Kaip pranešė centrinis bankas, Finansų rinkos priežiūros tarnyba nustatė, kad finansų maklerio įmonėje įdiegtos kliento pažinimo procedūros, susijusios su politiškai pažeidžiamų asmenų (angl. Politically Exposed Person, PEP) nustatymu, turėjo trūkumų. Už šį pažeidimą įmonei skirtas įspėjimas.

Pasak Lietuvos banko, inspektavimo metu taip pat buvo konstatuoti pažeidimai, susiję su tarptautinių finansinių sankcijų stebėsenos reikalavimų vykdymu bei nuolatine kliento dalykinių santykių ir sandorių stebėsena inspektavimo laikotarpiu.

„Įvertinęs pažeidimų pobūdį ir atsižvelgęs į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, Lietuvos bankas skyrė bendrovei 40 tūkst. eurų baudą ir įpareigojo iki 2021 metų balandžio 30 dienos pašalinti nustatytus klientų dalykinių santykių ir sandorių stebėsenos pažeidimus“, – teigia Lietuvos bankas.

Nurodoma, kad „Orion securities“  informavo Finansų rinkos priežiūros tarnybą, kad ėmėsi veiksmų šalinti inspektavimo metu nustatytus pažeidimus ir dalį pažeidimų jau pašalino.

Vilniaus apylinkės teismas skyrė baudą finansų maklerio įmonės "Orion securities" apskaitininkei Kristinai Buteikienei. "Orion securities" pavadinimas ir bendrovės darbuotojų pavardės teisme šią vasarą linksniuotos ne pirmą kartą.

Bauda – 1,5 tūkst. eurų

Teismas nutarė, kad pakanka įrodymų, jog apskaitininkė viešino neviešinamą informaciją ir už tai skyrė 1,5 tūkst. eurų baudą. Sprendimas gali būti skundžiamas per 20 darbo dienų.    

Praėjusį mėnesį tas pats teismas, išnagrinėjęs Lietuvos banko Priežiūros tarnybos surašytą Administracinio teisės pažeidimo protokolą, skyrė 1,6 tūkst. eurų baudą vertybinių popierių prekybos pasaulyje gana gerai žinomam Mantui Galiniui. Teismas nustatė, kad jis pažeidė Finansinių priemonių rinkų įstatyme įtvirtintą draudimą naudotis viešai neatskleista informacija ir ją perduoti. Portalas jau skelbė, kad M.Galinis pasinaudojo viešai neatskleista informacija apie būsimą bendrovių "Agrowill Group" ir "Baltic Champs" susijungimą. Ši informacija vieša tapo tik 2014 m. vasario 20 d., kai per vertybinių popierių biržos "Nasdaq OMX Vilnius" naujienų sistemą buvo pranešta, kad pasirašyta susijungimo sutartis. Tačiau biržoje parduodamų "Agrowill Group" akcijų vertė ėmė sparčiai kilti likus kone metams iki paskelbiant sandorį. Bendrovės akcijos per keletą mėnesių pabrango daugiau negu dvigubai.

Susekė internete

Lietuvos banko Priežiūros tarnyba tyrimą pradėjo po to, kai, atlikdama kasdienę viešosios erdvės stebėseną, atkreipė dėmesį į vieno iš vartotojų žinutes populiarioje investuotojų diskusijų svetainėje traders.lt. Žinučių turinys rodė, kad jas rašiusiam asmeniui buvo žinoma informacija apie vykstančias derybas dėl bendrovių sujungimo. Nustatyta, kad žinučių autorius – M.Galinis. Lietuvos bankas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kad šis leistų paimti duomenis iš M.Galinio kompiuterio. Aptikta, kad apie bendrovių sujungimo derybas M.Galinis per programą "Skype" bendravo su sandorį rengusios "Orion securities" apskaitos skyriaus vertybinių popierių apskaitininke K.Buteikiene.

Nei "Baltic Champs", nei "Agrowill Group" oficialiai pretenzijų dėl akcijų kainų išpūsto burbulo niekam nepateikė. Teigiama, kad nei bendrovės, nei jos akcininkai finansiškai nenukentėjo. Kiek vertybinių popierių biržoje besiverčiančių žmonių dėl to prarado pinigų ir kiek uždirbo, nėra žinoma. Tačiau, portalo duomenimis, ir M.Galinis, ir su juo kartu prieš kainos kilimą "Agrowill Group" akcijų prisipirkę finansų rinkų žinovai vertybinius popierius išpardavė iškart po "Baltic Champs" ir "Agrowill Group" sandorio paviešinimo.

