Į nemalonią situaciją patekusi moteris tarnybai pateiktame skunde aiškino, kad vairavimo egzaminą laikantys asmenys su fizine negalia, kuriems leidžiama vairuoti tik jų negaliai pritaikytas transporto priemones, automobilį turi susiorganizuoti patys. Ji teiravosi, ar tai nėra diskriminacija.

Pasak tarnybos, tokią tvarką nustačiusi Vidaus reikalų ministerija nurodė, kad vieno automobilio visoms asmenų turimoms negalioms pritaikyti neįmanoma. Ministerijos atstovų teigimu, „Regitrai“ netikslinga įsigyti tokius automobilius, kurie gali neatitikti konkrečių asmenų su negalia poreikių ir dažnu atveju būtų nenaudojami. Esą kaštai būtų pernelyg dideli, juo labiau kad vairavimo egzaminai vyksta 12-oje šalies miestų.

Kaip vieną tokios tvarkos priežasčių, ministerija taip pat nurodė nedidelį vairavimo egzaminą laikančių asmenų su judėjimo negalia skaičių – per metus siekiantį iki trijų dešimčių žmonių.

Savo ruožtu Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teisininkas Karolis Čepas pastebėjo, kad nesvarbu, kiek žmonių naudojasi paslaugomis, valstybinės įstaigos privalo užtikrinti lygias teises ir galimybes visiems.

Visgi teisininkas sutiko, kad, atsižvelgiant į aplinkybes, „Regitrai“ šiuo atveju kyla neproporcinga našta užtikrinant automobilių pritaikomumą kiekvienam konkrečiam asmeniui su judėjimo negalia, todėl lygias galimybes apibrėžiančių teisės aktų pažeidimo šioje situacijoje neįžvelgė.

Tačiau kartu K. Čepas pažymėjo, kad žmonėms su negalia šalyje apskritai yra sudėtinga įgyti teisę vairuoti.

„Lietuvoje numatyta kompensacija lengvojo automobilio techniniam pritaikymui, bet norint ją gauti, asmuo su negalia jau turi turėti vairuotojo pažymėjimą. Atsižvelgiant į tvarką, kad vairavimo egzaminui reikia patiems pasirūpinti automobiliu, teisių gavimas tampa išties komplikuotas. Neatmestina, jog tai taip pat prisideda prie mažo teises laikančių asmenų su negalia skaičiaus“, – pranešime cituojamas jis.

Pasak tarnybos, vairuotojų mokymą vairuoti B kategorijos transporto priemones, pritaikytas judėjimo negalią turintiems asmenims, organizuoja Valakupių reabilitacijos centras.

Be kita ko, tarnyba taip pat rekomendavo tokias paslaugas kuruojančiai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai atsižvelgti į šiame skunde nurodytas problemas ir imtis priemonių siekiant pagerinti asmenų su negalia galimybes laikyti vairavimo egzaminus su konkrečiai jų negaliai pritaikytomis transporto priemonėmis.

Vidutinis automobilių amžius siekė 10,1 metų. Dyzelinių automobilių dalis siekė 68 proc., kai prieš metus – 67,3 proc.

Per tris mėnesius šalyje pasikeitė 48,4 tūkst. naudotų lengvųjų automobilių savininkai – 7,4 proc. daugiau nei prieš metus. Vidutinis šių automobilių amžius buvo 14,3 metų.

Tuo metu vien kovo mėnesį pirmą kartą įregistruota 14,2 tūkst. naudotų lengvųjų automobilių – 2,5 proc. daugiau nei 2023 metų kovą (13,8 tūkst.). Vidutinis jų amžius siekė 10 metų. Dyzelinių automobilių dalis buvo 67,1 proc. (68 proc.).

Praėjusį mėnesį savininkus pakeitė 17,2 tūkst. automobilių – 2,6 proc. daugiau nei pernai kovą, iš jų 16,5 tūkst. asmeninių automobilių, o 675 – lengvųjų komercinių. Vidutinis jų amžius buvo 14,4 metų.

