Perseidų meteorų lietų ryškiausiai buvo galima stebėti naktį iš rugpjūčio 12-osios į 13-ąją. Jis taip vadinamas dėl to, kad visų kasmet rugpjūčio mėnesį padangėje praskriejančių meteorų uodegos yra nukreiptos į šiaurinio pusrutulio Persėjo žvaigždyną. Šie meteorai yra susidarę iš Swifto ir Tuttle’io  kometos dalelių likučių. Šios smulkios dalelės, mažesnės už smėlio grūdelius, įsiveržia į Žemės atmosferą dideliu greičiu – 60 km/s, sukeldamos ryškius šviesos žybsnius dėl jų trinties su oru.

Šių metų meteorų lietus buvo ypatingas ir puikiai matomas. Mėnulio delčiai dylant (mažėjant pusmėnulio fazei), jo šviesa buvo silpnesnė ir nepridengė meteorų spinduliavimo. Siekdami pamatyti šį reginį, žvaigždžių stebėtojai visame pasaulyje rinkosi tamsiose atvirose vietose – toli nuo miesto šviesų.

Perseidų meteorų lietus matomas kiekvienais metais, dažniausiai rugpjūčio viduryje arba pabaigoje. Šie meteorai žinomi dėl savo ryškumo ir dažnio, piko metu galima išvysti dešimtis meteorų per valandą. Reiškinio stebėtojai pasakojo matę didelius ryškius ugnies kamuolius, kurie apšviesdavo visą dangų. Tačiau norint juos išvysti reikėjo kantrybės, nes meteorų keliai yra nenuspėjami.

Rumšiškietė Ūla su drauge iš anksto ruošėsi stebėti šį įvykį. Kadangi merginos gyvena užmiestyje, joms nereikėjo toli ieškoti tamsaus, dirbtinėmis šviesomis neužteršto dangaus. „Nuvažiavome link ežero. Aplinkui nebuvo nė vienos šviesos, buvome atvirame lauke. Sustojome nuošaliau – ant žvyrkelio, išjungėme automobilio šviesas, pasileidome muziką ir stebėjome meteoritų lietų. Buvo 2 val. nakties ir vaizdas buvo nepakartojamas. Tačiau praėjus 15-likai minučių atvažiavo policijos pareigūnai ir pasiteiravo, ką mes čia veikiame. Mano draugė su didžiausia šypsena veide atsakė, kad stebime meteoritų lietų. Policijos pareigūnai nusišypsojo ir atsakė: logiška, gero lietaus!“ – prisiminusi šį įvykį juokėsi Ūla.

Policijos pareigūnai nusišypsojo ir atsakė: logiška, gero lietaus!

Lina su sūnumi stebėti žvaigždėto rugpjūčio dangaus, gaudyti krintančių žvaigždžių Melnragėje išėjo apie 2.30 val. nakties. „Naktis buvo tyki ir minkšta, o žvaigždės krito ant smėlio. Sėdėjome su sūnumi, žvelgdami į dangų, ir kalbėjome apie žmones, kurie ieško džiaugsmo kitur. Manau, tikrasis džiaugsmas ir laimė slypi mumyse“, – kalbėjo filosofiniams gyvenimo apmąstymams krintančių žvaigždžių nuteikta Lina.

Renatas meteorų lietų su draugais stebėjo Vilniuje.

„Iš pradžių svarstėme, kad greičiausiai nieko nesimatys. Tačiau vėlai vakare, apie 23 val., su kavos puodeliais išsiruošėme į užmiestį, į draugo sodybą. Išskleidę kėdes, įsisupę į pledus, pakėlėme akis į dangų ir likome nustebę, kaip viskas gerai matyti”, – pasakojo Renatas.

Aleksotiškis Audrius pasakojo, kad, siekdamas išvengti miesto šviesų, greitkeliu „Via Baltica“ važiavo link Marijampolės.

