Izraelio premjeras, prieš išvykdamas į Europą, pareiškė, kad su Europos lyderiais aptars du dalykus – Iraną ir Iraną.

Atvykęs į Vokietiją, Izraelio premjeras paragino laikytis griežtos pozicijos Irano atžvilgiu. Europos lyderiai šį kartą sutinka, kad Irano grėsmė išlieka, sutinka ir su pagrindiniu tikslu – neleisti Iranui įgyti branduolinių ginklų. Tiesa, lyderiai nesutaria, kaip tą tikslą pasiekti. B. Netanyahu perspėjo kanclerę Angelą Merkel, kad nesuvaldžius Irano ir kilus konfliktui, gresia nauja pabėgėlių krizė.

„Tai sukels dar vieną religinį karą, šį kartą – religinį karą Sirijoje. To padarinys bus daugybė daugybė pabėgėlių ir suprantate, kur būtent jie vyks“, – gąsdino Izraelio premjeras.

Iranas informavo Tarptautinę atominės energetikos agentūrą, kad didins sodrinamo urano kiekį, tačiau sako tai darysiąs remdamasis branduolinės programos sutartimi. Jungtinėms Valstijoms pasitraukus iš šios sutarties ir įvedus griežtas ekonomines sankcijas, Irano aukščiausias lyderis perspėjo europiečius. 

„Irano žmonės ir Irano vyriausybė netoleruos kentėjimo ir nuo sankcijų, ir nuo branduolinės programos apribojimų. To niekada nebus“, – perspėjo Irano aukščiausiasis lyderis.

Izraelis sako, kad tai Irano lyderiai panikuoja.

„Irano aukščiausiojo lyderio Ali Khamenei pareiškimai, kad didins sodrinamo urano kiekį, yra pirmas isterijos ir masinės panikos ženklas Irano vadovybėje“, – sako Izraelio gynybos ministras Avigdoras Liebermanas.

Trečadienį, paskutinę vizito Europoje dieną, Izraelio premjeras susitiks su Th. May. B. Netanyahu sieks įtikinti Londoną, kad pasitrauktų iš Irano branduolinės programos sutarties ir perduos žvalgybos duomenis apie neva Irano norą pasigaminti branduolinį ginklą. Šią žvalgybos informaciją B. Netanyahu perdavė ir A. Merkel bei Emmanueliui Macronui.

„Prieš dvi dienas Ajatola Ali Khamenei, Irano lyderis, pareiškė, kad nori sunaikinti Izraelio valstybę. Antradienį jis teigė, kad tai padarys didindamas sodrinimą, kad pasigamintų branduolinių ginklų arsenalą. Mūsų tai nestebina. Neleisime Iranui įgyti branduolinio ginklo“, – pabrėžė Izraelio premjeras.

Po susitikimo su E. Macronu B. Netanyahu pareiškė, kad, jo manymu, didžiausia grėsmė pasauliui yra branduoliniai ginklai tokių režimų kaip Iranas rankose. Tikslas aiškus – neleisti turėti branduolinių ginklų. Lieka klausimas, ar to tikslo sieks drauge ar po vieną.

Daugeliui kovo 8-oji – Tarptautinė moters diena – asocijuojasi su tulpėmis, tačiau moterys visame pasaulyje šiandien protestavo siekdamos atkreipti dėmesį į lyčių nelygybę.

Moterys Filipinuose žygiuoja protestuodamos prieš šalies prezidentą Rodrigo Dutertę, kurį vadina „Mačo-fašistu“. R. Dutertė yra siūlęs, kad komunistes moteris reiktų šaudyti į genitalijas. Į protestą susirinkusios moterys tvirtina, kad prezidentas jų bijo.

Ispanijoje protestuotojai reikalavo atkreipti dėmesį į nevienodą užmokestį už tą patį darbą. Madride šiandien buvo sutrikęs eismas, nes taip moterys siekė atkreipti dėmesį į nelygybę. Vidurnaktį šalies sotinėje moterys išėjo į gatves daužydamos puodais. Taip jos siekė atkreipti dėmesį į nelygybę, smurtą namuose ir, pasak protestuotojų, „mačo“ kultūrą šalyje. Tai – pirmas tokio dydžio moterų protestas Ispanijoje.

