Pasirinkimai – šeimos naudai

"Gimę vaikai į mano gyvenimą atnešė prasmę, – neabejoja Eglija. – Kai esi jauna, ieškai savo pašaukimo, mokaisi, galvoji apie savo būsimą darbą, karjerą, šeimą. Bet nesuvoki, kad tik vienintelė šeima ir yra ta tikroji prasmė, vertybė."

Jos vyresnioji dukra Greta baigė universitetą Danijoje ir Londone – mokėsi dizaino ir technologijų, dabar dirba, o jaunesnioji Klaudija mokosi meno ir dizaino koledže, šiemet stos mokytis dailės.

Savo gyvenime Eglija nekart rinkosi savo šeimos ir vaikų naudai.

Kitas vertybes, susijusias su asmenine erdve, savęs įprasminimą veikloje, asmeninių, bet ne šeimos svajonių įgyvendinimą ji paliko dėl vaikų interesų, kokybiško mokslo ir jų sveikatos.

"Dėl to negaliu gailėtis, nes tokia esu ir kitokio varianto neįsivaizduoju. Kitu atveju būčiau ne aš, arba pusiau aš", – įsitikinusi Eglija.

Jos šeimoje svarbiausia yra pasitikėjimas. "Mes perėjome sudėtingus paauglystės labirintus.  Dėl to tam tikrais laikotarpiais reikėjo atsisakyti karjeros, veiklos ir visą savo dėmesį bei laiką skirti tik vaikams", – kalbėjo dviejų dukrų mama.

Už atvirumą nebaudžiama

Eglija su dukromis kalbėjosi ir kalbasi daug, visada ir atvirai apie viską.

"Prašiau sakyti tiesą pažadėjusi, kad nesmerksiu, suprasiu, padėsiu ir palaikysiu, kad ir kas būtų, – apie savo, kaip mamos, bendravimo principus kalbėjo Eglija. – Už tai dabar man dėkoja. Mes esame stiprus kumštis, visada žinau, kur ir ką jos veikia, kaip sekasi. Mano antenos, davikliai vis dar tokie pat jautrūs ir nukreipti į mano dukrų pusę, kaip buvo ir jų vaikystėje. Jaučiu jas, žinau, kaip joms sekasi, visada pajaučiu, kada man reikia susirūpinti."

Eglijos šeimoje svarbiausias prioritetas – mokslai ir išsilavinimas. Ji pati dar nėjo į mokyklą, kai pradėjo savarankiškai skaityti sudėtingas knygas.

"Pamenu krūvas knygų, kurios buvo perskaitytos po kelis kartus. Mama kasdien man atnešdavo po knygą į mano vaikystės biblioteką, – prisiminė Eglija. – Meno ir kultūros pažinimas yra neatsiejama auklėjimo dalis, o dabar, jau užaugus vaikams, tapo jų kasdienybe."

Ji perdavė dukroms tai, ką gavo iš savo mamos, nuolat savo kvalifikaciją keliančios meno žinovės, menininkės, mokytojos.

Dar būdama pradinių klasių mokine, E.Vaitkevičė žinojo visus dailininkus, visus paveikslus, visus laikotarpius.

"Tai mama man įdėjo kaip matricą. Jos dėka esu kūrybinga. Mano 74 metų mama šiais metais įstojo į universitetą Kaune mokytis anglų kalbos, – pasakojo Eglija. – Bet tuo ji mane visai nenustebino. Aš, kaip ir ji, esu nuolatinė studentė."

Mano 74 metų mama šiais metais įstojo į universitetą Kaune mokytis anglų kalbos.

Dukras vadina gamtininkėmis

Išvykdamos nuolat gyventi į Londoną Eglija su dukromis labai džiaugėsi galimybe pamatyti britų muziejus, paveikslų galerijas.

"Mano dukros galerijas aplankė jau ne po vieną kartą. Jaunesnioji Klaudija mokosi meno ir dizaino. Ir kaip kitaip, jei nuo vaikystės lankė Valdorfo darželį ir pradinę mokyklą, o jos močiutė yra viena iš Valdorfo mokyklos pionierių Lietuvoje, – tęsė E.Vaitkevičė. – Paklauskite savo aplinkos mokytojų, ar jie dažnai važiuoja į pasaulinius seminarus ir mėnesiais gyvena kitose pažengusiose mokyklose, norėdami atnešti patirties į savo mokyklas?"

Neatsitiktinai Eglija visada jautėsi taip, kad turi atitikti mamos iškeltą kartelę ir tai perduoti savo vaikams.

