Stebuklingas įrenginys

Vilniaus apygardos teismui paskelbus apkaltinamąjį nuosprendį A.Augaičiui ir T.Urbonui, į šipulius subyrėjo vyrų sukurta istorija apie tai, kad sėkmingai perprogramavus automobilių signalizacijas į rinką būtų įvestas naujas, nebrangus, konkurencingas produktas, matuojantis skaitmeninį signalą. Sertifikuotas tokio tipo prietaisas esą kainuoja apie 5,7 tūkst. eurų. Vyrų apdainuotas, valdymo blokeliu pavadintas prietaisas į rinką būtų įvestas esą už beveik septynis kartus mažesnę kainą.

"Jei būtų įmanoma kokį nors įrenginį, automobilių apsaugos sistemą ar jos sudedamąją dalį perprogramuoti, perdaryti arba, panaudojant jos sudedamąsias dalis, pagerinti per optinį kabelį perduodamą signalą, tai galėtume pavadinti stebuklu, o tokiam asmeniui reikėtų paskirti Nobelio premiją", – teisme teigė ypatingojo statinio specialiųjų statybos darbų vadovo pareigas ėjęs liudytojas.

Tai, jo nuomone, niekaip neįmanoma. Joks jam žinomas buityje ar kur kitur naudojamas įrenginys neturi savo sudėtyje jokių detalių, kurios galėtų perduoti ir priimti šviesos signalą, juo labiau perduoti šviesos signalu užkoduotą informaciją.

Vis dėlto A.Augaitis ir T.Urbonas bandė įtikinti teismą, kad Nobelio premijos verti valdymo blokai buvo pagaminti ir realizuoti.

Vis dėlto A.Augaitis ir T.Urbonas bandė įtikinti teismą, kad Nobelio premijos verti valdymo blokai buvo pagaminti ir realizuoti.

Tiesa, valdymo blokų panaudojimo faktų nepavyko aptikti kompanijos "Eltel Networks" atstovams, kurių subrangovu vykdant "Teo LT" užsakymą ir buvo T.Urbono vadovaujama kompanija.

Atlygis už klastojimą

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) pareigūnai atsekė, kad kauniečių afera ir buvo sukurpta "Skaitmeninei elektronikai", vykdant "Teo LT" optinio tinklo statybos projektą. "Teo LT" patvirtino, kad FNTT pareigūnus dominusiu laikotarpiu vyko optinio tinklo statybos darbai Vilniaus regione.

Dabar jau bankrutavusi kompanija "Aivex", kurios vieninteliu akcininku buvo A.Augaitis, vertėsi automobilių servisų teikiamomis paslaugomis, apsaugos sistemomis patalpose. Kito pagrindinio herojaus T.Urbono kompanija "Skaitmeninė elektronika" pristatoma kaip inžinerinės automatikos, elektros tinklų, apsaugos sistemų ir ryšių statybos bei priežiūros įmonė.

Tyrimo metu apklausti liudytojai patvirtino, kad "Skaitmeninė elektronika" buvo "Aivex" klientė. "Skaitmeninės elektronikos" klientų rate gana žinomų Lietuvos bendrovių  vardai: "Eltel Networks", "Lesto", "Teo LT".

Tyrėjai neabejoja, kad realiai jokie valdymo blokai nebuvo nei gaminami, nei juo labiau parduodami. Tariama ūkinė-finansinė veikla vyko falsifikuojant sąskaitas-faktūras, pervedant pinigus ir juos išgryninant.

Nusikalstamos schemos faktą patvirtino liudytojas, atskleidęs nubyrėjusios naudos faktą. Bylos mozaikoje dar vienos įmonės "Sigmena" vardas. Esą į vieną šios įmonės vadovų kreipėsi pažįstamas iš Kauno A.Augaitis ir paprašė išrašyti fiktyvias sąskaitas faktūras už 4 proc. atlygį nuo sąskaitos sumos.

Pažadėjo ir pavedė

Kauniečių aferos mechanizmas užsisuko: sąskaitos buvo išrašomos bendrovės "Aivex" vardu, nurodant paslaugą – valdymo blokelių komplektavimas, nors tokių paslaugų "Sigmena" neatliko.  Ir net negalėjo atlikti, nes neturėjo reikiamų darbininkų. Po sąskaitos išrašymo "Aivex" pervesdavo pinigus į bendrovės "Sigmena" banko sąskaitą.

