Kino centras tokios išvados teismui neskųs, konkursą nutraukia ir balandį jį žada skelbti iš naujo.

Centro projektų vadovė Giedrė Simanauskaitė teigė, kad šis projektas unikalus, tokio masto kino infrastruktūros rangos viešųjų pirkimų iki šiol nebuvo, tad ir nebuvo nusistovėjusios praktikos, kuria būtų atsižvelgiama į pirkimų specifiką, reikalavimus kino erdvėms.

„Tikimės, kad patikslinti viešojo pirkimo reikalavimai užtikrins potencialių rangovų aktyvų įsitraukimą ir susidomėjimą konkursu“, – BNS sakė G. Simanauskaitė.

Pasak jos, bus atsižvelgta į vieną esminių VPT pastabų – kitaip suformuluoti potencialių rangovų patirties reikalavimą. Jis bus tikslinamas sudarant sąlygas konkurse dalyvauti platesniam tiekėjų ratui.

„Jau pradėjome rengti naujo konkurso pirkimo sąlygas, tikimės, kad jos bus aiškesnės ir nebekels skirtingo interpretavimo. Planuojame, kad naujas konkursas bus paskelbtas balandžio mėnesį“, – sakė G. Simanauskaitė.

VPT išvadoje nurodė, kad Lietuvos kino centras sukūrė neproporcingą naštą tiekėjams, kai reikalavo, kad jie kartu su pasiūlymu pateiktų darbų grafiką, nurodytų darbuotojų skaičių kiekvienai savaitei, tiek projektavimui pagal dalis, tiek darbams.

Tikimės, kad patikslinti viešojo pirkimo reikalavimai užtikrins potencialių rangovų aktyvų įsitraukimą ir susidomėjimą konkursu.

„Sukuria tiekėjams neproporcingą naštą pasiūlymų rengimo etape, o tuo pačiu ir papildomai riboja konkurenciją, nors perkančiajai organizacijai toks detalus darbų grafiko pateikimas neteikia pridėtinės vertės, nes iki darbų pradžios ši informacija paprastai tampa nebeaktuali“, – išvadoje teigė VPT.

G. Simanauskaitės teigimu, kol kas sunku prognozuoti, kada galėtų prasidėti konkretūs rekonstrukcijos darbai, tačiau skaičiuojama, jog dėl naujo konkurso jie nusikels bent 2-3 mėnesiams.

„Tai nesudaro esminio vėlavimo, įvertinant, kad pats „Naglio” rekonstrukcijos projektas šiuo metu likviduojamo „Lietuvos kino“ buvo pradėtas kone prieš penkerius metus, o jo užbaigimo terminas šiuo metu planuojamas apie 2026 metų antrąjį–trečiąjį ketvirtį“, – teigė Lietuvos kino centro atstovė.

Rekonstravus daugiau nei prieš 60 metų statytą kino teatrą, jis taps regionine filmoteka. Pirmajame pastato aukšte numatomas vestibiulis, edukacijų ir ekspozicijų erdvė, didžioji ir mažoji kino salės, kavinė, antrajame – audiovizualinių menų kultūros centras, administracinės patalpos, rezidencijų korpusas, galerija ir didžiosios salės projektorinė. Sanitarinių mazgų blokas bei patalpos, skirtos pastatui aptarnauti ir rekvizitui sandėliuoti, atsiras požeminiame aukšte.

Numatoma pritaikyti ir rekonstruojamo pastato prieigas. Rytinėje pastato dalyje numatoma sukurti lauko terasą su kino ekranu – kino kiemelį, apjungtą su naujai įrengiama kino teatro vestibiulio erdve.

Kino teatras „Naglis“ pastatytas 1959 metais.

Apie Kernavės įžymybę LNK žurnalistė paprašė papasakoti paties Kernavės ir Musninkų klebono Mariaus Talučio.

