"Top" lygos prizininkai žalgiriečiai tik po atkaklios kovos 25:10 nugalėjo kovingąją Vilniaus "Geležinio vilko" ekipą.

Po pirmojo kėlinio "Geležinis vilkas" pirmavo 10:0, bet ilgesnį atsarginių žaidėjų suolelį turintis "Žalgiris" antroje mačo pusėje perėmė iniciatyvą ir iškovojo pergalę.

Kitose rungtynėse "Žalgiris" 35:0 nugalėjo Kauno jaunimo rinktinę ir 40:0 nepasigailėjo naujai atgimusio Kauno "Ąžuolo-Tauro" klubo.

Antrąją vietą užėmė "Geležinis vilkas", kuris 30:25 įveikė Kauno jaunimą ir 15:5 - "Ąžuolą-Taurą". Trečioji vieta atiteko Kauno jaunimo rinktinei, ketvirtoji - "Ąžuolui-Taurui".

Turnyro iniciatorius Vytautas Vasilenka apgailestavo, kad čempionatą teko rengti futbolo manieže.

"Taip susiklostė aplinkybės, kad teko žaisti futbolo manieže, nes Kaune nebeliko kur žaisti regbį. S. Dariaus ir S. Girėno stadionas uždarytas rekonstrukcijai, o regbio stadionas dar nebaigtas. Regbio vartų nebeliko mieste, kuriame užgimė Lietuvos regbis", - sakė V. Vasilenka.

Nepaisant to, nenuilstantis regbio entuziastas V. Vasilenka tikisi, kad atgimęs "Ąžuolo" klubas prisidės prie regbio augimo laikinojoje sostinėje.

"Ąžuolas" yra pasiruošęs dalyvauti Lietuvos čempionate ir su "SM Tauro" jaunimu turėtų sudaryti konkurenciją ne vienai senbuvių komandai. Tuo pačiu jaunimas būtų ruošiamas "Žalgiriui". Turnyre pamatėme, kad jaunimas auga pajėgus", - teigė V. Vasilenka.

Dar vienas turnyras surengtas Plungėje. Čia triumfavo Kaliningrago "Baltysky storm" (Rusija) klubas. Antrąją vietą užėmė "Klaipėdos kovas", trečiąją - Plungės "Dorbė".

"Labai džiaugiamės tokia gera galimybe pasižaisti. Tai - puiki praktika gruodžio mėnesį pajudėti aikštėje, pamatyti, ką dar reikia tobulinti štanginėje", - džiaugėsi "Klaipėdos kovo" treneris Karolis Kivilis.

Sparčiai populiarėjantis regbis savo šaknis įleidžia dar viename Lietuvos mieste. Savaitgalį pirmasis regbio krikštas vyko Birštone - čia pirmą kartą surengtas Kalėdinis vaikų TAG regbio turnyras.

Varžybose dalyvavo devynios Lietuvos komandos iš Birštono, Vilniaus, Lazdijų, Kėdainių ir Panevėžio. Jaunųjų birštoniečių debiutas neprisvilo. Pirmoji Birštono komanda kibo į atlapus visoms komandomis ir užėmė šeštąją vietą.

Nugalėtoja tapo Vilniaus VRA ekipa. Antrąją vietą užėmė Panevėžio pirmoji komanda, trečiąją - Panevėžio antroji ekipa. Ketvirtoje pozicijoje liko Kėdainiai, penktoje - Lazdijai-1.

Jame triumfavo favorite laikyta Kauno rinktinė. Jiems nugalėtojų taurę įteikė turnyro organizatorius ir Lietuvos regbio federacijos garbės prezidentas Vytautas Vasilenka.

Jau 30 metų turnyrą organizuojantis V. Vasilenka teigė, kad praeityje turnyras vykdavo daug prastesnėmis sąlygomis.

„Atsimenu, kai prieš beveik 30 metų komandos žaisdavo lauke, tekdavo stadionuose žaisti ant sniego arba padaryti tam tikras skyles, kad vanduo nubėgtų. Nepaisant to, tradiciją išlaikyti pavyko, o šių metų turnyras yra ne tik jubiliejinis, bet ir sutampa su Lietuvos valstybės šimtmečiu“, – sakė V. Vasilenka.

Kauno rinktinė 20:0 nugalėjo „RK Skorpiono-Tauro-Citmos“ ekipą, 65:10 sutriuškino Vilniaus VRA ekipą ir po labai atkaklios kovos 30:25 įveikė Lietuvos jaunių (iki 18 metų) rinktinę.

Antrąją vietą užėmė VRA regbininkai. Jie 10:5 įveikė „RK Skorpiono-Tauro-Citmos“ klubą bei sužaidė lygiosiomis 20:20 su Lietuvos jauniais. Pastarieji 5:20 nusileido trečiąją poziciją užėmusiai „RK Skorpiono-Tauto-Citmos“ ekipai ir liko ketvirti.

Lietuvos jaunių rinktinei tai buvo geras išbandymas ruošiantis kovo 23-31 dienomis Lenkijoje vyksiančiam antrojo pagal pajėgumo Europos čempionato diviziono – „Trophy“ – kovoms.

Prieš metus į aukštesnį divizioną pakilę trenerių Vidmanto Valio ir Rimanto Zeringio treniruojami Lietuvos regbininkai ketvirtfinalyje žais su Liuksemburgo komanda. „Trophy“ divizione dalyvauja tokios pajėgios šalys kaip Vokietija, Lenkija, Čekija ir Ukraina.