„Norime gauti vienodą darbo užmokestį ir lygybės tarp vyrų ir moterų. Sveikatos apsaugos sektoriuje šios problemos nėra, tačiau mes solidarizuojamės su moterimis, kurios tai patiria“, – sakė slaugė Lorena Lopez.

Prancūzijos sostinėje vakar Eiffelio bokštas apšviestas moterų judėjimo grotažymėmis. Prancūzijos prezidentas šiandien pažadėjo kovoti su nevienodu užmokesčiu už tą patį darbą. Jis pagyrė kompaniją „Genica“, kuri Prancūzijoje antrus metus iš eilės labiausiai puoselėja lyčių lygybę.

„Tiesą sakant, diena, kai paskyrus moterį į pareigas mes neakcentuosime fakto, kad ji moteris, o tiesiog kompetentingas asmuo, nepaisant odos spalvos, lyties, amžiaus, bus diena kai nebebus rasizmo, seksizmo ir visų tipų nelygybės. Švietimas yra visko pagrindas“, – kalbėjo „GECINA“ generalinė direktorė Meka Brunel.

Turkijoje moterys surištomis rankomis stengėsi atkreipti dėmesį į įkaltinas moteris Sirijoje. Šis judėjimas protestuoja net keliuose Turkijos miestuose, o savo žygį pabaigs prie Sirijos sienos.

Šiandien lygių teisių reikalavo ir moterys Pakistano sostinėje. Protesto dalyviai žygiavo su plakatais „Moterys užima pusę vietos po saule“.

Per pasaulį ritantis seksualinio priekabiavimo skandalams ir protestams vykstant didžiausiuose pasaulio miestuose moterys stengiasi pasakyti, kad ne tulpė yra šios dienos esmė, o lygios galimybės.

Pranešama, kad statybos vyko sausio 19 d. Tokiam dideliam statybų projektui prireikė 23 ekskavatorių ir 7 traukinių.

Statybos darbai yra dalis greitojo Nanlongo geležinkelio ruožo projekto, kuris turėtų būti užbaigtas iki šių metų pabaigos.

240 kilometrų ilgio ruožas taps pagrindine geležinkelio linija tarp Centrinės ir Pietrytinės Kinijos. Planuojama, kad ruožu traukiniai galės važiuoti beveik 200 kilometrų per valandą greičiu.

Lenkijos premjerė susitikimą apibūdino kaip „gerą ir reikalingą“, ji pakvietė E. Macroną kitais metais atvykti į Lenkiją, kai šalis minės atkūrimo šimtmetį. Šią vasarą ne kartą apsižodžiavę lyderiai kalbėjosi apie Lenkijoje vykdomas teismų sistemos reformas, kurias E. Macronas kritikavo, tačiau šiandien pareiškė, kad bendrijos šalys neturėtų kritikuoti viena kitos reformų ir pridūrė, kad lauks Europos Sąjungos sprendimo, ar reformos nepažeidžia teisės viršenybės principo.

Lenkijos ir Prancūzijos santykiai atšalo, kai pernai B. Szydlo vyriausybė nutraukė su Prancūzijos lėktuvų gamintoja „Airbus“ 3 mlrd. vertės kontraktą dėl 50 karinių sraigtasparnių įsigijimo.

„Pirmiausia kalbėjome labai jautria tema – apie Lenkijos teismų sistemos reformą. Pasakiau Lenkijos premjerei, kad Prancūzija neturi teisės smerkti kitos šalies reformų, vykdomų jos viduje, tačiau šiandien kalbėjome apie tos reformos santykį su Europos Sąjungos vertybėmis. Raginame Lenkiją siekti konstruktyvaus dialogo su Europos Komisija ir jos partneriais“, – sakė Prancūzijos prezidentas E. Macronas.

