Šeštą kartą „Formulės-1“ pasaulio čempionu tapęs britas surinko 151 tašką ir 11 taškų aplenkė antrąją vietą rinkimuose užėmusį Ispanijos tenisininką Rafaelį Nadalį (140 tšk.).

Geriausiu Europos sportininku L. Hamiltonas pripažintas antrą sykį. Pirmą kartą jis šio įvertinimo susilaukė 2014 metais. 2018 metais jis šiuose rinkimuose buvo trečias.

Trečiąją vietą užėmė Austrijos kalnų slidininkas Marcelis Hirscheris (76 tšk.).

Į geriausiųjų penketuką taip pat pateko praėjusių metų laureatas Serbijos tenisininkas Novakas Džokovičius (71 tšk.) ir Nyderlandams atstovaujanti bėgikė Sifan Hassan (69 tšk.).

62-ąjį kartą (nuo 1958 metų) surengtoje apklausoje dalyvavo 26 naujienų agentūros, tarp jų ir Lietuvos naujienų agentūra ELTA.

Apklausoje dalyvavo šios naujienų agentūros: AFP (Prancūzija), AGERPRES (Rumunija), ANADOLU AJANSI (Turkija), ANP (Nyderlandai), ANSA (Italija), ANA (Graikija), BELGA (Belgija), BTA (Bulgarija), CTK (Čekija), DPA (Vokietija), EFE (Ispanija), ELTA (Lietuva), HINA (Kroatija), LUSA (Portugalija), MNA (Malta), MOLDPRES (Moldova), MTI (Vengrija), SID (Vokietija), STA (Slovėnija), STT (Suomija), TANJUG (Serbija), TASR (Slovakija), TASS (Rusija), UKRINFORM (Ukraina) ir PAP (Lenkija).

2019 metų geriausių Europos sportininkų rinkimų rezultatai:

1. Lewis Hamilton (Didžioji Britanija/„Formulės-1“) - 151 tšk.

2. Rafael Nadal (Ispanija/tenisas) - 140

3. Marcel Hirscher (Austrija/kalnų slidinėjimas) - 76

4. Novak Džokovič (Serbija/tenisas) - 71

5. Sifan Hassan (Nyderlandai/lengvoji atletika) - 69

6. Virgil van Dijk (Nyderlanda/futbolas) - 61

7-8. Karsten Warholm (Norvegija/futbolas) - 47

7-8. Marc Marquez (Ispanija/motociklų sportas) - 47

9. Giannis Antetokounmpo (Graikija/krepšinis) - 46

10. Johannes Thingnes Boe (Norvegija/biatlonas) - 44

11. Therese Johaug (Norvegija/slidinėjimas) - 43

12. Dina Asher-Smith (Didžioji Britanija/lengvoji atletika) - 32

13. Katinka Hosszu (Vengrija/plaukimas) - 31

14. Marija Lasickienė (Rusija/lengvoji atletika) - 27

15-17. Adam Peaty (Didžioji Britanija/plaukimas) - 22

15-17. Luka Dončič (Slovėnija/krepšinis) - 22

15-17. Johannes Klaebo (Norvegija/slidinėjimas) - 22

18. Cristiano Ronaldo (Portugalija/futbolas) - 19

19. Niklas Kaul (Vokietija/lengvoji atletika) - 18

20. Stefanos Tsitsipas (Graikija/tenisas) - 17.

Laureatai (nuo 1990 metų):

1990 - Stefan Edberg (Švedija)

1991 - Katrin Krabbe (Vokietija)

1992 - Nigel Mansell (Didžioji Britanija)

1993 - Linford Christie (Didžioji Britanija)

1994 - Johan Olav Koss (Norvegija)

1995 - Jonathan Edwards (Didžioji Britanija)

1996 - Svetlana Masterkova (Rusija)

1997 - Martina Hingis (Šveicarija)

1998 - Mika Hakkinen (Suomija)

1999 - Gabriela Szabo (Rumunija)

2000 - Inge de Bruijn (Olandija)

2001 - Michael Schumacher (Vokietija)

2002 - Michael Schumacher (Vokietija)

2003 - Michael Schumacher (Vokietija)

2004 - Roger Federer (Šveicarija)

2005 - Roger Federer (Šveicarija) ir Jelena Isinbajeva (Rusija)

2006 - Roger Federer (Šveicarija)

2007 - Roger Federer (Šveicarija)

2008 - Rafael Nadal (Ispanija)

2009 - Roger Federer (Šveicarija)

2010 - Rafael Nadal (Ispanija).

2011 - Novak Džokovič (Serbija)

2012 - Sebastian Vettel (Vokietija)

2013 - Sebastian Vettel (Vokietija)

2014 - Lewis Hamilton (Didžioji Britanija)

2015 - Novak Džokovič (Serbija)

2016 - Cristiano Ronaldo (Portugalija)

2017 - Cristiano Ronaldo (Portugalija)

2018 - Novak Džokovič (Serbija)

2019 - Lewis Hamilton (Didžioji Britanija).