Dar vienas turnyras Lietuvos šimtmečio proga vyko Šiauliuose – „Hidrogeologijos taurė“. Jame triumfavo Šiaulių „Baltrex“ klubas. Jis 5:0 nugalėjo „Šiaulių“ ekipą ir 4:0 pranoko Garkalnės „Livonia“ (Latvija) ekipą.

Svečiai iš Latvijos 6:3 nugalėjo „Šiaulius“ ir užėmė antrąją vietą.

Jau 30 metų Kaune rengiamose varžybose jėgas išmėgins keturios ekipos. Be šeimininkų Kauno rinktinės, pasirodys ir „Tauro“ regbininkai, Vilniaus regbio akademija bei Lietuvos jaunių rinktinė. Varžybos Kauno futbolo manieže vasario 17 d. prasidės 11 val., o vasario 18 d. nuo pat ankstyvo ryto – 8 val. 30 min.

Pasak turnyro organizatoriaus Lietuvos regbio federacijos garbės prezidento Vytauto Vasilenkos, vienoms komandoms turnyras taps proga pasitikrinti jėgas prieš svarbesnius sezono startus, kitoms daug reiškia vien dalyvavimas simbolinę reikšmę turinčiose varžybose.

„Pagrindinis mūsų tikslas toks, kaip ir kasmet – pažymėti Lietuvos gimtadienį. Kita vertus, varžybos vyksta jau tris dešimtmečius, todėl daugelis komandų jo laukia ir teiraujasi apie galimybes dalyvauti. Deja, mus riboja turnyro formatas ir maniežo nuomos laikas, tad labai išsiplėsti negalime“, - teigė V.Vasilenka.

Prisimindamas pirmuosius Vasario 16 d. turnyrus organizatorius pasakojo patirdavęs nemažai išbandymų. Mat varžybose vykdavo lauke, spaudžiant šaltukui, pustant sniegui ir t.t.

„Per trisdešimt metų visko pasitaikė. Tuo metu maniežų nebuvo, tad tekdavo įveikti įvairius gamtinius iššūkius. Pamenu, vienais metais netgi skolinomės specialią techniką iš išminuotojų bataliono ir visą dieną gręžėme skyles apsemtoje aikštėje, atlikome savotišką drenažą, kol galiausiai nusausinome veją ir galėjome žaisti varžybas. Kitais metais iš to paties Juozo Vitkaus bataliono jau teko skolintis techniką sniegui išstumdyti. Kariškiai mums nuolat padėdavo“, - pasakojo V.Vasilenka.

Kauno regbio klubo „Ąžuolas“ jubiliejus virto nuotaikinga švente ne tik Lietuvos, bet ir užsienio lietuviams. Pažymėti 40-ojo gimtadienio į S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro stadioną susirinko buvę ir esami klubo auklėtiniai iš daugelio Europos šalių.

Londonas, Mančesteris, Sankt Peterburgas ir dar gausybė Europos miestų – tokiais maršrutais nusidriekė „Ąžuolo“ auklėtinių gyvenimo keliai. Prie „legionierių“ prisidėjo veteranai iš Kauno, Šiaulių, Klaipėdos, Vilniaus.

Visi buvę žaidėjai susibūrė į visų laikų pasaulio rinktinę, metusią iššūkį dabartiniams „Ąžuolo“ auklėtiniams.

Šventėje pasirodė gerokai per šimtą dalyvių, pasipuošusių specialiai jubiliejui pagamintais marškinėliais. 

Pasak ilgamečio „Ąžuolo“ klubo vadovo Vytauto Vasilenkos, nors parodomųjų rungtynių rezultatas nebuvo svarbiausias, aikštėje virė atkakli kova. Veteranų ekipa sugebėjo atlikti 5 prispaudimus ir visomis išgalėmis priešinosi jaunimui, tačiau nugalėjo – jaunystė.

„Buvome įvedę kitokį taškų skaičiavimą, palankų veteranams. Jiems už prispaudimą buvo pridedami 5 taškai, o jaunimui po 2. Tokiu būdu išėjo lygiosios. Svarbiausia, kad visi pasisėmė puikių emocijų“, - pasakojo V.Vasilenka.

Tiesa, vyresniųjų komanda atsigriebė nuotaikinguose konkursuose.

Viename jų – virvės traukimo - veteranai, kurių gretose buvo ir solidūs verslininkai, gamybininkai ir kiti veiklūs žmonės, pasinaudojo savo svorio pranašumu.

Varžybų metu progų pasireikšti gavo ir nesportavę svečiai. Jie pasidalino prisiminimais apie savo karjerą, klube praleistus metus. Bendravimas tęsėsi ir vadinamajame trečiajame kėlinyje. Tai – graži regbio tradicija, kai ką tik vienas kitą be gailesčio talžę priešininkai, po mačo susėda prie bendro stalo ir susitaiko, aptaria rungtynių įvykius.

„Daugelis buvusių auklėtinių prisipažino, kad regbis jiems daug suteikė ne tik sportine prasme, bet ir užgrūdino charakterį, išmokė atkakliai siekti savo tikslų, nepasiduoti net ir sunkiausiose situacijose“, - kalbėjo V.Vasilenka.

„Ąžuolo“ steigėjas neslėpė, jog klubo jubiliejų pasitiko ne tik pakiliomis nuotaikomis. Šimtus talentų išugdžiusio klubo pečius slegia sudėtinga finansinė situacija.

„Ačiū mūsų veteranams, kurie iš asmeninių sąskaitų pervedė pinigų šventei, nes kitaip ji nebūtų įvykusi.  O šiaip nematome aiškių prošvaisčių iš savivaldybės ar Sporto departamento, kokia bus regbio finansavimo politika. Nežinome, kaip mūsų atžvilgiu elgsis naujoji miesto valdžia. Kol kas situacija nėra džiuginanti“, - sakė pašnekovas.