„Džiaugiuosi, kad šiandien galėjau susitikti su prezidentu – tai buvo geras ir reikalingas susitikimas. Pavyko išsklaidyti daug abejonių. Žinoma, ir toliau lieka dalykų, dėl kurių nesutariame, tačiau tai normalu. Lenkija turi savo interesų, Prancūzija – savo. Man svarbiausia, kad abi pusės kalbėjo argumentuotai ir siūlė vizijas, kurios mus vėl galėtų suvienyti“, – kalbėjo Lenkijos premjerė B. Szydlo.

Baltieji rūmai teigia, kad kelionės pabaigoje prezidentas nuspręs, ar grąžinti Šiaurės Korėjai valstybės, remiančios terorizmą, statusą, kurį 2008-aisias panaikino prezidentas Georgas Bushas Jaunesnysis.

Jungtinių Valstijų prezidentas Pietų Korėjoje užtikrino sąjungininkę, kad Amerika yra pasirengusi ginti ją nuo pagrindinės grėsmės – Šiaurės Korėjos. D. Trumpas kalbėdamas Pietų Korėjos parlamente Pchenjano režimą apibūdino kaip despotišką ir perspėjo, kaip pats pavadino „žiaurią diktatūrą“, kad nebandytų provokuoti Jungtinių Valstijų.

„Atvykau į pusiasalį, kad tiesiogiai perduočiau Šiaurės Korėjos diktatūros lyderiui – dėl ginklų, kuriuos bandote pasigaminti, netampate saugesni, priešingai, jie rėžimui kelią didelę grėsmę. Kiekvienas žingsnis, kurį žengiate šiuo tamsiu keliu, tik padidina jums gresiantį pavojų“, – sakė D. Trumpas.

D. Trumpas ketino vykti į demilitarizuotą zoną, kuri dalija pusiasalį pusiau, tačiau dėl prasto oro kelionę teko atidėti. Baltieji rūmai teigia, kad dėl to prezidentas buvo labai nepatenkintas.

Seule surengtas protestas prieš prezidento vizitą, jo dalyviai reikalavo D. Trumpą atsiprašyti už savo retoriką ir nedidinti įtampos regione. D. Trumpas bendroje spaudos konferencijoje su Pietų Korėjos prezidentu pranešė, kad Pietų Korėja iš Jungtinių Valstijų pirks ginkluotės už milijardus dolerių.

„Gaminame geriausią karinę įrangą pasaulyje. Nesvarbu ar kalbame apie lėktuvus, raketas, ar ką nors kita, vis tiek gaminame geriausią karinę įrangą pasaulyje. Pietų Korėja užsisakys įrangos už milijardus dolerių, o esant tokiai jų padėčiai tikrai logiška. Mums tai – darbo vietos ir prekybos su Pietų Korėja deficito mažinimas“, – teigė JAV prezidentas.

Pietų Korėjos lyderis teigė besitikintis, kad D. Trumpo vizitas stabilizuos padėtį pusiasalyje ir pridūrė, kad Valstijos turėtų šiuo klausimu glaudžiau bendradarbiauti su Kinija.

„Glaudus bendradarbiavimas tarp Jungtinių Valstijų ir Kinijos reikalingas tol, kol Šiaurės Korėja neužšaldys ir galiausiai visiškai neatsisakys savo branduolinės programos“, – tvirtino Pietų Korėjos prezidentas  Moon Jae-inas

D. Trumpas atvyko į Kiniją, kur prezidentas X. Jinpingas jam surengė pompastišką sutikimą. Prie prezidento lėktuvo susirinkusi minia mojuodami Amerikos ir Kinijos vėliavomis džiūgavo sutikę D. Trumpą. Prieš išvykdamas į šalį, kurioje socialiniai tinklai uždrausti, „Twitter“ tinkle prezidentas pareiškė, kad labai laukia vizito Kinijoje ir susitikimo su prezidentu XI, neseniai užsitikrinusiu „didelę politinę pergalę“.

