Pasak Ministro Pirmininko, gerai išvystyta transporto ir su juo susijusių paslaugų infrastruktūra šiandien padeda tapti pasaulinės rinkos grandinės dalimi, tačiau tam būtinos bendros verslo ir vyriausybių pastangos.

„Būdama Šiaurės–Pietų ir Rytų–Vakarų tarptautinių transporto srautų kryžkele, Lietuva yra svarbus logistikos centras“, – sakė premjeras. Todėl verta išnaudoti tokius tranzito mazgus kaip Klaipėdos jūrų uostas bei kitas logistikos grandines augančiai prekybai tarp dviejų kontinentų.

Vyriausybės vadovo teigimu, Lietuva jau prieš dešimtmetį suprato, kad skatinant ekonomikos augimą, reikia plėtoti transporto jungtis: „Būtent Lietuva inicijavo ASEM diskusiją transporto tema dar 2009 metais Vilniuje surengtame pirmame transporto ministrų susitikime. Čia prasidėjo dialogas, kaip pagerinti susisiekimo tarp šalių, esančių dvejuose kontinentuose, ir kartu – plėtoti glaudesnius ekonominius ryšius“.

Premjeras A. Butkevičius pažymėjo, kad Lietuva per rekordiškai trumpą laiką baigė tiesti naujojo europietiško standarto geležinkelio vėžės atkarpą į Lenkiją, tokiu būdu integruojant Baltijos regioną į Europos geležinkelių tinklą. Šiuo metu rengiamasi paskelbti trijų tarptautinių oro uostų valdymo – koncesininko atrinkimo konkursą. Lietuvos Vyriausybės vadovas pakvietė projekte investuotojus aktyviai dalyvauti transporto sektoriuje didžiausiame valstybinio ir privataus kapitalo partnerystės projekte.

Savo kalboje premjeras taip pat atkreipė dėmesį į regionines problemas – Rusijos ir Ukrainos konfliktą. „Noriu pažymėti, kad vykdomi veiksmai, ginčijant Ukrainos teritorinį vientisumą ir suverenumą, negali būti toleruojami, kad šis pavojus nepasikartotų kituose pasaulio kraštuose“, - sakė Lietuvos Vyriausybės vadovas.

Atsiliepdamas į vieną iš šių metų ASEM susitikimo temų – didinti moterų vaidmenį visose gyvenimo srityse – Ministras Pirmininkas A. Butkevičius pakvietė forumo svečius dalyvauti kitais metais gegužės mėnesį Vilniuje vyksiančioje tarptautinėje konferencijos, skirtoje moterų vaidmens ekonomikoje ir darbo rinkoje didinimui.

Šiemet yra minimos 20-osios ASEM metinės. Šis forumas buvo sukurtas 1996 metais kaip Europos ir Azijos dialogo ir bendradarbiavimo priemonė. Kas dvejus metus apie 50 ASEM valstybių ir vyriausybių vadovų, taip pat aukščiausieji Europos Sąjungos, Europos Komisijos ir Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) pareigūnai renkasi į susitikimus nustatyti ASEM prioritetus. Šie aukščiausiojo lygio susitikimai rengiami pakaitomis Azijoje ir Europoje, ankstesnis susitikimas buvo surengtas 2014 m. Milane.

Australijos užsienio reikalų ministrė Julie Bishop (Džuli Bišop) pateikė diplomatinę australų premjero Tony Abboto (Tonio Aboto) pažado „stoti krūtine prieš poną Vladimirą Putiną“ versiją, Azijos ir Europos viršūnių susitikime (ASEM) Milane supliekusi Rusiją dėl Malaizijos lėktuvo katastrofos Ukrainoje.

Interviu naujienų agentūrai AFP ministrė atskleidė, kad ASEM užkulisiuose stojo į žodinę konfrontaciją su Rusijos diplomatijos vadovu Sergejumi Lavrovu.

Pasak J.Bishop, ji atvirai išsakė S.Lavrovui Australijos vyriausybės nepasitenkinimą Maskvos veiksmais, kuriuos laiko trukdymu atlikti liepą virš Rytų Ukrainos numušto Malaizijos lėktuvo katastrofos tyrimą. Šiam tyrimui vadovauja Nyderlandai.