Kai Londone apsilanko E.Vaitkevičės mama, prasideda labai intensyvus laikotarpis – lankomos dailės galerijos, muziejai, architektūros paminklai.

"Mes nostalgiškai prisiminėme laikus, kai ji man dar mažytei rodydavo Gogeno, Matisso, Van Gogo, Rembrandto paveikslus savo  reprodukcijų kolekcijoje, – prisiminė Eglija. – O štai dabar, kai turime galimybę pamatyti originalus, negalime atsigrožėti."

Jos mama taip pat yra botanikos žinovė. Pažįsta augalus, žino jų lotyniškus pavadinimus. "Mano kvepalų kūrėjos profesija jai labai patinka, nes susiję su augalais", – paaiškino E.Vaitkevičė.

Eglija savo dukras vadina gamtininkėmis – norą kažką užsiauginti Greta ir Klaudija paveldėjo iš močiutės. "Ant palangės iš sėklų užaugina visokių keistų augalų", – šypsosi Londone gyvenanti Eglija.

Dabar jos dukros yra suaugusios, turi savo gyvenimus, dirba, mokosi. "Netrukus jos taps visiškai nuo manęs nepriklausomos, – prisipažino ji. – Tačiau mūsų glaudus ryšys niekur nedingsta ir nemažėja."

Prieš daugiau nei dešimtmetį ji tapo tituluota Kauno ponia, vėliau dalyvavo muzikiniame projekte „Kelias į žvaigždes“, apsinuoginusi šoko meniškus šokius su striptizo elementais ir tapo burleskos pradininke Lietuvoje, o prieš ketverius metus išvykusi į Angliją ėmėsi grožio verslo.

Netrukus Eglija taps ir viena iš dviejų lietuvių, turinčių profesionalaus parfumerio diplomą. „Kursiu kvepalus, kurių kainos svyruos nuo kelių šimtų iki dešimties ir daugiau tūkstančių eurų“, – jau šį pirmadienio vakarą 20.25 val. gyvenimo būdo laidoje „Nuo... Iki...“ pasakos Eglija.

Jau dabar galiu atkartoti populiariausius kvapus, parduotuvėse parduodamus už ne vieną šimtą eurų.

Dešimtys buteliukų, vertinami tūkstančiais eurų, kolbose išdėlioti aliejai, mentelės ir E. Vaitkevičė, palinkusi prie stalo, atrodančio it chemijos laboratorija. „Tai, ką matote ant šio stalo, atkeliavę iš viso pasaulio – Amerikos, Azijos, Afrikos, Olandijos, Prancūzijos ir daugelio kitų šalių“, – savo namuose Londone vardins Eglija.

Pastaruosius metus moteris mokosi parfumerijos paslapčių specialiame institute, parfumerijos pramonės miestu vadinamame Grase, Prancūzijoje. „Jau dabar galiu atkartoti populiariausius kvapus, parduotuvėse parduodamus už ne vieną šimtą eurų“, – neslėps Eglija. Tačiau čia pat pridurs, kad jai kur kas įdomiau kurti savus, originalius kvepalus ir juos pelningai parduoti klientėms.

„Nustebtumėte išgirdę, kiek kainuoja tokie kvepalai...“, – intriguos Eglija. Moteris atvira – metus trukę jos mokslai kainavo daugiau nei 10 tūkst. eurų. Tam, kad galėtų juos sau leisti, teko gerokai padirbėti ir pasispausti, mat sesijų metu ji turi keliauti, tad reikalingi pinigai kelionėms, viešbučiams, be to, tenka atsisakyti priimti klientus.

„Nuo... Iki...“ – šį pirmadienio vakarą 20.25 val. per LNK.

Šiandien savo 47-ąjį gimtadienį Eglija Vaitkevičė švenčia Prancūzijos sostinėje. Dviese. Su geru draugu, parengusiu siurprizą ir dovanojusiu bilietus į garsųjį kabaretą "Crazy Horse", kuriame savo šou surengs garsioji burleskos šokėja Dita Von Teese.

"Jei gimtadienį švęsti kitur, tai tik – Paryžiuje, – važiuodama traukiniu į oro uostą šyptelėjo Eglija. – Čia buvau begalę kartų, čia labai patinka, čia – dalis mano sielos."

Londone gyvenanti "Kauno ponia 2004" gimtadienį su savo dukromis ir draugais dar atšvęs vėliau.