Bylos duomenimis, pervesti pinigai būdavo išgryninami ir vežami į Kauną. Skaičiuojama, kad bendrovei "Aivex" išrašytos 23 sąskaitos už maždaug 200 tūkst. eurų. Du "Sigmenos" darbuotojai uždirbo apie po 3,7 tūkst. eurų.

Dėl šio epizodo Vilniaus apygardos teismas pasisakė atskirai ir pripažino, kad visos 23 sąskaitos buvo suklastotos.

Byloje pabrėžta, kad minimą schemą patvirtina bendrovės "Sigmena" banko sąskaitoje atsiradusių pinigų išgryninimas. "Sigmenos" atstovai patvirtino, kad A.Augaitis reikalavo jam atvežti visą pervestą pinigų sumą, esą kalbos apie PVM mokėjimą nebuvo. Tačiau šis epizodas liko nenagrinėtas, nes kaltintojai jo netyrė.

Šį epizodą A.Augaitis dėstė priešingai. Esą "Sigmenos" atstovai, su kuriais neva susipažino parodoje, gyrėsi esantys geri elektronikai, esą jie gali perprogramuoti visą automobilinės signalizacijos procesorių, kuris patikrintų skaitmeninį signalą. A.Augaitis už darbą sumokėjęs apie 200 tūkst. eurų, tačiau valdymo blokų "Sigmena" esą jam nepadariusi.

A. Ufarto / BFL nuotr.

Slėpė neatitikimus

Čia turėtų prasidėti gražioji pasakos dalis, kai atsakingas verslininkas A.Augaitis jau įsipareigojęs T.Urbonui ir jo bendrovei "Skaitmeninė elektronika", idant nepavestų kliento, atsiraito rankoves ir imasi pats, padedamas dar kelių įmonės darbuotojų, kurių vardų, gaila, bet nepamena, perprogramuoti 700 "Aivex" sandėlyje esančių signalizacijų procesorių ir paverčia tai Nobelio premijos vertu įrenginiu, kurį už labai prieinamą kainą parduoda "Skaitmeninei elektronikai".

Įkvepiančią pasaką sugadino "Aivex" buhalterė. Jos parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme sugriovė kruopščiai kurptą planą: "A.Augaitis per pardavimo "Skaitmeninei elektronikai" organizavimą panaikino "Aivex" sandėlio likučius, kurie susidarė pardavus prekes ir neįtraukus į apskaitą gautų pajamų."

Buhalterė atskleidė, kad pagal "Aivex" buhalterinį balansą ir sandėlio likučių apskaitą buvo susidaręs labai didelis automobilių signalizacijų likutis. Šis likutis susidarydavo todėl, kad signalizacijas įmontavus į klientų automobilius arba pardavus per mažmeninę prekybą (paprasčiau tariant turgų – red. past.) buvo atsiskaitoma grynaisiais, niekur neįtraukiant į apskaitą grynųjų pajamų.

Pagrindinis prekių likutis, kuris buvo nurašomas per valdymo blokų pardavimą, esą buvo iš senesnių laikų, gal net prieš 10 metų. "Aivex" darbuotojai tvirtina nematę nei blokų, nei atlikę kokius nors su valdymo blokais susijusius darbus, tačiau norėdami išsaugoti darbo vietas vykdė akcininko A.Augaičio nurodymus.

Buhalterė išdavė

Bendrovės "Aivex" buhalterė tyrėjams aiškino savitą A.Augaičio darbo organizavimo stilių: sąskaitas už praėjusį mėnesį esą rasdavo ant stalo. Ji neabejoja, kad realiai jokių pirkimų iš kitų įmonių nebuvo. Tokia schema buvo reikalinga, kad parduodant valdymo blokus "Skaitmeninei elektronikai" būtų galima padidinti PVM atskaitą.

Pasak buhalterės, siekta parodyti VMI, kad tariamo valdymo blokų komplektavimo ir pardavimo "Skaitmeninei elektronikai" sandoriai yra susiję, tačiau buhalteriškai to padaryti nepavyko, nes neatitiko datos. Buhalterė neabejoja, kad šie sandoriai buvo fiktyvūs. Pasirašytas sąskaitas faktūras pasiimdavo pats A.Augaitis.