– Per Andriaus Mamontovo surengtą koncertą jam nunešiau šį katiną ir sakau: „Ponas, Andriau, šis kačiukas irgi šiandien švenčia 10 metų gimtadienį“. Kaip tik tą dieną Andrius koncertinės veiklos 30-mečio proga surengė koncertą. Bet neglostė, nes sakė, kad yra alergiškas katėms. Daugelis, kurie anksčiau lankėsi Kernavėje ir susipažino su Nagliu, vėl atvykę klausia, kur ta Kernavės legenda, simboliu tapęs katinas. Būna, visą dieną mišių niekas neužsako, nieko neuždirbu, o  mūsų katinas per dieną po kokia 20 eurų uždirba. Kartais net prašau jo paskolinti. Va, čia jo nuotrauka yra, aukų dėžutė, į kurią žmonės jam meta pinigėlius. Dar užrašą kartais prilipinu, kad tai – auka piliakalnio katinėliui. Taigi Naglis surenka pinigėlių ne tik savo maisteliui, bet ir brolio, ir savo priešo – maitiname ir jo brolį, ir šunį dar. Naglis, sakau, – tikras krikščionis, nes, kaip Kristus mokė, reikia mylėti savo priešus. Naglis dalinasi su visais. Per visą vasarą jis surinko apie tris šimtus eurų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokiu būdu jis surenka tiek pinigų?

– Šioje teritorijoje vasarą veikia kavinukė, būna, stalai, suolai sustatyti. Naglis be išankstinio pranešimo puikiai žino, kada kavinė dirba. Kai pasklinda šašlyko aromatas, už kilometro jį  suuodžia ir prisistato. Ir ne šiaip, o prie kiekvieno pasiglausto, su letenėle pasisveikina, pasimeilina – iš kiekvieno išsireikalauja kąsnelio. Man pagailo tų žmonių, kad iš jų alkanų paskutinį kąsnelį iškaulija Naglis. Ir katinėlio gaila, nes alkanas. Tad kilo mintis pastatyti aukų dėžutę, į kurią žmonės mielai jam aukoja.

– Kaip jis pas jus atsirado? Kas tokį vardą išrinko?

– Jis – dvigubas našlaitis. Nuo Širvintų rajono atklydęs. Kai dar mažučiai su broliuku buvo, jų mama žuvo kelyje. Kai mamos neteko, tuomet jį globojo vienuolė Birutė. Kai ji mirė, katinėlis taip ir liko. Va, prie visų glaustosi. Ir kažkas jį Nagliu pavadino, taip ir prilipo tas vardas.

Visi jį labai myli. Vieną sykį aukų dėžutėje radau jam dovanotą puodelį su katinėlio nuotrauka, panašia į jį. Kitą kartą ateinu, žiūriu, – dešra.

 

– Naglis turi savo paskyrą instagrame?

– Iš Širvintų čia atvažiuoja nemažai jaunimo, mėgsta Kernavę. Vakarais pasivaikšto, labai dažnai ir pasiperša. O Naglis, vos išvydęs ką nors, iš karto prisistato, kad jį glostytų – išsireikalauja dėmesio. Tad vienas jaunuolis instagrame sukūrė jam paskyrą „Kernevės ryžikas“.

– Gal ir mišiose lankosi?

– Neklauskite, vos varpas suskamba, bėga į bažnyčią. Dar žmonės būna nespėję susirinkti, o jis jau čia kur buvęs, kur nebuvęs. Kartą buvo toks juokingas nutikimas. Per šventas mišias atėjo į bažnyčią, atsisėdo šalia vienos moteriškės ant suolo. Visi žmonės pakreipę galva klausosi pamokslo, žiūriu, ir Naglis, pakreipęs galvą ir ištempęs ausytes, irgi įdėmiai klauso. Visada sakiau, kad jeigu pagal žmogaus protą pamatavus jo intelektą, jis siektų kaip genialaus mokslininko Alberto Einsteino (Alberto Einšteino).

– Kaip žmonės reaguoja pamatę jį bažnyčioje?

– Visi džiaugiasi. Tiesa, kadangi mėgsta, kaip ir visi katinai, vaikščioti, kur nori, tai per mišias kartais sumano pagastroliuoti. Tuomet vienuolės išneša jį lauką. Bet jis gudrus. „Pasako“ ačiū, kad jį panešiojo ir apsisukęs atgal grįžta į bažnyčią. Tuomet jį zakristijoje uždarau, kur labai mėgsta įsitaisyti ant kunigų sofos. Visi jį labai myli. Vieną sykį aukų dėžutėje radau jam dovanotą puodelį su katinėlio nuotrauka, panašia į jį. Kitą kartą ateinu, žiūriu, – dešra. Oi, galvoju, – kiek gerų emocijų visiems. Žmonės jį jau pažįsta ir myli. Niekas neišvyksta iš Kernavės jo nepaglostęs. Jei pats neprisistato, manęs klausia: „Kunige, kur katinėlis?“. Einam, surandam, nes jis toli nenuklysta.