Prancūzijos sostinėje šou surengs stilingoji, erotiškoji bei įspūdinga talija išsiskirianti (dažnas korseto vilkėjimas jos taliją sumažino iki 56 cm, o su korsetu ji siekia vos 43 cm) Dita.

"Manęs dar laukia kažkoks siurprizas, tačiau draugas neišduoda", – prisipažino pakiliai nusiteikusi Eglija

Paryžius – Eglijai ypatingas miestas. Be to, nuolat besilavinanti moteris dar mokosi Grasso parfumerijos institute.

"Grožio industrija leidžia gerai gyventi, – neslėpė estetikos ir grožio paslaugų bendrovę "Esthetic City" įkūrusi ir jau seniai kvepalais, aromaterapija besidominti Eglija. – Tai leidžia realizuoti kūrybinį potencialą, kurti kvepalus. Per gimtadienį kaip tik bandysiu pajusti tą kvapą ir sukurti naujus kvepalus Paryžius".

"Taip, tai buvo skirta vyrui", – šyptelėjo Eglija Vaitkevičė, sulaukusi daug komplimentų, kai ji socialiniame tinklapyje įkėlė savo nuotrauką iš apsilankymo restorane, kur ji vilkėjo itin seksualiais drabužiais.

Tą vakarą ji apsilankė Soho rajone įkurtame restorane "Bob Bob Ricard".

Žavios 46 metų "Kauno ponia 2004" apranga traukė ne vieno vyro akis: Eglija vilkėjo garsaus dizainerio Herve Leger suknele ir "Agent Provocateur" liemenėle, kurią specialiai galima dėvėti, atidengiant jos dalį.

"Kodėl aš negaliu tokiame amžiuje vilkėti suknelės, jei tai gali mano bendraamžė Jennifer Lopez", – nusišypsojo puikiai nusiteikusi E.Vaitkevičė, priminusi, daug labiau provokuojančią garsios dainininkės ir aktorės suknelę.

Prabangiame restorane, kur paspaudus specialų mygtuką galima užsisakyti šampano, E.Vaitkevičė buvo ne viena.

"Taip, ši apranga skirta vyrui, – gudriai nusišypsojo Eglija, atviravusi, kad prieš pat apsilankymą restorane nelauktai gavo išsvajotą dovaną. – Nesu nusivylusi vyrais, žinau, kad pasaulyje yra daug puikių vyru, ir jie mielai pasidalintų gėriu, tuo vadinamuoju mamutu, bet jie neranda geros, nesavanaudės moters, kuri turėtų jam skirti moteriškumą, šilumą, energiją."

Paklausta, ar tai buvo mylimasis, Eglija nutylėjo: prasitarė, kad tai nėra lietuvis. Bet ir ne britas.

Tiesa, anksčiau moteris yra prisipažinusi, kad daugiau niekada gyvenime neskelbs apie savo naują meilę, kol praeis bent devynios su puse savaitės.

"Sako, kad per devynias savaites išties pamatai, ar tas žmogus tau tinka, ar ne. Ar jausmai tikri, ar tai tik susižavėjimas. Ar įmanomas tolesnis jausmų progresas, – teigė energijos galia tikinti Eglija.

Londone gyvenanti ir pirmaisiais mėnesiais it maža žuvelė vandenyne pasijutusi Eglija neslėpė, kad savarankiškumas jai suteikė daug pasitikėjimo ir dabar ji gali planuoti gyvenimą taip, kaip ji nori.

Dvejus metus D.Britanijos sostinėje gyvenanti E.Vaitkevičė yra estetikos ir grožio paslaugų bendrovės "Esthetic City" įkūrėja.

Kitą kartą apie naują savo meilę ji neskelbs, kol praeis bent devynios su puse savaitės. Taip žada energiniais dalykais tikinti, vis dar supama gerbėjų, į verslą panirusi ir apie meilę vis dar svajojanti Eglija Vaitkevičė.

Santykiams neturėjo laiko

"Jis atsirado labai netikėtai. Kai nebenorėjau jokių asmeninių santykių, nes neturėjau laiko, kūriau verslą ir daug dirbau, – apie dešimt metų jaunesnį odontologą Paulių Stučinską kalbėjo antrus metus Londone gyvenanti estetikos ir grožio paslaugų bendrovę "Esthetic City" įkūrusi E.Vaitkevičė. – Be to, buvau užsiėmusi persikraustymu į naują, geresnę vietą, kur dabar gyvename su dukromis. Daug laiko atėmė rūpinimasis jų mokykla, universitetu."