Jo žodžiais, dabar visų Lietuvos regbio gerbėjų akys nukrypo į Portugaliją. Šioje šalyje šeštadienį lietuviai kausis dėl kelialapio į olimpines žaidynes. V.Vasilenkos nuomone, mūsų šalies rinktinė turi gerus šansus patekti į kitą atrankos etapą, nes grupėje jai teko įveikiami oponentai - Rumunijos, Vokietijos ir Latvijos rinktinės.

Šeštadienį Klaipėdos „Viesulo“ sporto centro stadione vyko tradicinis regbio turnyras, skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai.

Turnyre dalyvavo Lietuvos čempionas Šiaulių „Baltrex-Šiaulių“ klubas, taip pat „Šiaulių-PRC“, Vilniaus „Geležinio vilko“, „Klaipėdos kovo-Baltic Pallets“, Rygos „Eži“ (Latvija) komandos bei Lietuvos jaunių (iki 18 metų) rinktinė.

Nepriklausomybės atkūrimo dienai skirtas regbio turnyras Klaipėdoje pradėtas organizuoti prieš 15 metų. Tuometinio Klaipėdos „Kuršių“ klubo vadovas ir buvęs ilgametis žaidėjas Irenijus Zaleckis jį sumanė kaip gražią alternatyvą kauniečio Vytauto Vasilenkos rengiamam Vasario 16 dienos turnyrui. Tinkamas oras kovo viduryje jau leidžia rengti pilnavertes varžybas, kurios komandoms yra vienas iš pasiruošimo Lietuvos čempionatui etapų.

Dabar šią tradiciją perėmė „Klaipėdos kovo-Baltic Pallets“ klubo vyr. treneris Vaidotas Girdvainis ir ekipos komunikacijos atstovas Simas Banys.

Ketvirtadienį Kauno miesto savivaldybės taryba, patvirtinusi sporto organizacijų projektų finansavimą 2015 metais, sukėlė daug klausimų. Ne vienas klubas, ne viena sporto šaka taip ir nesupranta elementarios lėšų skirstymo logikos.

Ilgametis Kauno regbio klubo "Ąžuolas" vadovas Vytautas Vasilenka įsitikinęs, kad skirstant lėšas sporto organizacijų projektams Kaune trūksta skaidrumo bei aiškių kriterijų.

"Aiškių kriterijų nebuvimas skatina pyktis sporto šakas tarpusavyje, įvelia daug bereikalingos konfrontacijos ir pykčių. Tuo tarpu skirstytojams taip lengviau, nes turint kriterijus reiktų dirbti vertinant, analizuojant, o dar blogiau, galbūt reiktų skirti daugiau lėšų tam, kas nėra palankus jiems", - svarsto V. Vasilenka.

Akivaizdu, kad sporto bendruomenė tiesiog nori aiškumo ir deramos pagarbos jų atžvilgiu. "Dirbi, atiduodi visą širdį sportui, nemiegi naktimis, savaitgaliais vyksti į varžybas, be paliovos renki vaikus į klubą, esi jiems tarsi tėvas, o štai ateina tarnautojas ir nieko absoliučiai nesuprasdamas paima ir nurėžia finansavimą. Jis įsivaizduoja esantis valdininkas, vien todėl, kad jo reklaminė kompanija buvo gera rinkimų metu? O jis juk tiesiog yra paprastas tarnautojas, kuris turi dirbti miesto bei šalies labui", - piktinasi V. Vasilenka.

Pasak pranešimo, Kauno regbio klubo "Ąžuolas" nuolat yra tarp stipriausiųjų ekipų ne tik šalyje, bet ir Pabaltijo regione, tačiau dėmesio bei finansavimo dėl to nepadidėja. 2015 metams numatyta jam skirti 7022 eurus iš Kauno miesto biudžeto. Ar pakaks šių lėšų bent už autobusus sumokėti, juk bus dalyvaujama Lietuvos, Pabaltijo regbio čempionatuose, taurės varžybose visose įmanomose amžiaus grupėse? Kaip išgyventi klubui, kurį savo antrais namais laiko šimtai vaikų? Su šiais klausimais tenka susidurti ne tik "Ąžuolui".

"Štai pažvelkime į faktus. Vieni gauna daugiau, kiti mažiau, bet pagal kokius kriterijus. Akivaizdu, kad patys skirstytojai nesuvokia ką daro, o objektyvių kriterijų tiesiog nėra. Pasvarstykime, kiek klubinių komandų pasiektų aukštumas Europoje, jeigu savivaldybė jai skirtų 1 mln. eurų kiekvienais metais. Aš net neabejoju, kad ne tik mūsų regbio klubas "Ąžuolas" žaistų Europos elite, bet atgytų ir rankinio, futbolo, tinklinio ar kitų sporto šakų klubai. Apie Lietuvą būtų girdima gal netgi labiau nei dabar jau vien todėl, kad regbis, futbolas, rankinis yra vienos populiariausių sporto šakų Senajame žemyne ir ženkliai lenkia krepšinio populiarumo rodiklius", - prognozuoja V. Vasilenka, norintis, kad teisybės ir objektyvumo skirstant lėšas būtų daugiau.

Kauno miesto tarybos nariai Vytautas Vasilenka ir Kęstutis Mikėnas santykius aiškinsis teisme. K.Mikėną supykdė buvusio vicemero užuominos, kad esą jis per rugsėjį vykusį audringą posėdį buvo neblaivus. Neatsargi replika V.Vasilenkai gali kainuoti 10 tūkst. litų.