„Domanto vardu noriu padėkoti visiems balsavusiems ir išrinkusiems geriausiu antrus metus iš eilės bei noriu palinkėti visiems sveikatos", - kalbėjo prizą už savo sūnų atsiėmęs Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas Arvydas Sabonis.

„Noriu pasveikinti visus nominantus ir laimėtojus. Kaip ir pernai sakiau, linkiu ypač jaunimui neužriesti nosies, rodyti pavyzdį kitiems ir siekti savo tikslų", - pridūrė LKF prezidentas.

Reuters nuotr.

D. Sabonis geriausiu šalies krepšininku išrinktas antrus metus iš eilės. Tarp kandidatų buvo „Memphis Grizzlies“ aukštaūgis Jonas Valančiūnas ir Kauno „Žalgirio“ narys Marius Grigonis.

Geriausia šalies krepšininke pripažinta Gintarė Petronytė. Ji geriausia šalyje tapo trečią sykį.

LKF nuotr.

Geriausia metų rinktine išrinkta Lietuvos Europos vicečempionė Lietuvos jaunučių (iki 16 metų) merginų krepšinio komanda.

U-20 amžiaus kategorijoje triumfavo Rokas Jokubaitis ir Gabija Šegždaitė, U-18 kategorijoje daugiausiai balsų gavo Marekas Blaževičius ir Simona Visockaitė, o jauniausių, U-16 amžiaus, kategorijoje nugalėjo Paulius Murauskas ir Justė Veronika Jocytė.

Prizu už gyvenimo nuopelnus krepšiniui buvo apdovanotas Modestas Paulauskas, o Vilius Stanišauskas buvo pripažintas geriausiu metų jaunimo treneriu.

Geriausiu krepšinio žurnalistu paskelbtas lrt.lt žurnalistas Rytis Kazlauskas.

Evaldo Šemioto nuotr.

Renginio metu buvo apdovanotos ir geriausios krepšinio mokyklos, kurių reitingą lėmė mokyklų ir jų auklėtinių pasiekimai. Geriausia tarp merginų pripažinta krepšinio mokykla „Žalgiris“, o tarp vaikinų - Vlado Knašiaus krepšinio mokykla.

„Dreba viskas – kojos, širdis, lūpos. Tai yra „vau“. Neapsakomas dalykas išgirsti himną, skirtą tau“, –trumpam iš gerbėjų ir draugų minios išsprūdę naujieji pasaulio čempionai.

Ši Lietuvos pora stipriausia pasaulyje tapo pirmą kartą. Mūsiškiai Vilniuje geriausiai pasirodė visuose penkiuose šokiuose – valse, tango, Vienos valse, fokstrote ir kvikstepe.

„Sunkiausia buvo susikaupus nepasiduoti emocijoms ir padaryti tai, ką darome kiekvieną dieną iki šiol“, – pabrėžė I. Žukauskaitė-Sodeikienė.

Lietuvos šokėjų pranašumas Vilniuje nekėlė jokių abejonių nei žiūrovams tribūnose, nei teisėjams. Lietuvos iš viso surinko net 197,94 taško iš 200 galimų, o viename iš šokių pagal vieną iš kriterijų gavo maksimalų 10 taškų įvertinimą.

„Tai yra istorinė diena mūsų karjeroje. Pirmą kartą turime aukso medalius ir vieno šokio viename iš kriterijų surinkome maksimumą. Taip buvo pirmą kartą karjeroje“, – pridūrė šokėja.

E. Sodeika ir I. Žukauskaitė-Sodeikienė šiemet tapo Europos čempionais ir laimėjo visas varžybas užsienyje.

„Tikrai sunkiai dirbome visus metus. Žinojome, ko siekiame ir tą darėme nepriklausomai nuo to, kas atsitiktų. Paskutinės keletą savaičių buvo labai sunkios ir jos mus užgrūdino būtent šioms varžyboms. Manau, kad buvome pasiruošę labai stipriai“, – aiškino E. Sodeika.

Sportininkai džiaugėsi, kad visi penki šokiai jiems pavyko taip, kaip ir planavo. Ypatingai juos įkvėpė žiūrovų palaikymas.

„Be abejo, kad smagiausias šokis mums yra kvikstepas. Bet iš tikrųjų džiaugėmės kiekvienu turu, kiekvienu šokiu. Kai vakarinėje dalyje išvydome tiek daug žiūrovų, tai buvo įspūdinga. Šįkart nejautėme spaudimo ir visi mums labai padėjo. Visi šokėjai gali pasakyti gali pasakyti didelį ačiū. Net ir konkurentai gyrė organizaciją“, – kalbėjo E. Sodeika.

I. Žukauskaitė-Sodeikienė atskleidė, ko reikia jauniems talentams, norintiems sekti jų pėdomis: „Reikia mylėti šokį ir ugdyti savyje karį, kad nepaisant visa ko, rastum savyje jėgų, kovos pykčio ir toliau tęsti kelią“.

