Taip jie komentuoja Lietuvos banko (LB) ir Finansų ministerijos rengiamas įstatymo pataisas, kuriomis bankai būtų įpareigoti teikti dvi būsto paskolų alternatyvas, įskaitant ir bent penkerių metų trukmės fiksuotas palūkanas.

„Pirkėjai yra pripratę prie kintamų palūkanų ir jeigu jie matys, kad tas pasiūlymas tam laikotarpiui nėra patrauklus, tai jie vargu, ar rinksis. Vis tiek jie vertins galimybes ilgalaikiu laikotarpiu, kiek jie sumokėtų naudodami kintamas palūkanas, o kiek – fiksuotas“, – BNS Plius teigė nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus” Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis.

Anot jo, viskas priklausys nuo bankų, kokius pasiūlymus jie teiks rinkai.

„Jeigu tas pasiūlymas rinkai bus patrauklus, tai tada, žinoma, kad tokių žmonių, besirenkančių fiksuotas palūkanas, padaugės. Tačiau kol neturime tų pasiūlymų didesnio kiekio rinkoje ir susiformavusio kainų lygio fiksuotose palūkanose, tai sunku pasakyti, kaip tai atsilieps pačiai rinkai, kaip tai bus populiaru rinkoje“, – tvirtino NT rinkos analitikas.

Paskolų fiksavimas yra naudingas tame taške, kai tu manai, kad jis yra žemiausias. Ar tavo manymas yra teisingas, parodys tik ateitis (...)

 

R. Reginio teigimu, sunku prognozuoti, ar toks įpareigojimas galėtų padidinti žmonių galimybes derėtis dėl būsto paskolų, prisidėti prie didesnio būsto įperkamumo arba rinkos augimo.

„Dar nematau to galutinio rezultato, tai sunku įvertinti, ar čia derybose bus kažkas naujo. Vis tiek, jeigu tu turi dvi alternatyvas, tai tau bet kokiu atveju jos bus kažkiek panašios, tai jau pats žmogus pasirinks, kas jam atrodo patraukliau – ar fiksuoti palūkanas, ar turėti kintamas palūkanas ilgesnį laikotarpį“, – BNS Plius sakė R. Reginis.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas sako, jog rinkai laukiant palūkanų normų mažėjimo įprasta manyti, kad tokiu metu nereikia fiksuoti palūkanų, nes kintamos  palūkanos ir taip sumažės.

„Idealiu atveju, kai mes turėjome 2020, 2021 metais nulinį „Euriborą“, tada galėjai palūkanas užsifiksuoti penkiems metams į priekį ir jeigu jį būtum užsifiksavęs, tai būtum peršokęs tą palūkanų kainų šuolį. Paskolų fiksavimas yra naudingas tame taške, kai tu manai, kad jis yra žemiausias. Ar tavo manymas yra teisingas, parodys tik ateitis, ateityje jau nepadarysi į praeitį pakeitimų“, – BNS Plius teigė T. S. Kvainickas.

„Dabar, priklausomai nuo pasiūlyto produkto, gali būti, kad bus patogu (fiksuoti palūkanas – BNS), bet sunku atsakyti, kol nematai konkrečių maržų, konkrečių palūkanų rodiklių“, – pridūrė jis.

Pasak T. S. Kvainicko, pasiūlymas fiksuoti palūkanas gali skolinimosi aplinką daryti palankesnę: „Didesnė įvairovė visą laiką yra sveikintina“.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė antradienį teigė, kad pakeitimus Seime tikimasi svarstyti ir priimti dar pavasario sesijoje. Jos teigimu, pataisas konsultacijoms su visuomene planuojama pateikti dar vasarį, vėliau dėl jų bus sprendžiama Vyriausybėje.

Paskolos su kintamomis palūkanomis reiškia, kad jos perskaičiuojamos bent kartą per metus, o dažniausiai – kas 6 mėnesius. Dėl to žmonės greitai pajunta didėjančių bazinių palūkanų normų įtaką ir jų paskolos įmoka padidėja.

„Centre viskas jau aišku, ten konversijos vyksta. Šnipiškės laukia, mes turime didžiulius iššūkius su savo daugiaaukščiais namais. (...) Tiesą pasakius, nuo architekto Nasvyčio sukurtos urbanistinės kalvos kreivės nebuvo jokio atsinaujinimo ir matome, kad ji jau yra pakitusi, poreikiai keičiasi, nėra įvertinta, kaip draugaus tie mūsų medinukai su dangoraižiais, kaip bus su infrastruktūra. Mes čia turime kaimą vos už kelių metrų“, – interviu BNS sakė L. Kairienė.

„Mūsų tikslas yra, kad netaptų vien tik centras, Naujamiestis, ta centrinė dalis traukos tašku, kad traukos taškai susikurtų ir tuose dabar neaktyviuose kvartaluose“, – priduria vyriausioji architektė.

Pasak L Kairienės, Vilniuje trūksta apie 10 naujų darželių, todėl planuojama jų bei naujų mokyklų statyba.

Naujoji miesto architektė sako, kad norima investuoti į pavyzdinį daugiabučių kvartalą, kur gyventojai būtų atsakingi už savo teritoriją – turėtų nuosavą kiemą, bendruomenės centrą, aiškias parkavimo zonas.

Pertvarkant Stoties rajoną, miestas yra įsipareigojęs rekonstruoti Pelesos gatvę, sutvarkyti transporto mazgą ir aikštę šalia geležinkelio stoties.

„Turime šalia „McDonald's“ nesutvarkytą teritoriją, tą visą ratą važiuojančių viešojo transporto priemonių. Mes turime pasidaryti savo rekonstrukcijos viziją. Šalia yra daugybė viešųjų erdvių, privati autobusų stotis, (...) Strumilos sodai, Pelesos skveras, Stepono skveras. Turime pagaliau pakeisti tos teritorijos veidą, jau užtenka narkomanų stoties teritorijoje, norisi pokyčių“, – kalbėjo  L. Kairienė.

– Pastaruosius dvejus metus dirbote buvusio sostinės vyriausiojo miesto architekto Mindaugo Pakalnio patarėja, taigi, vidinė Vilniaus miesto savivaldybės Architektūros skyriaus virtuvė jums turėtų būti pažįstama. Kas paskatino pretenduoti į vyriausiojo miesto architekto pareigas?

– Atvirai sakant, tai meilė Vilniui, nes jeigu protu svarstyti, tai turbūt sakyčiau, kad tik bepročiai eina į šitą poziciją. Prie visos šitos šviesos, kiek šiai pozicijai šiandien yra spaudimo iš visų šalių, begalinio nepasitikėjimo žmonių, nepasitikėjimo vieni kitais, atrodo, kad tai yra beprotybė. Bet šitam sprendime dalyvavo mano širdis ir tai buvo labai stiprus motyvas. Meilė Vilniui ir tai, ką aš galiu duoti, man yra didžiausias variklis.

Sutikau priimti šitą profesinį iššūkį, nes po Mindaugo (Mindaugo Pakalnio – BNS Plius) išėjimo ir viso to skandalo nelabai daug turbūt būtų buvę norinčiųjų, kas akivaizdu, nes nebuvo daug kandidatų. Aš gal buvau per daug arti, per daug turiu matymo ir gebėjimų, kad pasakyčiau ne, nors protas ir sakė ne, visi racionalūs žmonės sakė, kur tu čia eini ir lendi.

– Gal galėtumėte pasidalinti savo vizijomis, planais apie Vilniaus architektūrinę bei urbanistinę plėtrą?

– Laukia didžiulis darbas su komanda, tai nėra vieno žmogaus darbas. Labai noriu sutelkti visą po Vilnių išsimėčiusią komandą, nes pačioje savivaldybėje nebuvo kuriančio skyriaus, atsakingo už viziją. Aš atėjau pas Mindaugą su būtent tokiu matymu, kad galėsime kurti viziją, bet iš esmės laiko tam nebuvo, jis buvo užsiėmęs kasdieniais dalykais, kur veda plėtotojai, kur tas srautas veda. Tai yra neįtikėtinai intensyvus srautas.

Apie miesto kūrimą be bendrojo plano mes dabar neturime nieko. Mes turime bendrąjį planą ir daugybę plėtotojų, norinčių jį įgyvendinti mažesniame mastelyje kiekviename sklype. Mums trūksta planavimo tarp bendrojo plano ir sklypo, kai mes turime norinčius plėtoti Šnipiškėse, kur nėra infrastruktūros.

Bendrasis planas gali padauginti Vilnių du kartus. Ar mes esame tam pasiruošę? Ne, nesame pasiruošę ir ta plėtra vyksta ne mūsų greičiais.

Net ir čia, centrinėje dalyje nėra infrastruktūros. Mes neturime vizijos, kaip ten matysime mokyklas, viešąsias erdves, kaip mūsų gatvės atlaikys bendrojo plano intensyvumą. Bendrasis planas gali padauginti Vilnių du kartus. Ar mes esame tam pasiruošę? Ne, nesame pasiruošę ir ta plėtra vyksta ne mūsų greičiais.

Visi plėtotojai daro savo vizijas ir mes, tiesą pasakius, einame šiek tiek iš paskos, nes neturime tiek resursų, net ir galimybių užbėgti į priekį. Pavyzdžiui, ateina didžiulis kvartalas su žmonių potencialu, kuris ten bus, vartos, važiuos, bus transporto vartotojų visam miestui. Tai yra didžiulė infrastruktūros problema, mes neturime sukurtų ryšių.

Šiaurinė gatvė, kuri 1972 metais suplanuota, iki šiol dar nerealizuota, nes visiems trūksta valios tą įgyvendinti, o iš esmės reikia sukurti ne vieną jungtį. Mes su transportininkai žadame sėstis ir kalbėtis apie galimybes, dėlioti reikiamus ryšius, kad Vilnius neuždustų su visa plėtra, kurią suplanavo bendrasis planas.

Bendrajam planui ir judumo planui, kurį sunkiai sekasi įgyvendinti, reikia realių žingsnių, kad pastatyti pastatai mums netaptų bloga pasekme ir visuotiniais skundais, kaip mes čia gyvename. Taip, mes turėsime keisti ir savo įpročius. Keisti mobilumą, ne tik važinėti automobiliais, bet dabar Vilnius taip sudėtas, kad mes turime didžiulę plėtrą už miesto.

Aš sakau, kad kelis žiedus mes turime – turime Senamiestį, turime Naujamiestį, žaliąjį žiedą Vilniaus, jis yra dauboje, už žaliojo žiedo mes turime sovietinius kvartalus, jų net 60 proc. yra, toliau turime vienbučius, iki kurių dar reikia važiuoti.

Vilnius yra radialinės struktūros miestas – važiuojame į centrą, dažniausiai ten yra visos tos sukurtos funkcijos ir paslaugos, kurių mums reikia. Sovietiniuose kvartaluose to nebuvo, mes juos vadiname miegamaisiais. Tai mūsų tikslas yra, kad netaptų vien tik centras, Naujamiestis, ta centrinė dalis traukos tašku, kad traukos taškai susikurtų ir tuose dabar neaktyviuose kvartaluose.