– Ar yra iškrėtęs kokių išdaigų?

– Yra suniokojęs XIX amžiaus paveldą. Pats kaltas, palikau atidarytą šią medinę koplytėlę, kurią vakare užrakinau nakčiai kartu su juo. Nemačiau, kad jis ten yra. O jis, vargšiukas, negalėjo išeiti. Kol aš ramiai miegojau, jis kankinosi uždarytas. Matyt norėdamas ištrūkti, pradėjo draskyti tas duris ir pradraskė tą vertingą XIX, o gal ir net XVII amžiaus paveldą. Dar dabar duryse skylė likusi. Tylėjom, atleidom jam, bet... dabar visa Lietuva sužinos.

Su jo autoriais bus deramasi dėl projekto idėjos įgyvendinimo, pranešė Kultūros ministerija.

Pirmą vietą konkurse užėmusį projektą pateikė architektūros studijos „Altitudės“ ir „Urbanistinė architektūra“.

„Projektas „Atgal į ateitį“ vertinimo komisijos įvertintas 88,8 balo ir stipriai atsiplėšė nuo antros ir trečios vietos laimėtojų“, – teigiama Architektų sąjungos pranešime.

Anot jo, komisija šį darbą įvertino kaip originalų, pasiūliusį vientisą architektūrinę idėją, su logiškai pagrįstais ir išdėstytais funkciniais ryšiais.

Pagyrimų sulaukė detaliai apgalvotas salių išdėstymas, renginių ir kavinės erdvės atgręžimas į upę, sukurtas aukštos estetinės kokybės priestato tūris, leidžiantis formuoti gana uždarą, jaukią lauko kino teatro ir terasos erdvę, taip pat siekis išsaugoti kino teatro pastato autentiškumą.

Remiantis ikonografine medžiaga turėtų būti restauruojami fasadai, išlikti pirminis langų skaidymas, centrinis įėjimas su natūralaus medžio durimis, stendai su afišomis, vertingi interjero elementai, Jono Jukonio sgrafito technika atliktas pano.

Konkurse iš viso dalyvavo septyni darbai, trys iš jų diskvalifikuoti, kaip neatitikę architektūrinio konkurso reikalavimų.

Antrą vietą užėmė projektas „Naglis 2.0“, trečią – projektas „Jūros ekranai“.

Prieš daugiau nei 60 metų statytą ir iki šiol be kapitalinio remonto funkcionavusį Palangos kino teatrą „Naglis“ norima paversti regionine filmoteka.

„Lietuvos kino“ projektų vadovė Giedrė Simanauskaitė BNS anksčiau teigė, kad čia taip pat ir toliau bus rodomas kinas.

Palangos savivaldybė šią savaitę pranešė, kad ši teatro, kaip filmotekos ir edukacijos centro Vakarų Lietuvoje koncepcija praėjusią savaitę buvo patvirtinta Kultūros ministerijoje.

„Jau netrukus – rugsėjį – prasidės koncepcijos įgyvendinimo parengiamieji darbai. Planuojama, kad 2021 metų rudenį prasidės pastato rekonstrukcija, o duris atsinaujinęs „Naglis“ kaip regioninė filmoteka atvers 2022 metais“, – teigia savivaldybė.

Planuojama, kad pastato išorė liks nepakitusi, perplanavus vidaus patalpas numatyta įrengti dvi kino sales, galinčias veikti ir kaip multifunkcinės erdvės, daugiau regioninės filmotekos veiklai reikalingų erdvių.

Čia ketinama demonstruoti filmus, skirtus įvairaus amžiaus bei interesų žiūrovams, rengti parodas kino tematika. „Naglyje“ veiks ir informacinis kino kultūros centras, jame bus skaitykla, mediateka, su prieiga prie pagrindinių kino bazių, archyvų.

Naujajame centre numatyta rengti kūrybines dirbtuves, stovyklas, vasaros praktikas, taip pat teorinius mokymus – paskaitas, seminarus. Čia bus vykdomos kino rezidencijos, užtikrinančios kino kūrėjų ir vietos bendruomenės bendradarbiavimą, naujų iniciatyvų regione kūrimąsi.