Sukiršino įtarimai

"Koks esu politikas, toks, bet ant manęs pamazgų pilti nereikia. Padaviau Vytautą Vasilenką į teismą", – pareiškė  miesto tarybos narys Kęstutis Mikėnas.

Kibirkštys tarp šių dviejų politikų įsiplieskė rugsėjį. V.Vasilenka tuomet prarado vicemero kėdę, tačiau jam kilo įtarimų dėl kelių balsavusių tarybos narių blaivumo.
"Tarybos nariai Aušrys Kriščiūnas ir Kęstutis Mikėnas akivaizdžiai vaikščiojo netiesiai, nuo jų sklido alkoholį primenantis kvapas", – žurnalistams tuomet pareiškė V.Vasilenka, nors posėdžių salėje pavardžių garsiai neįvardijo, tik ragino patikrinti politikų blaivumą.

Kaip tik tuomet miesto taryba atleido iš pareigų V.Vasilenką, o vietoj jo į vicemero kėdę pasodino Kazimierą Nausėdą. V.Vasilenkai kilo įtarimų, kad kai kurie balsų skaičiavimo komisijos nariai galėjo netinkamai atlikti darbą dėl to, kad galbūt yra pasivaišinę alkoholiu.

"Kauno dienai" tuomet V.Vasilenka tikino skambinęs policijos pareigūnams dėl galbūt neblaivių tarybos narių, tačiau sakė sužinojęs, kad policijos pareigūnai važiuotų tik tuo atveju, jeigu neblaivūs asmenys keltų grėsmę aplinkiniams arba apie tai praneštų darbdavys.

Nei miesto meras Andrius Kupčinskas, nei administracijos direktorius Dainius Ratkelis tarybos narių blaivumo tikrinti nesiėmė ir į politikų svaidymąsi kaltinimais nesikišo.
"Kitą dieną užėjau į savivaldybę – visi iš manęs juokiasi, net anūkė paskambino iš užsienio ir puolė klausinėti, ką aš čia išdykauju. V.Vasilenka tada priėjęs prie manęs sakė net ant kelių galįs atsiklaupti – atseit taip nesakė ir nori atsiprašyti. Pasiūliau jam duoti į teismą tuos, kurie taip parašė, jeigu tikrai taip nekalbėjo, arba atsiprašyti manęs viešai "Kauno dienoje". Klauptis prieš mane nereikia", – nusijuokė K.Mikėnas. Anot jo, toks atsiprašymo būdas V.Vasilenkai netiko.

Laukia rezultatų

"Na, jeigu jau jis taip, tada aš nusprendžiau kreiptis į teismą. Įrodymų nėra jokių, tik jo žodžiai, o man gėdą ant viso svieto padarė", – aiškino K.Mikėnas. Jis sakė paprašęs teismo priteisti iš V.Vasilenkos 10 tūkst. litų už garbės ir orumo įžeidimą.

"Nei man tų pinigų reikia, nei ką, bet tegul žino, kad nereikia laidyti liežuvio. Jeigu priteis, atiduosiu labdarai, gal kam nors pagelbėsiu", – žadėjo K.Mikėnas. Jis sakė labiausiai norintis šį klausimą išspręsti dar šiemet, kad po Naujųjų nebūtų apkaltintas rinkimų šou organizavimu.

Per rugsėjį vykusį posėdį V.Vasilenka buvo suabejojęs ir dar vieno miesto tarybos nario blaivumu. Politikui įtarimų sukėlė ir Aušrio Kriščiūno būklė.

"Tai netiesa. Tačiau nesikreipiau dėl V.Vasilenkos į teismą. Žmogus nusikalbėjo, vykdė partijos nurodymus, bet taip elgdamasis turėtų ir savo galva pagalvoti. Į teismą K.Mikėnas padavė ne partiją, o V.Vasilenką", – svarstė neblaivumu apkaltintas tarybos narys A.Kriščiūnas.

Jis sakė gerbiantis vyresnius žmones ir jiems atleidžiantis. "Man juokinga. Lauksiu, kuo visa tai baigsis", – nusijuokė A.Kriščiūnas.

Politiškai pasikalbėjo?

"Padavė į teismą. Dar nesibylinėju. Popieriai tik vaikšto. Nenusimanau aš tuose dalykuose", – atsargiai žodžius rinko V.Vasilenka.

Paklaustas, ar nesigaili savo pareiškimo, V.Vasilenka tikino jau nenorintis apie tai kalbėti ir komentuoti to, kas buvo. "Nieko nesakysiu, ir taip jau nukentėjau. Dabar reikia nuotaiką sau ir kitiems gadinti, popierius rašinėti. Bandysiu įrodyti, kad tai buvo politinis pasišnekėjimas, o ne noras žmogų įžeisti. Mes, politikai, turime daugiau laisvės šnekėti", – svarstė V.Vasilenka.

O ką darys, jeigu teismas priteis sumokėti 10 tūkst. litų? "Eisiu turbūt į areštinę ar atidirbsiu kažkaip. Dabar esu bedarbis, o suma didelė", – sakė politikas.

Viskas slypi veiduose

Tarybos narys Gintaras Jonas Furmanavičius per rugsėjį vykusį posėdį taip pat ragino merą, kad būtų patikrintas visų tarybos narių blaivumas, nes V.Vasilenkos žodžiai apie kai kurių tarybos narių neblaivumą metė šešėlį visiems politikams.