„Apie 20 km nuo Kauno išsukome iš magistralės į ramų kaimo žvyrkelį. Mano septynmetė dukra pareiškė, kad niekur nevažiuos, kol nepamatys 20 meteorų. Stebėjome dangų gulėdami ant automobilio variklio gaubto“, – romantišką akimirką prisiminė Audrius.

„Su dukra prisipūtėme čiužinį, išsinešėme antklodes, pagalves, daug karštos arbatos, nusiteikėme smagiai pasisėdėti. Stebėjome dangų. Buvo įspūdinga. Viskas baigėsi tuo, kad užmigome“, – juokėsi Inga iš Klaipėdos rajono.

Meteoritų lietų dar galima stebėti artimiausiomis naktimis, tačiau jų šviesa jau silpsta. Po kelių savaičių jie taps dar mažiau pastebimi. Tad, norint dar kartą išvysti tokį ryškų ir gausų žvaigždžių lietų, teks palaukti metus. Tačiau net ir tada, kai šis magiškas reiškinys silpsta, jis atskleidžia tikrą dangaus grožį.

Motyvų žaismas

1976 m. gimusio modernaus japonų fotografo K. Chijiiwos kūryba Lietuvoje pristatoma pirmą kartą. Beveik visi parodai atrinkti darbai buvo sukurti Japonijoje, UNESCO saugomoje Jakušimos saloje, garsėjančioje savo senaisiais kedrais. Šiame išskirtiniame tolimosios šalies kampelyje fotomenininkas gyvena jau du dešimtmečius.

Parodos pavadinimo žodžiai „Jūra – Yura“ homonimai, tarsi mezga dialogą su M. K. Čiurlionio kūriniais – jų kurdamas savuosius darbus K. Chijiiwa sako nebuvo matęs. Fotografijos perteikia gamtos stiprybę ir jos kaitą rezonuodamos su lietuvių genijaus paveikslais. Savitas fotografo projektas sieja abiejų menininkų kūrybą, jų jautrumą aplinkai, įkvepia lankytojus tyrinėti jūros didybę.

Iš ciklo „Drebėjimas“. / Justinos Lasaukaitės nuotr.

K. Chijiiwos fotografijose akcentuojamos keturios stichijos – žemė, vanduo, oras ir ugnis. „Vanduo vaizduojamas visomis jo būsenomis – kaip skysta, kieta, dujinė materija; nenutrūkstama gyvybės tėkmė tampa jo kūrybos leitmotyvu. Nematerialiojo pasaulio vaizdavimas – rimtas iššūkis menininkui: oras, vėjas ir šviesa, tarpininkai tarp dangaus ir žemės, tarpplanetinės vibracijos; ugnikalnių garai ir purslų prisodrintas vėjas padeda fotografui suvokti elementų medžiagiškumą“, – sakoma parodos kuratorės anotacijoje.

Japonų menininkas siekia atkreipti dėmesį į gamtos jėgą ir jos svarbą. Pavadinimas „Jūra – Yura“, skamba žaismingai, tačiau šių žodžių prasmės skirtingos. Japoniškas žodis „Yura“ reiškia drebėjimą ir virpėjimą.

Anot K. Chijiiwos, jo fotografijų tema – gamtos ir žmogaus sąveika. Jose atsispindi gamtos energija, stiprybė ir jos transformacija, kartu išryškėja žmogaus jautrumas, gebėjimas suvokti ir išreikšti tai, kas svarbu. Japonų fotomenininkas siekia skatinti mus atkreipti dėmesį į gamtos grožį, jos subtilumą, jai atsiverti, nes iš jos galime semtis įkvėpimo ir ramybės.

Subtilu: su pagarba fiksuodamas aplinką K. Chijiiwa perteikia gamtos milžinišką jėga ir trapumą, šaltį ir jautrumą. / K. Chiiwos nuotr.