Analitikai mano, kad taip vadindamas praėjusio Komunistų partijos kongreso sprendimus, D. Trumpas siekia įgyti Kinijos lyderio palankumą prieš sunkias derybas dėl prekybos ir Šiaurės Korėjos. JAV prezidentas bando įkalbėti Pekiną didinti ekonominį spaudimą Šiaurės Korėjai, nes prekyba su Kinija sudaro net 90 proc. visos šalies prekybos. 

Su D. Trumpu atvyko ir verslo atstovų delegaciją, nes vienas iš vizito tikslų – mažinti prekybos su Kinija deficitą. Tik atvykusi į Pekiną, Jungtinių Valstijų delegacija pranešė, kad šalys pasirašė 19 sutarčių, kurių vertė 9 mlrd. dolerių ir pridūrė, jog tai tik nedidelė dalis sutarčių, kurias rytoj turėtų pasirašyti X. Jinpingas ir D. Trumpas.

Dėl didelių karščių ir lietaus stokos vandens lygis kai kuriuose Italijos ežeruose ir upėse nukrito iki rekordinių mažumų. Sausra išdžiovino ištisus ežerus, o šalies ūkininkai skundžiasi, kad nukenčia derlius. Nacionalinė agrikultūros asociacija žalą jau vertina milijardu eurų. Italijos valdžia priversta reaguoti. Dėl susidariusios padėties šiaurinėje Italijos dalyje, pavyzdžiui Parmos mieste ir jo apylinkėse, skelbiama nepaprastoji padėtis. Didžiausia pasaulyje ūkininkų profesionalų organizacija „Coldiretti“ grupė skelbia, kad žala gali būti ir didesnė.

Sardinijoje ūkininkai blokuoja kelius prašydami žmonių pagalbos, nes jų verslas atsidūrė ties žlugimo riba. Mocarelos gamintojai Neapolyje taip pat skelbia apie sausrų sukeltą krizę.

Kenčia ne tik žmonės, bet ir gyvūnai, todėl Romos zoologijos sodas nusprendė augintinius palepinti vaisiais, ledinukais iš užšaldyto kraujo, kad karščiai jiems nebūtų nepakeliami. Tačiau ne visi gyvūnai pasidalija staigmenomis.

„Šiomis dienomis labai, labai karšta, nes prie temperatūros, kuri siekia 35 laipsnius dar prisideda didelė drėgmė. Įvertinus tai, juntama temperatūra siekia daugiau nei 40 laipsnių karščio. Gyvūnai, kurie atkeliavo iš tropinio klimato, didelių problemų neturi, tačiau yra tokių, kurie kenčia. Žinoma, mes stengiamės jiems duoti skanumynų, taip šiek tiek palengvindami karščių sukeltas kančias. Taip pat reikia pasirūpinti nuolatiniu vandens tiekimu ir užtikrinti pavėsį“, – sakė Romos zoologijos sodo direktorius Yadidas Yitzhakas.

Jei orai artimiausiu metu išliks tokie patys, tik didins padarytą žalą. Meteorologai prognozuoja, kad tokie karščiai ir sausros laikysis dar mažiausiai penkias dienas.

Negana to, kad prasidėjo teismai dėl to, kas – vyriausybė ar parlamentas – turi teisę aktyvuoti 50-ąjį Lisabonos sutarties straipsnį, tai dar šią savaitę atsistatydino ir Didžiosios Britanijos ambasadorius ES Ivanas Rogersas, kuris buvo laikomas vienu geriausių derybininkų. Tiesa, jis neslėpė savo skeptiško požiūrio į Britanijos galimybes derybose su Briuseliu. Naujasis ambasadorius buvo paskirtas po paros. Juo tapo buvęs britų ambasadorius Rusijoje ir Ukrainoje Timas Barrow. Beje, jį, kaip ir pasitraukusį I. Rogersą, sunku pavadinti karštu „Brexito“ šalininku.

Mitingų Didžiojoje Britanijoje dar pasitaiko, tačiau aistros dėl „Brexito“ tarp gyventojų po truputį rimsta. Tuo metu aistros tarp politikų tiktai didėja. Kai atrodė, kad veiksmai dėl „Brexito“ aiškėja, grupelė teisininkų sudavė smūgį Th. May vyriausybei – padavė ją į teismą dėl išstojimo procedūros.