Švęsti ilgai Lietuvos šokėjai negalės, nes jau ketvirtadienį laukia kelionė į Kiniją, kur vyks WDSF „Grand Slam“ serijos finalinės varžybos.                                                               

„Jei ruošėmės ilgai ir grėsmingai, tai taip ir švęsime. Tik trumpiau, nes kitą savaitę laukia varžybos Kinijoje“, – šypsojosi šokėjai, visiškam poilsiui žadantys skirti tik vieną šventinę savaitę.

Ketvirtąją vietą šiame pasaulio čempionate užėmusi kita Lietuvos pora Vaidotas Lacitis ir Veronika Golodneva-Lacitienė paskelbė apie mėgėjų karjeros pabaigą ir nuo šiol varžysis su profesionalais. Evaldas su Ieva kol kas norėtų pamėginti apginti titulą.

„Tai yra mūsų pirmas titulas. Dar esame pakankamai jauni, todėl negalvojame apie pasitraukimą iš sporto ar perėjimą į profesionalų lygą. Tikrai dar šoksime kol jausime, kad dar norime“, – teigė E. Sodeika.

Sidabro medaliai atiteko italams Francesco Galuppo ir Deborai Pacini (193,63 tšk.), bronzos - rusams Jevgenijui Mošeninui ir Danai Spicynai (189,54 tšk.).

Pasveikino prezidentas

Prezidentas Gitanas Nausėda pasveikino pasaulio standartinių sportinių šokių čempionus E. Sodeiką ir I. Žukauskaitę-Sodeikienę.

„Jūsų pasirodymas ir rezultatas džiugina visą Lietuvą ir yra įkvėpimas daugeliui jaunų žmonių. Jūsų atkalus darbas ir talentas verti pagarbos“, – rašoma šalies vadovo sveikinime.

V. Lacitis ir V. Golodneva-Lacitienė atsisveikina su mėgėjų sportu

„Ko gero tai buvo įsimintiniausios mūsų varžybos. Namie šokti yra maloniausia, kad ir paskutinį kartą. Tikrai buvo labai smagu“, – po varžybų kalbėjo V. Lacitis.

Būtent šio renginio metu Lietuvos šokėjai paskelbė apie karjeros mėgėjuose pabaigą. Jiems padėkojo Lietuvos sportinių šokių federacijos (LSŠF) prezidentas Gintaras Skorupskas.

„Tai nėra mūsų paskutinės varžybos. Paskutinės tik tarp mėgėjų, todėl tai nėra mūsų pabaiga. Smagu būtent namuose baigti šį etapą. Labai džiaugiamės, nes atmosfera buvo nuostabi. Tribūnose buvo ir tėvai, ir treneriai. Visa organizacija buvo nuostabi“, – džiaugėsi šokėjai.

Vaidotas Lacitis ir Veronika Golodneva-Lacitienė. D. Labučio/ ELTA nuotr.

Per penkis šokius Lietuvos pora surinko 188,96 taško. Iki išsvajoto bronzos medalius iškovojusių rusų Jevgenijaus Mošenino ir Danos Spicynos mūsiškiams pritrūko vos 0,58 taško.

„Labai nedaug trūko iki medalio. Sunku, ypač kai taškų trūko nedaug, tačiau esame patenkinti tuo, ką padarėme. Visada galima geriau, bet kalbant apie patį šokimą, tai užsibrėžti tikslai buvo pasiekti. O ko pritrūko, reikia klausti teisėjų, čia yra subjektyvu“, – mintimis dalinosi sportininkai.

Perėjimas į profesionalų lygą mūsų šalies sportininkų dienotvarkės labai nepakeis – laukia toks pat sunkus darbas treniruotėse ir naujų svajonių siekimas.

„Niekas labai nesiskirs, pasiruošimas bus toks pat. Galbūt tik varžybų bus mažiau. Mėgėjuose turnyrų būna daug daugiau. Kadangi varžybų bus mažiau, tai daugiau dėmesio galima skirti treniruotėms“, – pabrėžė V. Lacitis ir V. Golodneva-Lacitienė.

Pasaulio čempionate ši Lietuvos pora ketvirta buvo ir 2016 metais. Tais metais jie iškovojo Europos pirmenybių bronzą.

Ši Lietuvos pora stipriausia pasaulyje tapo pirmą kartą. Mūsiškiai Vilniuje geriausiai pasirodė visuose penkiuose šokiuose – valse, tango, Vienos valse, fokstrote ir kvikstepe. Lietuvos poros pasirodymas buvo įvertintas net 197,94 taško iš 200 galimų.

Sidabro medaliai atiteko pagrindiniams mūsiškių konkurentams italams Francesco Galuppo ir Deborai Pacini (193,63 tšk.), bronzos – rusams Jevgenijui Mošeninui ir Danai Spicynai (189,54 tšk.).

Antra Lietuvos pora – Vaidotas Lacitis ir Veronika Golodneva-Lacitienė liko per žingsnį nuo apdovanojimų – ketvirta (188,96 tšk.).

Ši pora po šių varžybų oficialiai atsisveikino su mėgėjų sportu. Nuo šiol jie varžysis su profesionalais.