Dalyviai nekalba

Portaloo žiniomis, prie informacijos nutekinimo galėjo prisidėti ir "Orion securities" vadovai, tačiau jiems jokie įtarimai nebuvo pareikšti. Vadovai su žurnalistais į diskusija apie "Agrowill Group" ir "Baltic Champs" sujungimą leistis neketino, teigė, kad, jų žiniomis, jokiems dabartiniams bendrovės darbuotojams jokie įtarimai nėra pareikšti. M.Galinis išties nebedirba "Orion securities". Ar savo pareigas vis dar užima K.Buteikienė, bendrovės atstovai neatsakė.

Atsakymų į klausimus nepavyko gauti ir iš M.Galinio bei K.Buteikienės advokato Povilo Gruodžio.

M.Galinis teismo slenkstį mynė ne pirmą kartą. Jis finansų maklerio licencijos neteko 2011-ųjų kovą, kai pasinaudojo viešai neatskleista informacija apie Lenkijos "Cersanit" sprendimą teikti oficialų siūlymą supirkti "Dvarčionių keramikos" akcijas. Už šį pažeidimą M.Galiniui tuometė Vertybinių popierių komisija buvo skyrusi 434 eurų (1,5 tūkst. litų) baudą.

Retas atvejis

Portalas jau rašė, kad tokios bylos teismus pasiekia gana retai, nes neteisėtą pasinaudojimą neatskleista informacija labai sunku įrodyti.

"Dėl prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant ne vieša informacija, per metus pradedami vienas–penki tyrimai, dauguma jų nutraukiami dėl įrodymų nepakankamumo ar nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, t.y. nesurinkus pakankamai objektyvių ir subjektyvių duomenų, kurie liudytų apie asmenų padarytus pažeidimus. Pridursiu, kad per metus vidutiniškai nustatoma penki–dešimt įtartinų atvejų, dėl jų atliekama išsami analizė, bet ne visi jie pradedami tirti dėl to, kad įtarimai nepasitvirtina", – pripažino Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento Reguliuojamos rinkos priežiūros skyriaus viršininkas Vaidas Cibas.

Vilniaus apylinkės teismas priėmė gana retą nutartį Lietuvoje – skyrė baudą už pasinaudojimą neatskleista informacija, prekiaujant vertybiniais popieriais. Teismo duomenimis, slapta informacija išsprūdo iš žinomos finansų maklerio įmonės "Orion securities".

Kaina šoko į viršų

Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs Lietuvos banko Priežiūros tarnybos surašytą Administracinio teisės pažeidimo protokolą, skyrė 1,6 tūkst. eurų baudą vertybinių popierių prekybos pasaulyje gana gerai žinomam Mantui Galiniui. Teismas nustatė, kad jis pažeidė Finansinių priemonių rinkų įstatyme įtvirtintą draudimą naudotis viešai neatskleista informacija ir ją perduoti. Teismo sprendimą M.Galinis gali apskųsti per 20 dienų.

Praėjusią savaitę dienraštis jau rašė, kad M.Galinis pasinaudojo viešai neatskleista informacija apie būsimą bendrovių "Agrowill Group" ir "Baltic Champs" susijungimą. Ši informacija vieša tapo tik 2014 m. vasario 20 d., kai per vertybinių popierių biržos "Nasdaq OMX Vilnius" naujienų sistemą buvo pranešta, kad pasirašyta susijungimo sutartis. Tačiau biržoje parduodamų "Agrowill Group" akcijų vertė ėmė sparčiai kilti likus kone metams iki paskelbiant sandorį. Bendrovės akcijos per keletą mėnesių pabrango daugiau negu dvigubai.

Susekė internete

Lietuvos banko Priežiūros tarnyba tyrimą pradėjo po to, kai, atlikdama kasdienę viešosios erdvės stebėseną, atkreipė dėmesį į vieno iš vartotojų žinutes populiarioje investuotojų diskusijų svetainėje traders.lt. Žinučių turinys rodė, kad jas rašiusiam asmeniui buvo žinoma informacija apie vykstančias derybas dėl bendrovių sujungimo. Nustatyta, kad žinučių autorius – M.Galinis. Lietuvos bankas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kad šis leistų paimti duomenis iš M.Galinio kompiuterio. Aptikta, kad apie bendrovių sujungimo derybas M.Galinis per programą "Skype" bendravo su sandorį rengusios "Orion securities" apskaitos skyriaus vertybinių popierių apskaitininke Kristina Buteikiene.