Dienraščio „Klaipėda“ skaitytoja pasakojo negalinti prisijungti prie „Regitros“ elektroninių paslaugų sistemos. Ji pirmadienį norėjo registruotis vairuotojo pažymėjimo keitimo paslaugai.

Pusdienį maigiusi klaviatūros mygtukus ji galiausiai prisiskambino į „Regitrą“ ir išgirdo atsakymą apie tai, kad sistema tvarkoma.

Praėjo pusdienis, bet klientė ir toliau negalėjo sutvarkyti būtinų reikalų. Apie tai, kad vairuotojo pažymėjimo galiojimas pasibaigęs, ji sužinojo atidžiau apžiūrėjusi pažymėjimą. Pasirodo, dokumentas nebegalioja nuo 2023-iųjų rudens.

„Norėjau kaip galima greičiau registruotis gauti naują dokumentą. Kai supratau, kad sistema stringa, pradėjau panikuoti. Informacija apie gedimą yra, o kaip elgtis, nepranešama“, – piktinosi klaipėdietė.

Informacija apie gedimą yra, o kaip elgtis, nepranešama.

Valstybės įmonės „Regitra“ atstovas spaudai Lukas Vosylius patikslino, kad prisijungti prie Vairuotojų portalo tapo neįmanoma dar penktadienio vakarą.

Tuo metu „Regitros“ skambučių centras ir administracija jau nedirbo. Todėl pirmą kartą sutrikimai užfiksuoti šeštadienį, tada raštu informuota ir atsakinga institucija. Abejotina, ar valstybinė įstaiga Informacinės visuomenės plėtros komitetas šeštadienį dirbo.

„Esame priklausomi nuo išorinių registrų, dažniausiai būna informacinių ryšių departamento sutrikimai. Ir šiuo atveju dar penktadienį vakare sutriko procesai Informacinės visuomenės plėtros komiteto administruojamame Elektroninių valdžios vartų portale. Kitaip sakant, bandant prisijungti, šis portalas nejungia su Vairuotojų portalu. Kol kas laukiama šio portalo sprendimo. Bandome įvertinti, kiek mes prarandame finansiškai, kiek patiriame nepatogumų dėl Informacinių ryšių departamento sukeliamų dažnų sutrikimų. Sutrikimų būna gana daug, tik tiek ilgai trunkančio nepamenu“, – pirmadienį teigė L. Vosylius.

Vienintelis patarimas vairuotojams – gyvai vykti į „Regitros“ padalinius. Tiesa, pirmadienį šie padaliniai nedirbo.

L. Vosylius patikslino, kad vairuotojų portalas neveikė iki pirmadienio vakaro. Jis pats pranešimą apie tai, kad gedimas pašalintas, gavo pirmadienį 17.44 val.

Vakar, antradienį, „Regitros“ tinklalapis jau veikė.

Jos teigimu, pagrindinė šio nuosmukio priežastis – techninė, nes pernai kovą buvo net trimis darbo dienomis daugiau.

Per mėnesį įregistruoti 2574 nauji automobiliai (pernai – 2774), daugiausia – „Toyota“ (667), „Volkswagen“ (337), „Skodos“ (308).

Taip pat įregistruoti 125 tikrieji elektromobiliai – 23,3 proc. mažiau nei prieš metus (163).

Greitojo reeksporto mastai per mėnesį buvo gana nedideli: 31 įregistruotas automobilis išregistruotas iki mėnesio pabaigos, o dar 17 bus išregistruota artimiausiu metu.

Asmeninių automobilių sumažėjo 10,3 proc. iki 2301, tačiau lengvųjų komercinių išaugo 31,3 proc. iki 273.

Per tris mėnesius įregistruoti 7388 nauji lengvieji automobiliai – 1,4 proc. daugiau nei prieš metus (7283): 370 elektromobilių (17,6 proc. mažiau), o jų rinkos dalis sudaro 5 proc. (pernai – 6,2 proc.).