Per katastrofą žuvo visi 298 orlaiviu skridę žmonės, tarp jų 38 Australijos piliečiai ar jos gyventojai.

„Rusija nebendradarbiavo taip, kaip mes būtume galėję tikėtis“, - sakė J.Bishopo po susitikimo su S.Lavrovu akis į akį.

„Jie netgi ėmėsi veiksmų Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje, siekdami pakenkti šio tyrimo nepriklausomumui ir objektyvumui“, - pabrėžė Australijos diplomatijos vadovė.

„Mes visiškai remiame olandų vadovaujamą tyrimą, ir aš paprašiau S.Lavrovo visiško Rusijos bendradarbiavimo, taip pat - kad jie pasinaudotų savo įtaka separatistams siekiant užtikrinti nevaržomą prieigą prie katastrofos vietos - ne tik palaikų paieškos tikslais, bet taip pat tam, kad tyrėjai galėtų atlikti nuodugnų katastrofos priežasčių tyrimą ir mes galėtume patraukti atsakomybėn jos kaltininkus“, - sakė J.Bishop.

Ministrė pripažino, kad diplomatijos veteranas S.Lavrovas nesunkiai rado žodžių atremti visus jos priekaištus.

„Atsakymas buvo nuspėjamas“, - sakė ministrė.

„Jis pasakė, jog tai Ukrainos reikalas, nes katastrofa įvyko Ukrainos oro erdvėje. Tokiam požiūriui aš nepritariu“, - pridūrė J.Bishop.

Australijos premjeras T.Abbottas pažadėjo „stoti krūtine prieš poną Putiną“ per ateinantį mėnesį Brisbane vyksiantį Didžiojo dvidešimtuko viršūnių susitikimą, pavartodamas sporto terminą, apibūdinantį situaciją, kai vienas futbolininkas rėžiasi į kitą, siekdamas pargriauti priešininką.

Vladimiras Putinas bus dėmesio centre ketvirtadienį Milane prasidedančiame Europos ir Azijos viršūnių susitikime (ASEM), kurio metu Rusijos vadovas akis į akį susitiks su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka.

Pagrindinis šio forumo tikslas yra skatinti ekonominį bendradarbiavimą tarp daugiau nei 50 valstybių, kurių prekybiniai ryšiai yra vieni didžiausių pasaulyje.

Šioje srityje esama rimtų problemų: Europos ekonomikos atsigavimas sustojo, o Kinija, kuri ilgą laiką buvo pasaulinio augimo varomoji jėga, praranda pagreitį.

Visgi didesnis dėmesys šįkart bus skirtas forumo užkulisiams, ypač penktadienį ryte numatytam V.Putino susitikimui su P.Porošenka, kurio metu bus aptartos trapios ir nuolat pažeidinėjamos paliaubos tarp Kijevo ir prorusiškų separatistų, dėl kurių buvo susitarta rugsėjo pradžioje.

Kaip ir prieš ankstesnius susitikimus, šįkart V.Putinas taip pat ėmėsi žingsnių atmosferai pagerinti ir kiek anksčiau šią savaitę paskelbė apie rusų karių atitraukimą nuo Ukrainos sienos.

Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos sveikino šią „pozityvią naujieną“, tačiau taip pat priminė Rusijos vadovui, kad Maskvai įvestos sankcijos nebus atšauktos, kol ji nesiliaus kištis į Ukrainos reikalus.

Įtampa vėl paaštrėjo trečiadienį, kai V.Putinas apkaltino B.Obamą priešišku požiūriu į Rusiją ir įspėjo „nemėginti šantažuoti“ Maskvos.

Rusijos ir Ukrainos penktadienio derybos vyks mini susitikimo formatu ir jose taip pat dalyvaus Italijos, Vokietijos, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos lyderiai bei aukščiausi Europos Sąjungos pareigūnai.

Rusija į šį susitikimą žiūri kaip į galimybę aptarti Ukrainos konflikto „priežastis ir ištakas“, taip pat „taikos proceso perspektyvas“, pareiškė V.Putino vyriausiasis užsienio politikos patarėjas Jurijus Ušakovas.

V.Putinas taip pat susitiks dvišalių derybų su Vokietijos kanclere Angela Merkel, kurių metu daugiausia bus kalbama apie tai, kaip užtikrinti „nenutrūkstamą dujų tiekimą Europai artėjant žiemai“, sakė J.Ušakovas.