Dėl to ji taip pat šiuo metu mina Vilniaus miesto apylinkės teismo slenksčius, tačiau teismas nutarties dar nėra paskelbęs.

Nei "Baltic Champs", nei "Agrowill Group" oficialiai pretenzijų dėl akcijų kainų išpūsto burbulo niekam nepateikė. Teigiama, kad nei bendrovės, nei jos akcininkai finansiškai nenukentėjo. Kiek vertybinių popierių biržoje besiverčiančių žmonių dėl to prarado pinigų ir kiek uždirbo, nėra žinoma. Tačiau, dienraščio duomenimis, ir M.Galinis, ir su juo kartu prieš kainos kilimą "Agrowill Group" akcijų prisipirkę finansų rinkų žinovai vertybinius popierius išpardavė iškart po "Baltic Champs" ir "Agrowill Group" sandorio paviešinimo.

Dalyviai nekalba

"Orion securities" su žurnalistais apie "Agrowill Group" ir "Baltic Champs" sujungimą ir įtartiną akcijų kainų kilimą kalbėti nesutiko. Atsakymų į klausimus nepavyko gauti ir iš M.Galinio.

Jis finansų maklerio licencijos neteko 2011-ųjų kovą, kai pasinaudojo viešai neatskleista informacija apie Lenkijos "Cersanit" sprendimą teikti oficialų siūlymą supirkti "Dvarčionių keramikos" akcijas. Už šį pažeidimą M.Galiniui tuometė Vertybinių popierių komisija buvo skyrusi 434 eurų (1,5 tūkst. litų) baudą.

Retas atvejis

Dienraštis jau rašė, kad tokios bylos teismus pasiekia gana retai, nes neteisėtą pasinaudojimą neatskleista informacija labai sunku įrodyti.

"Dėl prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant ne vieša informacija, per metus pradedami vienas–penki tyrimai, dauguma jų nutraukiami dėl įrodymų nepakankamumo ar nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, t.y. nesurinkus pakankamai objektyvių ir subjektyvių duomenų, kurie liudytų apie asmenų padarytus pažeidimus. Pridursiu, kad per metus vidutiniškai nustatoma penki–dešimt įtartinų atvejų, dėl jų atliekama išsami analizė, bet ne visi jie pradedami tirti dėl to, kad įtarimai nepasitvirtina", – pripažino Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento Reguliuojamos rinkos priežiūros skyriaus viršininkas Vaidas Cibas.

Vertybinių popierių prekybą griežtai reglamentuoja įstatymai, tačiau žaisti ne pagal taisykles rizikuoja net ir garsiausi šios veiklos žinovai. Jie suvokia, kad greičiausiai liks nenubausti, nes įrodyti tokius nusikaltimus yra labai sunku.

Teisme – žinomas žaidėjas

"Apie tai nesutiko pasakoti nė vienas kolega, nepasakosiu ir aš. Prikalbėsime, o vėliau eisime į teismą dėl šmeižto", – paprašytas papasakoti apie prekybos akcijomis užkulisius, dienraščiui sakė tokia veikla daug metų aktyviai besidomintis verslininkas Gintaras (pašnekovo pavardė redakcijai žinoma).

Akcijų kainos vertybinių popierių biržose priklauso nuo daugybės faktorių. Vertė gali drastiškai kristi arba kilti pasikeitus net menkiausiai aplinkybei, o daugiausia vertybinių popierių biržose gali uždirbti tie, kurie žino daugiau už kitus. Už prekybą naudojantis viešai neatskleista informacija numatyta baudžiamoji atsakomybė, tačiau toks nusikaltimas yra labai sunkiai įrodomas.

"Sėdėdamas bare išgirdęs prie gretimo stalo sėdinčiųjų kalbas, kad didžiausia Lietuvos įmonė surado naujų rinkų, bet apie tai dar niekas nežino, gali prisipirkti tos įmonės akcijų ir greitai praturtėti. O kas įrodys, kad tu žinojai daugiau už kitus, kas įrodys, kad tas prie kito staliuko sėdėjęs žmogus kažkam išplepėjo paslaptį?" – kalbėjo Gintaras.
Jo žodžius patvirtino prekybą vertybiniais popieriais stebintis Lietuvos bankas – iki teismo nukeliauja retas toks atvejis.