Atrastos paralelės

Parodos kuratorė Yolita René-Šegždaitė įžvelgia sąsajų ir panašumų tarp K. Chijiiwos darbų ir M. K. Čiurlionio simbolikos ir temų. Ji prisipažino mėgstanti ieškoti skirtingų epochų atgarsių skirtingoms išraiškos formoms – literatūrai, vaizduojamajam menui, muzikai – atstovaujančių menininkų darbuose.

Atradusi K. Chijiiwos fotografijas, sako iškart pagalvojusi apie M. K. Čiurlionio darbus. Japonų menininkas fiksuoja laikinumą, kintamumą – tai, ko ieškojo ir lietuvių simbolistas. Nors skiriasi menininkų laikmečiai ir technika, vienodai jautrus jų žvilgsnis perteikia akimirkos virpesį.

Šis dviejų kūrėjų dialogas atvėrė naujų perspektyvų ir M. K. Čiurlionio kūrybos interpretacijai.

M. K. Čiurlionis savo darbuose reprezentuoja daug saulės – Saulės deivė Aušrinė, kuri yra moteriškosios giminės ir japonų, ir lietuvių kultūroje. Darbuose pabrėžiama baltiškoji ir krikščioniškoji kultūra, jų tradicijos – čia kuratorė taip pat randa panašumų su japonų autoriumi.

Augalai, medžiai, upės – visa tai japonų tradicijoje yra apdovanota aukštesne dvasia, tad primena mūsų tradicinės kultūros pagoniškuosius elementus. Ši paroda tampa tiltu tarp skirtingų kultūrų ir menininkų išraiškų, kuriomis siekiama išreikšti gamtos grožį ir jos svarbą.

Justinos Lasaukaitės nuotr.

Pamatyti tylą

Fotografas džiaugėsi galimybe pasidalyti savo nuotraukomis su Lietuvos žmonėmis. Jis reiškė viltį, kiekvienas jo darbus pamatęs žmogus pajaus ramybę, galbūt atras kažką savito.

„Mes gyvename pasaulyje, kuriame be galo daug informacijos. Mano nuotraukos tylios, jose mažai informacijos, tačiau jos perteikia vidinį jausmą, nuramina ir leidžia pabėgti nuo kasdienybės“, – kalbėjo K. Chijiiwa.

Dirbdamas menininkas naudojo dvigubos ekspozicijos techniką „Rolleiflex“ fotoaparatu. Tai jam leido perteikti pojūčius, patirtus fotografuojant bangas, stiprų vėją, kuris, regis, plėšia nuo žemės, tačiau sykiu ir atpalaiduoja kūną. Tik šia technika galima perteikti vaizdo virpesį.

Paroda išskirtinė ne tik dėl turinio, bet ir dėl organizacinių subtilumų. Ją ruošė trijų šalių atstovai: autorius iš Japonijos, kuratorė iš Prancūzijos ir Lietuvos muziejus.

„Negalėjome apžiūrėti salių ir pasiruošti parodai, viskas vyko per atstumą. Kilo nedidelių iššūkių koordinuojant šį projektą – teko padaryti naują fotografijos atspaudą, kadangi keliaujant darbams iš Japonijos vienas iš jų pasimetė. Tačiau visas problemas išprendėme“, – kalbėjo Y. René-Šegždaitė.

Kas? K. Chijiiwos (Japonija) fotografijų paroda „Jūra – Yura“.

Kur? Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje.

Kada? veikia iki rugsėjo 3 d.

Ribotas biudžetas

Vaida pasakojo šeimos ir savo asmeninėms atostogoms išleisianti apie 1 tūkst. eurų. „Iš pradžių kelioms dienoms su draugėmis skrisiu į Amsterdamą, o šeimos atostogos bus ekonominės: su vyru ir dviem dukromis savaitei važiuosime į Latvijos pajūrį. Infliacija verčia ieškoti pigesnių variantų: ten nakvynė pajūrio miesteliuose kainuoja pigiau nei Lietuvoje“, – palygino Vaida.

Julija atostogoms ketina skirti didesnę sumą nei pernai – iki 400 eurų. Ji sieks maksimaliai išnaudoti atostogų laiką ir mėgautis kokybiškomis patirtimis.