Gina Miller, kuri padavė vyriausybę į teismą, teigia, kad Dauningo gatvė neturi teisės aktyvuoti 50-ojo Lisabonos sutarties straipsnio. Tai  padaryti esą gali tik parlamentas, nes būtent parlamentas ratifikavo stojimo sutartį. Visam šiam judėjimui jau pavyko laimėti Didžiosios Britanijos Aukštesniajame teisme, tačiau vyriausybė sprendimą apskundė Aukščiausiajam teismui.

Šio teismo sprendimo dar reiks palaukti, tačiau, šaltinių duomenimis, vienuolikos teisėjų teismas greičiausiai pasidalys 7:4 pasilikimo stovyklos naudai. Nors iš pradžių buvo manoma, kad sprendimas vyriausybei bus dar nepalankesnis – 10 prieš vieną.

Teismo sprendimas nepakeis fakto, kad Didžioji Britanija paliks Europos Sąjungą, tiesiog apsunkins Th. May vyriausybės darbą, nes sprendimus, susijusius su išstojimo procedūromis ir derybomis, perimtų parlamentas.

Didžioji Britanija deryboms rimtai ruošiasi. Th. May teigia, kad Londonas nenori tokių santykių su ES, kokie su ja sieja Norvegiją ar Šveicariją, o nori susikurti savo modelį. Per konservatorių partijos suvažiavimą ji teigė, kad informuos visuomenę dėl esminių sprendimų, tačiau pačios derybos bus gana uždaros, kad kiltų mažiau debatų visuomenėje ir taip nesusilpnėtų Britanijos derybinė pozicija. Tačiau, jeigu Aukščiausiasis teismas priims sprendimą, palankų vadinamajai pasilikimo stovyklai, vyriausybė viską turės derinti su parlamento nariais, o tai prailgins derybas.

Šią savaitę atsistatydino Didžiosios Britanijos ambasadorius Europos Sąjungoje I. Rogersas. Šis sprendimas buvo šokas Didžiajai Britanijai, nes I. Rogersas buvo laikomas vienu esminių derybininkų su ES. Šis pasitraukimas sekė po to, kai BBC paviešino informaciją, kad I. Rogersas yra įsitikinęs, jog dvejų metų deryboms su Briuseliu tikrai neužteks. Pasak BBC, I. Rogersas yra įsitikinęs, kad šios derybos tęsis dešimtmetį, vien dėl to, kad naująją sutartį turės patvirtinti visos šalys, o šalyse kaip Belgija – ir regionų parlamentai.

Nors daugelį I. Rogerso atsistatydinimas šokiravo, „Brexito“ vėliavnešys Nigelas Farage`as sako, kad ir daugiau asmenų, tokių kaip I. Rogersas, dabar laikas atleisti. I. Rogersas buvo vienas pagrindinių buvusio premjero Davido Camerono patarėjų derybose su ES, kurios, pasak euroskeptikų, nieko naudingo Britanijai nedavė.

„Esu labai patenkintas. Juk jis atsidavęs „eurofilas“, jis padėjo vadovauti Davido Camerono deryboms, kurios buvo labai blogos, o dar prieš keletą dienų paskelbė labai neigiamą komentarą: jis mano, kad derybos užtruks iki dešimties metų. Akivaizdu, kad jis netiko šiam darbui. Vienintelis dalykas, dėl ko gailiuosi, kad jis neatsistatydino kitą dieną po referendumo“, – kalbėjo N. Farage`as.

Bendrijos senbuvės laukia Londono sprendimo dėl išstojimo ir vis pabrėžia, kad vyšnaičių išsirankioti Britanijai neleis. Jeigu norės naudotis bendrąja rinka, Londonas turės leisti laisvą darbo jėgos judėjimą. Būtent migracijos valdymas buvo vienas pagrindinių pasitraukimo kampanijos argumentų, taip neva Didžioji Britanija susigrąžins nepriklausomybę. Bendrijos pozicijai pritaria ir 38 metus Europos Komisijoje pradirbęs britų pareigūnas Jonathanas Faullas, jo manymu, nusipirkti narystės bendrojoje rinkoje neįmanoma.