Išimtis – Vilniaus apylinkės teisme šiuo metu nagrinėjamos dvi bylos, kuriose didelės baudos gresia bendrovės "Orion Securities" darbuotojams Mantui Galiniui ir Kristinai Buteikienei. Už pasinaudojimą neatskleista informacija ir draudimo manipuliuoti rinka pažeidimus "Orion securities" apskaitos skyriaus vertybinių popierių apskaitininkei gresia bauda iki 5 792 eurų. M.Galiniui gali tekti pakloti dar solidesnę sumą – 17 377 eurus, nes finansų makleris jau yra baustas už tą patį pažeidimą.

Bylas svarstantys teisėjai sakė, kad nagrinėjant panašias istorijas praktikos neturi daug. "Man tokia byla į rankas patenka pirmą kartą", – sakė teisėjas Ovidijus Ramanauskas.

Kaina pakilo porą kartų

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, nusikalstama schema galėjo būti pradėta braižyti, kai didžiausia nebankine finansų maklerio įmone prisistatanti bendrovė "Orion securities" ėmė organizuoti bendrovių "Baltic Champs Group" ir "Agrowill Group" susijungimą. "Baltic Champs Group" vadovas Kęstutis Juščius viename interviu net yra sakęs, kad sumanymas sujungti bendroves kilo pačios "Orion Securities" iniciatyva.

Vykstant tokios deryboms tarpininkams laikyti liežuvį už dantų nurodo ne tik verslo etika, bet ir Baudžiamasis kodeksas. Tačiau, tyrimo duomenimis, kažkas neišlaikė – "Agrowill Group" akcijų kaina rinkoje ėmė sparčiai kilti likus kone metams iki oficialaus paskelbimo apie sandorį. Iš viso "Agrowill Group" akcijų vertė per kelis mėnesius pakilo daugiau kaip dvigubai.

Sudarant sandorį dalyvavo aukščiausi "Orion Securities" vadovai, tačiau teismo duris dabar varsto tik M.Galinis ir K.Buteikienė. Gali būti, kad teismo nutartį M.Galinis išgirs jau šiandien.

Nei "Baltic Champs Group", nei "Agrowill Group" oficialiai pretenzijų dėl akcijų kainų burbulo išpūtimo niekam nepateikė. Teigiama, kad nei bendrovės, nei jos akcininkai finansiškai nenukentėjo. Kiek vertybinių popierių biržoje besiverčiančių žmonių dėl to prarado pinigų ir kiek uždirbo, nėra žinoma. Tačiau, dienraščio duomenimis, ir M.Galinis, ir su juo kartu prieš kainos kilimą "Agrowill Group" akcijų prisipirkę finansų rinkų žinovai vertybinius popierius išpardavė iškart po "Baltic Champs Group" ir "Agrowill Group" sandorio paviešinimo.

Dangstosi konfidencialumu

"Aš jam perduosiu, kad skambinote, jis jums pats paskambins. Be abejo, pakomentuosime bylą, nes ji labai įdomi tuo, kad Lietuvos bankui gresia baudžiamoji atsakomybė, nes dėl banko kaltės buvo nutekinti asmens duomenys", – dienraščiui sakė M.Galinio interesams teisme atstovaujantis advokatas Povilas Gruodis.

Nei M.Galinis, nei advokatas nepaskambino. Iš pradžių bendrauti vengė, o vėliau tą daryti visiškai atsisakė ir "Orion Securities" atstovai, pareiškę, kad į klausimus negali atsakyti, nes rūpinasi savo klientų konfidencialios informacijos išsaugojimu.

"Orion Securities" ir toliau dės visas pastangas saugodama savo klientų konfidencialumą ir visuomet imsis visų būtinų veiksmų, kad grupei patikima klientų informacija išliktų saugi ir būtų atskleidžiama tik įstatymų numatytais atvejais", – laišku atsakė "Orion Securities" vykomasis direktorius Ramūnas Baranauskas.