Namų darbai? Svarbu!

Planuojant pirkti automobilį svarbu ne tik teisingai užpildyti pirkimo–pardavimo sutartį, bet ir prieš tai atlikti namų darbus, kad būtų išvengta nesusipratimų.

„Pastebime, kad įsigyjant automobilį, klientams susidaro situacijų, kai netinkamai atliekamos tiek pirkėjo, tiek ir pardavėjo pareigos. Atsižvelgdami į tai dalijamės pagrindiniais patarimais, kurie tikrai pravers įsigyjant automobilį. Taip pat patariame naudotis „Regitros“ atnaujinta pirkimo–pardavimo sutarties forma, kurioje numatyta galimybė kartu su automobiliu pirkėjui perleisti privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą“, – sakė Renata Šostakienė, Transporto priemonių registracijos paslaugų skyriaus vadovė.

Jei planuojate įsigyti Lietuvoje jau registruotą automobilį, viešai prieinamoje paieškoje galite pasitikrinti, ar jis neturi apribojimų, pavyzdžiui, ar neareštuotas, neįkeistas. Tam reikės įvesti automobilio identifikavimo numerį (VIN) ir (arba) numerio ženklų ir registracijos dokumento numerį.

Įsitikinkite, kad perkamas automobilis turi savininko deklaravimo kodą (SDK). Šį kodą taip pat nurodykite ir pirkimo–pardavimo sutartyje.

Kaina, rida, defektai

„Regitra“ pataria naudotis atnaujintu pirkimo–pardavimo sutarties šablonu.

„Pildydami sutartį visada įsitikinkite, kad sutartį sudarote su tikruoju asmeniu, todėl rekomenduojame paprašyti pardavėjo parodyti jo asmens dokumentą. Sutartyje būtinai nurodykite tikrą automobilio kainą, ridą, defektus, pažymėkite, ar pirkėjui (įgijėjui) bus perduoti civilinės atsakomybės draudimo dokumentai. Turėdami teisingai užpildytus dokumentus ateityje išvengsite nesusipratimų, o kilus ginčui, tai taps svarbiu ir teisėtu įrodymu“, –  rašoma „Regitros“ pranešime.

Pasirašius transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, vėliau procesas susideda iš likusių dviejų etapų – transporto priemonės perleidimo / įgijimo (nuosavybės perleidimo) ir registravimo savo vardu.

SDK reikšmė

Pasirašius pirkimo–pardavimo sutartį, svarbu deklaruoti transporto priemonės savininko pasikeitimą.

Pranešti apie pasikeitusį transporto priemonės savininką privalo abi šalys: pirkėjas – kad gautų naują SDK, nes be šio kodo neturės galimybės transporto priemonės įregistruoti savo vardu, o pardavėjui tai svarbu dėl to, kad nebebūtų siejamas su jam nebepriklausančia transporto priemone.

Pasak R. Šostakienės, rekomenduojama pirkėjui visiškai atsiskaityti su pardavėju, o pirkėjui transporto priemonės raktelius atiduoti tik tuomet, kai pirkėjas pateiks įgijimo deklaraciją, o pardavėjas ją patvirtins.

Tik atlikus šiuos veiksmus, pirkėjas automobilį gali registruoti savo vardu.

Procesas: rekomenduojama pirkėjui transporto priemonės raktelius atiduoti tik tuomet, kai jis pateiks įgijimo deklaraciją, o pardavėjas ją patvirtins. Caranddriver.com nuotr.

Padės ir internetas

Pirkėjas automobilį registruoti savo vardu privalo per dešimt dienų. Tai galima padaryti tiek internetu, tiek ir atvykus į „Regitros“ padalinį.