Kino teatras „Naglis“ pastatytas 1959-aisiais ir nuo to laiko rimčiau neremontuotas. Šiuo metu teatras veikia tik šiltuoju metų laiku. Siekiama, kad pastatą sutvarkius, centras veiks be pertrūkių ir taptų visam Klaipėdos regionui reikšmingu objektu bei užpildytų trūkstamą „stipraus kino kultūros infrastruktūros objekto“ nišą, teigiama pranešime. Klaipėdos regione šiuo metu yra trys kino teatrai.

Šiuo metu „Naglis“ yra seniausias veikiantis valstybinis kino teatras Lietuvoje.

Jis priklauso likviduojamai valstybės įmonei „Lietuvos kinas“, po reorganizacijos turėtų pereiti Lietuvos kino centro pavaldumui. Naują koncepciją parengė abi įstaigos, bendradarbiaudamos su programa „Kurk Lietuvai“.

„Lietuvos kino“ direktorius Arūnas Stoškus BNS sako, kad Vyriausybė pavedė užbaigti šį projektą, taip pat ir atrinkti vertingus, išliekamąją vertę turinčių kino juostų archyvus, todėl įmonės veiklą ketinama pratęsti iki 2020-ųjų pabaigos.

„Kultūros ministras mums pavedė atlikti filmotekos investicinį projektą, architektūrinės idėjos konceciją ir techninį projektą. Per tą laikotarpį mes tai turime parengti, Lietuvos kino centras perims pastatą, kreipsis dėl lėšų iš Valstybės investicijų programos“, – pasakojo A. Stoškus.

Anot jo, pagal ankstesnį architektūrinį projektą numatyta pastatą išsaugoti, nes jo konstrukcijos yra gerai išsilaikiusios.

Už 1 248 kv. metrų ploto patalpas "Lietuvos kinas" tikisi gauti 300 tūkst. eurų. Konkursas turėtų įvykti gruodžio viduryje.

"Siekiame sukaupti tikslinių lėšų, kurias naudosime Palangos kino teatro "Naglis" rekonstrukcijai. Tiesa, kol kas pastatai Dubysos gatvėje nieko nesudomino, tačiau mes nenorime nuleisti kainos. Tai galėsime padaryti tik pritarus Kultūros ministerijai", – aiškino įmonės "Lietuvos kinas" vadovas Arūnas Stoškus.

Kainą 10 proc. būtų galima mažinti tik gavus ministerijos sutikimą.

Jei šis sandoris pavyks, antras objektas, kurio norėtų atsisakyti kultūrininkai, yra "Jūratės ir Kastyčio" kino teatras, esantis Taikos prospekte.

Šiuo nekilnojamojo turto objektu prieš 5–6 metus domėjosi prekybos tinklas "Lidl". Tačiau tą kartą derybos taip ir neįvyko.

"Tai didelis, 60 arų sklypas, esantis strategiškai geroje vietoje. Aš viliuosi, kad atsiras investuotojų, kurie susidomės šiuo objektu", – tikino A.Stoškus.

Nors įmonė priklauso Kultūros ministerijai, tačiau investiciniams projektams, rekonstrukcijoms lėšų iš valstybės ji tikėtis negali.

"Mūsų planuose – atnaujintas kino teatras "Naglis". Nors buvo gandų, kad mes pirmiausia šį objektą parduosime, tačiau jau aišku, jog viskas vystosi priešinga linkme. Konstruktoriai tyrė šio kino teatro pastato būklę ir įsitikino, kad ji nėra jau tokia bloga. Mūsų strategija – per porą metų rekonstruoti pastatą", – tikino A.Stoškus.

Tikimasi, kad užtektų apšiltinti pastatą, atnaujinti fasadą, atlikti vidaus apdailos darbus ir įsigyti modernią skaitmeninę įrangą filmams demonstruoti.

"Atsirastų dvi salės – didesnė ir mažesnė. Galima būtų rodyti ne tik kiną, bet ir organizuoti renginius, šventes, pristatymus. Atsirado norinčiųjų įrengti kavinukę, tačiau pastatas yra nešildomas", – aiškino įmonės vadovas.

Pasirodo, šis kino teatras nėra jau toks nuostolingas.

"Neturime modernios įrangos, todėl nerodome naujausių filmų. Bet verta paminėti, kad vasarą Palangoje lietuviškus filmus žmonės žiūri labiau nei Vilniuje. Bilietų platintojai stebisi tokiu aktyvumu. Jei turėtume galimybių demonstruoti ir komercinį kiną, gyventume visai neblogai", – prisipažino A.Stoškus.