Anglijoje pasijutusi it maža žuvelė, ištrūkusi į vandenyną ir ieškanti uosto, užimta moteris net neįsivaizdavo, kad gali rasti laiko bent retiems susitikimams mieste, juolab – gilesniems santykiams.

Merfio dėsnis

Netrukus ne tik kosmetologijos, bet ir lazerinės terapijos paslaugas teiksianti "Kauno ponia 2004" E.Vaitkevičė nuoširdi: "Viskas įvyko kaip išsipildžius Merfio dėsniui: ko nesitiki ir nelauki – gausi."

Iš pradžių Paulius pradėjo rodyti Eglijai bičiulišką dėmesį, dalijosi mintimis. Jų nuomonės (iš pradžių bendraujant daugiausia virtualiai) sutapo daugelyje sričių.

Kartu dalyvavo parodoje, knygos pristatyme, rengė išvykas į gamtą, kitus miestus.

"Buvome tik draugai, bičiuliai, – neslėpė "Esthetic City" vadovė, kuri yra ir veido priežiūros, makiažo specialistė, taip pat besimokiusi ir aromaterapijos, kvepalų kūrimo bei masažo technikos. – Nebuvo jokių žaibų ar Amūro strėlių. Bent aš to nejutau."

Meilė atėjo netikėtai

Londone, kurį E.Vaitkevičė apibūdina ne kaip 50 pilkų atspalvių, o kaip ryškių spalvų ir kvapų – įvairių maisto patiekalų, vaizdų, parkų, gėlių – miestą, sutikusi P.Stučinską moteris buvo natūrali, draugiška, nesistengė koketuoti ar savęs pagražinti.

"Net nepajutau, kaip tas draugiškumas peraugo į kažką daugiau. Į tai, kas man sukėlė šoką, nes to nesitikėjau. Net norėjau pasitraukti. Juolab kad sau buvau davusi žodį su lietuviais vyrais niekada daugiau nesusitikinėti", – prisipažino Eglija.

Maža to, Paulius už Egliją jaunesnis, o beveik visi jos vyrai buvo vyresni. "Iš vyro noriu mokytis. Man nereikia pinigų maišo, bet noriu mokytojo, išmintingo žmogaus", – taip iki tol savo vyro idealą apibūdindavo E.Vaitkevičė.

Nuolatinis gražus Pauliaus asistavimas, netradicinės, įdomios dovanos ir bendros išvykos neleido pamiršti odontologo. Ir jie, netikėtai pačiai Eglijai, tapo pora.

Norėjosi skelbti visiems

Moteris pasijuto labai laiminga, mylima, gerbiama, įvertinta.

"Tik vėliau supratau, kad tai buvo mano egoizmas, nes šiuos gražius jausmus gavau sau, nes jau labai seniai tokiu dėmesiu lepinausi, – pasakojo Eglija. – Mano tuometis draugas gyveno toli, kitame žemyne, mūsų santykiai buvo per atstumą ir nebuvome įsipareigoję nesusirasti kitų meilių. Jei kartais taip įvyktų."

Eglija buvo nuoširdi: trumpai stotyje susitikusi su į Londoną verslo reikalais atvykusiu kitame žemyne gyvenančiu draugu, jam viską papasakojo apie Paulių.

"Jis man palinkėjo sėkmės ir mes likome labai gerais draugais", – neslėpė moteris.

Ar reikėjo viešai dalytis savo jausmais ir laimingos poros nuotraukomis socialiniame tinkle? Ar reikėjo savo ir Pauliaus meilės istoriją paviešinti per televiziją? Galbūt viešai ir per anksti besidžiaugiant meile (tai būdinga daugeliui Lietuvos įžymybių), ji tampa pasmerkta pražūčiai?

"Tuomet mūsų meilė su Pauliumi žengė ne kilometriniais, bet šimtamyliais žingsniais, – atviravo E.Vaitkevičė. – Norėjosi visiems skelbti ir pasakoti apie savo laimę. Tai buvo tikra, miela, nuoširdu."
Tada baigėsi tos mistinės devynios su puse savaitės.

Vyrais nenusivylė

"Sako, kad per devynias savaites išties pamatai, ar tas žmogus tau tinka, ar ne. Ar jausmai tikri, ar tai tik susižavėjimas. Ar įmanomas tolesnis jausmų progresas, – teigė energijos galia tikinti Eglija. Ir po akimirkos atsiduso: – Sunku pasakyti, kodėl išsiskyrėme. Gal aš išsigandau, kad nesu tikra, ar jis mano žmogus? Gal pamatėme vienas kitą dienos šviesoje? Nežinau. Neturiu atsakymo. Nors mes ir dabar bendraujame. Tačiau tik kaip geri draugai."