"Aivex" buhalterė patvirtino taip pat vykdžiusi A.Augaičio nurodymus – apskaitoje esamas prekes nurašydavo improvizuodama. Realiai buhalterijos apskaitoje jokių valdymo blokų nebuvo. Tik buhalteriškai buvo atvaizduotas tokių blokų komplektavimas, nurašant prekes. Pagrindinės prekės bendrovėje buvo skirtos automobilių signalizacijoms.

Esą A.Augaitis liepdavo paruošti pinigų pervedimus, kasos pajamų orderius. Moteris tvirtino nemačiusi grynųjų pinigų, kuriuos pagal jai pateiktus dokumentus neva įnešė bendrovė "Skaitmeninė elektronika". Parodymus teisėsaugai davusi buhalterė buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Blokai – testuoti

Teisme A.Augaitis ir T.Urbonas neprisipažino vykdę tyrėjų išaiškintas machinacijas. "Skaitmeninės elektronikos" ir "Aivex" sandoriai esą įvyko realiai, valdymo blokai buvo nupirkti ir vėliau naudoti vykdant darbus pagal sutartį su "Eltel Networks" – įrengti šviesolaidžio kabelius. Pasak T.Urbono, iš "Aivex" pirktus blokus, patobulintus iš automobilių signalizacijų minėtoje bendrovėje, naudojo kabeliams testuoti.

T.Urbonas teisme aiškino, kad su "Aivex" atsiskaitydavo grynaisiais, nes to reikalavo jos vadovas A.Augaitis. Valdymo blokų iš "Aivex" 2010 m. buvo įsigyta už beveik 200 tūkst.eurų., 2011 m. – už maždaug 372 tūkst. eurų. Visi blokai buvo perkomplektuoti vykdant užsakymą su "Eltel Networks".

"Skaitmeninės elektronikos" buhalterė apklausiama papasakojo su bendrovės "Aivex" atstovais tiesiogiai nebendravusi, o kas iš jų perkama galėjo spręsti tik pagal sąskaitas faktūras, ant kurių vadybininkai pieštuku užrašydavo, kad "Aivex" "Skaitmeninei elektronikai" parduoti valdymo blokai yra skirti "Eltel Networks" objektams.

Apie tai, kad valdymo blokai prieš juos panaudojant buvo iškomplektuojami, buhalterė tikina sužinojusi tik tada, kai Kauno mokesčių inspekcija atliko operatyvinį patikrinimą. Buhalterė patvirtino, kad šių blokų pardavimas "Eltel Networks" nebuvo įformintas. Esą jie buvo nurašyti kaip panaudoti "Eltel Networks" objektuose.

Kratėsi įtarimų

Kauniečių inicijuotame nusikalstamame plane minimų dviejų žinomų bendrovių "Eltel Networks" ir "Teo LT" atstovams taip pat teko aiškintis, apie kokius valdymo blokus ir jų panaudojimą pasakoja A.Augaitis ir T.Urbonas. "Eltel Networks" projektų vadovas paaiškino, kad jų užsakytuose darbuose nebuvo jokių elektroninių mazgų, valdymo blokų ar kitų mechanizmų.

Galų gale, jei minimi valdymo blokai kainavo beveik tūkstantį eurų, tikrai būtų matoma sąmatoje. Tačiau "Eltel Networks" ir "Skaitmeninės elektronikos" sąskaitose šito nematė,  juolab, kad visos pagrindinės medžiagos, susijusios su šviesolaidinio ryšio įrengimu, turi būti sertifikuotos ir pagal "Teo LT" reikalavimą privalomos įsigyti tik pas jų nurodytus tiekėjus.

Tyrėjai suskaičiavo, kad panaudojant suklastotus dokumentus apie neva atliktas ūkines-finansines operacijas, buvo išvengta T.Urbono bendrovės "Skaitmeninės elektronika" naudai turtinės prievolės sumokėti į valstybės biudžetą per 100 tūkst. eurų mokėtino PVM.

A.Augaitis tokiu pat būdu išvengė bendrovės "Aivex" naudai turtinės prievolės sumokėti į valstybės biudžetą beveik 36 tūkst. eurų mokėtino PVM.