Rusija birželį nutraukė dujų tiekimą Ukrainai ir pagrasino blokuoti dujų tiekimą ES, jei bloko narės reeksportuos jas į Ukrainą.

A.Merkel po ilgų dvejonių sutiko, kad Rusijai būtų įvestos sankcijos, kai liepą beveik 300 žmonių žuvo per Malaizijos keleivinio lėktuvo katastrofą Ukrainos rytuose, kuri įvyko, kai į orlaivį, kaip įtariama, pataikė separatistų paleista rusiška raketa.

Kinija - natūrali Rusijos sąjungininkė

Ryškiu kontrastu įtemptiems Maskvos santykiams su Vakarais yra jos stiprėjantis bendradarbiavimas su Kinija, kurią V.Putinas antradienį pavadino „natūralia sąjungininke“, kai premjeras Li Keqiangas (Li Kečiangas) per vizitą Maskvoje pasirašė šūsnį ekonominių susitarimų.

„Esame natūralūs partneriai, natūralūs sąjungininkai, mes esame kaimynai, – sakė V.Putinas svečiui per susitikimą Kremliuje.

Kinijos premjeras savo ruožtu gyrė „neišsenkantį“ abiejų šalių, kurios anksčiau šiais metais pasirašė 400 mlrd. JAV dolerių vertės dujų tiekimo susitarimą, ekonominio bendradarbiavimo potencialą.

Be Ukrainos, kurios krizė įvairiais aspektais bus aptariama viso forumo metu, esama ir kitų sudėtingų teritorinių ginčų, kurie kursto įtampą Azijoje.

Pekinas ir Tokijas yra įsitraukę į teritorinį ginčą dėl virtinės salų Rytų Kinijos jūroje. Japonijos premjeras Shinzo Abe (Šindzas Abė) nuo 2012-ųjų gruodžio, kai atėjo į valdžią, mėgino suorganizuoti viršūnių susitikimą su Kinijos lyderiais, tačiau jo pastangos nedavė rezultatų.

Kinija gali sulaukti kritikos ir dėl savo pretenzijų į beveik visą Pietų Kinijos jūrą - svarbų laivybos kelią ir teritoriją, kur, kaip manoma, glūdi didžiuliai naftos ištekliai.

Šias Pekino pretenzijas, dėl kurių pastaraisiais metais buvo kilę rimtų jūrinių konfliktų, siekia užginčyti Vietnamas, Filipinai, Brunėjus ir Malaizija - keturios šalys, kurios priklauso Pietryčių Azijos tautų asociacijai (ASEAN).

ASEAN, kuriai taip pat dar priklauso Kambodža, Indonezija, Laosas, Mianmaras, Singapūras ir Tailandas, pakartotinai mėgino įtikinti Kiniją pakeisti savo poziciją dėl Pietų Kinijos jūros, bet jų pastangos nebuvo vaisingos.

Dvi dienas truksiantis ASEM viršūnių susitikimas vyks jau dešimtą kart nuo tada, kai šis forumas įsikūrė 1996 metais.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, ketvirtadienį su oficialiu vizitu atvykęs į Rusijos tradicinės sąjungininkės Serbijos sostinę Belgradą, buvo sutiktas kaip didvyris.

Tebesitęsiant Rusijos ginčui su Vakarais dėl Ukrainos, Serbijos prezidentas Tomislavas Nikoličius patiesė V.Putinui raudoną kilimą o paskui abu prezidentai automobiliu nuvyko padėti vainikų kapinėse, kur palaidoti rusų kariai, žuvę per 1944 metų spalio mūšį už Belgrado išvadavimą.

Gatvėje, vedančioje iš oro uosto į Belgrado centrą, buvo iškabintos Serbijos ir Rusijos vėliavos.

Belgrado gatvės, kuriomis turėjo važiuoti V.Putinas, buvo griežtai saugomos, gyventojams buvo nurodyta užtraukti užuolaidas. Daugelis mokyklų ir vaikų darželių vėl šio vizito buvo uždaryti.

Be susitikimo su T.Nikoličiumi, kuris turi įteikti jam garbės medalį, V.Putinas kreipsis į minias per karinį paradą, skirtą 70-osioms Belgrado išvadavimo iš nacių okupacijos metinėms.