Penktąją vietą finale užėmė rusai Aleksejus Gluchovas ir Anastasija Gazunova, šeštąją – estai Abelis Madisas ir Aleksandras Galkina.

Pasaulio standartinių šokių čempionatas Lietuvos sostinėje surengtas trečią kartą. Pirmasis vyko 2004 metais, iškart po „Siemens“ arenos atidarymo. Tuomet garsi lietuvių pora Arūnas Bižokas ir Edita Daniūtė iškovojo sidabro medalius. 2015 metais čempionate Vilniuje lietuviai E. Sodeika ir I. Žukauskaitė-Sodeikienė užėmė trečiąją vietą, o V. Lacitis ir V. Golodneva-Lacitienė buvo penkti.

Specialiai šia proga į Lietuvą atvyko Europos tinklinio konfederacijos (CEV) prezidentas Aleksandaras Boričičius, viceprezidentas Luboras Halanda bei Rytų Europos zoninės tinklinio asociacijos (EEVZA) viceprezidentas Michailo Melnikas.

„Noriu pasveikinti Lietuvos tinklinio federaciją ir padėkoti žmonėms, kurie kūrė tinklinio istoriją. Privalome nesustoti ir žiūrėti į ateitį. Mes galime pasiūlyti įvairių rūšių tinklinį - galite žaisti salėje, paplūdimyje ir net ant sniego. Taip pat norime pradėti ir plėtoti naują projektą, skirtą mokykloms. Taip pat turime programą, kuri leistų kuo daugiau komandų išvykti į tarptautinius renginį. Labai džiaugiuosi, kad galiu ne tik atšvęsti šią šventę, bet ir su Lietuvos tinklinio vadovais aptarti mūsų naujus projektus“, – kalbėjo CEV prezidentas.

Lietuvos tinklinį taip pat sveikino švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Kornelija Tiesniesytė, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Vykdomojo komiteto narė Agnė Vanagienė, Lietuvos sporto federacijų sąjungos (LSFS) prezidentas Rimantas Kveselaitis, o Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininko Kęstučio Smirnovo sveikinimą perskaitė jo visuomeninis padėjėjas Renatas Mizeras.

CEV prezidentui buvo įteiktas LTOK apdovanojimas – olimpinė žvaigždė – už nuopelnus olimpizmui, o LTF prezidentui – „Citius.Altius.Fortius“.

Šventinio renginio metu LTF prezidentas Darius Čerka kartu su svečiais teikė padėkas ir apdovanojimus ilgamečiams tinklinio puoselėtojams už jų indėlį vystant ir plėtojant tinklinio sporto šaką Lietuvoje.

Lietuvos tinklinio istorija pradėta skaičiuoti nuo 1929 metų, kuomet Kaune buvo sužaistos pirmosios rungtynės tarp Latvijos lietuvių komandos Rygos „Vyčio“ ir Šančių rajono ekipos.

Didžiausią meistriškumą pasiekęs Lietuvos tinklininkas yra Vasilijus Matuševas. Jis 1968 metais su Sovietų Sąjungos rinktine tapo Meksiko olimpinių žaidynių čempionu. Renginio metu buvo apdovanota ir viena ryškiausių žaidėjų, 1970 m. pasaulio ir Europos čempione Marija Batutytė-Tatarūnienė.

Įsimintinas pergales Lietuvos sportininkai yra pasiekę paplūdimio tinklinyje, jaunimo grupėje. Europos jaunių ir jaunimo prizininkais yra tapę Arūnas Kirsnys, Arvydas Mišeikis, Arnoldas Barauskis, Andrius Gaidys, Indrė Sorokaitė, Sandra Zmidrevičiūtė, Ieva Dumbauskaitė, Monika Povilaitytė, Arnas Rumševičius, Lukas Každailis, Patrikas Stankevičius, Audrius Knašas.

CEV prezidentas pabrėžė, kad tinklinis yra labai graži sporto šaka ir reikia siekti, kad kuo daugiau žmonių galėtų įsitraukti, nepriklausomai, kokią tinklinio atšaką jie bepasirinktų.

„CEV vienodą dėmesį skiria visoms savo narėms. Tokios šalys, kaip Turkija, Lenkija, Italija, Rusija pakėlė tinklinį į aukščiausią lygį. Tam buvo daug priežasčių – jie daug investuoja į vaikų užimtumą, sportuoja visas tinklinio rūšis, organizuoja seminarus treneriams ir t.t. Viena iš svarbiausių mano užduočių yra sukurti stiprią Europos tinklinio bendruomenę. Antra užduotis – įdiegti šalyse minėtus projektus. Norime, kad kuo daugiau salės tinklinio klubų įsitrauktų į Europos turnyrus, taip pat toliau stiprinti paplūdimio ir sniego tinklinio pozicijas. Noriu pabrėžti, kad nesvarbu, kokia maža šalis bebūtų, kad ir koks sportas būtų populiariausias vienoje ar kitoje šalyje, viską galima pasiekti. Serbija taip pat nėra didelė šalis, bet tiek vyrai, tiek moterys tapo Europos čempionais. Privaloma yra tikėti ir nepasiduoti siekiant savo tikslų“, – pabrėžė A. Boričičius.