Užsakius paslaugą internetu (www.eregitra.lt), transporto priemonės registracijos liudijimas ir numerio ženklai (jei juos keičiate) bus pristatyti į paštomatą arba jūsų namus.

Internetu pirkėjas gali registruoti tik tą transporto priemonę, kuri jau anksčiau buvo registruota Lietuvoje ir jai nereikalinga tapatumo nustatymo procedūra.

Atvykus registruoti automobilį į „Regitros“ padalinį, registracijos liudijimą ir numerio ženklus (jei juos keičiate) galėsite atsiimti iš karto.

Transporto priemonės registracija tampa aktyvi, kai yra atsiimamas registracijos liudijimas ir numerio ženklai (jei juos keičiate).

„Penkti metai, kai leidžiama važiuoti ir nedegant sekcijai. Iki šiol galima matyti, kai žmonės stovi nors gali važiuot. Ir atvirkščiai – važiuoja, kai negalėtų važiuot“, – kalbėjo vairavimo instruktorius Kastytis Povilaitis.

 Tą pripažįsta ir kalbinti vairuotojai.

„Būna su tom žaliom rodyklėm. Dega žalia šviesa, bet nedega žalia rodyklė, tai nežinai, ar galima važiuot į dešinę, ar negalima. Tokių niuansų būna pasitaiko“, – sakė praeivis.

„Kažkada dalyvavau diskusijoje, kaip reikia įveikti žiedinę sankryžą. Tai vienas žmogus labai rimtu veidu pareiškė, kad jis matė vieną žiedą Italijoje, jam labai patiko ir jis dabar visus žiedus taip važiuoja. Jis realiai nesupranta, kad kiekvienas žiedas – unikalus“, –  pasakojo vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas.

Todėl jau pasigirsta siūlymų, kad vairuotojams būtų privaloma kas kurį laiką atnaujinti KET žinias ir galbūt laikyti egzaminą. 

„Tada tas mūsų mokymasis buvo labiau į techniką skirtas. Reikėjo žinoti karbiuratorių, įpurškimo sistemas, žvakes. Dabar jau visai kita mokymo vairuoti koncepcija. Daugiau dalyvavimo eisme. Ir žmogui su senąja koncepcija tikrai nepakenktų periodiniai kursai“,  – teigė A. Pakėnas.

Policijos departamentas nieko prieš.

Iš tikrųjų yra dalis vairuotojų, kurie seka KET pasikeitimus, diskutuoja apie juos. Bet yra ir kita dalis vairuotojų, kurie KET knygelę paskutinį kartą rankose turėjo ir ją skaitė prieš vykdami į „Regitros“ egzaminą“, – šnekėjo policijos departamento viešosios tvarkos biuro vadovas Vytautas Grašys.

Policija patvirtina, kad dažniau KET nežino vyresnio amžiaus vairuotojai.

„Bendraudami su vairuotojais pastebime, kad tam tikri KET pasikeitimai nepasiekia tų vairuotojų ausų, o tuo labiau smegenų. Tų pasikeitimų jie nežino. Tas prieinamumas pokyčiams turėtų būt labiau pasiekiamas. Galbūt reiktų ir papildomų kursų“, nurodė V. Grašys.

Tačiau kiti ekspertai klausė, kaip tokie kursai atrodytų.

„Automatiškai reikia papildomų išteklių. Ar tai, sakykim, turėtų daryti vairavimo mokyklos, ar tai būtų „Regitra“, ar panašiai. Pakankamai daug klausimų iškyla šiuo atveju“, – svarstė saugaus eismo ekspertas Darius Kanapinskas.

Be to, nemano, kad prievarta varyti į kursus – geras sprendimas.

„Optimaliausias sprendimas tada, kada žmonės tą daro savanoriškai. Per prievartą žmogus tai gali atlikti formaliai, bet didelis klausimas, ar tai duos naudos“  tikino K. Povilaitis.

Teigė, kad geriau, kai žmonės patys bus skatinami domėtis KET pakeitimais. Ypač, kai informacijos netrūksta. 