Tai yra tikrai net ne ketverių ir net ne aštuonerių metų darbas. Čia reikia ilgalaikių planų, bet juos reikia pradėti kurti, nes nepradėję mes neišspręsime ateities kartų problemų.

– Jei gerai suprantu, vienas iš jūsų svarbiausių tikslų yra aktyvesnė infrastruktūros, neapsiribojant vien susisiekimo, plėtra?

– Labai daug norėčiau darbo su transportininkais, nes iki šiol urbanistika buvo atskirta nuo gatvių planavimo. Gatvės matomos tik kaip asfaltavimo arba estetikos erdvės, bet gatvė yra mūsų viešoji erdvė, kurioje mes galime leisti laiką ne tik su automobiliu, bet ir būdami pėsčiaisiais, dviratininkais.

Tai pralaidumas ir judumas yra viena iš tų problemų, kurią mes, įvertinę miesto plėtrą, kai sakoma, tankėjimą, turėsime. Kai visi klausia, kaip jūs tą tankumą užkoduosite nesumažinant žaliųjų plotų, tai mes arti miesto centro turime pramonines, jau užstatytas teritorijas, kurios gali pasikeisti, gali gauti naują urbanistinę vertę ir nesukurti didžiulių transporto srautų, nes mes jau turime labai daug judėjimo.

Taip pat mes turime labai milžinišką švietimo infrastruktūros poreikį ir jis taip pat sukuria judėjimą ir srautus. Tėvai veža vaikus į darželį, kuris yra toli nuo namų, tada nuo darželio veža kažką į mokyklą, tada į darbą.

Pažiūrėkime, kiek mes turime judėjimo. Vietoj to, kad galėtume turėti vieną kelionę, mes turime penkias keliones. Vilniuje trūksta apie 10 naujų darželių, tai čia mes ir rekonstrukcijas planuojame, ir naujas mokyklas. Švietimo tinklas yra irgi susijęs su visu mūsų judėjimu.

– Kalbant apie miesto plėtrą, nuo ko čia ketinate pradėti?

– Faktas, kad dėmesys bus skiriamas tiems miegamiesiems mikrorajonams. Centre viskas jau aišku, ten konversijos vyksta. Šnipiškės laukia, mes turime didžiulius iššūkius su savo daugiaaukščiais namais. Čia nebuvome pasiruošę, tiesą pasakius, nuo architekto Nasvyčio sukurtos urbanistinės kalvos kreivės nebuvo jokio atsinaujinimo ir matome, kad ji jau yra pakitusi, poreikiai keičiasi, nėra įvertinta, kaip draugaus tie mūsų medinukai su dangoraižiais, kaip bus su infrastruktūra, mes dar jos neturime. Mes čia turime kaimą vos už kelių metrų.

Tai turime tų taškinių teritorijų, kurios mums svarbios. Iš esmės mažiausiai dėmesio per visą Nepriklausomybės laiką yra gavę tie miegamieji sovietiniai rajonai. Čia yra didelė problema vien dėl to, kad tai yra monofunkciniai pastatai, juose galima tik miegoti, o visi darbo objektai yra kažkur toliau.

Kitas dalykas yra pati būklė pastatų, nes seniausiam kvartalui, pirmiesiems pastatams V. Pietaro gatvėje jau 60 metų ir tai jau yra labai sena statyba. Tada yra kiemai, kurie dar nesuformuoti. Didžioji dalis sovietinės statybos daugiabučių neturi savo nuosavybės, niekaip nevyksta šita reforma, kad jie susiformuotų. Miestas nėra nusistatęs ribų, kur yra tvarkoma pačių gyventojų, o kur miesto.

Tai yra tokia kieta problema, bet vis dėlto didžiausias pokytis turi būti galvoje, nes matome, kad gyventojai nepasiruošę pokyčiui, jie nenori būti atsakingi už savo teritorijų. Jie šiaip labai nenori pokyčių ir čia bus uždavinys surasti tas seniūnijas, tuos daugiabučius, kurie nori pokyčių – nuosavo kiemo, kažkokio bendruomenės centro arba aiškios parkavimo zonos. (...)

Mes norime, pavyzdžiui, padaryti demonstracinį kvartalą, galėtume investuoti į teritoriją, kuri būtų kaip pavyzdys.

– Visuomenė jautriai reaguoja į medžių, želdynų situaciją Vilniuje, ką parodė atvejai Ceikinių gatvėje, Basanavičiaus gatvės skvere. Kokią viziją matote saugant želdinius?

– Algoritmas yra dabar kaip projektas pristatytas mūsų socialiniams partneriams. Esame išsiuntę jiems matymą, kaip mes galėsime spręsti tuos klausimus, ten yra kriterijai. Kol kas mechanizmas yra toks sudėliotas, jog medžiai virš 60 cm diametro turi būti vertinami jau kaip vertybė, kurią norėtume išsaugoti. Tada yra kriterijai, kada mes prašome ekspertų tarybos ir viešinimo su gyventojais.

Čia yra didžiulė sistema įstatymų, pavyzdžiui, anksčiau buvo neprivaloma viešinti, įtraukti visuomenę, kad mes žinotume kas vyksta. Tai tas maksimalus viešumas dabar pas mus yra.

Pavyzdžiui, mes esame sužymėję visą Vilnių ir medžius, kurie mums yra kaip vertybė, kuriuos mes įkainuojame brangiau. Tie žemėlapiai yra viešai paskelbti, mes sakome, kad šitų medžių kirtimas, jeigu mes nuspręstume visi kolegialiai, kainuos daugiau negu dabar turime su Ceikinių ąžuolu, kur labai juokingos sumos.

Būna medžių, kuriuos reikia kirsti ir visi dabar bijo tą daryti, bet yra galimybė gal vietoj 40 cm klevo padaryti visą parką ir tada gyventojai gali matyti naują urbanistinę kokybę, naują kraštovaizdžio kokybę, kuri sukuriama vietoje to medžio. Čia nėra labai lengvas uždavinys, jis tikrai bus sunkus, bet mes kol kas esame sugalvoję tą mechanizmą, kurį norime svarstyti su visuomene.

– Pakalbėkime apie didžiuosius projektus, kurių yra tikrai nemažai – Nacionalinis stadionas, geležinkelio stoties rekonstrukcija, Nacionalinės koncertų salės projektas. Kokiame etape yra kiekvienas projektas ir kuriam šiuo metu skiriate didžiausią dėmesį, prioritetą?

– Stadiono kompleksas turi keletą statybos leidimų, jie dabar vienas po kito yra išduodami, priklausomai nuo teritorijos. Viskas juda sparčiu žingsniu, nes mes turime susitarimą su trečiosiomis šalimis ir mūsų atsakomybė dabar yra tiesiog tikrinti projektą, žiūrėti, kaip jiems sekasi. Kol kas viskas vyksta pagal planą ir ir visas procesas kontroliuojamas.

Stotis yra labai kompleksinis sprendimas, jis priklauso nuo mūsų partnerių „Lietuvos geležinkelių“. Esame sudarę trišalę sutartį tarp autobusų stoties, geležinkelio stoties ir savivaldybės, kaip mes vykdysime visos šios teritorijos konversiją, esame padarę teritorijų planavimo dokumentą, kuriuo jau numatoma tos teritorijos plėtra. Čia laukia ne vienas projektas.

Pati „Lietuvos geležinkelių“ teritorija yra jų namų darbai, kur „Zaha Hadid Architects“ laimėjo, turime pačią stotį ir „Rail Baltica“ vėžę. Viskas vyksta jų sklype, o savivaldybės darbas yra šalia prikabinti visą būsimą infrastruktūrą.

Mes turime įsipareigojimą rekonstruoti Pelesos gatvę, kuri tiesiogiai siejasi su „Rail Balticos“ sprendiniais. Turime savo uždavinį pasidaryti transporto mazgą ir aikštę. Turime šalia „McDonald's“ nesutvarkytą teritoriją, tą visą ratą važiuojančių viešojo transporto priemonių. Mes turime pasidaryti savo rekonstrukcijos viziją. 

Tai yra bendras projektas, bet jau sutartis pasirašę darysime atskirai su „Lietuvos geležinkeliais“. Planuojame derybas užbaigti kitų metų pradžioje ir paleisti projektuotojus daryti atskirai stoties projektą ir atskirai mūsų stoties aikštės projektą.

Šalia yra daugybė viešųjų erdvių, privati autobusų stotis, kurią valdo du juridiniai asmenys, Strumilos sodai, Pelesos skveras, Stepono skveras. Turime pagaliau pakeisti tos teritorijos veidą, jau užtenka narkomanų stoties teritorijoje, norisi pokyčių.

Nacionalinės koncertų salės rangos pirkimas įsibėgėja. Aišku, dar yra pats parko sutvarkymas, jis vyksta.

– Kaip sekasi su Vokiečių gatvės rekonstrukcija, Šiaurinės gatvės projektu?

– Vokiečių gatvėje gal jau pagaliau pajudėsime su statybos leidimu. Perkame rangovą, planuojame pavasarį pradėti darbus.

Šiaurinėje gatvėje yra, kaip ir sakau, užkoduotas pokytis, kurio link mes sunkiai einame. Dabartinėje vizijoje Šiaurinės gatvės projektas yra suskirstytas į tris etapus, turint omenyje, kad turime didelį dramblį ir iš karto jo viso nesuvalgysime, bet matyti viziją norime visą.

Dar anos miesto valdžios sprendimu buvo nuspręsta, kad mes nenorime turėti Minsko tokių magistralių ir tą gatvę reikia šiek tiek humanizuoti, padaryti ją žmogui draugiškesne įvedant tam tikrų kitų elementų.

Pernai įvyko pirmas tos naujos koncepcijos viešinimas, susilaukėme daug kritikos, gyventojų pasipriešinimu. Yra aktyvi Ozo bendruomenė, nors tai yra tik trečiojo etapo uždavinys, bet tai pat veda į galutinį Šiaurinės gatvės įgyvendinimą.

Po viešo svarstymo turėjome šiek tiek pergalvoti koncepciją ir jau turime variantus, todėl grįšime netrukus su Šiaurinės gatvės pirmos dalies pristatymu ekspertams, urbanistams ir tada jau visuomenei.

Kas link antro ir trečio etapų, aš juos labai noriu aktyvinti koncepcijos stadijoje ir pasidaryti tą matymą ir per Žirmūnų dalį, ir per Ozą. Ozo dalis yra ypatingai įdomi, nes ten visi bijo, ten ozas, bet šiaip bendrajam plane ten rezervuoti koridoriai.