Tame parade dalyvaus daugiau negu 3 000 karių, taip pat pasirodys Rusijos aviacijos akrobatikos trupė.

Vizito išvakarėse Rusijos lyderis dar kartą pareiškė, kad negalima leisti revizuoti Antrojo pasaulinio karo rezultatų.

„Šiandien mūsų bendra pareiga - priešintis nacizmo heroizavimui. Tvirtai priešintis mėginimams revizuoti Antrojo pasaulinio karo rezultatus. Nuosekliai kovoti su bet kokiomis rasizmo, ksenofobijos, agresyvaus nacionalizmo bei šovinizmo formomis ir apraiškomis“, - sakė V.Putinas interviu serbų dienraščiui „Politika“.

„Deja, „vakcina“ nuo nacizmo viruso, sukurta Niurnbergo tribunolo, kai kuriose Europos valstybėse netenka galios. Akivaizdus įrodymas - atviros neonacizmo apraiškos, kurios jau tapo įprastu dalyku Latvijoje ir kitose Pabaltijo šalyse“, - sakė jis.

Rusijos prezidentas, kurio santykiai su ES ir Jungtinėmis Valstijomis smarkiai pašlijo dėl krizės Ukrainoje, sakė, kad situacijoje toje šalyje „kelia ypatingą susirūpinimą, nes ten vasarį buvo įvykdytas antikonstitucinis valstybinis perversmas, kurio varomąja jėga buvo nacionalistai ir kitos radikalios grupuotės“.

Balansas tarp Briuselio ir Maskvos

Nuo Ukrainos krizės pradžios praeitų metų lapkritį Serbija stengėsi balansuoti tarp savo įsipareigojimų ES, su kuria sausį pradėjo derybas dėl narystės, ir pastangų palaikyti gerus santykius su Maskva.

Rusija anksčiau palaikydavo Belgradą ir priešinosi Kosovo nepriklausomybei nuo Serbijos. Pasak ekspertų, Belgradas siekia užtikrinti, kad Serbijos įstojimas į ES nesikirstų su Maskvos interesais.

Serbija – viena iš šalių, per kurią planuojama tiesti dujotiekį „South Stream“. Šis 16 mlrd. eurų (55,2 mlrd. litų) vertės projektas turi sumažinti Maskvos priklausomybę nuo tranzito per Ukrainą, eksportuojant gamtines dujas. Dėl ginčų su Kijevu dujų tiekimas iš Rusijos į Europos šalis jau ne kartą buvo sutrikdytas.

Europos Komisija pareiškė, kad tas projektas neatitinka jos taisyklių, ir grasino skirti baudas Bendrijos narėms, kurios nenutrauks „South Stream“ statybos.

Bulgarija darbus šiame projekte sustabdė, tačiau Serbija sako lauksianti, kol Briuselis ir Maskva susitars.

Rusija pasirašė sutartį su Serbija dėl „South Stream“ 2008 metais, o šiemet planuoja pradėti statybas.

Rusijos dujų eksporto monopolininkė „Gazprom“, atsakinga už to vamzdyno statybą, taip pat yra pagrindinė akcininkė Serbijos naftos monopolininkėje NIS – jai priklauso 51 proc. akcijų.

Maskva taip pat padėjo atgaivinti pašlijusią Serbijos ekonomiką, 2013 metais suteikdama 800 mln. JAV dolerių paskolą geležinkelių infrastruktūrai pertvarkyti.

Šių metų balandį Rusija sutiko paskolinti Belgradui dar 500 mln. dolerių, siekiant sumažinti Serbijos rekordinį biudžeto deficitą.

Belgradui V.Putino vizitas bus proga pasiųsti politinę žinią Vakarų šalims, sako analitikas Miodragas Radojevičius.

Pasak jo, ruošdamasis 2015 metais perimti pirmininkavimą Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO), Belgradas gali mėginti pademonstruoti esantis „gera vieta susitikimams (tarp Rusijos ir Vakarų šalių) dėl klausimų, tokių kaip Ukraina“.

Ukrainos vadovas Petro Porošenka prieš išvykdamas derybų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kuriose bus ieškoma būdų išspręsti konfliktą Ukrainos rytuose, ketvirtadienį aptarė šią krizę su Jungtinių Valstijų lyderiu Baracku Obama (Baraku Obama).

