1996 metais priimta CTBT draudžia visus branduolinius bandymus bet kurioje pasaulio vietoje, tačiau kritikai tvirtina, kad neratifikavus, jos potencialas lieka neišnaudotas. Be JAV, sutarties dar nėra ratifikavę Kinija, Indija, Pakistanas, Šiaurės Korėja, Izraelis, Iranas ir Egiptas.

Vakarai kaltina Rusiją beatodairiška branduoline retorika nuo praėjusių metų vasario, kai ji pradėjo puolimą Ukrainoje.

Praėjusią savaitę V. Putinas stebėjo balistinių raketų pratybas, kurios, anot gynybos ministro Sergejaus Šoigu, buvo masinio atsakomojo branduolinio smūgio neįvardytam priešui pratybos.

Praėjusį mėnesį V. Putinas taip pat sakė, kad nėra pasirengęs pasakyti, ar Rusija atliks tiesioginius branduolinius bandymus.

Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties organizacija (CTBTO) paragino Rusiją toliau laikytis sutarties, įskaitant stebėjimo stočių, galinčių realiuoju laiku aptikti menkiausią sprogimą, naudojimą.

„Šiandieninis Rusijos Federacijos sprendimas atšaukti Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties ratifikavimą labai nuvilia ir kelia didelį apgailestavimą“, – pareiškė CTBTO vadovas Robertas Floydas (Robertas Floidas) socialiniame tinkle „X“.

Prancūzija, viena iš pirmųjų sutartį pasirašiusių šalių, pareiškė smerkianti Rusijos sprendimą atšaukti ratifikavimą.

„Rusijos sprendimas kelia grėsmę sutarties visuotinumui. Dar kartą patvirtiname CTBT svarbą ir visapusišką jos įgyvendinimą“, – teigė prancūzų atstovai.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) sukritikavo Rusiją dėl pasitraukimo iš sutarties ir paragino Maskvą įsipareigoti nebetęsti bandymų.

„Deja, tai reikšmingas žingsnis neteisinga linkme, kuris ne artina, o tolina mus nuo sutarties įsigaliojimo“, – pareiškime teigė A. Blinkenas.

„Tai tęsia nerimą keliančias ir klaidingas Maskvos pastangas didinti branduolinę riziką ir įtampą, kol ji tęsia savo neteisėtą karą prieš Ukrainą, – kalbėjo jis. – Rusijos pareigūnai teigia, kad planuojamas Rusijos žingsnis atšaukti ratifikavimą nereiškia, kad ji atnaujins bandymus, ir mes raginame Maskvą laikytis šių pareiškimų.“

Praėjusį mėnesį Rusijos parlamentas pagreitinta tvarka priėmė sutarties atšaukimo įstatymo projektą.

Per parlamento posėdžius Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas sakė, kad siekis atšaukti sutartį yra atsakas į Jungtinių Valstijų cinizmą ir grubų požiūrį į branduolinius ginklus.

Nors susitarimas taip ir neįsigaliojo, jį ratifikavo 178 šalys, įskaitant branduolines galybes Prancūziją ir Jungtinę Karalystę, ir jis turi simbolinę reikšmę.

Susitarimo šalininkai teigia, kad juo įtvirtinta tarptautinė norma, draudžianti tiesioginius branduolinių ginklų bandymus, tačiau kritikai sako, kad susitarimo potencialas lieka neišnaudotas, jei jo neratifikuotų didžiosios branduolinės valstybės.

Rusijos parlamentas susitarimą ratifikavo 2000 metų birželį, praėjus šešiems mėnesiams po to, kai V. Putinas pirmą kartą tapo prezidentu.

Jei, kaip tai yra tikėtina, parlamentarai pritars šiam susitarimui, bus užbaigtas jo priėmimas abiejose pusėse. Britų parlamento nariai savo ruožtu susitarimą ratifikavo jo pasirašymo dieną, 2020 m. gruodžio 30 d.

EP iki šiol vilkino laiką nustatydamas balsavimo datą iš dalies dėl to, nes siekė pasipriešinti vienašališkiems Londono veiksmams sustabdyti į Šiaurės Airiją įvežamų prekių patikras.

Europos Komisija (EK) praėjusį mėnesį inicijavo teisinius veiksmus prieš JK dėl šių veiksmų, kurie, pasak ES, pažeidė JK išstojimo iš bloko susitarimą.

Platesniame, praėjusių metų pabaigoje sudarytame būsimos prekybos ir bendradarbiavimo susitarime, be kita ko, apibrėžtos ES ir JK piliečių teisės viena kitos teritorijose ir įtvirtintas ES muitinės taisyklių taikymas britų administruojamoje Šiaurės Airijoje.