I. Dumbauskaitė ir M. Povilaitytė tapo pirmosiomis Europos sniego tinklinio čempionėmis, o tame pačiame čempionate bronzą iškovojo A. Rumševičius ir L. Každailis. Pasaulio tinklinio federacija (FIVB) siekia, kad sniego tinklinis būtų įtrauktas į žiemos olimpinių žaidynių programą. A. Boričičius prisipažino, kad sniego tinklinio plėtra vyksta sėkmingai ir 2026 metais šis tikslas gali būti pasiektas.

„Sniego tinklinis vystosi sėkmingai, kartu su FIVB dirbame ties tuo, kad 2026 metais šis sportas taptų olimpiniu. Tarptautinis olimpinis komitetas kaip niekad anksčiau yra suinteresuotas turėti tinklinį žiemos olimpiados programoje“, – sakė CEV vadovas.

A. Boričičius ir D. Čerka už viso gyvenimo nuopelnus apdovanojo Vytautą Jankų ir Vladimirą Artomonovą.

Lietuvos tinklinio 90-mečio renginyje savo istorijomis pasidalino mūsų šalies veteranai, klubų vadovai, sniego, paplūdimio, salės ir tinklinio sėdint atstovai. Kaip pabrėžė ne vienas renginio svečias, svarbiausia tokioje šventėje –bendravimas ir vienybė siekiant dar geresnio naujo dešimtmečio.

Ištraukus burtus, paaiškėjo, kad Lietuvos merginų iki 19 m. komanda žais 10-oje atrankos grupėje kartu su Nyderlandų, Slovėnijos ir Izraelio rinktinėmis. 

Iš kiekvienos grupės po dvi geriausias bei trys 3-iąją vietą užėmusios rinktinės pelnys kelialapius į elitinį atrankos etapą. Galiausiai septynios rinktinės pelnys teisę žaisti 2021 m. vasarą Europos jaunių čempionate kaimyninėje Baltarusijoje.

Ypač savo pergale džiaugėsi A. Tamašauskaitė, kuriai tai buvo paskutiniai metai jaunimo grupėje. Jos pagrindinė rungtis dažniausiai būna bėgimas ir šaudymas, tačiau Europos jaunimo pirmenybėse lietuvė puikiai fechtavosi. Šioje rungtyje ji užėmė antrą vietą ir tapo aišku, kad čempionate bus galima kautis dėl aukščiausių pozicijų.

„Labai geras jausmas. Esu laiminga, kad sugebėjau Lenkijoje parodyti formą, kurios siekiau per visus treniruočių metus. Iš pradžių apie pergalę negalvojau, bet po sėkmingos fechtavimo rungties supratau, kad yra galimybė patekti tarp prizininkų. Bet ir tuomet per daug apie tai negalvojau, nes dar laukė jojimo rungtis, kuri yra tarsi loterija – arba gausi gerą žirgą, arba ne“, – naujienų agentūrai ELTA pasakojo A. Tamašauskaitė.

Ši pergalė šiame nelengvame sezone suteiks sportininkei daugiau motyvacijos visiškai pereinant prie suaugusių varžybų.

Esu laiminga, kad sugebėjau Lenkijoje parodyti formą, kurios siekiau per visus treniruočių metus.

„Šis startas man buvo labai svarbus, nes tai paskutiniai metai jaunime ir norėsi pasirodyti kuo geriau. Šis laimėjimas man yra paskatinimas siekti savo tikslų, suteikė pasitikėjimo savimi, sportinio ryžto ir valios dirbti toliau. Taip pat ši pergalė galbūt kažkam bus įkvėpimas nepasiduoti, tikėti savo svajonėms ir jų siekti“, – pabrėžė A. Tamašauskaitė.

Mišrių komandų varžybos mūsiškiams klostėsi ne pagal planą, todėl bronzos medalis – maksimalus rezultatas.

„Komandinėse varžybose nuo pat pradžių mums nelabai sekėsi. Fechtavime buvome tik devinti, jojime nesurinkome maksimalaus taškų skaičiaus, todėl didelių vilčių dėl patekimo į trejetuką neturėjome. Bet per bėgimą viskas klostėsi kitaip, aš greitai vijausi varžoves ir iš septintos vietos pakilau į antrą, o D. Vaivada išlaikė mus prizininkų gretose. Labai džiaugėmės, nes tai buvo „išplėšta“ netikėta bronza“, – džiaugėsi penkiakovininkė.

Europos jaunimo čempionatas vyksta metų pabaigoje, kai sezonas jau daug kam yra pasibaigęs. A. Tamašauskaitė prisipažįsta, kad tenka daug dirbti, norint ilgiau išlaikyti gerą formą.