Eglija ir Paulius vienas kitam nepadarė nieko blogo. Priešingai – abiem kartu buvo gera, malonu. Dabar smagu prisiminti tas gražias akimirkas.

Ilgai ji neliūdėjo: atėjo šv. Kalėdos, švenčių maratonas, moteris įsisuko į darbų verpetą, daug laiko atėmė laikas su vaikais.

"Paskambino senas draugas ir pasiūlė Naujuosius metus sutikti Las Vegase, – E.Vaitkevičė mielai sutiko. – Jis man padėjo atgauti jėgas ir nuotaiką."

Dabar Eglija tvirtai apsisprendė: daugiau niekada neskelbs apie savo meilę, po gražių santykių pradžios nepraėjus bent devynioms su puse savaitės.

Apie išvaizdžią, darbuose paskendusią lietuvę Didžiosios Britanijos sostinėje sukasi daug vyrų. Vis dėlto dabar jai svarbiausios tik dukros ir bendrovės "Esthetic City" reikalai.

"Gink Dieve, nenusivyliau vyrais, – nuoširdžiai tikino Eglija. – Net ir nesėkmingai susiklosčius santykiams vis dar tikiu meile, vis dar tikiu, kad sutiksiu Jį."

Sukako lygiai pusmetis, kai burleskos atlikėja Eglija Vaitkevičė gyvena Didžiosios Britanijos sostinėje Londone. "Kauno ponia 2004" sako, kad  Anglijoje šiuo metu jaučiasi kaip maža žuvelė, ištrūkusi į vandenyną ir dabar ieškanti uosto.

Mokosi dirbti lazeriais

Prieš 18 metų Lietuvoje baigusi kompanijos "Beauty for All Seasons" mokyklos kursus ir grožio srityje dirbusi Eglija ir toliau gilinasi į šią sritį.

Veido priežiūros, makiažo specialistė mokėsi ir aromaterapijos, kvepalų kūrimo, masažo tecnnikos. Dabar Londone E.Vaitkevičė toliau žengia grožio srities keliu – lanko seminarą po seminaro, mokosi įvairiuose kursuose, tobulina anglų kalbą. Artimiausiu metu jos laukia keturi egzaminai skirtingose mokyklose.

"Grožio srities moksluose pasiryžau žengti toliau – mokausi dirbti ir lazeriais, kurių poveikis stipresnis nei kremai ir kitos odos priežiūros procedūros, – pasakoja Eglija. Po Avino ženklu gimusi moteris – valinga ir atkakliai siekia savo tikslo. – Noriu dirbti ne tik su lietuviais, bet ir britais, kitų pasaulio šalių atstovais. Ne tam išvykau iš Lietuvos, kad plaukiočiau ežere. Dabar atsidūriau vandenyne. Nors esu smulkutė žuvelė, noriu patirti ir išmokti daug daugiau. Ir rasti uostą – pasiekti savo tikslą."

Eglija Londone keliasi 7 val., o po mokslų ir darbo susitikimų namo grįžta apie 20 ar net 22 val.

50 ryškių spalvų

Nemažai keliavusiai E.Vaitkevičei Londonas – dar viena gyvenimo stotelė. Iš pradžių buvo nelengva, šešis kartus skrido pirmyn ir atgal, kol susitvarkė dokumentus, atsidarė sąskaitą vietos banke, išsinuomojo butą, atliko visus reikalingus formalumus.

Ji atvira – buvo sunku. Londone visose srityse – milžiniška konkurencija. Jei nori kažko pasiekti, turi kapanotis. Sunkiai,  ilgai, atkakliai.

Du mėnesius E.Vaitkevičė stebėjo, ieškojo informacijos ir bandė įsidarbinti salone, kuriame parduodamos prestižinės firmos "Hermes" prekės.

"Perėjau pirmą atranką, tačiau nepatekau į trečią, – Eglija pasakoja, kad į vieną vietą pretendavo keli šimtai darbuotojų. – Visos dailios, su aukštuoju išsilavinimu. Parduotuvėje pirkdamas daiktą supranti, kokią atranką perėjo pardavėjas."

Koks jai atrodo Londonas dabar, po pusmečio, jau ne kaip turistei, bet kaip šio didmiesčio gyventojai?