Pastarasis susitarimas, kuris, pasak abiejų pusių, reikalingas siekiant išvengti „kietosios“ sienos tarp Šiaurės Airijos ir ES narės Airijos iškilimo, sukėlė trukdžių britiškų prekių judėjimui į Šiaurės Airiją ir ten įžiebė smurtą, kurį paskatino unionistų įtūžis.

Praėjusių metų pabaigoje sudarytame susitarime taip pat apibrėžiami platesni būsimi šalių santykiai, užtikrinama laisva prekyba bloke JK pagamintomis prekėmis ir atvirkščiai bei įtvirtinamos bendradarbiavimo daugelyje sričių, kaip žvejybos, skrydžių, krovinių vežimo ir, labai ribotu mastu, paslaugų, taisyklės.

Dokumente, be kita ko, įtvirtinamas JK apsisprendimas nesiekti „kietojo“ „Brexito“.

Šiaurės Makedonijos parlamento pirmininkas ketvirtadienį dalyvaus Seimo posėdyje, kuriame bus ratifikuojamas šalies prisijungimo prie NATO protokolas.

„Džiaugiamės, kad Lietuva yra viena iš pirmųjų NATO sąjungininkių, ratifikuojančių Šiaurės Makedonijos - paskutinės 2000 metais įkurtos Vilniaus dešimtuko grupės, kol kas ne NATO narės - prisijungimo prie Aljanso protokolą. Tikimės, kad Šiaurės Makedonijai tapus 30-ąja nare mūsų šalys sėkmingai bendradarbiaus sprendžiant tarptautinio saugumo iššūkius“, - sakė L. Linkevičius.

L. Linkevičius pasveikino T. Xhaferį įgyvendinus istorinį Prespos susitarimą su Graikija, po kurio šaliai atsivėrė kelias į ES ir NATO.

Ministras išreiškė tvirtą paramą Šiaurės Makedonijos integracijai į ES ir lūkestį, kad šaliai pavyks padaryti reikiamą pažangą, kad birželio mėnesį ES ministrai priimtų teigiamą sprendimą dėl Šiaurės Makedonijos derybų pradžios dėl narystės ES.

L. Linkevičius paragino Šiaurės Makedoniją toliau vadovautis bendromis ES vertybėmis ir principais užsienio politikoje ir siekti visapusiško pozicijų su ES bendrąja užsienio ir saugumo politika suderinimo.

Susitikimo metu ketvirtadienį ministras taip pat pasidžiaugė sėkmingu bendradarbiavimu tarp abiejų šalių institucijų ES integracijos srityje - Lietuvos institucijos Šiaurės Makedonijoje jau yra laimėjusios 11 ES Dvynių programų projektų ir yra pasirengusios toliau stiprinti bendradarbiavimą.

Užsienio reikalų ministerija primena, kad Šiaurės Makedonija nuo 2005 metų yra ES šalis kandidatė. Nuo 1999 metų ji vykdo NATO Narystės veiksmų planą. Pasiekti narystės ES ir NATO tikslų jai neleido neišspręstas šalies pavadinimo klausimas. Praėjusiais metais įvyko lūžis ir birželio 17 dieną Prespoje buvo pasirašytas dvišalis susitarimas, atvėręs duris tolesnei šalies integracijai. 2019 metų vasario 6 dieną Briuselyje pasirašytas Šiaurės sutarties protokolas dėl Šiaurės Makedonijos Respublikos prisijungimo, kurį turi ratifikuoti visos Aljanso narės.

Šiaurės Atlanto sutarties protokolas dėl Šiaurės Makedonijos prisijungimo buvo pasirašytas Briuselyje vasario 6 dieną. Aljanso šalys dar turi jį ratifikuoti, taip sudarydamos teisines prielaidas Šiaurės Makedonijos narystei NATO.

Prisijungimo protokolas įsigalios, kai jam pagal savo nacionalines procedūras pritars visos dabartinės Sutarties šalys. Lietuvos parlamente dokumentui pritarus po pateikimo, dar liko du balsavimai jam galutinai priimti.

Užsienio reikalų ministerija projekto aiškinamajame rašte pažymi, kad Makedonija iki šiol aktyviai prisidėjo prie NATO vykdytų operacijų ir misijų, pavyzdžiui, Afganistane ir Kosove, įgyvendino svarbias reformas gynybos ir saugumo sektoriuje.

Anot ministerijos, tikimasi, kad, tapusi 30-ąja NATO nare, Makedonija prisidės prie stabilumo ir saugumo Balkanų regione užtikrinimo.