Nuosprendis apskųstas

Tačiau Vilniaus apygardos teismo sprendimas netenkino valstybinį kaltinimą palaikiusių prokurorų. "Netenkino, kadangi A.Augaitis ir T.Urbonas buvo išteisinti dėl nusikalstamos veikos, pagal kaltinimus dėl sukčiavimo PVM srityje, taip pat išteisinamasis nuosprendis buvo priimtas ir kitų asmenų atžvilgiu", – prokuratūros poziciją išdėstė Vilniaus apygardos prokuroras Marius Švanas.

Prokuroro nuomone, teismo nuosprendis yra nepagrįstas, nes nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

A.Augaitis ir T.Urbonas teismo sprendimu kaltais pripažinti dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo ir dokumentų klastojimo. T.Urbonas kaltu pripažintas ir dėl turto iššvaistymo. A.Augaičiui teismas skyrė 11 298 eurų dydžio baudą. T.Urbonui lygtinę 2 metų laisvės atėmimo bausmę ir turto už beveik 485 tūkst. eurų konfiskavimą.

Nuosprendį apskundė ir A.Augaitis bei T.Urbonas. Pastarasis įsitikinęs, kad jam pareikšti kaltinimai laužti iš piršto. "Teismas pripažino, kad valstybei žala nepadaryta. Teisėja turėjo matyti visišką šitos situacijos absurdą", – nuo išsamesnio komentaro, kol nuosprendis dar apeliaciniame teisme, T.Urbonas susilaikė. A.Augaitis savo motyvų taip pat nenorėjo aiškinti, kol byla neišnagrinėta apeliacine tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) kovo 1 dieną priėmė „Bitė Lietuvos“ ir Kabelinės televizijos asociacijos skundų atsisakymą.

„Mes paraleliai dirbome su Ryšių reguliavimo tarnyba dėl tų vietų, kurios mums atrodė, kad yra pavojingos, rizikingos ar mažai reguliuojamos, ar reguliavimas nebuvo pakankamai įgyvendintas. Per tą laiką pasiekėme nemažai dalykų, kurie išsisprendė, buvo pakoreguotas reguliavimas tiek dėl didmeninių kainų šviesolaidžio interneto, tiek kai kurios kitos vietos. Kadangi tos vietos, kurioms mums kėlė abejonių, buvo išspręstos ir buvo pažadėta sugriežtinti reguliavimą, tai mes tame kontekste atsiėmėme skundą“, - BNS aiškino „Bitė Lietuvos“ vykdomasis direktorius Pranas Kuisys

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) pernai spalį patenkino asociacijos ir „Bitė Lietuvos“ skundus ir įpareigojo Konkurencijos tarybą iš naujo įvertinti tuometinių „Teo LT“ ir „Omnitel“ sandorį.

Teismas tuomet įpareigojo tarybą ištirti, ar „Telia Company“ ir „Teo LT“ nepažeidė 2003 metų gruodį jos suteikto leidimo tuometinei „TeliaSonera“ įsigyti iki 90 proc. „Omnitel“ akcijų ir įpareigojimo pranešti tarybai bei gauti jos leidimą dėl su „Omnitel“ susijusių sandorių, kurie būtų laikomi koncentracija. Iki šiol taryba tyrimo nebuvo pradėjusi.

2015 metų lapkritį Konkurencijos taryba nutarė, kad „Telia Company“ ir „Teo LT“ neturės kreiptis į tarybą dėl „Omnitel“ įsigijimo ir atsisakė pradėti tyrimą dėl galimo ankstesnės koncentracijos įsipareigojimų pažeidimų. 2015 metų spalio pradžioje pranešta, kad „Teo LT“ už 220 mln. eurų perka 100 proc. „Omnitel“ akcijų iš koncerno „Telia Company“, kuris valdo 88,15 proc. „Teo LT“ akcijų. Sandoris užbaigtas 2016 metų pradžioje, o šių metų vasario pradžioje įmonės susijungė į vieną bendrovę „Telia Lietuva“.

„Dabar ieškome 100 naujų žmonių. Iš esmės tai susijęs su IT kompetencijomis ir ieškome žmonių, galinčių dirbti prie duomenų centrų ir programavimo“, - trečiadienį spaudos konferencijoje sakė „Telia Lietuva“ vadovas Kęstutis Šliužas.

Jis nenorėjo atskleisti, kiek dėl reorganizavimo pernai atleista darbuotojų, tačiau sakė, kad tai buvo nedidelis skaičius.