"Tai – ne 50 pilkų atspalvių, – su daug moterų užbūrusiu, bet anot Eglijos, itin paviršutinišku rašytojos E.L.James (Erikos Mitchell) romanu "50 pilkų atspalvių" savotiškai Londoną palygino kaunietė. –  Jis – su 50 ryškių, įvairių spalvų ir kvapų."

Maistas, kvapai, vaizdai, spalvos, gėlės, parkai – kol kas  Londonas E.Vaitkevičės dar nepaleido iš savo kerų.

"Kiekviena gatvė turi savo kvapą, – juokiasi Eglija. – Netoli  gatvės, kurioje gyvename, vis jausdavau kažkokį neįprastą kvapą. Man paaiškino, kad tai – rūkoma marihuana."

Natūralesnė ir nuoširdesnė

Iš pradžių kelias savaites pas draugę gyvenusi Eglija dabar su šešiolikmete dukra Klaudija nuomojasi vieno miegamojo butą šiaurės Londone. Pro savo namų langą, gerdama kavą, ji mato sodelį, žydinčias gėles.

Iš Kauno moteris atsivežė savo koncertines ir vakarines sukneles, kompaktinius diskus, siuvimo mašiną.

Anglijos sostinėje moteris suprato, kad nori ne tik virti savo sultyse, bet daugiau išmokti, pažinti. Londonas keičia mentalitetą, plečia akiratį – E.Vaitkevičė lanko parodas, operą, miuziklus, susitinka su lietuvių-britų bendruomenės nariais.

Ji sako, kad nesijaučia vieniša. E.Vaitkevičė prisipažino, kad kartais vienišesnė pasijusdavo Lietuvoje – kai pateko į viešumo pinkles ir kartais slėpdavosi po arogancijos, uždarumo kaukėmis ar makiažu.

"Britai – mandagūs, daug šypsosi. Nežinau, dar nepajutau, ar tos šypsenos slepia kažką nenuoširdaus ir netikro", – svarsto E.Vaitkevičė.

Ką jai davė Londonas? Pasirodo, ne tik praplėtė akiratį, bet suteikė ir daugiau natūralumo, nuoširdumo.

"Čia ne tik naudoju mažiau kosmetikos, – prisipažįsta moteris. – Nusimečiau daug socialinių kaukių. Čia nereikia saugotis, čia manęs niekas nepažįsta."

Ar Londono  ji neidealizuoja? Eglija juokiasi: "Visi mane gąsdina, kad tuoj pamatysiu ir kitas spalvas, kad kol kas Londoną matau pro rožinius akinius."

Emigrante savęs nelaiko

Didžiosios Britanijos sostinėje Eglija dar nepajuto, kad lietuvis lietuviui čia it grobuonis. Ji dėkinga tautiečiams, padėjusiems vos atvykus į Angliją.

"Visi lietuviai, kuriuos pažįstu, myli Lietuvą, – atrėmė Eglija ironišką pastabą, kad neretai vos kojas apšilę tautiečiai jau save laiko londoniečiais ir iš aukšto žvelgia į kaimą –  Lietuvą, niekina tėvynę. – Taip, Londonas jiems namai, nes čia jų lovos, drabužiai, rytas su arbata ar kava. Bet ne vienas svajoja grįžti į tėvynę, kai tik uždirbs pinigų."

Ar neskauda širdies, kad Lietuvą turėjo palikti dukra Klaudija? Eglija įsitikinusi, kad jauniems žmonėms verta keliauti, pažinti pasaulį: "Ji puikiai čia prisitaikė, nors turėjo draugų Lietuvoje. Ji, kaip ir Danijoje dvejus metus besimokanti 21 metų dukra Greta, labai gerai kalba angliškai. Beje, Greta šiemet atvyks gyventi pas mus, jau ieškomės erdvesnio buto."

Eglija savęs nelaiko emigrante, nors daugelis lietuvių ją vadina būtent taip.

"Naujuosius su šeima sutikome Kipre, atvykusi buvo ir mano mama, – pasakoja E.Vaitkevičė. – Londonas – tik tarpinė mano stotelė. Ar ilgai joje užsibūsiu, šią akimirką nežinau. Gal po dvejų metų gyvensiu Kipre ar dar kur nors, kas žino?"

Kol kas – be draugo

Londone E.Vaitkevičė priprato iki norimo objekto vykti pusantros valandos trimis autobusiais ar metro su persėdimais. "O Lietuvoje kartais tingėdavau važiuoti į renginį, vykstantį Vilniuje", – šyptelėja ji.