„Gerą formą pavyko įgyti todėl, kad visą sezoną dirbau, mažai ilsėjausi, o ir per poilsį palaikiau savo formą. Bet pastebėjau, kad šis vėlyvas laikas man yra geriausias, tuomet pasiekiu neblogą formą“, – aiškino Europos jaunimo čempionė.

Taip pat šios varžybos Džonkuvo mieste vyko uždarose patalpose, nors įprastai visi svarbiausi čempionatai rengiami šiltuoju metu laiku, o dauguma rungčių vyksta po atviru dangumi.

„Skirtumas yra. Varžyboms vykstant patalpose, galima pasiekti geresnius rezultatus. Bėgimas vyksta manieže, todėl automatiškai rezultatai yra geresni. Lauke būna daugiau pasipriešinimo – žolė, smėlis. Joti uždarame manieže yra sunkiau, nes čia erdvės mažiau ir sudėtingiau suvaldyti žirgą“, – pasakojo sportininkė.

A. Tamašauskaitė sutiko, kad šis sezonas jai nebuvo lengvas. Suaugusių varžybose sublizgėti nepavyko, o konkurencija yra didelė net mūsų šalyje. Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė yra olimpinė čempionė, tarp pajėgiausių planetos sportininkių įsitvirtina ir Gintarė Venčkauskaitė-Juškienė. Auga ir dar viena talentinga penkiakovininkė – Elžbieta Adomaitytė, kuri Europos jaunimo čempionate buvo ketvirta, o Lietuvos pirmenybėse net pranoko A. Tamašauskaitę ir užėmė antrąją vietą.

„Šis sezonas man buvo nelengvas, vienu metu buvau įkritusi į duobę, bet nepasidaviau, sunkiai dirbau ir tikėjausi, kad mano diena išaus. Dėl to pavyko sezono pabaigoje gerai pasirengti tiek fiziškai, tiek psichologiškai“, – Eltai sakė A. Tamašauskaitė.

Nuo kito sezono sportininkė jau varžysis tik su suaugusiomis, todėl svarbu bus nesustoti tobulėti.

„Labiausiai norėčiau stabilumo savo kai kuriose rungtyse, todėl reikės ties tuo padirbėti. Taip pat reikia tobulinti techniką, taktiką, kad reikiamu metu pasiekčiau geriausią formą“, – pridūrė A. Tamašauskaitė.

Kaip ir kiekvienas sportininkas, A. Tamašauskaitė svajoja apie olimpines žaidynes. Kol yra didžiulis noras ir palaikymas, tol penkiakovininkė yra pasiryžusi siekti savo svajonių.

„Labai ačiū savo treneriams Artūrui Kalininui ir Viačeslavui Kalininui, kurie mane palaiko, padrąsina, motyvuoja siekti pergalių. Taip pat didelio palaikymo sulaukiu iš šeimos. O pačiai sustoti neleidžia svajonės ir tikslai, kurių siekiu. Tikiu, kad įdėtas darbas ateityje atneš gerus rezultatus“, – teigė sportininkė.

B. Vanagui pagalbos ranką ištiesė skaitmeninis Estijos bankas „Inbank“, kuris taip pat ketvirtadienį paskelbė apie savo veiklos Lietuvoje pradžią. Bankas teiks terminuotų indėlių paslaugas.

„Amerikietiški kalneliai pastaruoju metu buvo labai stiprūs. Per 20 metų sportinėje karjeroje nesu patyręs tokios situacijos. Esu kabėjęs ant bedugnės krašto, esu važiavęs su sulaužytu riešu, bet tokioje situacijoje dar nesu buvęs. Tikrai praradau daug pilkųjų nervų ląstelių, kurios neatsistato. Mes tikrai nežinojome, ar galėsime startuoti Dakare. Turėjome skylę biudžete – buvome išleidę pinigus, kurių fiziškai neturėjome. Nesijaučiu laimėjęs loterijoje, jaučiu gavęs dar didesnę atsakomybę – tiek prieš naujus partnerius, tiek prieš esamus“, – po automobilio pristatymo pasakojo B. Vanagas.

B. Vanagas prisipažino, kad tik trečiadienį per pietus susidėliojo paskutinius taškus dėl dalyvavimo ateinančiame Dakaro ralyje.

„Esu šiek tiek nustebęs, nes man bankai atrodo kaip labai inertiškos organizacijos ir žinau, kaip sudėtinga yra priimti tokio lygio sprendimus. Šiuo atveju, bankas parodė labai didelį greitį ir parodė, kaip galima greitai reaguoti. Manau, kad jie pamatė vertę visame šiame projekte. Labai smagu, kai bankas pradeda veiklą tuo metu, kai mes pristatome savo automobilį“, – kalbėjo B. Vanagas.

Prieš porą dienų Lietuvos lenktynininkas išplatino pranešimą, kad jis iš likusių rėmėjų ir individualių asmenų surinko apie trečdalį reikalingos sumos – virš 65 tūkst. eurų. Apie naujo banko paramos dydį B. Vanagas nenorėjo kalbėti.