Turėjome neseniai su Ozo bendruomene konferenciją su mokslininkais ir savo poziciją išsakėme, kaip padaryti, kad ten ir ir gamta būtų išlaikyta, ir reikiamos infrastruktūros jungtys sukurtos. Daug yra techninių variantų, mes turėsime juos patikrinti ir aplinkosauginiu aspektu, bet tą dalį padaryti po žeme dalį neišeina, nes mes turime Geležinio Vilko gatvę įsikirtusią.

– Kokie projektai, plėtros planai, miesto prioritetinės zonos dar laukia savo eilės patekti į Jūsų dėmesio centrą?

– Vilkpėdes teritorija turi potencialo, praeitais metais aš aktyviai dalyvavau bandant sujungti viską, kas ten vyksta. Savivaldybė kiek galėjo padarė ir dabar šiek tiek reikia reakcijos ir laiko, nes ne viskas taip greitai vyksta. Kas natūraliai vyksta, tai matome „Vilniaus baldų“ konversiją. Ten vyksta didžiulis dabar pokytis į sporto kompleksus vaikams, kuriamos paslaugos, sporto mokyklos po stogu, tikrai nuostabu, MO muziejaus filialas atsikuria.

Markučiai dar yra viena teritorija. Šiaip yra nemažai tų teritorijų, bet nesinori prisižadėti ir vėl išsitaškyti, kad darome viską ir nieko, nes tai reiškia, kad mes vėl neįvykdome pažadų ir vėl neturime pasitikėjimo.

– Vilniuje pamažu atsiranda pasaulyje žinomų architektų kūrinių – netrukus bus baigtas dar vienas JAV architekto Danielio Libeskindo projektas, šiuo metu statomas architektų biuro „Zaha Hadid Architects“ projektas Rinktinės gatvėje. Kokio žinomo architekto kūrinį norėtumėte pamatyti Vilniuje ir kodėl ?

– Šiek tiek atsargiai tą vertinu, čia yra įdomi tema. Garsių architektų projektai iš vienos pusės turi kažkokį marketingo aspektą, bet tie didieji architektai mažiau pažįsta kontekstą ir aš labai gerbiu tuos, kurie pasiima į partnerius vietinius architektus. Vis tiek reikalingas ne tik įstatymų žinojimas, bet ir paties konteksto supratimas, kuo mes gyvename, nes neužtenka tiesiog būti šauniu ir padaryti kažkokį autorinį kūrinį.

Man labiau patinka, kai mes matome daugiau negu sklypas, daugiau negu vienas pastatas, kai atsižvelgiame į šalia esantį namuką, kad ir koks jis mažytis bebūtų. Tarkime, MO muziejaus atveju, man atrodo, įvyko nuostabus virsmas, nes jo pastatas yra nebūdingas architektui dėl to, kad jis bendradarbiavo su vietiniais architektais ir reagavo į kontekstą. Todėl aš taip vardų nežerčiau, linkėčiau mūsiškiams kurti įvertinant tas vertybes, kurias mes turime.

– Dėkoju už pokalbį.

EBPO siūlo supaprastinti leidimų išdavimo procesą, pagerinti kultūros paveldo apsaugą, panaikinant dviejų leidimų sistemą ir įvedant privalomas gaires dėl nedidelio poveikio veiklos.

EBPO Reglamentavimo įgyvendinimo programos vadovas Florentinas Blancas (Blankas) sako, jog dabartinė statybų sistema nepakankamai orientuota į rizikas ir todėl neskiriama pakankamai dėmesio grėsmėms.

„Taigi, pirma idėja yra paprastinti leidimų procesus, pašalinti papildomus žingsnius, tobulinti reikalavimus kultūros paveldui. Bet visa tai vėlgi siejasi su rizika, kuriuos objektus galima daug supaprastinti. Mažiausiai rizikuojama objektuose, kuriuos suprantate, pavyzdžiui, statote savo namą, šiek tiek keičiate savo namus. Matome problemas, jei yra statoma didelė ligoninė“,  – pristatydamas EBPO studiją „Statybos priežiūros sistemos Lietuvoje efektyvumo didinimas“  ir rekomendacijas Lietuvai pirmadienį Vilniuje sakė F. Blancas. 

Anot jo, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcija turėtų skirti daugiau dėmesio labiau rizikingiems objektams.

„Savo valstybės išteklius reikėtų naudoti rizikingesnėms veikloms, rizikingesniems objektams – netikrinti, ar kondicionierius įrengtas taip, kaip buvo numatyta“, – teigė EBPO atstovas.

EBPO nurodo, jog reikėtų labiau pasikliauti rinka.

Viena vertus, tai reiškia, kad dalyvavimas rinkoje turi būti palengvintas užsienio veikėjams, bet ir reikėtų užtikrinti, kad institucijos turėtų tinkamų priemonių sustabdyti arba atšaukti subjektą, verslą, kuriam nesiseka.

 

„Viena vertus, tai reiškia, kad dalyvavimas rinkoje turi būti palengvintas užsienio veikėjams, bet ir reikėtų užtikrinti, kad institucijos turėtų tinkamų priemonių sustabdyti arba atšaukti subjektą, verslą, kuriam nesiseka“, – teigė F. Blancas.

EBPO atstovas pabrėžė, jog statybų sektoriaus reglamentavimas yra labai fragmentiška tema.

„Nė viena pasaulio šalis nevykdo statybos reglamentavimo priežiūros tobulai, gal kai kurioms šalims iš viso nelabai sekasi. Tai yra labai fragmentiška tema, kiekviena šalis daro šiek tiek skirtingus dalykus ir yra labai mažai konsoliduotų duomenų prieinamų“, – teigė F. Blancas.

Pasak aplinkos ministro Simono Gentvilo, EBPO studija pasitarnaus rengiant Statybos kodeksą.

„Statybų sektoriuje dirba daugiau negu 12 proc. šalies dirbančiųjų, bet, kita vertus, pats statybos procesas  yra be galo svarbus dėl to, kad mes šiaurietiškas kraštas, labai daug laiko praleidžiame pastatuose, yra mūsų gyvenamieji pastatai, mes turime didelę logistikos ir statybos produktų sektorių, kuris irgi yra priklausomas nuo procesų greitumo, todėl ši studija pasitarnaus Statybos kodeksui, kurį pradėjome ruošti“, – spaudos konferencijoje teigė S. Gentvilas.

Anot jo, pirmoji kodekso dalis – statybos leidimų procedūrų peržiūra – šią savaitę bus pristatyta Vyriausybei, o tai leis pusmečiu sutrumpinti statybos leidimų išdavimą, 20-30 tūkst. sumažinti jų metinį skaičių. 

Anot ministro, valstybė turėtų peržiūrėti savo prioritetus ir leisti nerizikingai statybai vykti kur kas paprasčiau, tuo metu Statybos inspekcija, valstybė turėtų prižiūrėti žymiai rizikingesnius objektus.

„Gyventojus mes perkrauname smulkiomis procedūromis tokiems dalykams, kaip kondicionieriams įrengti, lango pakeitimas ar įstatymas name reikalauja milžiniškų procedūrų, kai tuo tarpu mūsų valstybė ir mūsų Statybos inspekcija turėtų žymiai didesnį dėmesį kreipti rizikingiems pastatams. Tiems, kurie yra aukšti, ten, kur renkasi daug gyventojų ir tiems, kuriuose vyksta ypatingos veiklos, tokios, kaip gamyba arba gali būti cheminės reakcijos didesnis pavojus“, – tvirtino S. Gentvilas.

Lietuvos oro uostų vadovu teigimu, išvykimo terminalo projektu iš esmės keičiama oro uosto plėtros strategija.

„Vilniaus oro uostas yra išaugęs savo rūbą, tą rūbą, kuriame yra ir naujasis terminalas, kurio visi laukiame, leis pajėgumus padidinti du kartus. Man atrodo, kad svarbu ne tik pajėgumų padidinimas, kiek įmanoma aptarnauti keleivių, bet ir lygiai taip pat visiškai kito lygio paslaugų kokybė. Tai, ką čia mes matome ir leis tą visą kokybę pakelti į visiškai kitą lygmenį“, – naujojo išvykimo terminalo statybos pradžios renginyje kalbėjo M. Skuodis.

Svarbu ne tik pajėgumų padidinimas, kiek įmanoma aptarnauti keleivių, bet ir lygiai taip pat visiškai kito lygio paslaugų kokybė. 

Pasak jo, Vilniaus oro uostas, turėdamas nauja terminalą, galės pertvarkyti visą infrastruktūrą, ypač iki oro uosto nutiesus  greitąjį europinį geležinkelį „Rail Baltica“.

„Viena dalis yra tai, kas bus tvarkoma, o kita dalis yra, kaip reikės iki 2030 metų privažiuoti su traukiniu, kad išlipus, tikiuosi, jau į traukinį lipant įsicheckinus lagaminą galbūt šitame terminale, o galbūt kitoje dalyje ramiai eiti į lėktuvą žinant, kad tavo lagaminas keliaus kažkur toliau“, – kalbėjo ministras.

„Dideli darbai jau yra padaryti, ką jau galime matyti su riedėjimo taku, išplėstu peronu, kiti darbai prasideda ir tikrai linkiu, kad jie vyktų sėkmingai, nesustotų, nes tai yra tikrai didelės pertvarkos didelis žingsnis į priekį“, – teigė M. Skuodis.

Lietuvos oro uostų vadovas Aurimas Stikliūnas teigė, jog pradedama ne tik naujojo išvykimo terminalo statyba, bet ir viso  Vilniaus oro uosto rekonstrukcijos programa.

„Šiandien mes startuojame, pradedame ne tik naujo Vilniaus oro uosto išvykimo terminalo statybas, bet iš esmės mes pradedame apskritai visą Vilniaus oro uosto rekonstrukcijos programą. Iš esmės pradedame tik pirmąjį etapą, kuomet jį įvykdžius mes toliau judėsime lygiagrečiai oro uosto teritorijai ir rekonstruosime tiek ir esamus terminalus, gerinsime jų kokybę, visą infrastruktūrą“ ,– renginyje teigė A. Stikliūnas.

Jo teigimu, išvykimo terminalo projektu iš esmės keičiama plėtros strategija ir taisomos klaidos, padarytos anksčiau plečiant oro uostą.

„Visa plėtra buvo orientuota į perono pusę ir tai iš esmės sukėlė labai rimtų tiek operacinių, tiek bendrai veiklos iššūkių norint aptarnauti sparčiai augančius keliautojų srautus. Mes visiškai keičiame plėtros strategiją ir plėtra bus vykdoma lygiagrečiai visai oro uosto teritorijai, kas atvers visiškai naujas galimybes“, – sakė Lietuvos oro uostų vadovas.

Pasak A. Stikliūno, naujame terminale bus įdiegtos moderniausios technologijos.

„Pagaliau mes galėsime diegti pačias moderniausias technologijas oro uostuose, mes ir dabar susiduriame su nemažai iššūkiu, kadangi turime nusidėvėjusią infrastruktūrą ir jau braška per siūles mūsų terminalai. Tai turėsime visiškai naują kokybinį lygį ir ta ambicija, kad nuo durų iki laipinimo vartų galėtume dar greičiau keliauti, tai tos technologijos tikrai pasitarnaus“, – tvirtino A. Stikliūnas.