Vos prabudusi moteris pasigamina kavos, išlydi dukrą Klaudiją į mokyklą ir, jei ryte nėra paskaitų ar seminarų, bendrauja kompiuteriu su kolegomis, draugais, pažįstamais, planuoja darbus – Eglija jau turi klienčių, kurioms patinka jos atliekamos grožio procedūros.

Todėl jos namai dvelkia kvepalais, eteriniais aliejais, žvakėmis, jazminais, sandalmedžiais, kremais. E.Vaitkevičė planuoja pavasarį vėl vykti į Provansą kurti naują kvepalų aromatą.
O burleska? "Tai buvo tik priedas prie mano mėgstamo meno, artistiškumo, saviraiškos forma", – sako ji.

Nejaugi į Londoną ji vyko nė dėl meilės, ne pas jį? Eglija purto galvą: ne. Ji turėjo draugą britą, su kuriuo seniai keliavo po Škotiją, Angliją. Tačiau tai nebuvo jos mylimasis.
"Jei turėčiau antrą savo sielos dalelę, gyventume kartu", – įsitikinusi moteris. Į JAV emigravęs Laimas Fergizas liko tik draugas.

"Žinoma, nenoriu būti viena, tačiau esu išranki, o mano kriterijai – aukšti. Iš vyro noriu mokytis, – kalba Eglija. – Man nereikia pinigų maišo, bet noriu mokytojo, išmintingo žmogaus. Tuomet galiu nuversti kalnus. Todėl beveik visi mano vyrai buvo vyresni. Kol kas nenoriu būti mokytoja ir tempti vyrą paskui save."

„Aš tiesiog negalėdavau nieko sau leisti, nes turėdavau daug įsipareigojimų. Vaikų tėvai padėdavo praktiškai tik labai simboliškai, o to visiškai nepakanka. Paskutinis lašas buvo praėjusi žiema ir šildymo kainos, kurios neatitiko pajamų“, - vieną priežasčių, kodėl netikėtai išvyko gyventi į Londoną laidoje „Nuo... Iki“ atskleis burleskos pradininkė Lietuvoje Eglija Vaitkevičė.

Specialiai laidai moteris atvers ir savo naujų namų Londone duris. Eglija pasakos, kad augant dukroms, išlaidos taip pat didėja. „Pradėjo nepakakti to, ką uždirbdavau. Norisi gyventi taip, kad nereikėtų skaičiuoti. Be to, tai, ką darau Lietuvoje, svetur kur kas labiau vertinama ir geriau apmokama“, - paaiškins Eglija.

Prieš daugiau nei 3-ejus metus pasiskelbusi burleskos pradininke Lietuvoje, dviejų dukrų mama, tuomet 41 metų Eglija pasipuošusi figūros neslepiančiais korsetais, prisegamomis kojinėmis ir plunksnomis ėmė rengti provokuojančius pasirodymus. Iš pradžių nemokamai, mat norėjo visiems parodyti, kaip šokama burleska. „Burleska yra viliojimo menas“, - pristatydama savo naująją veiklą tuomet tvirtino Eglija - Tai mano svajonė, kurią išdrįsau įgyvendinti tik palaikoma savo buvusio draugo Laimo Fergizo. Pasirodžius žiniai apie naują mano veiklą sulaukiau nemažai kvietimų pasirodyti. Tačiau kurį laiką šokau nemokamai, už labiau simbolinį, kartais vos kelis šimtus siekiantį atlygį, ar net mainus“.

Dvi dukras 20-metę Gretą ir keleriais metais jaunesnę Klaudiją auginanti Eglija apie save žurnalistams visuomet pasakodavo kaip apie patogiai ir gerai gyvenančią moterį. 150 kvadratinių metrų butas Laisvės alėjoje, egzotiškos kelionės. Eglija noriai dalindavosi nuotraukomis iš kelionių po Indiją, ar Singapūrą, kur kaip pati pasakojo, puikus klimatas jos odai ir plaukams. Tačiau šiandien Eglija atskleis visai kitokią gyvenimo Lietuvoje pusę.

Tad kiek žinoma moteris už burleskos šokius uždirba šiandien? Kaip jai sekasi įsitvirtinti Londone? Kodėl jos nuomone nemaža dalis vyrų Lietuvoje – sugadinti, o dėl to kaltos moterys? 