Panašiai mąsto ir kitas Th. May vyriausybės galvos skausmas – Škotija. Škotai balsavo už pasilikimą bendrijoje, o šalies pirmoji ministrė Nicola Sturgeon sako, kad nepriklausomybės referendumas tikrai lieka ant stalo. Vienintelis būdas nesulaukti Škotijos atsiskyrimo nuo Didžiosios Britanijos yra po „Brexito“ išlikti bendrojoje rinkoje.

„Aiškiai tai pasakiau ir šiandien kartoju, kad nepriklausomybės galimybė turi išlikti. Nes be šios galimybės Škotijos žmonės turės susitaikyti su bet kokiais Jungtinės Karalystės vyriausybės sprendimais, kad ir kokie skaudūs Škotijos interesams jie būtų“, – kalbėjo N. Sturgeon.

Susiskaldžiusią šalį premjerė bandė suvienyti naujametiniu sveikinimu.

„Žinau, kad pernai birželį įvykęs referendumas buvo skaldantis. Žinau, kad žmonių pažiūros skiriasi, todėl ir balsavo skirtingai. Tačiau taip pat žinau, kad mūsų laukia galimybės, kurios sieja mūsų interesus ir ambicijas ir gali mus suvienyti.

Visi norime matyti Britaniją tokią stiprią, kokia ji yra šiandien. Visi norime šalies, kurioje sėkmės sulaukti gali visi, kurioje saugūs būtų mūsų vaikai ir anūkai. Šie tikslai mus vienija. Mes nebesam 52 procentai, kurie balsavo pasitraukti, ir 48, kurie balsavo pasilikti, esame viena didžių žmonių sąjunga su didinga istorija ir šviesia ateitimi“, – sveikindama kalbėjo premjerė.

Naujausios apklausos rodo, kad gyventojai vis dar susiskaldę, ir, jeigu vėl vyktų referendumas, rezultatai gal ir nepasikeistų. Nors rezultatai visiškai apylygiai, didžioji dalis šalies gyventojų jau susitaikė, kad teks pasitraukti.

Apklausos taip pat rodo, kad naujo referendumo dėl pasitraukimo gyventojai nenori. Nors pusė gyventojų ir nori pasitraukti iš Bendrijos, didžioji dalis paklausti, ar mano, kad finansiškai jų gyvenimas pasidarys geresnis, įsitikinę priešingai. Dvigubai daugiau apklaustųjų mano, kad jų finansinė padėtis po pasitraukimo pablogės. Tiesa, tiek pat apklaustųjų mano, kad šalies finansinė padėtis ilguoju laikotarpiu bus geresnė pasitraukus iš ES, nei būtų likus joje.

Dabar Th. May vyriausybė laukia Aukščiausiojo teismo sprendimo ir tada bus matyti ar pavyks ištesėti pažadą: 50-ąjį Lisabonos sutarties straipsnį aktyvuoti iki kovo pabaigos.

Vadinamasis „Dieselgate“ skandalas, Jungtinėse Valstijose, kompanijai „Volkswagen“ kainuos 13,5 mlrd. eurų. Be kompensacijų, Vokswagen ir Audi automobilius su dviejų litrų dyzeliniais varikliais nusipirkusiems žmonės, „Vokslwagen“ dar turės du milijardus investuoti į aplinkos užterštumo mažinimą. Taip pat apie pusantro milijardo Volkswagen turės skirti „nulinės emisijos“ automobilių populiarinimui Jungtinėse Valstijose.

Tiesa, „Volkswagen“ dar laukia vienas ieškinys dėl trijų litrų dyzelinius variklius turinčių automobilių „Audi“ ir „Porshe“, todėl skandalo išlaidos kompanijai dar didės.