Anot A. Stikliūno, naujasis terminalas suteiks visiškai naują kokybę, „mes turėsime visiškai kitokią reprezentaciją visam pasauliui“: „Tai yra platforma, kuri sujungia mūsų šalies ekonomiką su visu pasauliu, mūsų šalį su užsienio verslais, investicijomis“.

Terminalą už 50,2 mln. eurų (su PVM) stato konkursą laimėjusi bendrovė „Eikos statyba“. Ji įsipareigojo iki 2024 metų pabaigos pastatyti daugiau nei 14 tūkst. kv. metrų ploto terminalą bei pertvarkyti 34 tūkst. kv. metrų oro uosto prieigų.

Naujasis terminalas bus statomas tarp VIP terminalo su konferencijų centru ir senojo keleivių terminalo. Tuomet bendras Vilniaus oro uosto terminalų plotas išaugs trečdaliu, o keleivių pralaidumas – daugiau nei du kartus iki 2,4 tūkst. keleivių per valandą.

Naujasis pastatas bus dviejų aukštų, pirmajame planuojama keleivių registracijos erdvė su savitarnos zona. Taip pat bus įrengtos bendros viešos erdvės, kavinės ir kitos komercinės zonos bei oro bendrovių biurai.

Vilniaus apygardos administracinio teismo atstovas Audris Kutrevičius BNS pranešė, kad teismui iki šiol skundus pateikė įmonės „Inreal“, „Apus turtas“, „NTA 21 Amžius“, „Etapas“, „Citus“, „Proreal Invest“, „Renatos namai“ ir „Juda NT“.

Tuo metu kai kurios kitos dideles baudas gavusios įmonės ir Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacija (LNTAA) tai ketina padaryti pirmadienį Asociacijos direktorė Inga Andriulevičienė nurodė, jog skundą planuoja pateikti pirmadienį po pietų.

„Mes nesutinkame su Konkurencijos tarybos sprendimu iš esmės. Tas visas sprendimas ir baudos apskritai yra nelogiškos ir mes prašome teismo visiškai panaikinti šitą sprendimą, nes mes nelaikome pagrįstu nė vieno jų įrodymo, kad mes kažką blogo padarėme, nes tikrai nebuvo siekta jokios konkurencijos riboti ir mes niekam žalos nepadarėme“, – sakė Inga Andriulevičienė.

Ji teigė nežinanti, ar kitos asociacijos narės planuoja pateikti skundus arba jau juos pateikė: „Negaliu atsakyti už kitas agentūras, jos man neatsiskato ir tokios informacijos neteikia, tai negaliu pakomentuoti“.

Mes nesutinkame su Konkurencijos tarybos sprendimu iš esmės.

Didžiausią baudą gavusios „Ober-Haus“ generalinis direktorius Audrius Šapoka sakė, jog įmonė taip pat planuoja pateikti skundą, nes pirmadienis yra paskutinė diena, kai sprendimą galima skųsti. 

„Mes kategoriškai nesutinkame su tokiu Konkurencijos tarybos sprendimu ir paskirta nuobauda. Apskritai nesutinkame su jokia nuobauda visame šiame kontekste. Mes nekvestionuojame vien tik kažkurios tyrimo dalies, mes kvestionuojame visą tyrimą ir atitinkamai teikiame tą skundą“, – BNS Plius tvirtino jis.

Vienas didžiausių baudų gavusių bendrovių „Capital Realty“ ir „Inreal“ atstovai BNS Plius patvirtino skundus teismui jau pateikę.

Pasak A. Kutrevičiaus, „Capital Realty“ skundo kol kas nėra.  

Konkurencijos taryba gruodžio pabaigoje asociacijai ir 39 jos narėms už susitarimą nevilioti vienos kitų klientų bei brokerių skyrė 969 tūkst. eurų baudų. Anot KT, tokiu susitarimu buvo apribota konkurencija. 

LNTAA skirta 4,5 tūkst. eurų, „Ober-Haus nekilnojamas turtas“ – 450,6 tūkst., „Inreal“ – 124,7 tūkst., „Capital Realty“ – 69,9 tūkst., „Apus turtas“ – 38,3 tūkst., „NTA 21 Amžius“ – 23,9 tūkst., „Resolution LT“ – 21,2 tūkst., „Centro kubas-Nekilnojamasis turtas“ – 16,4 tūkst., „Etapas“ – 21 tūkst., „Vilniaus turtas“ – 28,3 tūkst., „Gijoneda“ – 16 tūkst., „Rebesta“ – 13,2 tūkst., „JG Franchise“ – 14 tūkst.,  „NT Savas Būstas“ – 14,9 tūkst., „Citus“ – 21 tūkst. eurų baudos.

Kitoms įmonėms skirtos baudos nuo 100 iki 12,5 tūkst. eurų. 

Anot jų, Goštauto gatvėje įkūrus ministerijų miestelį valstybės tarnautojai turėtų modernias darbo vietas, sumažėtų vienam darbuotojui tenkantis plotas, o kartu ir institucijų veiklos kaštai. Tuo metu atlaisvinti ministerijų pastatai gali būti pritaikyti tiek komercinei ir administracinei veiklai, tiek būstui, todėl aplinkinėse teritorijose atsirastų daugiau gyvybės.

Asociacija: tai yra geras sprendimas

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius teigiamai vertina Vyriausybės planus įrengti ministerijų miestelį.

Aišku, tai yra kaštų taupymas, energijos, pirmiausia – elektros energijos.

„Iš esmės tai yra tinkamas sprendimas keliais aspektais. Pirmiausia, ką ir akcentuoja Vyriausybės atstovai bei Finansų ministerija, yra poreikis taupyti valstybinėse institucijose. Mes irgi daug metų kritikavome tą kiekį kvadratinių metrų, kuris tenka vienam žmogui – virš 20 kv. metrų, o po reformos sieks 13 kv. metrų. Versle ta kvadratūra yra dar mažesnė ir optimalesnė, bet bent jau esame tinkamame kelyje“, – BNS Plius sakė M. Statulevičius.

„Aišku, tai yra kaštų taupymas, energijos, pirmiausia – elektros energijos, šildymo energijos - taupymas priežiūrai, apsaugai ir panašiai. Tai šitas kelias, matyt, yra teisingas ir sveikintinas“, – pridūrė jis.

Tačiau M. Statulevičius nevienareikšmiškai vertina pasirinktą vietą, kur bus vystomas ministerijų miestelis, – projektą ketinama įgyvendinti centrinėje miesto dalyje, kur jau dabar esama susisiekimo problemų.

„Ar tinkamiausia pasirinkta vieta ir būdas, tai vertinti, matyt, nėra taip lengva (...) Mes kėlėme klausimą, kad tai galėtų iššaukti tam tikrus nepatogumus ir taip gana intensyvioje miesto zonoje, kalbant apie judumą, privažiavimą transportu, parkavimo aikštelių įrengimo poreikį ir panašiai. Ta vieta tarp Mečetės, Lukiškių ir Goštauto gatvių yra gana intensyvaus eismo ir matome tiek rytinius, tiek vakarinius pikus“, – aiškino LNTPA vadovas.

M. Statulevičiaus teigimu, tai gali kelti iššūkių sprendžiant eismo organizavimo klausimus, tačiau tikėtina, kad preliminarūs sprendimai jau yra aptarti: „Galbūt bus dažninamas viešasis transportas ar bus įrengti kažkokie pėsčiųjų, dviračių privažiavimai“.

Pasak jo, diskusijos dėl ministerijų miestelio prasidėjo dar prieš aštuonerius metus ir jų metu asociacija siūlė nagrinėti vietas, kur formuojasi administracinių miestelių hubai, – „Žalgirio“ stadiono teritoriją, „Business Garden“ Lazdynuose,  „Vilnius Connect“ zoną, taip pat prie Vakarinio aplinkkelio šalia Pilaitės.

Tačiau, anot M. Statulevičiais, dėl pandemijos plačiai paplitus hibridiniam ir nuotoliniam darbui valstybės institucijos skatina per savaitę 2-3 dienas dirbti nuotoliu, todėl tai kiek amortizuoja ministerijų miestelio buvimo centrinėje dalyje įtaką miesto gyvenimui.

Anot jo, asociacija taip pat siūlė valstybei galbūt ne statyti ar rekonstruoti savo objektus, o patalpas miesteliui nuomotis iš NT rinkos dalyvių.

Pasak LNTPA vadovo, rinka laukia ir atlaisvintų ministerijų bei institucijų pastatų, kurie bus parduodami ir kurie yra geriausiose miesto vietose.

„Sveikatos apsaugos ministerija, Aplinkos ministerija, Žemės ūkio ministerija ir pagal dydį, ir pagal lokaciją turbūt bus labai laukiamos rinkos dalyvių, ypač kai centre yra daug apribojimų dėl naujos statybos ir plėtros, tai tas prisidės prie rinkos gyvumo“, – tvirtino M. Statulevičius.

„Matysime daug įdomių sprendimų ateityje, kai pamažu šitie objektai pasileis į realizaciją ir prasidės jų aukcionai“, – pridūrė jis.

Vystytojai: atlaisvinti pastatai įneš daugiau gyvybės rinkoje

NT paslaugų grupės „Inreal“ investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas pabrėžia, kad projekto įgyvendinimas sukurs modernias darbo sąlygas ministerijų bei valstybės institucijų ir įstaigų tarnautojams.

„Ministerijų darbuotojai irgi yra tie patys darbuotojai, kuriems turi būti užtikrintos normalios darbo sąlygos. Tai yra tikrai svarbus elementas“, – BNS Plius sakė T. S. Kvainickas.

Jo teigimu, ministerijų miestelis taip pat sumažins atstumus tarp institucijų, o teritorija tarp Goštauto ir Lukiškių gatvių taps dar vienu centru, miestu mieste, kur viskas bus vienoje vietoje.

Ministerijų darbuotojai irgi yra tie patys darbuotojai, kuriems turi būti užtikrintos normalios darbo sąlygos.

Anot jo, atlaisvinus senesnius pastatus Gedimino prospekte ir juos pritaikius kitoms paskirtims, čia bei aplinkinėse gatvėse atsiras papildomų veiklų galimybė.

„Atlaisvinant po vieną gabaliuką, iš kurių yra perkeliamos įstaigos, vystytojams atsiranda galimybė tuos pastatus atnaujinti ir pritaikyti kažkokiai kitai veiklai, Gedimino prospekte ar prie Lukiškių aikštės atsiranda kažkokia gyvybė papildoma“, – teigė T. S. Kvainickas.

Pasak jo, atlaisvintų pastatų paklausą lems jų pardavimo kaina ir ekonominė situacija. Anot jo, dabar sudėtinga vertinti galimas investicijas, nes dar nėra žinoma daug dedamųjų.