„Vykdant susijungimą ir reorganizaciją, pavyko išvengti dramatiškų sprendimų. Dalis žmonių paliko savo vietas, bet dabar mes ieškome naujų žmonių“, - teigė K.Šliužas.

Anot jo, vasarį ketinama pasiūlyti dvi naujas paslaugas - privatiems klientams skirtą hibridinį internetą ir verslo klientams skirtą duomenų saugojimo paslaugą „Telia Cloud“.

„Telia Cloud“ skirta daugiau vidutiniam ir stambiam verslui. Tai alternatyva verslui ne investuoti į savo infrastruktūra, o gauti jam realiu laiku reikalingą duomenų saugojimą“, - kalbėjo K.Šliužas.

„Telia Lietuvos“ technologijų vadovas Andrius Šemeškevičius teigė, jog hibridinis internetas sujungs fiksuoto telefono ryšio paslaugą su 4G internetu ir tokiu būdu bus pasiektas šviesolaidžio internetui artimas duomenų greitis.

„Labai greitai pristatysime naują paslaugą - hibridinį internetą. Aš tikiuosi, kad ši paslauga bus labai populiari Lietuvoje. Mes varines linijas, prie kurių prijungtas telefonas, sujungiame su 4G internetu. Varinės linijos telefonas užtikrina duomenų pralaidumą televizijai, bet prie jo prijungus 4G internetą mes paspartiname interneto paslaugą ir priartiname tokį internetą prie šviesolaidinio interneto greičių“, - spaudos konferencijoje sakė A.Šemeškevičius.

Jo teigimu, paslauga sukurta, nes ne visur klientai gali prieiti prie šviesolaidžio interneto.

K.Šliužas pridūrė, kad šiemet didžiausią dėmesį įmonė skirs bendrų paslaugų kūrimui, o bendro paslaugų plano ji dar nesukūrė.

„Konkretaus kombinuoto plano mes neturime, bet natūralu, kad šiandien ryte tapome viena kompanija ir mūsų neriboja kliento duomenų keitimasis. Žiūrėsime, ką turime, ir tai bus mūsų atspirties taškas bendriems planams. Tai nėra vienas iš prioritetų. Šiemet orientuojamės, kad turėtume daugiau bendrų paslaugų, tai būtų mūsų pagrindinis prioritetas“, - kalbėjo K.Šliužas.

Trečiadienį „Telia Company“ valdoma „Teo LT“ baigė „Omnitel“ ir bendrovės „Baltic Data Center“ (BDC) prisijungimą ir pakeitė bendrovės pavadinimą į „Telia Lietuva“.

Pasak jo, yra tikimybė, kad po reorganizacijos gali nelikti "Omnitel" prekės ženklo, taip pat keisis bendrovės pavadinimas.

"Lauksime sprendimų iš valdybos, kadangi sekantis žingsnis yra gauti valdybos ir akcininkų sprendimus. (Reorganizacija - BNS) gali atsitikti per kitus metus. Dėl "Omnitel" prekės ženklo dar derinsime, klausimas bus ir dėl apsijungusios įmonės pavadinimo", - penktadienį žurnalistams spaudos konferencijoje sakė K.Šliužas.

Paprašytas patikslinti, ar po reorganizacijos gali nelikti "Omnitel" prekės ženklo ir keisis įmonės pavadinimas, K.Šliužas teigė kol kas nenorintis "spekuliuoti jokių variantų".

Pasak bendrovės vadovo, iki šių metų pabaigos ketinama apsispręsti ir dėl naujo bendrovės biuro pastato.

"Procesas jau finišo tiesiojoje. Manau, kad iki metų pabaigos turėsime sprendimą. (...) Potencialiai turime porą variantų, su kuriais dabar intensyviai deramės", - kalbėjo K.Šliužas.

Pasak jo, įmonė ketina keltis į naujai statomą pastatą.

"Naujos statybos užtrunka laiko. Jokių greitų judesių negali būti. Tas pastatas dar nepradėtas statyti, kol kas yra projektinė dokumentacija", - sakė "Teo LT" ir "Omnitel" vadovas.

Šiuo metu "TeoLT" nuomojasi 8 tūkst. kv. metrų ploto biurų patalpas verslo centre "Vilniaus verslo uostas". BNS žiniomis, 2014 metais pastatą įsigijus Švedijos investuotojai "East Capital", nuomos sutartis buvo pratęsta dar 5 metams.