M.Galinis pagarsėjo prieš šešerius metus, kai buvo išprašytas iš banko "Finasta", kuris nesitaikstė su galimais darbuotojo nusikalstamais veiksmais. Tada Vertybinių popierių komisija pradėjo tyrimą dėl to, kad M.Galinis pasinaudojo viešai neatskleista informacija prekiaujant "Dvarčionių keramikos" akcijomis. Kaip rašyta, už pasinaudojimą nevieša informacija M.Galinis jau yra baustas.

Į klausimą, ar su konfidencialia "Orion Securities" klientų informacija gali susipažinti už tokios informacijos panaudojimą jau bausti įmonės darbuotojai, R.Baranauskas neatsakė.

Komentaras

Vaidas Cibas

Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento Reguliuojamos rinkos priežiūros skyriaus viršininkas

Dėl prekybos vertybiniais popieriais pasinaudojant ne vieša informacija per metus pradedami 1–5 tyrimai, dauguma jų nutraukiami dėl įrodymų nepakankamumo ar nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, t. y. nesurinkus pakankamai objektyvių ir subjektyvių duomenų, kurie liudytų apie asmenų padarytus pažeidimus. Pridursiu, kad per metus vidutiniškai nustatoma 5–10 įtartinų atvejų, dėl jų atliekama išsami analizė, bet ne visi jie pasiekia tyrimo stadiją dėl to, kad įtarimai nepasitvirtina.
Jokių papildomų duomenų apie konkrečius atvejus pateikti negalime dėl konfidencialumo ir asmens duomenų apsaugos reikalavimų.

„Orion Securities“ plečia veiklą Kaune ir nuo šiol klientus pasitiks miesto širdyje įsikūrusioje „Žalgirio“ arenoje.

„Orion Securities“ yra viena didžiausių licencijuotų ne bankinių finansinių įmonių. Šalyje, prižiūrima Lietuvos banko, teikia tarpininkavimo paslaugas vertybinių popierių biržoje ir savo klientams siūlo išskirtinius privačios bankininkystės bei turto valdymo sprendimus. Įmonėje dirba didelę patirtį finansų rinkoje sukaupę šios srities profesionalai.

Atranda Kauną

„Orion Securities“ pagrindinis biuras yra įsikūręs Vilniuje ir veiklą vykdo jau daugiau nei 22 metus, o Kauno skyrius veikia penkerius metus.

Po sėkmingų 2014 m. bendrovė jaučia sparčiai augantį susidomėjimą įvairiomis investicinėmis galimybėmis į finansinius produktus, tad nusprendė būti arčiau savo klientų ir ruošiasi pasiūlyti naujų bei patrauklių investicinių produktų.

Vis daugiau verslininkų Kauną atranda kaip patrauklų investicijoms miestą. „Per mūsų veiklos metus stebime labai aiškias tendencijas, kurios rodo, kad ne tik miesto, bet visos Lietuvos gyventojai palankiau žiūri į įvairias turto valdymo galimybes ir pasiruošę prisiimti didesnę riziką dėl galimybių padidinti turtą. Tai jiems suteikia finansų rinka. Kaunas itin stipriai pažengė į priekį, labai pagausėjo investuojančių miestiečių gretos. Įžvelgiame didžiulį kauniečių ir miestu susidomėjusių žmonių, kaip rimtų investuotojų, potencialą. Žmonės investavimą pagaliau pradėjo suprasti kaip mąstymo būdą ir vertinti ne tik kaip turtingųjų užsiėmimą, bet ir kaip taupymo priemonę, tinkančią kiekvienam, nepriklausomai nuo turto dydžio“, – kalbėjo „Orion Securities“ direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Baranauskas.

Kauno klientai jau subrendo dideliems projektams, tad artimiausiu metu planuojamas steigti fondas, kuris investuos į nekilnojamąjį turtą. „Nekilnojamasis turtas lietuviui nuo seno yra suprantama investicija, bet ne kiekvienas gali sau leisti vienas pats jo įsigyti. Mūsų sukurtas fondas leidžia nekilnojamojo turto objektą įsigyti grupei žmonių. Investicinį fondą prižiūri Lietuvos bankas, tad taip investuoti yra saugu ir patikima. Tokiu principu veikiantys investiciniai fondai yra įprasti pasaulyje“, – aiškino R.Baranauskas.

