Lietuvos gamtos fondas kartu su Pasaulio gamtos fondu ir Šiaurės ministrų taryba išleido atnaujintą vadovą atsakingam žuvies ir jūros gėrybių vartotojui „Ką žinote apie žuvį ant jūsų stalo?“ Šiame leidinyje vartotojui pateikiama informacija, pagal kokius kriterijus rinktis žuvį, kad tam tikrų rūšių žuvų ateityje apskritai rastume parduotuvėse, o pasaulio vandenynai, jūros, ežerai ir upės knibždėtų gyvybės.
Tabu – nykstančios žuvys
Ant šventinio ir ateinančių metų pietų stalo turėtų būti tik tos žuvų rūšys, kurioms negresia išnykimas. Lietuvos gamtos fondas siūlo kol kas nevartoti ungurių, tuno, doradų, pangasijų, tilapijų, ryklių, jūros velnių ir tropinių krevečių.
Gamtosaugos specialistai atkreipia dėmesį, kad pasirinkdami, kokią žuvį valgysite, jūs formuojate pasaulines žvejybos tendencijas. Dėl to, kad žuvies ištekliai yra bendri, žvejai nejaučia asmeninės atsakomybės: kiekvienas galvoja, kad yra per menkas ką nors iš esmės pakeisti ir nėra prasmės nustoti žvejoti nykstančias žuvis, nes jas vis vien sugaus kažkas kitas.
Žvejybos tendencijas diktuoja produktų paklausa, tad vietoj nykstančių žuvų savo stalui rinkdamiesi tas žuvis, kurių ištekliai gausūs, pamažu skatiname ir žvejus keisti žvejybos įpročius.
„Žuvies ištekliai yra atsinaujinantys, todėl mes turėtume jiems duoti šansą – leisti kai kurioms žuvų rūšims bent laikinai atsikvėpti, - sako Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistas Robertas Staponkus. Tikimės, kad po kelerių metų žalios spalvos rekomendacijomis galėsime žymėti vis daugiau žuvų – kas reikš, kad šių žuvų ištekliai yra visiškai atsikūrę.“
Saugokime ungurius ir tunus
Grėsmė išnykti yra iškilusi ilgaamžiams unguriams, kurie gali sulaukti net iki 100 metų amžiaus. Visi unguriai neršia Sargaso jūroje, o lervutės (dėl permatomo kūno vadinamos stikliniais unguriukais), pasinaudodamos Golfo srove, per 3 metus grįžta į Europą. Kasmet Europos krantus pasiekia vis mažiau stiklinių unguriukų.
Europinis ungurys yra įrašytas į IUCN Tarptautinę raudonąją knygą, o jam suteikta kategorija atitinka Lietuvos raudonosios knygos I kategoriją, kuriai priskiriamos ties išnykimo riba atsidūrusios rūšys. Prie ungurių nykimo prisidedam pirkdami ir laisvėje sugautą, ir ūkyje užaugintą ungurį – ūkiuose unguriai auginami iš laisvėje sugautų stiklinių unguriukų.
Sparčiai populiarėjanti dorada, oficialiai vadinama auksaspalviu sparu, yra viena pagrindinių Europos žuvininkystės ūkiuose auginamų žuvų. Žuvies auginimas žuvų ūkiuose kenkia vietinėms ekosistemoms, o Šiaurės rytų Atlante ar Viduržemio jūroje gaudant doradas sugaunama ir daug ne tokios vertingos žuvies, kuri išmetama atgal į vandenį ir žūsta.
Atsakingai rinktis reikia ir tuną, pataria gamtosaugininkai. Ramia sąžine valgyti galite tik apie tausojančius žvejybos metodus bylojančiu MSC ženklu pažymėtą gelsvauodegį tuną. Rečiau mėgautis patariama dryžuoju tunu. Visiškai atsisakyti reikėtų paprastojo tuno, sugauto Viduržemio jūroje ir jam giminingų rūšių – šios žuvys žvejojamos pernelyg intensyviai, joms gresia išnykimas.
Kur sugauta žuvis – privalu klausti pardavėjo
Žuvies mėgėjams, norintiems tausoti nykstančių žuvų išteklius, išleistas gamtosaugininkų vadovas bus reali pagalba. Šį vadovą galite parsiųsti čia.
Lietuvos gamtos fondo specialistai vartotojams pataria perkant žuvį nesigėdyti pakamantinėti pardavėjų. Už parduodamos žuvies, jūros gėrybių ar jų produktų teisingą ženklinimą yra atsakingi būtent pardavėjai, tad jie privalo suteikti informaciją apie tai, kur žuvis buvo sugauta.
Nuo 2002 m. visoje Europos Sąjungoje įsigaliojo reikalavimas ant žuvies ir jūros gėrybių produktų pakuočių nurodyti:
a) žuvies rūšį, jos pavadinimą pateikiant ir moksliniu lotynišku terminu, ir įprastu vartotojui žinomu pavadinimu;
b) informaciją apie žuvies sugavimo vietą – sugauta ežere, jūroje ar vandenyne, kurioje vandens telkinio vietoje;
c) kokiu būdu žuvis auginta: tvenkinyje, kitokioje žuvies veisykloje ar ūkiuose.
Deja, daugelis pardavėjų nesilaiko šio reikalavimo.