Tuomet G.J.Furmanavičiaus siūlymas nebuvo išgirstas, tačiau žinia apie tai, kad kolegos politikai santykius aiškinsis teisme, jį prajuokino.

"Cirkas prieš rinkimus, ir tiek. Nereikia net būti labai įgudusiam, kad pastebėtum kolegų veidus. Tuose veiduose yra visa reikalinga informacija. Negi dabar visi vaidinsime, kad nieko nežinome? Bet už tai dabar turbūt jau aš būsiu paduotas į teismą", – nusijuokė G.J.Furmanavičius.

Vicemeras sugrįžo pasikeitęs

Praėjusių metų gruodžio 17 d. skandalą sukėlė Kauno vicemeras Vasilijus Popovas. Savivaldybėje jis pasirodė visiškai girtas. Politikas buvo išvesdintas policijos, o į alkotesterį jis pripūtė 2,94 promilės alkoholio. Apie girtą vicemerą policijai pranešė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

Kitą dieną vicemeras darbe nepasirodė, bet parašė atostogų prašymą ir nusprendė gydytis. V.Popovas taip pat viešai visų atsiprašė.

"Dėl susiklosčiusių asmeninių aplinkybių atvykau į darbą neblaivus, taip nusižengdamas Lietuvos socialdemokratų partijos etikos principams. Suprantu padaręs labai didelę moralinę žalą Socialdemokratų partijai, savivaldybės tarybos nariams, administracijos darbuotojams, miesto ir Lietuvos žmonėms. Nuoširdžiai apgailestauju pakirtęs piliečių ir bičiulių man parodytą pasitikėjimą, prisiimu visą atsakomybę ir atsiprašau už savo poelgį", – atvirame laiške tuomet teigė Kauno vicemeras.

Į darbą savivaldybėje V.Popovas grįžo šių metų sausio 20 d. Nors būta įvairių kalbų, tačiau iš vicemero pareigų jis neatsistatydino.

"Patyriau nokautą, bet ir po jo kitiems žmonėms padedant galima atsikelti. Boksininkai po nokauto irgi pakyla. Aišku, ta kova būna pralaimėta, bet reikia žvelgti į priekį, – tuomet sakė V.Popovas. – Laikotarpis dabar tikrai nėra lengvas, ir negaliu neišgyventi dėl to. Ne aš pirmas, ne aš paskutinis, nors norėčiau būti paskutinis, nuskambėjęs tokiose istorijose."

Po šio įvykio, V.Popovas nebuvo pastebėtas neblaivus viešose vietose. Kalbama, kad politikas apskritai nevartoja alkoholio.

Prieš rytojaus miesto tarybos posėdį karo kirvius ne juokais sukryžiavo Kauno meras Andrius Kupčinskas ir jo oponentai: pastarieji rengia merui interpeliaciją, o miesto vadovas verčia iš posto savo pavaduotoją Vytautą Vasilenką.

Vers iš posto

Vakar miesto tarybos sekretoriate užregistruotas sprendimo projektas dėl interpeliacijos merui A.Kupčinskui. Jį pasirašė šešiolika miesto tarybos narių. Nuo savo priešininkų neatsilieka ir A.Kupčinskas: siūlo miesto tarybai atleisti iš pareigų partijos "Tvarka ir teisingumas" deleguotą vicemerą V.Vasilenką.

Šią kadenciją A.Kupčinsko vairuojamas valdžios laivas svyravo jau ne kartą, bet smūgius iki šiol atlaikė. Panašu, kad dabar mero oponentų kantrybė visiškai išseko. Oficialų interpeliacijos tekstą pasirašė Jungtinė, Liberalų sąjūdžio, "Vieningo Kauno" ir Darbo partijos frakcijos. Kad nepasitikėjimas meru būtų svarstomas tarybos posėdyje, reikia mažiausiai keturiolikos tarybos narių parašų. Kas dar balsuos už konservatorių lyderio nuvertimą, paaiškės rytoj vyksiančiame miesto tarybos posėdyje.

"Miestui svarbius klausimus reikia spręsti, o ne jų bijoti. Užsitęsusi įtampa bei neatsakyti klausimai ir nulėmė tokį sprendimą", – nepasitikėjimo meru priežastis įvardijo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Simonas Kairys.

"Įtampa tarp mero ir tarybos narių pasiekė kritinę ribą. Inicijuotas neeilinis tarybos posėdis virto fiasko tik dėl to, kad A.Kupčinskas ignoravo šią iniciatyvą. Meras pademonstravo, kad visiems kauniečiams svarbūs klausimai jam nerūpi: sakė neturįs tam laiko, nes sprendžia svarbesnius dalykus", – pridūrė "Vieningo Kauno" frakcijos seniūnas Povilas Mačiulis.

"Pasižiūrėkite į Kauną ir bus aišku, kodėl pasirašiau interpeliaciją", – šyptelėjo Jungtinei frakcijai atstovaujantis Arvydas Garbaravičius.

"Klausimų merui turime daug: dėl transporto sistemos pertvarkos, dėl gatvių remonto, o ne lopymo, dėl stoginių stotelėse, dėl nesugebėjimo panaudoti lėšų. Merui reikėjo važiuoti ne į Ruklą karybos mokytis, o Kauno technologijos universitete lankyti vadybos paskaitas, nes akivaizdu, kad savivaldybė nemoka planuoti ir organizuoti darbų", – kritikos negailėjo frakcijos "Dirbam Kaunui" seniūnas Gintautas Labanauskas.