Šiuo metu bendrovė teikia ir laiko patikrintas, ir novatoriškas paslaugas. „Mes pirmieji Baltijos šalyse įsteigėme algoritminį fondą „Algorithmic Trading Portfolio“, kuriame investavimo sprendimus priima 6 tūkst. algoritmų, taip pat pirmieji Lietuvoje įsteigėme į vėjo jėgainių parką investuojantį fondą „Orion Alternative Energy Fund“. Esame pirmieji Baltijos šalyse sukūrę indekso fondą „OMX Baltic Benchmark Fund“, kuriuo galima prekiauti Vilniaus biržoje (ETF)“, – kalbėjo vienas bendrovės vadovų ir pridūrė, kad ateityje numatyta daugiau naujų išskirtinių paslaugų bei produktų.

Tarpininkauja ir konsultuoja

„Orion Securities“ yra Vilniaus, Rygos, Talino ir Varšuvos biržos narė, klientams galinti pasiūlyti tiesioginį priėjimą ir galimybę prekiauti visose pasaulio akcijų biržose. Bendrovė taip pat specializuojasi įmonių finansų srityje, konsultuoja verslo įsigijimo, pardavimo, restruktūrizavimo ir kapitalo pritraukimo klausimais.

Per pastaruosius kelerius metus bendrovės finansų skyrius įvykdė kelis didelius projektus, suorganizuotas Lietuvos įmonės pirminis akcijų platinimas (IPO) Varšuvos biržoje, per kurį buvo išplatinta akcijų už 23 mln. eurų, suorganizuotas antrinis akcijų platinimas (SPO) Lietuvos biržoje, per kurį pritraukta 2,3 mln. eurų ir įvykdyta daug kitų sandorių.

Neįkainojama nauda

Be pagrindinės savo veiklos, „Orion Securities“ prisideda ir prie Lietuvos gyventojų finansinio raštingumo didinimo. Organizuojami mokymai finansų rinkomis besidomintiems ir pradėti investuoti norintiems žmonėms, bendradarbiaujama su universitetais.

Finansų specialistai tarpininkai, kaip jau įprasta pasaulyje, yra naudingi kiekvienam investuotojui, kad ir kokios būtų jo pajamos.

„Vienas pagrindinių mūsų tikslų – padėti klientams atrasti investavimą kaip papildomą taupymo priemonę, o gal net ir pagrindinį pajamų šaltinį. Visi planuojame gyventi geriau ateityje, todėl svarbu pradėti ja rūpintis jau dabar“, – sakė R.Baranauskas.

Oficialu: „Orion Securities“ Kauno skyriui sėkmę pritraukti padės ir „Žalgirio“ talismanas Žalgirinis.  

Žemės ūkio bendrovės "Linas Agro Group" akcijų kaina "Nasdaq Omx" Vilniaus biržoje krenta dėl Lietuvoje kiaulių fermoje aptikto afrikinio kiaulių maro.

"Linas Agro Goup" akcijas vienareikšmiškai atpigino nerimas dėl kiaulių maro plitimo Lietuvoje ir kitose šalyse. Gal įmonės vadovybė ir mano, kad tai niekaip neatsilieps bendrovei, bet investuotojams atrodo kitaip. Vis dėlto "Linas Agro Group" yra pašarų gamintoja. Dalis investuotojų pamanė, kad daugėjant kalbų apie marą neabejotinai atsiras panikuojančių, tad kam laukti, geriau greičiau parduoti akcijas", - "Verslo žinioms" sakė "Orion Securities" finansų makleris Dalius Gerulaitis.

Afrikinis kiaulių maras praėjusią savaitę aptiktas "Idavang" fermoje.

Prekyba su finansiniu svertu, per krizę nemažai daliai investuotoju privirusi milžinišku nuostolių, vėl populiarėja tarp Lietuvos investuotojų. Finansų maklerio įmonė "Orion Securities" klientai šia paslauga jau gali naudotis internetu, rašo "Verslo žinios".

"Mes atpirkimo sandorių paslaugų klientams, prekiaujantiems Baltijos biržose, beveik nebesiūlome. Ją pasinaudoti gali tik kai kurie išskirtiniai mūsų klientai - profesionalūs investuotojai arba privačios bankininkystės klientai", - sakė SEB banko Finansų rinkų departamento Finansų maklerio skyriaus vadovas Arvydas Jacikevičius.

DNB banko finansų makleris Justas Kučinskas teigė, kad DNB nesiūlo galimybės klientams sudaryti atpirkimo sandorių Baltijos biržų įmonių akcijomis.