„Pagal projekto dabartinę stadiją, skaičiai yra preliminarūs, nes architektūrinio konkurso nėra, pavyzdžiui, nėra fasado sprendinių, o jie kainuoja ir tą kainą gali mažinti arba didinti. Tai šiandien vertinti tas preliminarias numatomas statybos darbų kainas būtų nelabai korektiška. (...) Jos turbūt pateiktos labiau tam, kad nurodytų, jog pardavus esamą turtą tų pinigų didžiąja dalimi turėtų užtekti finansuoti naujo miestelio statybą“, – aiškino T. S. Kvainickas.

Anot jo, planai įkurti ministerijų miestelį neturėtų daryti reikšmingos įtakos Vilniaus biurų rinkai ir didelių įtampų šioje srityje atsirasti neturėtų. Analitiko teigimu, projekto įgyvendinimo sėkmė priklausys nuo finansavimo.

„Yra etapai, kiek reikia investicijų ir kiek planuojama gauti pajamų iš nuosavo turto, o kadangi pajamos ir išlaidos pakankamai neblogai sutampa – pirmame etape planuojama gauti daugiau pinigų negu jų reikėtų išleisti, tai leidžia finansuoti tolesnius etapus. Po to vėlgi pardavus antrojo etapo pastatus bus kažkokios pajamos. Plius yra sutaupoma per metus tų pačių sąnaudų. (...) Jeigu to plano pavyks laikytis, turėtų būti viskas gerai“, – tvirtino T. S. Kvainickas.

NT paslaugų bendrovės „Real Game“ partneris Aurimas Maldūnas sakė negalintis komentuoti planuojamų projekto investicijų, nes nėra žinoma, kas tiksliai bus daroma, kokia apimtimi, ar sąmata įtraukia pilną biurų ir kitų erdvių įrengimą, baldus, įrangą.

„Tačiau bet kuriuo atveju kaina yra milžiniška, skaičiuojant vienos darbo vietos kainos sukūrimą. Pagal pateiktus duomenis, už 168 mln. eurų bus įrengta 73 tūkst. kv. metrų, nežinia, ar čia antžeminė dalis tik, ar paskaičiuota su parkingais, kuriose paruošta 4,1 tūkst. darbo vietų. Išeina, kad vienai darbo vietai bus skirta 18 kv. metrų (...), daugiau kaip 40 tūkst. eurų. Vertinant, kad dalis pastatų jau stovi, naujos statybos visur nebus, tai kaštai yra milžiniški“, – BNS Plius kalbėjo A. Maldūnas.

Anot jo, ministerijų miestelis yra labai reikalingas, tačiau projektas turi būti įgyvendintas protingai.

„Įgyvendinimu skatina tikėti tai, kad, berods, sprendimas dėl patvirtinimo buvo priimtas praėjusios Vyriausybės. Iš to galima manyti, kad tęstinumas tikėtinas“, – teigė A. Maldūnas.

Vyriausybė sausį iš esmės pritarė kvartalo Goštauto gatvėje, kur anksčiau veikė mokslinių tyrimų institutai, pertvarkos koncepcijai ir įpareigojo Turto banką jį vystyti. Į atnaujintą 34 tūkst. kv. metrų bendro ploto pastatų kompleksą iki 2028 metų ketinama perkelti dalį ministerijų bei kitų įstaigų. Tuo metu atlaisvintus jų pastatus numatoma parduoti.

Kvartale numatoma atnaujinti 73 tūkst. kv. metrų patalpų, čia galės dirbti apie 4 tūkst. žmonių. Pastatų pirmieji aukštai bus atverti visuomenei, bus įrengta pėsčiųjų alėja, nauja aikštė ir skveras.

Šiuo metu komplekso plotas siekia apie 34 tūkst. kv. metrų, iš kurių užimta tik apie 40 proc., likusios patalpos dėl prastos būklės yra nepatrauklios nuomininkams, todėl jas tenka išlaikyti valstybei. Dalies ūkinių pastatų palei Lukiškių gatvę nėra įmanoma pritaikyti, todėl juos ketinama griauti.

Viso kvartalo atnaujinimas preliminariai kainuos 168 mln. eurų, beveik visą sumą tikimasi surinkti pardavus nebereikalingus pastatus. Planuojama, kad bus atlaisvinta daugiau nei 88 tūkst. kv. metrų ploto, kurį pardavus tikimasi gauti apie 152 mln. eurų pajamų.

LNTPA vadovas neatmeta galimybės, jog projekto kaina gali išaugti.

„Skaičiuojant, jog ten bus ir rekonstrukcija, ir nauja statyba, matyt, buvo vertinta 2022 metų kainomis, tai manau, kad ta kaina turbūt yra reali, nes ji yra skaičiuota profesionalių sąmatininkų ir galbūt konsultuojantis rinkoje. Bet kadangi projektas per kelis metus bus įgyvendintas, tai aš net neabejoju, kad ta kaina gali keistis. Tai čia norisi palinkėti turėti galimybę indeksuoti statybos kaštus“, – BNS Plius sakė M. Statulevičius.

Jo teigimu, ministerijų ir valstybės įstaigų atlaisvintas turtas taip pat nebus parduodamas iš karto, todėl ateityje jis, tikėtina, taip pat bus parduotas už didesnę kainą nei yra vertinamas dabar, o tai padės amortizuoti išaugusius projekto įgyvendinimo kaštus.

Skelbta, jog projektas būtų įgyvendinamas šešiais etapais, pirmiausia atnaujinant pastatą A. Goštauto g. 11, kur veikė Puslaidininkių fizikos institutas, – į jį 2025 metų pradžioje tikimasi perkelti pirmąsias – Žemės ūkio, Susisiekimo ir Sveikatos apsaugos – ministerijas.

Iki 2028 metų atnaujintame kvartale turėtų įsikurti Finansų, Aplinkos, Ekonomikos ir inovacijų, Energetikos, Teisingumo bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat dalis kitų Vilniuje esančių įstaigų. 

Anot jų, poveikis bus neigiamas ir vystytojams, ir būsto pirkėjams, nes tai mažins būsto prieinamumą, brangins ir ilgins projektus, apribos galimybę mažesniems rinkos žaidėjams dalyvauti NT rinkoje. Kita vertus, plėtotojai pripažįsta, kad dėl tokio reikalavimo žmonės saugiai įsigis būstą.

Tuo metu aplinkos viceministrė sako, kad gyvendinant naują tvarką galėtų būti peržiūrėti reikalavimai inžinerinių pastatų sistemų įrengimui, gali būti peržiūrėtas dalinės apdailos lygmuo, o parduodant būstą pirkėjams vėlesniame statybų etape vystytojams teks rasti daugiau apyvartinių lėšų.

Vystytojai įžvelgia ir neigiamų, ir teigiamų dalykų

NT plėtros bendrovės „Homa group“ valdomos įmonės „Homa Development“ direktorius Donatas Daunys tvirtina, jog  nauji ribojimai priimti dėl kelių rezonansinių projektų, tačiau jie paveiks visą rinką.

„Deja, poveikis bus neigiamas ir vystytojams, ir būsto pirkėjams. Suprantame, kad pokyčiai įgyvendinami siekiant apsaugoti pirkėjus nuo nesąžiningų vystytojų, bet reikia įvertinti, kiek tokių nesąžiningų sandorių yra įvykę, apie kokią rinkos dalį kalbame, ar priimti teisės aktai yra proporcingi kylančioms grėsmėms“, – BNS Plius aiškino D. Daunys.

Jo teigimu, pakeitimas lems ilgesnius pardavimo procesus, nes Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) ir dabar turi didelį krūvį tikrinant objektus, o spaudimas ir krūvis iš rinkos jai tik augs.

„Tai lems, kad pirkėjai sprendimą įsigyti būstą priims vienomis ekonominėmis ir asmeninių finansų sąlygomis, o pats sandoris įvyks gerokai vėliau. Dėl to tikėtina, kad įgyvendinti pakeitimai padidins nutraukiamų preliminarių sutarčių skaičių ir galbūt sumažins ir taip sumenkusį rinkos aktyvumą“, – sakė D. Daunys.

Esant aukštiems kapitalo kaštams, tai darys įtaką ir galutinei parduodamo būsto kainai.

„Esant aukštiems kapitalo kaštams, tai darys įtaką ir galutinei parduodamo būsto kainai“, – pridūrė jis.

D. Daunio teigimu, dabar notarinės sutartys dėl būsto pardavimo sudaromos įregistravus dalinį baigtumą, o jo visiškas užbaigimas, priklausomai nuo projekto, trunka iki metų, o kartais ir ilgiau.

„Nemanome, kad papildomi suvaržymai atneštų naudos. Jeigu kyla abejonių dėl perkamo turto, visada geriausias sprendimas yra tiesiog vengti tokių sandorių“, – sakė D. Daunys.

Tuo metu NT plėtros bendrovės „Bonava Lietuva“ vadovas Remigijus Pleteras nuo kitų metų įsigaliosiantį ribojimą vertina teigiamai.

„Civilizuotame pasaulyje butai ir turi būti parduodami tik su pilna apdaila. „Bonava“ Lietuvoje buvo ir yra bendrovė, kuri stengėsi pakeisti nusistovėjusią ydingą praktiką. Iki šiol esame vienintelė Baltijos šalyse ir Vakarų Europoje šalis, leidžianti pardavinėti būstus su daline apdaila arba nepilna daline apdaila“, – BNS Plius komentavo R. Pleteras.

Tačiau, pasak jo, nerimo kelia, kaip bus susitvarkoma su išaugusia biurokratija registruojant 100 proc. baigtumą.

„Iki šiol tai padaryti buvo pernelyg sudėtinga, kai rinkoje buvome vieninteliai, siūlantys pilną apdailą. Nerimą kelia, kas nutiks, kai visi rinkos dalyviai turės registruoti 100 proc. baigtumą. Taip pat sprendimų priėmėjams bus svarbu užtikrinti, kaip išties laikomasi įstatymo reikalavimų, nes kas yra ta pilna apdaila, galima traktuoti skirtingai“, – tvirtino R. Pleteras.

Anot jo, dėl naujos tvarkos žmonės saugiai įsigis galutinį produktą – įrengtą būstą. Tačiau sprendimų priėmėjams reikės sugalvoti saugiklius, kad rinkos dalyviai nebandytų sukčiauti siekdami apeiti šį ribojimą.

Asociacija: reikalavimas mažins būsto prieinamumą, brangins ir ilgins projektus

Anot Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidento Mindaugo Statulevičiaus, apribojimas parduoti būstą nebaigtuose daugiabučiuose lems mažesnį jo prieinamumą. Be to, jo teigimu, projektai brangs, kadangi vystytojui reikės ilgiau užlaikyti pinigus, kuriuos gauna iš bankų.