Nuo 1995 metų Makedonija buvo NATO valstybė partnerė, dalyvaujanti „Partnerystės taikos labui“ programoje; nuo 1999 metų dalyvavo narystės veiksmų plane. 2018 metų liepą Briuselyje vykusiame NATO susitikime Makedonija buvo pakviesta pradėti derybas dėl prisijungimo prie Šiaurės Atlantos sutarties.

„Norime tiesiog siųsti labai aiškų politinį signalą, kad esame padarę viską, esame pasirengę teisiškai, kitom prasmėm priimti JAV karius, kada jie bus pasiruošę atvykti į Lietuvą, būti čia ilgą laiką. Tiesą sakant, mes jau turime (JAV karių) ir šiuo metu, tačiau turime neypatingai daug, yra besirotuojanti amerikiečių kuopa. Bet, žinoma, tikimės žymiai intensyvesnio bendradarbiavimo, kuo daugiau, tuo geriau“, – antradienį interviu Žinių radijui sakė prezidentės vyriausioji patarėja nacionalinio saugumo klausimais Ž.Šatūnienė.

Kaip pasklebta pirmadienį, prezidentė Dalia Grybauskaitė minėtą susitarimą ratifikuoti Seimui teikia ypatingos skubos tvarka.

Norime tiesiog siųsti labai aiškų politinį signalą, kad esame padarę viską, esame pasirengę teisiškai, kitom prasmėm priimti JAV karius, kada jie bus pasiruošę atvykti į Lietuvą, būti čia ilgą laiką.

„Pagal Lietuvos įstatymus sutartis turi būti ratifikuojama Seime. Prezidentė teikdama šią sutartį ratifikuoti siūlo ją svarstyti ypatingos skubos tvarka, tai priklausys, ar Seimas apsispręs svarstyti, ar ne. Jeigu apsispręs, tai galbūt ratifikavimą ir turėsime per neeilinę sesiją, tai yra vasario 14 dieną“, – teigė patarėja.

Šią sutartį sausio 17 dieną pasirašė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ir JAV ambasadorė Lietuvoje Anne Hall (En Hol). Ji įsigalios po ratifikavimo.

„Pasak prezidentės, valstybės saugumui tai itin svarbus dokumentas, apibrėžiantis JAV karių teisinį statusą ir technikos jurisdikciją Lietuvoje. (...) Valstybės vadovės teigimu, bendra Lietuvos ir JAV sutartis palengvins sąjungininkų kariams įgyvendinti atgrasymo priemones ir padės sustiprinti NATO rytinio flango gynybą“, – teigia Prezidentūra.

Pagal Lietuvos ir JAV sutartį, amerikiečiams suteikiama teisė teisti nusikaltusius karius, bet numatoma išimtis, kad Lietuva gali perimti jurisdikciją jai itin svarbiais atvejais. Susitarimas taip pat numato JAV teisę naudotis tam tikrais kariniais objektais, nors jie lieka Lietuvos nuosavybe.

Analogiškas bendradarbiavimo sutartis su JAV 2017 metais taip pat pasirašė Latvija ir Estija.

Dvišaliai susitarimai dėl bendradarbiavimo gynybos srityje rengiami JAV iniciatyva. Jos apibrėžia JAV karių ir jų šeimos narių statusą.

Lietuvoje JAV nuo 2014 metų dislokuoja apie kuopą karių. Pratyboms taip pat dažnai lankysis batalionas iš šiemet Lenkijoje dislokuojamos brigados.

„Mes (Olandijos vyriausybės kabinetas) manome, kad būtina ratifikuoti šią sutartį“, – sakė ministras pirmininkas Markas Rutte (Markas Rutė) apie įstatymo projektą, kurį dar turi patvirtinti parlamentas, o tada Nyderlandai galės sutartį pasirašyti su Kijevu.

Europos Sąjunga dėl bendradarbiavimo sutarties ir asocijuotos laisvosios prekybos sutarties su Ukraina sutarė 2014 metais, kai protestuojantys ES šalininkai nuvertė Maskvos remtą prezidentą Viktorą Janukovyčių, kuris tuomet pabėgo į Maskvą.

Tačiau šių metų balandį olandai pasisakė prieš šią sutartį, nes ji atvertų duris Ukrainos narystei Bendrijoje ir suteiktų gynybos garantijas į kruviną konfliktą su Rusija įtrauktai šaliai.

Šią savaitę tariantis dėl kompromisinio susitarimo, ES lyderiai pažadėjo Nyderlandų premjerui Markui Rutte (Markui Rutei), kad bus apriboti gynybos įsipareigojimai Ukrainai, bei nurodė, jog asociacijos sutartis nesuteikia šiai šaliai kandidatės statuso.

Tokiu būdu, Olandija dabar taps paskutine ES šalimi ratifikuosiančia sutartį su Ukraina.