Optimaliausias sprendimas tada, kada žmonės tą daro savanoriškai. Per prievartą žmogus tą gali atlikti formaliai, bet didelis klausimas, ar tai duos naudos.

„Didelį indėlį padaro žiniasklaida. Prieš dešimt metų tu praktiškai sužinodavai vos ne tada, kad išspausdina, o dabar visa tai pradeda lįsti į viešumą bent jau mėnuo prieš“, – sakė D. Kanapinskas.

Kaip pranešė Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, 24-erių vyras „Regitra“ Šiaulių filialo Radviliškio grupėje norėjo įregistruoti automobilį „BMW 520D“, pagamintą 2009 metais. Paaiškėjo, kad mašina yra ieškoma Belgijoje.

Pasak „Regitros“ atstovo spaudai Luko Vosyliaus, praėjusių metų duomenimis, išlaikiusiųjų egzaminą iš pirmo karto Klaipėdoje buvo kiek daugiau nei ketvirtadalis.

„Pernai Klaipėdoje iš pirmo karto B kategorijos vairavimo praktikos egzaminą išlaikė 27 proc. egzaminuojamųjų“, – sakė L. Vosylius.

Išlaikyti vairavimo egzaminą net ir ne iš pirmo karto trukdo kritinės klaidos, kurios dažniausiai būna vis tos pačios.

„Pagrindinės, dažniausiai pasitaikančios kritinės klaidos B kategorijos egzaminų metu – įspėjamųjų signalų nerodymas, sankabos valdymo trukdžiai, neteisingas pavarų pasirinkimas, nesižvalgymas bei klaidingas greičio pasirinkimas“, – aiškino L. Vosylius.

Egzaminuotojai pastebi, kad susikaupti ir sėkmingai važiuoti labiausiai trukdo baimė ir stresas.

„Ne paslaptis, jog būtent stresas turi didelę įtaką žmogaus savijautai, jis sukuria neužtikrintumo jausmą, neleidžia tinkamai sukoncentruoti dėmesio į atliekamus veiksmus bei aplinką. Būtent tai ir tampa viena priežasčių, kodėl būsimiems vairuotojams nepavyksta sėkmingai išlaikyti praktikos egzamino iš pirmo karto“, – pastebėjo L. Vosylius.

Vairavimo egzamino tikslas – užtikrinti, kad į viešąjį eismą patektų tie vairuotojai, kurie gebės reaguoti į įvairias iškilusias sudėtingas situacijas kelyje, nekels pavojaus sau ar aplinkiniams.

Pradedantiesiems neretai trūksta įgūdžių, tai dar viena priežastis, dėl ko nepavyksta išlaikyti egzamino.

„Neretai atvykstantys į egzaminą asmenys neturi susiformavusių įgūdžių, jiems pritrūksta žinių, o tai lemia, jog jie dar nėra pasiruošę saugiai ir savarankiškai dalyvauti viešajame eisme“, – aiškino „Regitros“ atstovas.

Nors žmonėms ne visada pavyksta iš pirmo karto išlaikyti egzaminą, per pastaruosius metus Klaipėdos padalinyje egzaminą išlaikė per 5 tūkst. žmonių, o šiems metams dar nespėjus įsibėgėti, vairuotojo pažymėjimą gavo daugiau nei 600 žmonių.

Prie „Regitros“ pastato esanti sankryža yra judri. Šioje vietoje daug sukančio Liepų gatvės link transporto.

Tačiau siūloma paanalizuoti, ar netoliese vertėtų įrengti apsisukimą.

Važiuojantieji Šiaurės prospektu nuo Liepų gatvės pusės dažnokai nemato judančių į pagrindinį kelią, nes šioje vietoje yra įkalnė.

Policijos pareigūnai aiškino, kad dėl situacijos kreipėsi į įmonę „Regitra“, klausta dėl judėjimo srautų įmonės prieigose.