„Dabartinė įprasta praktika yra tokia, kad registruojamas notariškai 85-90 proc. baigtumas, yra atsiskaitoma su vystytoju ir tuomet pinigai pervedami bankui, finansuotojui. Taip projektas toliau juda, gali būti greičiau užbaigtas. Tai dabar tie pinigai užtruks, mūsų vertinimu, galbūt nuo 4 iki 6 mėnesių, priklauso, kiek tą įrengimą užtruks pabaigti. Mūsų narių vertinimu, tai gali kainuoti iki 500 eurų už kv. metrą“, – BNS tvirtino M. Statulevičius.

Pasak jo, nauja tvarka sumažins galimybes mažesniems rinkos žaidėjams ateiti ir dalyvauti projektų vystyme.

„Daliai plėtotojų, mažesniems plėtotojams tai bus nepakeliama našta ir jie tiesiog turės atsisakyti dalyvavimo vystyme. Taip, galbūt didiesiems žaidėjams tai išeis į naudą, bet jeigu mes kalbame apie visą rinką ir rūpinamės būsto įperkamumu, prieinamumu, kad pasiūla būtų kuo didesnė, tai šitas būtent punktas pasiūlą tikrai sumažina ir sukuria tam tikrą įėjimo į rinką barjerą“, – teigė M. Statulevičius.

Jo teigimu, jeigu nauju reikalavimu norėta apsaugoti pirkėją, būdų tą padaryti yra ir daugiau – gali būti reikalaujama garantijų dėl projektų užbaigimo, depozitų, kuriuos vystytojai galėtų dėti į tam tikrą atskirą fondą ir užbaigus projektą jį imti, o jeigu jis neužbaigia, tada fondo lėšos būtų naudojamos to projekto pabaigimui.

„Dabar dėl vieno, kito rezonansinio galbūt atvejo, kuriame ta pati valstybė, beje, ir buvo kalta, ne paslaptis, kad nuo „Gelvonų terasų“ atvejo viskas prasidėjo ir pati valstybė skundė savo leidimus, Statybos inspekcija skundė savo išduotą leidimą, ginčijosi su NŽT (Nacionalinė žemės tarnyba – BNS Plius), tai dabar tampa įkaitais visa rinka“, – tvirtino M. Statulevičius.

Pasak jo, kadangi iniciatyva dėl 100 proc. baigtumo nebuvo derinta su rinka, todėl ministerijos bus prašoma išaiškinimo, kaip tas ribojimas bus taikomas, o neradus sprendimo dėl tvaraus pereinamojo laikotarpio, bus siūloma atsisakyti šito straipsnio.

„Tą iššūkį, tą problemą, kurią bandė spręsti komitetas, kad apsaugotų vartotoją, teiksime siūlymus, kaip spręsti kitu būdu“, – sakė M. Statulevičius.

M. Statulevičiaus teigimu, jau konsultuojamasi su teisininkais, kokios galėtų būti išimtys, kaip vystytojams dabartines sutartis su pirkėjais struktūruoti, kad nuo 2024 metų jas būtų įmanoma įgyvendinti.

Aplinkos ministerija: bus peržiūrėti inžinerinių sistemų įrengimo reikalavimai

Tuo metu aplinkos viceministrė Daiva Veličkaitė-Matusevičė sako, kad perkant butą nebaigtos statybos name, paprastai būtent bendrieji pastato sprendiniai lieka neužbaigti, todėl čia kyla daugiausiai nuostolių ir rizikos pirkėjams – jiems patiems tenka perimti nebaigtus statybos ar jos pridavimo darbus

„Manytume, kad galėtų būti peržiūrėti reikalavimai inžinerinių sistemų – vandens, nuotekų, elektros, šildymo – įrengimui, vidaus pertvarų, durų ir kitų elementų įrengimui“, – BNS Plius sakė ji.

D. Veličkaitės-Matusevičės teigimu, atidėjus notarinės sutarties pasirašymą, esminis pokytis bus ne kaina, o tai, kad vystytojams teks rasti daugiau apyvartinių lėšų.

Rizika, į kurią patenka gyventojas, įsigijęs statomo statinio dalį, tai yra butą nebaigtame statyti name, ir gyventojų patiriami nuostoliai tais atvejais, kai jiems patiems tenka perimti nebaigtus pastato statybos ir jos pridavimo darbus, pernelyg dideli, todėl valstybė ir ėmėsi papildomų priemonių vartotojams apsaugoti.

„Vis dėlto manome, jog rizika, į kurią patenka gyventojas, įsigijęs statomo statinio dalį, tai yra butą nebaigtame statyti name, ir gyventojų patiriami nuostoliai tais atvejais, kai jiems patiems tenka perimti nebaigtus pastato statybos ir jos pridavimo darbus, pernelyg dideli, todėl valstybė ir ėmėsi papildomų priemonių vartotojams apsaugoti“, – tvirtino D. Veličkaitė-Matusevičė.

Pasak jos, iki įstatymo įsigaliojimo dar bus peržiūrimi poįstatyminiai teisės aktai – juose bus galutinai ir aiškiai atskirti bendri pastato statybos darbai ir tie, kuriuos savarankiškai galės atlikti buto savininkas.

„Šiuo metu dalinė butų apdaila yra leidžiama ir ji sudaro sąlygas fiksuoti 100 proc. butų baigtumą, tačiau papildomai peržiūrėsime dalinės apdailos lygmenį“, – sakė viceministrė.

Seimo pernai priimtos Statybos įstatymo pataisos numato, kad naują ar rekonstruotą statinį galima naudoti ir sudaryti sandorius dėl gyvenamųjų patalpų pardavimo kitiems naudotojams tik visiškai užbaigus statybą.

Pasak analitikų, investuotojai toliau investuos į butus, skirtus nuomai, o nuomos kainos turėtų mažėti ir grįžti į 2022 metų pradžią.

Pagrindinis iššūkis – pirkėjų pasitikėjimas ir aktyvumas

Anot NT paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovo Baltijos šalims Raimondo Reginio, pagrindinis šių metų  būsto rinkos iššūkis – pirkėjų pasitikėjimas ir aktyvumo atsistatymas. Nuo to priklausys, ar gerės potencialių pirkėjų lūkesčiai ir jie sugrįš į rinką, ar vis dėlto bus stagnacijos laikotarpis.

„Nuo to labai priklausys ir bendra situacija statybų sektoriuje, kadangi būsto plėtotojai tokiomis permainingomis ar neapibrėžtumo kupinomis sąlygomis turės priimti nelengvus sprendimus dėl būsto projektų įgyvendinimo pradžios“, – BNS Plius sakė R. Reginis.

Jo teigimu,  jeigu optimistiškesnės nuotaikos bus matomos jau antrąjį pusmetį, kai ekonominė situacija galbūt bus  stabilesnė, tuomet plėtotojai galės patenkinti išaugusį naujo būsto poreikį 2024 ar vėlesniais metais.

„Tačiau akivaizdu, kad dabartinėmis neapibrėžtumo sąlygomis geriausias pasirengimo galimybes turi finansiškai stipriausi stambieji plėtotojai, kurie atsigavus rinkai eilinį kartą pasididintų savo dalį. Tuo tarpu smulkesnių plėtotojų laukia nelengvas laikotarpis. Todėl bus įdomu stebėti, ar ir kaip keisis neparduoto būsto pardavimo strategija tarp skirtingo pajėgumo plėtotojų“, – tvirtino R. Reginis.

Tuo metu NT paslaugų grupės „Inreal“ investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas prognozuoja, jog rinkoje formuosis nauja „spyruoklė“.

„Kaip atrodo būsto rinka atšokus „spyruoklei“, matėme 2021 metų pradžioje. Tam, kad tai įvyktų 2023 metais, turėtų būti išpildytos dvi pagrindinės sąlygos: pirma – atsirasti daugiau pastatyto būsto, tokio, į kurį galima keltis ir gyventi, antra – padidėti gyventojų perkamoji galia, tai yra išaugti atlyginimai, sumažėti būsto kainos arba palūkanų normos. Kuo ilgiau tęsis suspaustos „spyruoklės“ periodas, tuo stipresnis bus jos atšokimas“, – BNS Plius sakė T. S. Kvainickas.

Nuo to labai priklausys ir bendra situacija statybų sektoriuje, kadangi būsto plėtotojai tokiomis permainingomis ar neapibrėžtumo kupinomis sąlygomis turės priimti nelengvus sprendimus dėl būsto projektų įgyvendinimo pradžios.

Mažės pardavėjų lūkesčiai, pirkėjai lauks pavasario, stebės ECB veiksmus

Pasak T. S. Kvainicko, šiemet mažės pardavėjų lūkesčiai. Anot jo, pirminėje rinkoje kainų korekcija tikėtina tuose segmentuose ar teritorijose, kur didžiausia konkurencija ir kur palikta daugiau galimybių kainos pokyčiams, tuo metu antrinėje rinkoje kainos mažės, ypač anksčiau neparduoto būsto. 

„Antrinėje rinkoje kainos per dvejus metus taip pat ženkliai ūgtelėjo, tačiau, kitaip nei pirminėje, kur kainų augimas buvo daugiausia sąlygotas statybos kaštų, čia kainos didėjo dėl subjektyvių faktorių – turto savininkų noro parduoti brangiau, siekiant sumažinti kainų skirtumą perkant naujos statybos būstą. Manyčiau, kad netrukus antrinės rinkos skelbimuose matysime mažėjančias kainas, ypač tas, už kurias pardavėjai būsto negalėjo parduoti jau ir anksčiau“, – teigė T. S. Kvainickas.

Anot jo, svarbiu faktoriumi antrinėje būsto rinkoje tampa energinis efektyvumas.

„Kuo ilgiau energijos kainos išliks aukštumuose, tuo bus didesnis skirtumas tarp naujos ir senos statybos būsto kainų. Aukštesnės energinės klasės naujiems projektams teikiamos ir palankesnės paskolų sąlygos“, – tvirtino T. S. Kvainickas.

Pasak NT paslaugų bendrovės „CBRE Baltics“ vyresniojo investicijų analitiko Andriaus Radiulio, būsto pirkėjai lauks šaltojo sezono pabaigos, stebės ECB veiksmus ir jo poveikį būsto rinkai ir ekonomikai it tik tada spręs, ar investuoti. Jo teigimu, naujos statybos būsto kainos toliau priklausys nuo pasiūlos, statybos kaštų bei leidimo gavimo trukmės.

„Visi trys faktoriai turėtų drastiškai pasikeisti, kad naujos statybos būsto kainos kristų žemyn. Tačiau statybų sąmata toliau išliks aukšta, statybos leidimo procesas nepagreitės, kas nulems, kad pasiūla toliau Vilniuje bus ribota, o tai reiškia, kad naujos statybos būsto kainos išliks panašiame lygyje, kaip ir 2022 metų pabaigoje“, – BNS Plius sakė A. Radiulis.

Anot „Ober-Haus“ atstovo R. Reginio, jeigu didžiausių šalies miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos – plėtra sąlyginai lengvai prognozuojama, tai didžiausią klausimą kelia pajūris, kuris pastaraisiais metais pritraukė itin daug tiek plėtotojų, tiek būsto pirkėjų investicijų.