"Omnitel" ir BDC reorganizavimo sąlygoms įmonės akcininkai pritarė birželio pradžioje. Po reorganizavimo abi įmonės baigs savo veiklą.

Sausio pradžioje "Teo LT" iš koncerno "Telia Company" už 220 mln. eurų įsigijo 100 proc. bendrovės "Omnitel".

"Teo LT" akcijos kotiruojamos "Nasdaq" Vilniaus biržos Oficialiajame prekybos sąraše.

"Teo LT" pajamos padidėjo

"Teo LT" bendros konsoliduotos pajamos per šių metų devynis mėnesius sudarė 253,5 mln. eurų ir, palyginti su 2015 metų tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 3,1 procento, praneša bendrovė.

Pelnas išaugo 7,1 proc. ir pasiekė 34,696 mln. eurų.

Konsoliduota Ebitda, neįskaičius vienkartinių sąnaudų, buvo 88,6 mln. eurų ir, palyginti su pernai pirmų devynių mėnesių Ebitda, padidėjo 8,8 proc.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) praėjusį penktadienį patenkino Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos ir mobiliojo ryšio operatorės "Bitė Lietuva" skundus, BNS informavo teismo atstovė Sigita Jacinevičienė-Baltaduonė.

"Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad yra pagrindas įtarti, jog "TeliaSonera" ir "Teo LT", pasirašydamos "Omnitel" akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, prieš tai negavusios Konkurencijos tarybos leidimo, galimai daro pažeidimą - vykdo koncentraciją pažeisdamos 2003 metais priimto Konkurencijos tarybos nutarime įtvirtintą koncentracijos vykdymo įpareigojimą", - BNS sakė teismo atstovė.

Teismas įpareigojo Konkurencijos tarybą ištirti, ar "Telia Company" ir "Teo LT" nepažeidė 2003 metų gruodį tarybos suteikto leidimo tuometinei "TeliaSonera" įsigyti iki 90 proc. "Omnitel" akcijų ir įpareigojimo pranešti tarybai bei gauti jos leidimą dėl su "Omnitel" susijusių sandorių, kurie būtų laikomi koncentracija.

Minėtą tyrimą pradėti prašiusių Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos ir "Bitė Lietuvos" teigimu, nepriklausomai nuo to, ar sandoris laikytinas koncentracija formaliąja prasme, "Telia Company" bet kuriuo atveju turėjo tarybai pranešti apie sandorio sudarymą ir gauti jos leidimą. Pareiškėjos mano, kad nepaisant pasirinktos sandorio formos, po jo įgyvendinimo "Teo LT" ir "Omnitel" faktiškai tapo vienu ūkio subjektu su bendrovėms vadovaujančia bendra vadovų komanda, o tai reiškia faktinį jų susijungimą.

Praėjusių metų lapkritį Konkurencijos taryba nutarė, kad "Telia Company" ir "Teo LT" neturės kreiptis į tarybą dėl "Omnitel" įsigijimo ir atsisakė pradėti tyrimą dėl galimo ankstesnės koncentracijos įsipareigojimų pažeidimų.

"Noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad teisiniame ginče dėl Lietuvos konkurencijos tarybos sprendimų dalyvaujame tik kaip trečioji šalis ir tai niekaip neveikia „Teo“ ir „Omnitel“ pajėgų apjungimo eigos. Prieš „Teo“ įgyvendintą 100 proc. „Omnitel“ akcijų įsigijimą įvertinome visas teisines aplinkybes, o Konkurencijos taryba mums raštiškai patvirtino, kad nėra jokio teisinio pagrindo daryti tyrimo dėl koncentracijos, nes ji jau yra įvykusi anksčiau", – portalą informavo "Teo LT" atstovas spaudai Audrius Stasiulaitis. 

2015 metų spalio pradžioje pranešta, kad "Teo LT" už 220 mln. eurų perka 100 proc. "Omnitel" akcijų iš koncerno "Telia Company", kuris valdo 88,15 proc. "Teo LT" akcijų. Sandoris užbaigtas šių metų pradžioje.