Užkliuvo ir partneriams

Interpeliacijos iniciatoriai sutartinai tvirtina, kad alyvos į ugnį įpylė pats A.Kupčinskas, ignoravęs tarybos narių reikalavimą surengti neeilinį tarybos posėdį ir pateikti informacijos politikams bei visiems miestiečiams rūpimais klausimais.

"Meras yra tik vienas iš 41 tarybos nario, bet leidžia sau tyčiotis ir ignoruoti šešiolika kitų tarybos narių, reikalavusių neeilinio posėdžio. Klausimų susikaupė daug, regis, kad dangstomasi melu. A.Kupčinskas kaltino, kad mes neeiliniam posėdžiui neparengėme sprendimo projektų, bet juos galima parengti tik turint informaciją, o ji nuo mūsų slepiama", – aiškino A.Garbaravičius.

Nors viešai skelbiama, kad interpeliaciją inicijuoja opozicija, bet nepasitikėjimą meru parašais palaiko ir kai kurie valdančiosios koalicijos nariai.

"Manyčiau, kad tai valdančiosios koalicijos pasitikrinimas: kas joje yra, kas lieka, o kas nelieka. Tas parašų rinkimas parodo, kiek valdančioji koalicija yra stabili ir pajėgi gyvuoti bei tęsti darbus. Taip, ten yra mano parašas", – patvirtino valdančiajai koalicijai priklausančios Socialdemokratų frakcijos seniūnas Valys Venslovas. Jis nesiryžo kalbėti už visų frakcijos narių  apsisprendimą, užsiminęs, kad bendros nuomonės nėra.

V.Venslovas prasitarė, kad Lietuvos socialdemokratų partijos Kauno skyriaus taryboje bus sudėlioti visi taškai, kaip elgtis balsuojant dėl nepasitikėjimo Kauno meru.
Kaip jau įprasta tokiose situacijose, neutralios pozicijos bando laikytis partijos "Jaunoji Lietuva" deleguotas vicemeras Stanislovas Buškevičius. "Niekas niekur pasirašyti nesiūlė ir neprašė, tik gandus girdžiu. Mes nedalyvaujame. Esame prieš bet kokius pokyčius, nes darbus turi baigti tie, kas pradėjo", – įsitikinęs valdančiajai koalicijai priklausantis S.Buškevičius.

Nesijaučia prasikaltęs

Anksčiau merui į atlapus nekibusi partijos "Tvarka ir teisingumas" frakcija, šį kartą, atrodo, ne juokais užsitraukė A.Kupčinsko nemalonę.

"Man buvo staigmena, bet ką padarysi", – apgailestavo ant karštosios kėdės atsidūręs mero pavaduotojas V.Vasilenka. Apie mero siūlymą atleisti jį iš pareigų politikas sakė sužinojęs iš savivaldybės administracijos darbuotojų pirmadienį, kai A.Kupčinskas buvo išvykęs į komandiruotę į Briuselį.

Paklaustas, kuo neįtiko vadovui, V.Vasilenka tikino pats nesuprantantis, kas įvyko. "Priekaištų nėra jokių, jų ir negali būti. Žodžiu, kažkokių neaiškių užuominų buvo, bet tai tik užuominos. Nei iš šio, nei iš to, nei valgęs, nei gėręs, nei niekam blogo padaręs. Man pačiam keistokai atrodo šis dalykas", – svarstė V.Vasilenka.

Jis tvirtino nepasirašęs interpeliacijos A.Kupčinskui. "Laukiame, kaip susiklostys įvykiai. Jeigu bus interpeliacija man ir jeigu ji nepasitvirtins, tada kas lieka – palaikysime interpeliaciją merui", – frakcijos planus atskleidė partijos "Tvarka ir teisingumas" narys.

Pasiteiravus, ar pastaruoju metu tvyro įtampa tarp valdančiosios koalicijos partnerių, V.Vasilenka tikino nieko nepastebėjęs. "Visi linksmi, patenkinti. Man gyvenimo patirtis padeda išlaikyti dvasinę ramybę. Pernelyg nesijaudinu, bus taip, kaip bus", – dėstė politikas.

"Taip bandoma priversti V.Vasilenką paklusti mero valiai, bet balsavimas turi vykti laisva valia. Bet kokie išankstiniai nutarimai ar nurodymai, kaip balsuoti, prieštarauja Konstitucijai", – mero užmojį susidoroti su jo nebepalaikančiu vicemeru vertino A.Garbaravičius. Kad tai politiniai žaidimai, įvardija ir kiti miesto tarybos nariai.

Ateities neprognozuoja

Paklaustas, kodėl būtent dabar siūlo versti iš posto V.Vasilenką, A.Kupčinskas neslėpė, kad tai susiję su jam rengiama interpeliacija. "Yra pasirašyta koalicijos sutartis, turi būti politinis korektiškumas", – svarstė A.Kupčinskas.

Oponentų bandymą jį patį nuversti nuo mero kėdės, politikas vadina akių dūmimu. "Tai tik dūmų uždanga. Opozicijos kelti klausimai įtraukti į tarybos posėdžio darbotvarkę, bet atsakymų jau niekam nebereikia. Stebina, kad tai daroma likus vos pusmečiui iki rinkimų. Kažkas, matyt, jau netveria savo kailyje ir labai išgyvena dėl tiesioginių mero rinkimų", – neslėpė ironijos Kauno meras.

Paklaustas, kaip gali rutuliotis įvykiai ketvirtadienį, A.Kupčinskas sakė dabar labiau sukantis galvą dėl artėjančio šildymo sezono, o ne dėl interpeliacijos. "Prognozuoti negali. Čia dabar kaip rungtynėse, tik neaišku, dėl kurios vietos – pavyks ar ne", – bandė juokauti Kauno vadovas.