Floristė Kamilė pasakojo daug dirbanti, taupanti ir atidžiai planuojanti savo finansines išlaidas. Išaugusios kainos jos negąsdina – mergina planuoja atostogauti prie mylimos Baltijos jūros Lietuvoje. Atostogoms ji planuoja išleisti kelis šimtus eurų: pasimėgauti ypatingu laiku, pamatyti vaizdingų saulėlydžių, pasivaikščioti pajūrio smėliu.

Prioritetas: floristė Kamilė ruošiasi atostogauti Lietuvoje – prie mylimos Baltijos jūros. Regimanto Zakšensko nuotr.

Jaunai mamai Auksei atostogos šiemet taps šiokiu tokiu išbandymu – ji pirmą kartą atostogaus su neseniai gimusia atžala. Per atostogas jai padės kartu vyksianti mama Irena. Jos kol kas dar nesidomėjo atostogų kryptimis ir galimybėmis, tačiau užsiminė, kad atostogų biudžetas bus ribotas. „Tikimės išleisti mažai“, – vylėsi kaunietės.

Gydytoja Greta šiais metais neatostogaus. „Augančios kainos – svarbu, tačiau yra ir kita priežastis. Šiuo metu laukiuosi antro vaikelio – dėl to atostogos bus atidėtos vėlesniam laikui“, – šypsojosi Greta.

Kai kas jau pailsėjo

Laborantė Rita pasakojo jau išnaudojusi savo atostogas ir pabuvojusi Palangoje. „Taip, kainos pakilusios, tačiau man pasisekė: nereikėjo mokėti už nuomą. Pailsėjau palankiomis sąlygomis“, – sakė ji.

„Neseniai grįžome iš atostogų Ispanijoje. Pastebėjome kainų pokytį, todėl atostogas kruopščiai planavome“, – kalbėjo Ieva ir jos mama Vida.

Juozas, jaunas ir nuotykių trokštantis kaunietis, taip pat jau atostogavo. Jaunas vyras teigė pajutęs kainų skirtumus. Graikijoje ilsėjęsis pašnekovas teigė išleidęs daugiau, nei planavo, nes viskas pabrango. „Maistas, nuoma ir pramogos buvo brangesnės nei pernai“, – palygino vyras. Tačiau jis teigė nesigailintis savo pasirinkimo atostogauti Graikijoje, nes galėjo išvysti naujų vietų, patirti naujų skonių ir susipažinti su kitokia kultūra.

Renkasi neatostogauti

Dalis pašnekovų teigė iš viso neatostogausiantys.

Aldona iš Kulautuvos atostogas žadėjo leisti namuose. Tačiau tai nesusiję su kainų kilimu – ji sako gerai pailsinti ir savo namuose, kur turi didelį sodą, kiemą su baseinu. Namuose atostogas žada leisti ir jos pusseserė.

Pensininkė Vida vasarą liks namuose dėl namų renovacijos darbų. „Atostogas planuoju tik rugsėjį, kai orai atvės – važiuosiu prie jūros. Maisto kainos pakilo – tai turės įtakos atostogų biudžetui. Atostogauti žadu penkias dienas, o poilsiui skirsiu apie 300 eurų“, – planavo pensininkė.

Požiūris: „Seniai nebeatostogauju“, – sako senjorė Stanislava ir priduria esanti laiminga ir patenkinta viskuo, ką gyvenimas jai teikia. Regimanto Zakšensko nuotr.

„Seniai nebeatostogauju, niekada netaupiau, bet niekada ir pinigų netrūko. Galiu sau leisti nusipirkti tai, kas man patinka ir tinka, tačiau kelionių nesirenku. Užaugau vaikų namuose – esu laiminga ir patenkinta viskuo, ką gyvenimas man teikia. Savo aplinkoje matau daug meilės, todėl ir renkuosi būti čia“, – pasakojo senjorė Stanislava.