„Tai bus nauda klientams, nes bus galima greičiau spręsti užklausas ir bus greitesnis bendravimas su klientais. (...) Įvykdžius šią migraciją iš penkių Latvijos, Estijos ir Švedijos duomenų centrų, Lietuvoje šiuo metu yra sutelktos „Lietuvos draudimo“ ir kitų Baltijos šalių PZU grupės įmonių Latvijos „Balta“, „Lietuvos draudimo“ filialo Estijoje bei „PZU gyvybės draudimo“ IT infrastruktūra“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė „Teo LT“ ir „Omnitel“ vadovas Kęstutis Šliužas.

Anot jo, į Lietuvą perkelta daugiau kaip 250 serverių, o bendras duomenų kiekis siekia daugiau nei 100 terabaitų. Visas PZU grupės Baltijos šalyse IT infrastruktūros priežiūros perkėlimas užtruko 9 mėnesius ir buvo baigtas birželį.

„Teo LT“ technologijų vadovas Andrius Šemeškevičius teigė, kad PZU pasirinko „Teo LT“ dėl kokybės, kainos ir prieinamumo. Bendrovės pasirašė 5 metų bendradarbiavimo sutartį, kurios vertė neskelbiama. Tikimasi, kad PZU sutartį vėliau pratęs.

„Buvo penki duomenų centrai išmėtyti. Kas dirba šioje srityje, supranta, kad per penkis centrus išmėtyti dalykai negali būti efektyvu. Kalbant apie Švediją, tai yra kaštai ir ryšys. Baltijos šalyse yra lengviau užtikrinti gerą ryšį tarp Baltijos šalių. Mus pasirinko dėl kombinacijos – kokybė, kaina ir prieinamumas“, – spaudos konferencijoje tvirtino A. Šemeškevičius.

Anot jo, PZU skelbtame konkurse kitos lietuviškos bendrovės nedalyvavo.

„Mes sutartį atėmėme iš vieno didžiųjų pasaulio „banginių“, – kalbėjo A. Šemeškevičius, tačiau neatskleidė jo pavadinimo.

„Teo LT“ stambaus verslo padalinio vadovas Vytis Žalimas žurnalistams teigė, kad šiuo metu bendrovė baigia derybas dėl IT priežiūros su maždaug 10 bendrovių.

Bendrovė panašias paslaugas šiuo metu teikia mažmeninės prekybos tinklui „Rimi“ Baltijos šalyse, Vokietijos tinklui „Lidl“ Lietuvoje, DNB bankui, vartojimo kreditų bendrovei „General financing“ ir interneto parduotuvei „pigu.lt“.

„Teo  LT“ akcijos kotiruojamos „Nasdaq“ Vilniaus biržos Oficialiajame prekybos sąraše.

Finansų analitikai tikisi, kad Baltijos biržų įmonių dividendai už praeitus metus bus panašūs kaip pernai arba net didesni, o ilgalaikė akcininkų lepintoja "Teo LT", įsigijusi "Omnitel", investuotojams užminė mįslę, ar dėl sandorio atsiradę įsipareigojimai leis tęsti ligšiolinę pelno dalijimosi politiką. Dėl šios priežasties dalis mano, kad dividendai gali mažėti, o kiti įžvelgia 50 proc. tikimybę, kad jie gali būti apskritai neišmokėti, rašo "Verslo žinios".

Dauguma analitikų prognozuoja, kad šiemet turėtų būti išmokėti 12-13 centų už "Aprangos" akciją dividendai. "Dividendai už 2015 metus bus panašūs ar šiek tiek mažesni nei pernai", - dienraščiui sakė "Swedbank" Įmonių analizės tarnybos analitikas Andrejus Rodionovas.

Dėl dividendų mėgstantiems energetikos sektorių atsiranda papildomas stabilus pasirinkimas - analitikai viltingai žiūri į "Klaipėdos naftą", kuri metų pradžioje deklaravo dividendų mokėjimo politiką 5 metams - 50 proc. pelno skirti dividendams. Pernai bendrovės grynasis pelnas pašoko 1,4 karto, iki 22 mln. eurų. Jei žodžio bus laikomasi, akcininkams gali atitekti 0,03 euro už akciją. "Galima tikėtis apie 7,6 proc. ar net didesnio dividendų pajamingumo", - dienraščiui skaičiavo SEB analitikai.

Analitikai Lietuvos telekomunikacijų milžinės "Teo LT" praeitų metų rezultatus vertina neutraliai ir lieka neužtikrinti dėl būsimų dividendų, nors bendrovės finansinė būklė ir leistų tęsti išmokas akcininkams, rašo "Verslo žinios".