Į tą pačią upę?

Kas užims miesto vadovo kėdę, jeigu A.Kupčinskui ketvirtadienį nepavyks atsilaikyti? Nepasitikėjimą meru inicijavę politikai kol kas nelinkę atvirauti.

"Yra pateiktas sprendimo projektas skirti į pareigas naują merą, bet pavardės ten nėra. Tokia buvo savivaldybės darbu nepatenkintų tarybos narių nuomonė", – kortų neatskleidė S.Kairys. Apie kandidatus į merus nekalba ir kiti politikai.

"Jeigu man reikėtų pasirinkti, siūlyčiau Rimantą Mikaitį", – sakė A.Garbaravičius.

Pusmetį po savivaldybių tarybų rinkimų Kaunui jau vadovavusio liberalo R.Mikaičio pavardė minima ir neoficialiuose pokalbiuose. Jis pats kol kas nuo komentarų susilaiko.

Aleksote esančios Antanavos g. remontas gyventojus padalijo į dvi stovyklas: laiminguosius ir nuskriaustuosius. Riba pažymėta ties namu, kuriame gyvena Kauno vicemeras Vytautas Vasilenka. Būtent ties jo namais gatvės remontas baigiasi.

Akivaizdi diskriminacija

Antanavos g. duobėmis mažai kuo skyrėsi nuo kitų Kauno miesto gatvių. Kalbama, kad ji net nebuvo įtraukta į gatvių priežiūros programą, kurioje buvo numatytos šiemet remontuojamos gatvės. Vieną gražią dieną imta šią gatvę remontuoti.

Gyventojai nudžiugo: "Pagaliau važinėsime kaip balti žmonės." Dabar džiaugtis tegali vos pusė gatvės gyventojų. Mat visai gatvei remontuoti lėšų neužteko, tačiau jų pakako iki 18-uoju numeriu pažymėto namo. "Turbūt mūsų name gyvena vicemeras, nes iki mūsų įvažiavimo gatvė sutvarkyta", – juokėsi būrelis jaunų žmonių.

"Tik jau nesakykite, kad blogai padarė remontuodami gatvę. Gal tai ir nesutapimas, kad remontuojama gatvė, kurioje gyvena V.Vasilenka, tačiau tvarkyti ją tikrai reikėjo. Kalbėjau su darbininkais, šie sakė, kad pritrūko lėšų, todėl kitą gatvės dalį remontuos kitąmet", – aiškino pusamžis vyras, nenorėjęs atskleisti pavardės.

Šis Antanavos g. gyventojas pasakojo klausinėjęs kelininkų apie gatvės remonto planus. Esą ketinta tiesti naują asfaltą tik iki vaikų darželio. Būtent kitoje darželio pusėje kaip tik ir yra daugiabutis, kuriame gyvena vicemeras. Darbininkai esą tvirtino, kad dirbdami sutaupė medžiagų, todėl buvo sutvarkyta dar viena gatvės atkarpa.

Nepasiklys tamsoje

Kauno savivaldybės administracijos direktorių Dainių Ratkelį pasiekė gana griežtas prašymas, kad būtų rasta lėšų išasfaltuoti likusią Antanavos g. dalį. Raštą pasirašė per 100 žmonių.
"Likusi Antanavos g. dalis yra gerokai prastesnės būklės nei ta, kuri yra naujai suremontuota. Mes informuoti apie lėšų trūkumą, todėl esame pasipiktinę, kad mūsų lėšomis į gerb. V.Vasilenkos kiemą įvestas net apšvietimas", – nurodoma rašte D.Ratkeliui.

"Jokiam apšvietimui nebuvo skirta pinigų, gal ten seniau buvo padaryta. O dėl Antanavos g. tai taip, daugiau lėšų ją remontuoti nėra ir likusi gatvės dalis bus baigta tvarkyti kitąmet", – dėstė D.Ratkelis.

Sukilę prieš diskriminaciją neremontuotos Antanavos g. dalies gyventojai taip lengvai nenori patikėti. "Kaip sakoma, juodais pinigais apšvietimo gatvėje neįsirengsi. Gal tai padaryta gyventojų lėšomis. Tačiau tuomet yra kažkoks projektas, suderinimai, kad gyventojai patys įrenginėja apšvietimą. Tada mes pasirengę atsiprašyti", – faktą privertusį nuskriaustus gyventojus griebtis skundų analizavo Jūratė Mackevičienė.

Žmones labiausiai ir papiktino tai, kad lėšų trūksta, tačiau apšviesti vicemerui kelią jų randama. "Nesame ekspertai, tačiau už 200 tūkst. litų, kurie buvo skirti Antanavos g. remontui, buvo galima užlopyti visą gatvelę ir nebūtų niekam skriaudos, – gyventojų vardu dėstė J.Mackevičienė. – Mes esame labai nusiminę ir supykę."

Akmenukas politikams

Gyventojai nė nenujaučia, kiek pastangų galėjo kainuoti, kad į Antanavos g. iš viso būtų atkreiptas dėmesys. Savivaldybės administracijos direktorius patvirtino, kad Antanavos g. iš pradžių nebuvo įtraukta į Kauno gatvių priežiūros programą. "Ji vėliau buvo įtraukta į programą. Kodėl taip buvo padaryta, tikrai negaliu atsakyti, bet taryba pritarė pasiūlymui tvarkyti Antanavos g.", – aiškino D.Ratkelis.