Japonijoje pabaigusiems studijas žmonėms užtrunka daug laiko, kol pavyksta gauti darbo vietą, o išbandymas, kurį turi patirti jauni žmonės, ypač ilgas ir sudėtingas.

Japonijos „darbų medžiojimo“ sezonas trunka apie 6 mėnesius, per tą laikotarpį absolventai privalo išsiųsti ranka parašytus savo aprašymus į kartais net šimtą skirtingų darbo vietų. Tada dalyvauja dešimtyse darbo pokalbių ir pristatymų, kol galiausiai pasiseka gauti darbo vietą.

Tačiau 2012 metais kelios kompanijos ir viena organizacija sugalvojo naują ir greitesnį būdą – vienoje kavinėje apie pusšimtį studentų ir šešių kompanijų atstovai žaidžią stalo žaidimą – „Madžiongą“. 

„Tai labai linksma ir reta proga pasikalbėti ir tuo pačiu metu pažaisti „Madžiongą“ su skirtingais žmonėmis, tuo pat metu ieškant darbo. Gali pabendrauti su žmonėmis iš kelių skirtingų kompanijų. Tai labai naudinga patirtis“, – tikino vienas universiteto absolventas.

Studentai žaidžia vieni su kitais, laimėtojai keliauja į kitą etapą. Vėliau jau pradeda žaisti ir su būsimais darbdaviais, žaisdami darbdaviai bendrauja ir tikrina įvairiausius studentų gebėjimus.

„Vien stebint juos matosi, kaip greitai jie mokosi. Šie studentai palyginti su kitais labai greitai prisitaiko prie situacijos. Jie suteikia daug vilties“, – apie žaidimo privalumas kalbėjo darbdavė Shino Agata.

„Madžionga“ yra strateginis stalo žaidimas, kilęs Kinijoje. Žaidimo taisyklės ir principai panašūs į kortų žaidimo – „Remi“. Iš šių pusšimčio studentų, aštuoni pateko į kitą etapą, kur dalyvaus jau tradiciniame darbo pokalbyje. Kasmet penkis, šešis studentus iš šio renginio darbdaviai įdarbina.

Jau kelias savaites senatorius jautė spaudimą, kad neišreiškia paramos nominaciją užsitikrinusiai H. Clinton, tačiau dabar MSNBC televizijai jis pareiškė, kad darys viską, kad sustabdytų tragediją. Neigiamo požiūrio į D. Trumpą jis neslepia jau seniai.

„Kai pagalvoji – kiek sunkumų patyrė mūsų šalis per kelis šimtus metų. Kovojom prieš rasizmą, seksizmą, o šio vyruko kertinė kampanijos vertybė yra fanatizmas. Jis įžeidinėja meksikiečius, lotynų amerikiečius, moteris, afroamerikiečius“, – sako B. Sandersas.

Kai B. Sandersas, apsiskelbęs demokratų socialistas, paskelbė, kad kandidatuos į prezidento postą daugelis tikėjosi, kad jo kampanija bus tik simbolinė. Tačiau jo idėjos subūrė žmones į atskirą judėjimą, kuris reikalavo keisti esamą situaciją šalyje.

Rinkimų pradžioje jis skelbė kovosiantis su pajamų nelygybe, padarys sveikatos apsaugą prieinamą visiems, taip pat aukštąjį mokslą padarys pigesnį.

B. Sandersas buvo pašiepiamas žiniasklaidos dėl savo išvaizdos, taip pat dėl to, kad pajamų nelygybės kalbą jis sakė šalia jachtų regatos. Tačiau žmonės juo tikėjo, nes jis paaukojo rekordinį skaičių mažų piniginių aukų.

B. Sandersas privertė vieną žinomiausių politinių figūrų – H. Clinton – Jungtinėse Valstijose kaip reikiant paplušėti, kad užsitikrintų demokratų partijos nominaciją. Tačiau dabar, kai H. Clinton užsitikrino ją, B. Sandersas jai išreiškia paramą tam, kad pavyktų sustabdyti, jo akimis, didžiausią grėsmę Jungtinėms Valstijoms – D. Trumpą.