„Neetiška būtų atskleisti sutarties detales, bet norėčiau pasakyti, kad mes turime labai specialų susitarimą. Jis motyvuos mus daryti darbą dar geriau. Dakaras ir rezultato siekimas yra toks dalykas, kai pinigų gali būti tik per mažai. Per daug jų nebūna niekada. Mes mokame gyventi efektyviai. Jeigu mes palygintume savo išlaidas su pagrindinėmis Dakaro komandomis, tai būtume viena efektyviausiai savo finansus valdančių ekipų“, – prisipažino B. Vanagas.

B. Vanagas tikisi, kad bendradarbiavimas su naujais partneriais bus ilgalaikis, nors šiuo metu tokių įsipareigojimų nėra.

Daugiau nei 15 tūkst. eurų B. Vanagui paaukojo 662 žmonės. Lenktynininkas dėkojo visiems žmonėms už palaikymą ir, pasikeitus situacijai, šiuos pinigus žada skirti labdarai.

„Mes norime šiems pinigams surasti didesnę prasmę ir kartu su šiais žmonėmis nuspręsime, kur paaukosime juos vardan geresnės Lietuvos“, – pridūrė B. Vanagas.

B. Vanagas taip pat pristatė ir dar vieną Lietuvos ekipažą – Edviną Juškevičių ir Aisvydą Paliukėną. Iš Vaidoto Žalos „Toyota Hilux“ automobilį įsigiję talentingi lietuviai pabrėžė, kad šiame ralyje bus pasirengę padėti visiems Lietuvos ekipažams.

„Jie turi didelį ryžtą, ugnį akyse. Jiems trūksta patirties, ja mes pasidalinsime, bet bendros vertybės yra tos pačios. Mūsų jėgos susijungė iki išvykimo į Dakarą likus dviem mėnesiams. Pagrindinė idėja yra ta, kad vertybiškai šios komandos yra labai artimos. Visos lietuvių komandos yra labai geros, bet vertybiškai jos šiek tiek skiriasi. Mūsų ir E. Juškausko ekipažų vibracijos sutampa. Turime patirties ir norime ja dalintis. Taip pat norime parodyti, kad lietuviai bendradarbiauja ir padeda vieni kitiems. Jokių specialių susitarimų dėl komandinės taktikos šiuo metu neturime“, – pabrėžė B. Vanagas.

Šių metų Dakaro ralyje Pietų Amerikoje su „Toyota Hilux“ bolidu B. Vanagas užėmė aukščiausią vietą Lietuvos istorijoje – 11-ąją. Finansines problemas išsprendęs sportininkas viliasi, kad galės kautis dėl naujo Lietuvos rekordo.

„Šiuo metu norėčiau kiek pailsėti, nes pastarąsias savaites pasiruošimas Dakarui buvo padėtas į antrą planą. Reikėjo tiesiog išgyventi. Panašu, kad mes susitvarkėme su šiais iššūkiais. Šiandien technika išvyksta į Saudo Arabiją ir mes turėsime mėnesį laiko tęsti pasiruošimą. Kalbant apie svajonę – tai turime finišuoti Dakare. Visų tikslas yra pagerini esamą rezultatą. Šių metų Dakare iki 10-os vietos pritrūko 5 sekundžių. Truputį apmaudu, todėl tikiu, kad kitais metais bus dar geriau“, – sakė B. Vanagas.

B. Vanagas sužinojo ir dar vieną naujieną – „Toyota“ kompanija nusprendė pagaminti naują „Toyota Hilux“ modelį, kuris bus pavadintas jo vardu.

42-as Dakaro ralis vyks 2020 m. sausio 5–17 d. Saudo Arabijoje. Tai bus pirmas kartas Dakaro ralio istorijoje, kai jis vyks šioje šalyje.

Vyrų vienetų varžybų finale A. Udra nugalėjo vokietį Sebastianą Sturzbecherį. Bronza atiteko estui Aleksandrui Smirnovui.

Dvejetų varžybų finale A. Udra ir T. Mikutis palaužė prancūzus Christophe‘ą Raynalį ir Xavierą Raynalį.

Pirmajame pasaulio tekpongo čempionate varžėsi 52 šalių sportininkai. Varžybų prizų fondą sudarė 25 tūkst. JAV dolerių. Už pergalę vienetų varžybose A. Udrai atiteko 5 tūkst. dolerių.

Tekpongas - į stalo tenisą panaši sporto šaka, kurioje stalai yra ne lygūs, o lenkti. Čia žaidžiama iki dviejų arba trijų laimėtų setų, o setuose reikia surinkti 8 taškus.

Vakaro pradžioje D. Haggerty įteikė specialų Tarptautinės teniso federacijos apdovanojimą Laurynui Grigeliui. Jis tenisininkui atiteko už daugiau nei 50 mačų, sužaistų Lietuvos rinktinės gretose Daviso taurės varžybose. 