Londone prieš keletą mėnesių įsikūrusiai verslininkei ir burleskos šokėjai Eglijai Vaitkevičei Australija kol kas atrodo labai tolima šalis. Ją ji žino iš draugų, kurie ten įsikūrę ir kas kartą vis pakviečia pasisvečiuoti, pasakojimų. Eglija – dviejų dukrų mama. Nors žinoma visuomenės veikėja, gyvenimą Lietuvoje išmainiusi į Londoną, mano, jog abi jos atžalos bakalauro laipsnį įgyti turėtų Europos universitetuose, neatmeta galimybės, jog galbūt ateityje magistro studijas jos galėtų rinktis Australijoje.

„Mano nuomone, bakalauro studijas galima baigti Europoje, kur visus studentus gina Europos Sąjungos įstatymai ir nereikia vizos. Viena mano dukra studijuoja Danijoje, jai 21. Kita, 15-metė moksleivė, mokosi angliškoje mokykloje. Galbūt baigusios bakalaurą dukros keliaudamos Australijoje galėtų įgyti patirties, pažinti šalį. Manau, ten visiškai kitas mentalitetas ir kultūra, gyvenimas kitoje terpėje“, - svarstė Eglija Vaitkevičė.

Jos manymu, jei dukros, baigusios bakalauro studijas Europoje, turėtų ketinimų žinias gilinti Australijoje, ji tam neprieštatarautų. Priešingai – palaikytų.

„Dukroms duodu laisvę rinktis savo ateitį ir galiu tiesiog pažadėti, kad aš būsiu tas saugumo uostas, jei reikės pagalbos“, - kalbėjo Londone įsikūrusi Eglija. Pašnekovei svarbu, kad dukros klaustų jos nuomonės dėl kertinių dalykų, tačiau pabrėžė, kad sprendimą turėtų priimti pačios.

Paklausta, ar kada ketina apsilankyti Australijoje, E. Vaitkevičė sakė laukianti galimybės ten apsilankyti. „Ateityje būtinai nuvyksiu, kai tik bus galimybių. Yra ten gyvenančių draugų, kurie persikėlė gyventi iš Lietuvos“, - sakė verslininkė. Apie studijų galimybes Australijoje galima sužinoti studijosaustralijoje.lt

Rugsėjo 25 dieną, trečiadienį, Kauno Laisvalaikio namuose „Nautilus“ vyks plaukų stilistų Eivido Mackevičiaus ir Karolio Murausko renginys „Fashion Show of Mac&Mur”. Į teatralizuotą ir satanizmo elementais šokiruosiantį sceninio įvaizdžio kolekcijos pristatymą specialiai iš Londono atvyks ten gyvenanti Eglija Vaitkevičė.

„Mano vaidmuo - šviesioji pusė, kuri nepasiduos juodojo pasaulio gundymams. Be to, prieš lipdama į sceną atliksiu paslaptingus ritualus bei susikursiu mistines apsaugas nuo blogio, – atvirauja „Fashion Show of Mac&Mur” sau neįprastame amplua pasirodysianti ir garsiosios amerikietės Lanos Del Rey dainas atliksianti Eglija Vaitkevičė. – Mane, kaip ir kiekvieną žmogų, į savo pusę nuolat bando patraukti Liuciferis ar kitoks juodojo pasaulio atstovas. Nemažai žmonių yra pardavę sielas velniui už patogų ir malonumų kupiną gyvenimą, bet aš tokiam juodajam pasauliui mandagiai parodau duris.“

Pasak organizatorių, beveik pusantros valandos truksiantis renginys nustebins ir išrankiausius žiūrovus. Avino galva, senovinių raktų ryšulys, stilizuotas apverstas kryžius, dvi scenos, didelis podiumas, ypatingas apšvietimas, pūsti, karkasiniai kostiumai su spygliais, specialiai samdyta kosmetologų komanda, subtili erotika ir finalinis akcentas su šokiruojančiomis dekoracijomis.

„Norime harmonizuoti dvi galingas jėgas – satanistinį juodumą ir dangaus baltumą bei mirgėjimą. Juk viena jėga be kitos neegzistuotų", – teigia kai kurias šokiruojančias renginio detales dar nutylintys žinomi stilistai E.Mackevičius bei K.Murauskas.

Buvęs burleskos Lietuvoje pradininkės Eglijos Vaitkevičės širdies draugas ir vadybininkas Laimas Fergizas rugpjūčio pabaigoje vyras išvyko į Ameriką.

Lietuvis laimėjo Žaliąją kortą ir jau spėjo įsikurti Niujorke.

„ Tenka pradėti gyvenimą nuo nulio“, – Delfi.lt pasakojo L. Fergizas.