„Regitra“ pripažino, kad nemoko vairuotojų sukti šioje vietoje į kairę, nes posūkis yra pavojingas. Neįtraukia šio ruožo ir egzaminų metu“, – patikino Klaipėdos Kelių policijos tarnybos viršininkas Aurelijus Jankauskas.

Akcentuojama, kad ši teritorija ateityje bus išvystyta.

Siūloma paanalizuoti, ar netoliese vertėtų įrengti apsisukimą.

„Jei dabar uždrausime posūkį į kairę, žmonėms bus labai toli važiuoti iki apsisukimo“, – svarstė Eismo saugumo komisijos pirmininkas vicemeras Algirdas Kamarauskas.

„Gal paveskite Miesto tvarkymo skyriui įrengti apsisukimą, o saugumo salelę įrengsime greitai, esame tam pasiruošę“, – tikino savivaldybės Transporto skyriaus specialistas Vytautas Paukštė.

Specialistai analizavo ir kitą vietą, kur specialistai siūlo naikinti pasukimo į kairę galimybę.

Nors visus metus Dubysos gatvėje, ties išvaža iš prekybos centro „Akropolis“ neįvyko jokių įvykių, nuspręsta drausti sukti į kairę, išvažiuojant iš prekybos centro aikštelės.

Kelis eismo įvykius policija užfiksavo nuo 2019 iki 2021 metų. Tačiau nuo tada iki šių metų kovo nelaimių neužfiksuota.

Vis tik Eismo saugumo komisija nusprendė, kad sukti iš „Akropolio“ aikštelės į kairę uždraus.

„Tiems asmenims, kurie nebus pasitikrinę sveikatos ir jų medicininės pažymos galiojimas bus pasibaigęs, tam laikotarpiui, kol medicininė pažyma bus atnaujinta, vairuotojo pažymėjimo galiojimas bus sustabdytas“, – LRT radijui trečiadienį sakė „Regitros“ atstovas Lukas Vosylius.

„Nukėlus įstatymo įsigaliojimo datą jau Lietuvoje yra per 200 tūkst. vairuotojų, kurių sveikatos medicininė pažyma yra pasibaigusi, vairuotojams pradėjome siųsti informacinius pranešimus su raginimais pasitikrinti sveikatą“, – sakė jis.

Tuo metu saugaus eismo ekspertas Saulius Šuminas sako, kad dėl šios tvarkos kyla neaiškumų, nes kai kurie vairuotojai, pavyzdžiui, vilkikų, turi daug skirtingų kategorijų.

„Pagrinde kalbame apie verslą, vežėjus, vilkikų, autobusų vairuotojus. Pati pažyma kaip dokumentas nėra vientisa, yra skirtingos kategorijos, skirtingi kategorijų galiojimo laikai ir sveikatos pažymos galiojimo laikas skiriasi“, – teigė S. Šuminas.

Be to, jis pabrėžė, kad sukuriama administracinė našta, nes vežėjai dalyvauja tarptautiniame eisme, bendroje Europos Sąjungoje rinkoje, tačiau tik Lietuvoje vežėjai turės tokią naštą ir jų pažymėjimo galiojimas gali būti sustabdytas.

Nuo 2025 metų sausio vairuotojo pažymėjimo galiojimas bus susietas su jo sveikatos pažyma – šiai nustojus galioti bus stabdomas ir pažymėjimo galiojimas. Tokias Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas praėjusių metų pabaigoje priėmė Seimas.

Neprofesionaliems vairuotojams iki 65 metų sveikatos pažyma galioja 10 metų, nuo 66-erių iki 79-erių – penkerius metus, o vyresniems nei 80 metų – dvejus metus. Dirbantiems pagal darbo sutartis – krovininių automobilių, taksi, greitosios pagalbos, specialiųjų tarnybų ir kitiems vairuotojams – iki 80 metų – dvejus metus, nuo 80 metų – vienerius metus.