M.Rutte perspėjo,kad sutarties su Ukraina žlugimas būtų „didžiausia dovana“ Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.

Įstatymo projektas dabar bus perduodas svarstyti Valstybės Tarybai, kuri turės pateikti savo rekomendacijas, o paskui bus pristatytas parlamentui.

Manoma, kad žemieji rūmai jį patvirtins, o tada įstatymas bus perduotas aukštiesiems rūmams – Senatui.

„Vis dar išlieka didelis klausimas“, ar šis įstatymas bus priimtas Senate, sakė vienas politinis šaltinis Hagoje.

M.Rutte koalicinė vyriausybė nėra užsitikrinusi daugumos paramos 75 vietų aukštuosiuose rūmuose, ir jie gali būti paskutinė kliūtis priimant šį įstatymą.

Dėl ES ir Ukrainos asociacijos sutarties M.Rutte „vis dar laukia ilgas politinis kelias“, pranešė olandų televizija NOS.

„Gali užtrukti net iki parlamento rinkimų kovo 15 dieną, kad paaiškėtų, ar aukštieji rūmai pritaria šiai sutarčiai“, – pridūrė ji.

M.Rutte yra priverstas ieškoti išeities iš susidariusios padėties po to, kai olandų rinkėjai 2016 metų balandį vykusiame referendume triuškinama dauguma balsų pasisakė prieš Europos Sąjungos asociacijos sutarties su Ukraina ratifikavimą.

Seimas antradienį ratifikavo Lietuvos pernai pasirašytą sutartį dėl prekybos ginklais.

Sutartis ratifikuota vienbalsiai, už atitinkamą įstatymą balsavus 86 Seimo nariams.

Lietuva su daugiau kaip 60 valstybių sutartį dėl ginklų prekybos pasirašė 2013 metais. Sutartimi pirmą kartą nustatomos tarptautinės prekybos įprastiniais ginklais  taisyklės ir siekiama pažaboti nelegalius sandorius.

Sutartyje nustatomi tarptautinės ginklų prekybos standartai ir kovos su neteisėta prekyba priemonės.

Sutartis valstybėms draudžia eksportuoti ginklus, jei jie galėtų būti panaudoti vykdant genocidą, nusikaltimus žmoniškumui ar karo nusikaltimus. Prekyba taip pat turės būti ribojama, jei dėl ginklų eksporto galėtų būti padaryti rimti tarptautinės humanitarinės teisės at žmogaus teisių pažeidimai. Sutarčiai įsigalioti reikia, kad ją ratifikuotų 50 valstybių.

Lenkijos Seimas penktadienį beveik vienbalsiai pritarė Europos Sąjungos (ES) ir Ukrainos asociacijos susitarimui, kuris bus pateiktas prezidentui ratifikuoti.

427 parlamentarai balsavo už ratifikavimą, o vienas balsavo „prieš“. Susilaikiusiųjų nebuvo.

Trečiadienį Seimo pirmininkas Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis) išreiškė viltį, kad prezidentas Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komorovskis) galės ratifikuoti sutartį, kai Ukrainos prezidentas Petro Porošenka gruodžio 17 dieną lankysis Varšuvoje.

Vieninga parlamentarų pozicija rodo, kad pozityvus požiūris į ukrainiečius ir į jų proeuropietišką, demokratinį kelią yra paplitęs tarp lenkų, po balsavimo sakė R.Sikorskis bendroje spaudos konferencijoje su Ukrainos ambasadoriumi Andrijumi Deščycia.

„Tikiuosi, kad ši ratifikacija bus dar vienas žingsnis priartinant Ukrainą prie ES“, – sakė R.Sikorskis, kuris taip pat išreiškė pasitenkinimą tuo, kad Ukraina turi naują, demokratiškai išrinktą parlamentą.

„Norėčiau pakviesti (parlamento) pirmininką (Volodymyrą) Hroismaną apsilankyti Lenkijoje. Taip pat laukiu Ukrainos prezidento Petro Porošenkos, taip pat išrinkto šiais metais, vizito. Tikiuosi, kad per savo vizitą Lenkijoje jis pasakys kalbą čia, Seime“, – pridūrė Lenkijos Seimo pirmininkas.

Anksčiau penktadienį užsienio reikalų ministras Grzegorzas Schetyna (Gžegožas Schetyna) sakė, kad Lenkijai svarbu toliau remti Ukrainos europinį kelią.

Ukrainos Aukščiausioji Rada ir Europos Parlamentas rugsėjo 16 dieną ratifikavo Asociacijos sutartį, kuri galios preliminariai, kol ją ratifikuos visos 28 ES narės.