"Reikia pabrėžti, kad pajamų augimas buvo pats silpniausias sektoriuje, jei palyginsime su "Omnitel", "Tele 2" ir "Bite". EBITDA (pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją)smuko tik "Teo", o kitų dalyviųEBITDA pernai kilo. Šioje plotmėje "Teo" rezultatai - patys silpniausi", - sakė SEB banko Finansų maklerio skyriaus vadovas Arvydas Jacikevičius.

Pasak "Orion Securities" finansų maklerio Donato Šetiko nuomone, vargu, ar investuotojai gali tikėtis sočių dividendų, nes už "Omnitel" įsigijimą "Teo" teks dar sumokėti apie 70 mln. eurų:"Šalia nepaskirstyto pelno įmonė įsigijimui gali nukreipti dalį piniginių lėšų, tačiau pagal balansą jų dydis siekia apie 12 mln. eurų".

Po įsigijimo sandorio Švedijos telekomunikacijų grupei priklausančios Lietuvos bendrovės atrado bendrą pavadinimą, tačiau rinkoje toliau veiks atskirais prekių ženklais.

Interneto bei televizijos tiekėja "Teo LT", jai priklausanti telerinkodaros "Lintel" ir "Teo LT" šių metų pradžioje įsigyta mobiliojo ryšio operatorė "Omnitel" nuo trečiadienio įmonių vidinėje komunikacijoje bendrai naudos prekių ženklą "Telia". Tokį pavadinimą turi pagrindinės "Teo" akcininkės "TeliaSoneros" tinklai Švedijoje ir Danijoje. Tai "Verso žinioms" patvirtino bendrovių atstovai. Taip pat nėra planų įvesti bendro prekių ženklo.

Kol kas tiek "Teo LT", tiek "Omnitel", tiek "Lintel" išlaikys savo prekių ženklus ir įmonių pavadinimus, o "Telia" bus tik simbolinis vardas, jungiantis vienos verslo grupės bendroves.

Integruotų telekomunikacijų, informacinių technologijų (IT) ir televizijos bendrovė „Teo LT“ už neskelbiamą sumą pardavė pastatų, kuriuose veikia ir Ryšių istorijos muziejus, kompleksą Kauno senamiestyje.

Bendrovė pranešė, kad šalia Kauno Rotušės aikštės esantys keturi pastatai parduoti nekilnojamojo turto nuomos bendrovei „Reksus“.

„Susitelkdami į naujos kartos telekomunikacijų verslo kūrimą, gryniname savo veiklą ir atsisakome su tuo nesusijusio nekilnojamojo turto valdymo ir muziejaus vystymo projektų“, – pranešime spaudai sakė „Teo LT“ vadovas Kęstutis Šliužas.

Anot bendrovės, parduoti pastatus svarstyta ne vienerius metus, tam buvo pritarusi ir „Teo LT“ valdyba.

„Teo LT“ atstovas spaudai Audrius Stasiulaitis BNS teigė, kad sandorio vertė neatskleidžiama.

Valstybės saugomų pastatų statusą turintį kompleksą įsigijusi bendrovė „Reksus“ ketina atnaujinti pastatus ir išlaikyti architektūrinį jų vientisumą.

„Tai – ilgalaikė nekilnojamojo turto investicija, kuria siekiame Kauno senamiestyje verslui pasiūlyti išskirtines patalpas nuomai“, – pranešime spaudai sakė „Reksus“ direktorius Gediminas Vilimas.

Ryšių istorijos muziejus veiklą tęs tris mėnesius, o dėl jo eksponatų perdavimo tariamasi su kitais muziejais ir institucijomis. Muziejaus kolekciją sudaro pašto, radijo, telegrafo, telefono, informatikos eksponatai, pašto ženklų rinkiniai, elektroninės skaičiavimo mašinos.

XVI–XVII amžių sandūroje Kauno Rotušės aikštėje pastatytais statiniais pirmiausiai naudojosi pirkliai, besikuriantys netoli miesto centro. Pastatai buvo naudojami kaip sandėliai eksportuojamiems grūdams supilti. Nuo XIX a. trečio dešimtmečio juose veikė Arklių pašto stotis. XIX a. pabaigoje pastatuose buvo įsikūręs Kauno miesto muziejus. Nuo 1994 metų pastatų komplekse veikė Ryšių istorijos muziejus.