Prezidentai pabrėžė, kad „visos (konflikto) šalys privalo griežtai laikytis“ trapių ir nuolat pažeidinėjamų paliaubų tarp Kijevo ir prorusiškų separatistų, taip pat aptarė būtinybę Kijevui atkurti Ukrainos sienos su Rusija kontrolę, rašoma Ukrainos prezidentūros paskelbtame pareiškime.

P.Porošenka penktadienį ryte Milane susitiks su V.Putinu, atvykstančiu į šį Italijos miestą dalyvauti Europos ir Azijos viršūnių susitikime (ASEM).

Baltieji rūmai po B.Obamos ir P.Porošenkos pokalbio telefonu pažymėjo, kad susitikimas Milane yra „gera proga lyderiams paspausti prezidentą V.Putiną vykdyti visus taikos plano punktus, įskaitant veiksmingo sienos tarp Rusijos ir Rytų Ukrainos kontrolės bei stebėjimo mechanizmo sukūrimą“.

Iki pusės nuogos „Femen“ aktyvistės ketvirtadienį surengė dar vieną šios moterų teisių gynimo grupės „firminį“ protestą ir priešais Milano katedrą ant nuogų krūtinių pylėsi kibirus vyno.

Protesto akcija, kurią žvarbų rytą matė žurnalistai ir keli suglumę į darbą ėję žmonės, buvo surengta prieš Rusijos prezidento Vladimiro Putino atvykimą į šį Italijos miestą dalyvauti Europos ir Azijos viršūnių susitikime (ASEM).

„Femen“ lyderė Ina Ševčenko buvo viena iš dviejų moterų, dalyvavusių Milano akcijoje, kuri priminė „ledinio vandens iššūkį“. Ant jos nuogo torso buvo užrašyta „ASEM – Putino sąjungininkai“.

Ševčenko sakė, kad vynas turėjo simbolizuoti jos gimtojoje Ukrainoje dėl Rusijos kišimosi liejamą kraują.

„Mes manome, kad žudiko, žmogaus, kuris šiuo metu žudo visą valstybę, – ir šis ukrainiečių kraujas yra tiesiog čia – priėmimu, rankos jam spaudimu ignoruojamas didelis kankinimas, didelis žudymas ir karas Ukrainoje, kurį pradėjo ir remia Putinas“, – sakė ji.

V.Putinas į Milaną turi atvykti vėliau ketvirtadienį, į viršūnių susitikimą, kurį stelbia jo dalyvavimas ir pastangos išspręsti krizę Ukrainoje.

Penktadienį ryte prie pusryčių stalo V.Putinas turi susitikti deryboms su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas patvirtino, kad dalyvaus kitą mėnesį Italijoje vyksiančiame Europos ir Azijos valstybių viršūnių susitikime (ASEM), kuriame pirmą kartą akis į akį susitiks su Vakarų šalių lyderiais po dramatiškai šią vasarą pagilėjusios Ukrainos krizės.

„Jis patvirtino, kad atvyksta“, – Italijos vyriausybės pareigūnas sakė trečiadienį naujienų agentūrai AFP. Šiuo metu Europos Sąjungai pirmininkaujanti Italija šį viršūnių susitikimą organizuoja spalio 16-17 dienomis Milane.

Pastarąjį kartą V.Putinas buvo susitikęs su Baracku Obama (Baraku Obama) ir kitais Vakarų lyderiais per sąjungininkų išsilaipinimo Normandijoje 70-ųjų metinių minėjimą Prancūzijoje birželio 6 dieną.

Rusijos lyderis nusprendė šią savaitę nedalyvauti Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje Niujorke. Planuotas jo dvišalis susitikimas su Japonijos ministru pirmininku Shinzo Abe (Šindzu Abė) taip pat atidėtas dėl trinties, kurią sukėlė Maskvai įvestos sankcijos.

Italija tikisi, kad ASEM dalyvaus Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kuri paprastai pirmoji iš Vakarų užmezga kontaktus su V.Putinu, britų premjeras Davidas Cameronas (Deividas Kameronas), Kinijos ministras pirmininkas Li Keqiangas (Li Kečiangas) bei kiti lyderiai.