„Dalyvavimas tokiuose puikiuose renginiuose yra smagioji mano veiklos Tarptautinėje teniso federacijoje dalis. O geresnės progos pirmą kartą aplankyti Jūsų puikią šalį nei teniso šimtmečio minėjimas, negalėtų sugalvoti niekas. Sveikinu visą Lietuvos teniso bendruomenę su puikia sukaktimi, o kartu, už išskirtinį atsidavimą Lietuvos rinktinei, paspausti ranką noriu ir Laurynui Grigeliui“, – kalbėjo D. Haggerty. 

Lietuvos teniso sąjunga vakaro metu taip pat pagerbė labiausiai šiai sporto šakai Lietuvoje nusipelniusius žmones. 

Šimtmečio teisėjo titulas atiteko Jonui Dagiui, vieninteliam Tarptautinės teniso federacijos sidabrinį ženklelį turinčiam šalies teisėjui, teisėjavusiam ir Wimbledono turnyro susitikimams. Už ilgametę paramą geriausiems Lietuvos tenisininkams, šalies rinktinei, jauniesiems teniso talentams Dariui Mockui buvo skirtas Šimtmečio rėmėjo apdovanojimas. Šimtmečio iniciatyvos apdovanojimą atsiėmė šiaulietis Zenonas Sabalys, kurio dėka prieš daugiau nei 30 metų Šiauliuose iškilo pirmieji uždari teniso kortai Lietuvoje. 

Šimtmečio treneriu buvo paskelbtas Rimvydas Mugevičius. Jo vadovaujamos Lietuvos vyrų ir moterų rinktinės skirtingu metu pakilo į pirmąsias atitinkamai Daviso ir Federacijos taurės varžybų grupes. Be to, R. Mugevičius buvo ir pirmasis Ričardo Berankio treneris. 

Geriausios Šimtmečio tenisininkės titulas atiteko Linai Stančiūtei, kuri yra vienintelė lietuvė, sugebėjusi patekti tarp 200 geriausių pasaulio tenisininkių. Už Lietuvos rinktinę Federacijos taurės varžybose tenisininkė žaidė net 68 kartus. 

2014 metais Lietuvos vyrų teniso rinktinė Daviso taurės varžybose nugalėjo Norvegijos, Pietų Afrikos bei Bosnijos ir Hercegovinos komandas. Šios pergalės R. Mugevičiaus vadovaujamai rinktinei pirmą kartą istorijoje atvėrė duris į pirmą Daviso taurės varžybų grupę. Lemiamą pergalę Sarajeve iškovojusi rinktinė – R. Berankis, L. Grigelis, Lukas Mugevičius ir Dovydas Šakinis – buvo paskelbta šimtmečio komanda. 

Galiausiai, Lietuvos šimtmečio tenisininko titulas atiteko Lietuvos rinktinės lyderiui ir 66-ai pasaulio raketei R. Berankiui. Atsiimdamas apdovanojimą tenisininkas sakė, jog jo pergalių ir šio apdovanojimo nebūtų be artimųjų, draugų, komandos paramos.

„Visi čia susirinkę esate vienaip ar kitaip prisidėję prie mano pergalių ir šio man labai brangaus apdovanojimo. Ačiū Jums už tai. Netrukus ir vėl pasimatysime kortuose, o dabar metas švęsti šią gražią sukaktį“, – sakė geriausias Lietuvos tenisininkas.

Specialios Lietuvos teniso sąjungos ir Tarptautinės teniso federacijos padėkos vakaro metu taip pat buvo įteiktos kitiems Lietuvos teniso čempionams, treneriams, teisėjams: Birutei Sližytei – Adomavičienei, Mindaugui Dagiui, Vincentui Korkučiui, Editai Liachovičiūtei, Rolandui Muraškai, Gracijui Remeikiui, Antanui Stančiui, Audronei Vaitkienei, Remigijui Balžekui, Jūratei Mackevičiūtei – Hardi, Vytautui Mažeikai, Danutei Naujalytei, Mildai Sližytei, Juozui Pureliui (po mirties).

„Su visais čia susirinkusiais mes dažniausiai pasimatome teniso kortuose. Atstovaujame skirtingus teniso klubus, mokyklas, akademijas, todėl mūsų pasimatymuose netrūksta kovos, ambicijų. Bet šiandien viskas yra kitaip. Susirinkome čia tam, kad visi kartu pasidžiaugtumėme pirmuoju Lietuvos teniso šimtmečiu ir padėkotumėme visiems tiems, kurie jo metu mums dovanojo džiugias akimirkas“, – teigė Lietuvos teniso sąjungos prezidentas Ramūnas Grušas. 

Vakaro metu svečiai išvydo ir specialiai šiai progai sukurtą 25 minučių trukmės filmą, kuriame pasakojama apie iškiliausius Lietuvos teniso entuziastus, įamžintos svarbiausios datos ir pergalės. 

1919 m. birželį dienraštis „Lietuva“ išspausdino skelbimą, kuriuo Kauno tenisininkų sekcija kvietė visus norinčius pažaisti šį žaidimą Vytauto kalne įrengtose aikštelėse. Nors keli teniso kortais šalyje atsirado dar pačioje XX amžiaus pradžioje, būtent šį data laikoma Lietuvos teniso gimtadieniu.