„Kurortiniuose regionuose investicijos į būsto plėtrą visada buvo rizikingesnės, todėl svarbu, kaip ekonominio neapibrėžtumo sąlygomis elgsis antrojo būsto pirkėjai ir ar sėkmingai bus užbaigti jau pradėti plėtoti projektai“, – teigė R. Reginis.

Būsto nuomos kainos turėtų mažėti

Anot NT paslaugų bendrovės „Newsec“ Tyrimų ir analizės grupės vadovo Baltijos šalyse Mindaugo Kulboko, pastebima tendencija, kad kuo aukštesnės būsto kainos, tuo populiaresnė tampa jo nuoma ir investuotojai jau yra atkreipę į tai dėmesį.

Pasak jo, kitas labai svarbus veiksnys pirkėjams yra skolinimosi kaštai, kurie verčia ieškoti alternatyvų būsto įsigijimui.

„Natūralu, kad pavieniai investuotojai ir pastaruoju metu jau instituciniai investuotojai yra atkreipę dėmesį į nemažai perspektyvų segmentą – būsto nuoma komerciniais pagrindais“, – BNS Plius aiškino M. Kulbokas.

Jo teigimu, 2022 metais didžiausią būsto nuomininkų dalį sudarė ne Lietuvos piliečiai – didžiausios įtakos Vilniaus  nuomos rinkoje padarė kompanijų darbuotojai, persikėlę iš Baltarusijos ir Ukrainos.

„Nemažai paklausos generavo ir iš Ukrainos dėl karo veiksmų pasitraukę piliečiai. Komercinio būsto nuomos, profesionaliai valdomo portfelio segmente iki 90 proc. klientų sudaro užsieniečiai. Panaši tendencija išliks ir 2023 metais, kai santykis tarp užsienio piliečių ir vietos rezidentų turėtų išsilaikyti 80/20 proc. Prognozuoti aktyvumą galime remiantis šiuo metu esama situacija ir rinkos galimybėmis pasiūlyti tokio tipo projektus – numatome rinkos stabilizaciją“, – tvirtino M. Kulbokas.

Pasak jo, ši nauja Baltijos šalims komercinio turto klasė turi neabejotinai augimo perspektyvų – nuomos portfeliai gali augti du–tris kartus.

„Prielaidos šiuo metu kol kas yra nepakankamos ilgalaikiam prognozavimui, nes daugeliu atveju sutartys sudaromos 12 mėnesių. Žvelgiant į Skandinavijos praktiką nuomos sutartys sudaromos 5-10 metų. Akivaizdu, kad turėdami labai mažai patirties valdant tokias investicijas stengiasi ir savininkai, ir nuomininkai rasti tinkamiausią sprendimą rizikoms valdyti“, – teigė M. Kulbokas.

Jo teigimu, tokių projektų plėtros potencialas matomas ne tik Vilniuje, bet ir kituose Lietuvos regionuose – pirmąjį ketvirtį pirmasis toks projektas pradedamas Kaune, esama potencialo ir Klaipėdoje.

„Tokio tipo projektai gali būti plėtojami ir regionuose, atkreipiant ypatingą dėmesį, kur suka investicijos į gamyklas. Tuose rajonuose, kurie susilaukia nemažų pramonės investicijų, savivaldybės nedelsiant turėtų inicijuoti tokio būsto projektus, kviestis plėtotojus ir aktyviai spręsti gyventojų, kurie bus įdarbinti, gyvenimo klausimus“ – teigė jis.

NT paslaugų grupės „Inreal“ atstovas T. S. Kvainickas irgi prognozuoja būsto nuomos kainų mažėjimą. „CBRE Baltics“ analitikas A. Radiulis teigė, jog butų nuomos kainos turėtų grįžti į 2022 metų pradžios lygį.

„Kadangi studentai tęsia mokslus fiziškai būnant universitetuose, o viešojo sektoriaus bendrabučių lovos užpildytos, būsto nuomos kainos yra vis dar padidėjusios, o pasiūla 2022 metus buvo smarkiai užpildyta užsieniečių, šį segmentą toliau aktyviai bandys patenkinti bendro gyvenimo (angl. co-living) bei privačių studentų bendrabučių vystytojai“, – teigė A. Radiulis.

BNS Plius paprašė devynių NT ir statybos rinkos dalyvių – statybos, NT vystymo, architektų, investicijų į NT bendrovių – atstovų nurodyti svarbiausias 2023 metų tendencijas Lietuvoje.

Keturi dalyviai tarp svarbiausių tendencijų nurodė toliau augantį dėmesį tvarumui ir žaliajai transformacijai, trys minėjo augantį didelių projektų skaičių ir tuo pačiu lūkestį dėl geresnės projektų, sutarčių kokybės, atsakingo planavimo, darbų kokybės sampratos pasikeitimo.

Trys rinkos dalyviai išskyrė komercinio NT nuomos kainų pokyčius, aukštos infliacijos ir didėjančių palūkanų normų įtaką investicinio turto pajamingumui. Du dalyviai nurodė pirkėjų rinkos dominavimą tiek pirminėje, tiek antrinėje NT rinkose, baigiamus daugiabučių projektus, kainų korekcijas.

Rinkos dalyviai tarp tendencijų taip pat minėjo valstybinės žemės politikos formavimo ir valdymo reformą, teritorijų konversijas.

Daugės didelių projektų, lūkestis – geresnė projektų kokybė

Suomijos kapitalo pastatų priežiūros ir inžinerinių sistemų projektų bendrovės „Caverion Lietuva“ generalinis direktorius Egidijus Šydeikis prognozuoja, jog šiais metais daugės didelių ir reikšmingų projektų skaičius, o investicijos į mažesnius projektus gali būti pristabdomos.

„Šalyje įgyvendinami projektai darosi vis didesni apimtimis bei kompleksiškumu. (...) Tikėtina, kad didžiausias investicijas šalyje vykdys tokių verslo segmentų atstovai, kurie turi sukūrę tvarius bendradarbiavimo ryšius su užsienio rinkomis bei augins eksporto veiklą. Kaip pavyzdžius įvardinčiau baldų pramonę, logistiką, farmaciją, tiksliosios pramonės įmones“, – BNS Plius teigė E. Šydeikis.

Vienos didžiausių šalyje statybos ir NT plėtros grupių HISK (buvę „Panevėžio keliai“) valdybos narė Jurgita Jurkšaitytė sako, kad Lietuvoje mažėja gyvenamųjų namų statybų poreikis, tačiau daugėja infrastruktūros projektų.

„Paskelbti stambūs darbų pirkimo konkursai magistralinio A5 kelio, numatoma daug „Rail Baltica“ statybos darbų pirkimų. 2021 metais ir 2022 metų pradžioje vyravo sąlyginai smulkūs pirkimai, dabar pirkimai skaičiuojami 30–60 mln. eurų ir daugiau“, – BNS Plius tvirtino J. Jurkšaitytė.

Jos teigimu, šiuo atveju problemų kelia tai, jog iš valstybės pusės nėra aiškios politikos ir pirkimai nėra paskirstomi tolygiai.

„Stambius projektus valstybė nori įgyvendinti trumpais terminais, tačiau prieš tai infrastruktūrai skyrė mažai lėšų ir įmonės buvo priverstos mažinti savo resursus, ieškoti alternatyvių pajamų šaltinių. Šiandien norint vykdyti stambius projektus reikės iš naujo sutelkti resursus. Tam būtinas lankstumas, privataus sektoriaus bendradarbiavimas“, – aiškino J. Jurkšaitytė.

Vilniaus statybos bendrovės „Naresta“ generalinis direktorius Arūnas Šlenys pabrėžė, kad didesnius viešojo sektoriaus konkursus, ypač infrastruktūros ar energetikos srityje, planuojančios valstybės institucijos turėtų suvokti tęstinumo svarbą.

„Kartais projektai planuojami neturint pakankamai lėšų, todėl svarstant apie skolinimąsi, patartina koncentruotis į kokybišką pradėtų projektų užbaigimą, o ne naujų paiešką“, – BNS Plius sakė  A. Šlenys.

Pasak jo, planuojant naujus statybos projektus viešajame sektoriuje reikėtų rinktis tuos, kurie yra strategiškai svarbiausi, ir įgyvendinti juos kuo kokybiškiau. Jis tikisi, kad 2023 metais daugiau dėmesio bus skiriama sutarčių kokybei.

NT rinkoje dominuos pirkėjai

NT projektus finansuojančios sutelktinio finansavimo platformos (SFP) „Rontgen“ vadovas Martynas Stankevičius prognozuoja, kad šiemet vystytojai gali pradėti statyti „į sandėlį“, o bus siūlomi jau baigti daugiabučiai.

„Pastaruoju metu normalizuojasi žaliavų ir medžiagų kainos, o tai leidžia geriau prognozuoti ir planuoti NT vystymą bei realiai vykdyti darbus, bet mažėjantis būsto įperkamumas, prastėjanti ekonominė padėtis ir vartotojų lūkesčiai bei augančios palūkanos jau riboja ir kurį laiką toliau ribos dalies pirkėjų aktyvumą. Tai reikš, kad būsto pirkėjai turės daugiau svertų ir galimybių rinktis“, – BNS Plius sakė M. Stankevičius.

„Vis dėlto jei Lietuva ir pasaulis nepatirs naujų didelių sukrėtimų, per artimiausią pusmetį naujų butų pardavimai turėtų atsistatyti į 400–500 vienetų per mėnesį lygį“, – pridūrė jis.

M. Stankevičiaus teigimu, būsto kainos greičiausiai nekils, ir tai jau ima atsispindėti 2022 metų antros pusės statistikoje, tačiau, tikėtina, jos ir nekris.

„Rinkoje kurį laiką galime matyti stabilią, plokščią kainų kreivę. Sąnaudos jau stabilizavosi, o paklausą riboja ekonomikos, palūkanų bei vartotojų lūkesčių faktoriai. Taip pat rinka, atrodo, pripranta prie esamų kainų, jos gali tapti nauju standartu ar atskaitos tašku. Keletą pastarųjų metų NT Lietuvoje buvo ir dar tebėra pagal pajamas labiau įperkamas nei Vakarų valstybėse, tad sumažėjusio įperkamumo nevertėtų dramatizuoti“, – tvirtino M. Stankevičius.

Jis taip pat prognozuoja, jog 2023 metais gali labai išaugti sklypų su statybų leidimais kaina.

Tuo metu išperkamosios gyvenamojo būsto nuomos („nuomokis ir pirk“) bendrovės „Mano numai“, veikiančios prekės ženklu „Numai“, vadovas Aurimas Čiagus prognozuoja, jog NT kainos pirminėje rinkoje koreguosis žemyn.