Savivaldybės administracijos direktorius kritiškai vertino sprendimą gatvę remontuoti dalimis. "Kai į tarybos sprendimus traukiame, kurias gatves tvarkyti, pritarčiau, kad jos būtų remontuojamos ne dalimis. Geriau tvarkyti mažiau gatvių, bet toks buvo miesto tarybos sprendimas", – akmenuką į politikų daržą metė administracijos direktorius.

Kokios jėgos lėmė tokį prieštaringai vertinamą sprendimą, D.Ratkelis nesiėmė spėlioti. Kartais atrodo, kad galima imti ir patikėti stebuklais, kad nedidelė, ypatingos reikšmės miesto susisiekimo mazge neturinti gatvė susilauktų išskirtinio dėmesio – ne lopymų, o kapitalinio remonto.

"Esu girdėjęs viena ausimi, kad jis ten kažkur gyvena, bet negaliu nei paneigti, nei patvirtinti, kad vien tik dėl jo įtakos", – paklaustas apie V.Vasilenkos interesus svarstė D.Ratkelis.

Buvo neabejingas

"Nujaučiau, kad klausite apie Antanavos g. remontą, – prisipažino Kauno vicemeras V.Vasilenka ir čia pat pareiškė: – Aš turiu labai daug pretenzijų dėl kokybės ir labai karštai pasikalbėjau su Pakalniškiu (Miesto tvarkymo skyriaus vedėju Aloyzu Pakalniškiu – red. past.), kodėl gatvė pradėta remontuoti nuo Sverbygalos, o ne nuo Antakalnio g.", – vicemeras tikino neturintis nieko bendra, kad remontuoti pradėta nuo tos atkarpos, kuria pats važinėja.

Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Jolanta Miliauskienė patvirtino, kad būtent šią atkarpą ir buvo numatyta remontuoti nuo pat pradžių, esą net nebuvo kalbos apie darbus nuo to gatvės galo, kuriame daugiau duobių.

"Žinoma, nebuvau abejingas. Paklausdavai ir seniūnės, ir per miesto tarybos posėdį, kodėl neremontuojama Antanavos g. Žmonės manęs klausdavo, kaip aš dirbu savivaldybėje ir nesugebu padaryti", – atviravo V.Vasilenka.

Vicemeras tvirtino, kad pirmą kartą gyventojų parašus dėl gatvės remonto rinko prieš dvylika metų, kai apie politiką dar net negalvojo. "O dėl apšvietimo, ten kažkas iš tinklų gyvena. Man tai buvo naujiena", – ranka numojo vicemeras.

Pažadai gauti

Klasika tapusiais vieno politiko žodžiais, kas paneigs, kad vieno ar kito veikėjo gyvenimas gretimai daro akivaizdžią įtaką aplinkai. "Žmonėms nepaaiškinsi. Jie ir piketus rengė prie durų, sakė, kad užkals", – vicemeras bandė neigti savo įtaką dėl remonto darbų Antanavos g.

Politikas apgailestavo, kad kuruoja tokias sferas kaip kultūra, švietimas, socialiniai reikalai, todėl visi ateina su ištiesta ranka prašyti, o ne duoti. "Gavau tokį neoficialų pažadą, kad kita gatvės dalis bus sutvarkyta dar šiemet", – pasigyrė V.Vasilenka.

Neremontuotoje gatvės dalyje likę gyventojai taip pat neužsnūdo po pirmojo skundo savivaldybei. Jie kreipėsi prašydami skirti lėšų bent duobėms užlopyti. "Mums paaiškino, kad kai kreipiesi, tų lėšų visada atsiranda", – kantrybe laukti atsakymų apsišarvavo J.Mackevičienė.

Savivaldybės vidiniame kieme daug kam į akis krito juodos spalvos "Volkswagen"  automobilis aplamdytomis vairuotojo durelėmis ir priekiniu sparnu. Paaiškėjo, kad tai vicemero Vytauto Vasilenkos asmeninė transporto priemonė.

Paklaustas apie incidentą su automobiliu, iš pradžių vicemeras dėjosi labai nustebęs. "Mmmm... Čia dabar? Nepamenu", – tikino V.Vasilenka, tačiau netrukus pareiškė, kad ta tema nenori kalbėti.

"Automobilis yra mano nuosavybė, asmeninis, o ne savivaldybės. Jeigu vairuotojas padarytų avariją ar ką, o dabar... Kas su mano asmeniniu automobiliu mano kieme atsitiko, čia žinot... Rašykit, ką norit, bet čia yra mano asmeninis reikalas", – dėstė mero pavaduotojas.

Gali būti, kad ne pirmą dieną mero pavaduotojo pareigas einantis V.Vasilenka pamiršo, jog visuomenė turi teisę į informaciją apie viešo asmens gyvenimą.

Pasiteiravus, ar per incidentą nenukentėjo jis pats, V.Vasilenka supyko. "Neturiu komentarų. Matėte mane, šnekėjome, nei kalba užsikerta, nieko. Nekorektiškas klausimas – aš jums tiesiai pasakysiu. Žmogui nepasisekė ar ką, o jūs darote iš to burbulą", – baigė pokalbį Kauno mero pavaduotojas.

Savivaldybės koridoriuose kalbama, kad vicemeras automobilį aplamdė daugiau nei prieš savaitę, tačiau apie tai sklando tik gandai. "Ta versija, kad nelaimė įvyko savame kieme, šiek tiek kelia šypseną, nors ką gali žinoti, kaip ten buvo. Įdomu tik tiek, ar įvykis kur nors fiksuotas, nes pažeidimai nemenki", – svarstė vienas savivaldybės darbuotojas.