„Mūsų preliminariu vertinimu, vidutiniškai šis mažėjimas gali siekti 10–15 proc. Visgi šiuo metu Vilniaus rinkoje yra pavienių projektų, kurių kainų korekcijos gali būti dar ženklesnės. Tai lemia pernelyg aukštos vystytojų siūlomos kainos, kurios yra gerokai atitolusios nuo sumų, kurias pasiruošę mokėti būsto ieškantys pirkėjai“, – BNS Plius sakė A. Čiagus.

Jo teigimu, antrinė rinka 2023 metais išlaikys stabilumą: „Tačiau tik tuo atveju, jeigu šiuo metu esančios ekonomikos prognozės išsipildys – stabilizuosis energetikos išteklių kainos, atlyginimai toliau išliks tokiame pačiame lygyje arba augs, Euribor neviršys 3–4 proc. ribos“.

Anot jo, pirkėjai dominuos tiek pirminėje, tiek antrinėje NT rinkoje.

„Gyvenamojo būsto ieškantys pirkėjai toliau galės neskubėdami priimti sprendimus, derėtis dėl kainos ir kitų sutarties sąlygų. Tuo tarpu vystytojai, tikėtina, vis dažniau siūlys įvairias akcijas, pavyzdžiui, kai perkant NT, dovanojama automobilių parkavimo vieta ar sandėliukas, kurios buvo dingusios pardavimų sandorių skaičiui reikšmingai išaugus“, – tvirtino A. Čiagus.

Daugiau dėmesio bus skiriama energetiniam efektyvumui ir tvarumui

NT plėtros bendrovės „Sirin Development“ vadovas Laurynas Kuzavas prognozuoja, jog brangstant energijai nuomininkai toliau ieškos tvaresnių ir energetiškai efektyvesnių sprendimų, pradedant nuo saulės jėgainių, taupaus šildymo bei apšvietimo, baigiant apgalvotu bei profesionaliu NT valdymu.

„Didės atskirtis tarp A ir B klasės sandėlių, nes išlaidos komunalinėms paslaugoms keičia nuomininkų lūkesčius – svarbi tampa ne tik kvadrato kaina, bet ir bendros eksploatacinės išlaidos. Todėl vis daugiau nuomininkų žvilgsnių turėtų krypti į pastatus, turinčius tvarumo sertifikatus, pavyzdžiui, BREEAM“, – BNS Plius sakė L. Kuzavas.

Pasak HISK valdybos narės J. Jurkšaitytės, kadangi tiek žmonės, tiek verslas, tiek valstybė vis didesnį dėmesį skiria „žaliajai“ energijai ir auga statybų poreikis šiame sektoriuje, bendrovė mato daug galimybių šioje srityje, kuriomis sieks pasinaudoti.

Tuo metu advokatų kontoros „Sorainen“ partneris Simonas Skukauskas prognozuoja, jog 2023 metais gali kilti iššūkių žaliosios transformacijos srityje. Pasak jo, priėmus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (AIEĮ) pakeitimus, projektuojant naujus pastatus, reikės įrengti atsinaujinančius energijos išteklius naudojantį elektros gamybos įrenginį, 100 proc. aprūpinantį pastatą.

„Atsinaujinantys energijos šaltiniai numatyti A++ klasės pastatuose, tačiau nuo šiol jų dalis naujuose pastatuose turėtų būti 100 proc. Nors šių reikalavimų taikymas kol kas dar nėra iki galo aiškus, tačiau kai kuriems vystytojams tai gali kelti iššūkių“, – BNS Plius tvirtino S. Skukauskas.

Jo teigimu, gamybiniuose, komerciniuose pastatuose, kur stogų ir teritorijų plotai yra pakankamai dideli, tokių įrenginių, įrengimas atrodo techniškai įmanomas.

„Tačiau daugiabučiuose, ypač centrinėse miestų dalyse, senamiesčiuose, to padaryti daugeliu atvejų tiesiog nebus įmanoma. Jeigu to padaryti techniškai neįmanoma, kaip reikės užtikrinti, kad daugiabučio gyventojai pirktų tik žaliąją energiją?“ – klausė S. Skukauskas.

Anot jo, judama teisinga linkme, tačiau kyla klausimų, ar įgyvendinti įstatymą bus įmanoma dėl techninių priežasčių.

„Caverion Lietuvos“ generalinis direktorius E. Šydeikis taip pat ragino kylant energijos kainoms dar labiau koncentruotis į efektyvumą ir tvarumą.

Infliacija ir didėjančios palūkanos mažins investicinio turto pajamingumą

Pasak „Sorainen“ atstovo S. Skukausko, 2023 metais komercinio NT nuomos rinkos gali laukti infliacijos spąstai, nes tokio turto nuomos mokestį įprasta kasmet perskaičiuoti pagal infliacijos rodiklius – vartotojų kainų indeksus (VKI).

„Dažnai nuomos mokestis perskaičiuojamas kiekvienais kalendoriniais metais taikant atitinkamą gruodžio mėnesį paskelbtą VKI“, – sakė S. Skukauskas.

Anot jo, pavyzdžiui, Statistikos departamento metinis VKI, paskelbtas pernai spalį, sudaro 23,6 proc., to paties laikotarpio Lietuvos vidutinis metinis VKI – 17,7 proc., tuo metu ES šalių narių harmonizuotas metinis VKI spalį sudarė 11,5 proc., o vidutinis metinis – 8,3 proc.

„Galima prognozuoti, kad gruodį VKI dydžiai bus panašūs ir svyruos keliais procentiniais punktais. Dėl didžiulės infliacijos Lietuvoje lietuviškojo VKI reikšmės yra maždaug dvigubai didesnės nei ES harmonizuoto VKI. Tai reiškia, kad, jeigu nuomos sutartyje numatytas nuomos mokesčio perskaičiavimas taikant Lietuvos metinį VKI, nuomos mokestis nuomininkui nuo sausio mėnesio gali padidėti daugiau nei penktadaliu. Įvertinus ir elektros bei kitų energetinių išteklių kainų šuolį, galimas didžiulis nuomos sąnaudų augimas“, – teigė S. Skukauskas.

Pasak „Sirin Development“ vadovo L. Kuzavo, nuomos kainų pokyčiai palies tiek esamus nuomininkus, tiek ieškančius naujų patalpų. Anot jo, aukšta infliacija ir didėjančios palūkanų normos NT sektoriui tiesiogiai atsilieps investicinio turto pajamingumui (angl. yield).

„Investuotojai tikisi, kad skolinimosi kaštai bus kompensuojami mažesne turto kaina, o pardavėjai vis dar sieks sandorių vakarykštėmis sąlygomis. Todėl susiformuos tam tikras disbalansas tarp pardavėjų ir pirkėjų lūkesčių. Investuotojai blogų objektų nepirks, o žvalgysis ir bus pasiryžę mokėti tik už tvarius, sertifikuotus, aukštos kokybės objektus dėl aukštesnių nuomos kainų, stipresnių nuomininkų, energinio efektyvumo ir mažesnių operacinių kaštų“, – aiškino L. Kuzavas.

Vilniaus rajono aliuminio-stiklo konstrukcijų ir fasadų įrengimo įmonių grupės „KG Constructions“ vadovas Linas Karžinauskas prognozuoja, jog 2023 metais NT ir statybų rinkoje neturėtų būti labai stipraus šoko, drastiškų kainų ir rinkos aktyvumo korekcijų.

„2023 metų pabaigoje, manau, kad situacija turėtų šiek tiek palengvėti, bent jau iš to, ką girdime, iš kai kurių mūsų partnerių, investuotojų lūkesčių ir planų pradėti kai kuriuos naujus projektus, kuriuose mes jau dalyvaujame. 2023 metų antroje pusėje turėtų būti geriau“, – BNS Plius teigė L. Karžinauskas.

„Sorainen“ partneris S. Skukauskas kaip vieną svarbesnių tendencijų 2023 metais įvardija pernai Seimo priimtas Žemės įstatymo pataisas, kitus teisės aktų pakeitimus, kuriais nuo sausio 4 dienos Aplinkos ministerijai pavesta formuoti valstybės politiką žemės tvarkymo, žemėtvarkos planavimo, geodezijos, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo kontrolės srityse, o Nacionalinė žemės tarnyba tampa pavaldi Aplinkos ministerijai.

Tuo metu architektų biuro „Aketuri architektai“ vadovo Luko Rekevičiaus teigimu, tendencijos 2023-iesiems yra miglotos.

„2022 metais įvyko rinkos sulėtėjimas, sulėtėjo būsto pirkimas. Tai neišvengiamai paveiks mūsų industrijos vaizdą 2023 metais. 2022 metų neaiškumas dėl energijos ir žaliavų kainų šiek tiek stabilizavosi, vėl galima tiksliai skaičiuoti statybų sąmatas, reiškia, ir samdyti rangovus darbams. Tiesa, statybų kainos yra ženkliai padidėjusios“, – BNS Plius teigė L. Rekevičius.

Jis prognozuoja, jog nauja statyba bus vis retesnė ir vis daugiau pastatų bus pertvarkomi naujoms funkcijoms.

„Vilniuje tai ženklu Vilkpėdėje – tarp Burbiškių draustinio miškų ir Neries upės įsiterpęs industrinis ruožas yra tiesiog per geroje vietoje, kad liktų industrinis, konversijos čia jau prasidėjo ir jų tik daugės. Postūmį neabejotinai davė ir šalia didžiųjų vystytojų jau vykdomos statybos buvusios „Velgos“ teritorijoje ir čia planuojamas traukos taškas – Akropolis“, – sakė jis.

„ECB pagrindinis tikslas yra kainų stabilumas ir šiuo metu euro zonoje infliacija yra gerokai atitrūkusi nuo pagrindinio tikslo. ECB, matyt, negali nesiimti griežtesnių pinigų politikos priemonių, kad keistų ekonomikos dalyvių lūkesčius ir tą infliaciją pažabotų“, – BNS sakė bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė.

„Padidinimas 75 baziniais punktais bazinių palūkanų, matyt, rinkos dalyvių nenustebino, nes jau buvo tam tikrų lūkesčių ir užuominų, kad prie tokios infliacijos reikia ambicingesnių ir ryžtingesnių sprendimų“, – pridūrė ji.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad ECB didinant palūkanų normas toliau didės ir „Euribor“ tarpbankinės palūkanų normos. Vis dėlto, anot jo, metų pabaigoje jos neturėtų būti didesnės nei prognozuojamas 1,9 proc. rodiklis.

„Ateities sandoriai rodo, kad trijų mėnesių „Euribor“ šių metų pabaigoje gali būti apie 1,9 proc. Akivaizdu, kad trijų mėnesių „Euribor“ ir toliau keliaus tuo keliu (...) Taip, „Euribor“ dar didės – tai yra faktas – tiek vieno, tiek trijų, tiek šešių mėnesių. Tačiau manau, kad tie lūkesčiai, kad jis metų pabaigoje bus 1,9 proc., neturėtų augti“, – BNS sakė T. Povilauskas. 

I. Genytės-Pikčienės teigimu, tikėtina, jog į bazinių palūkanų normų kilstelėjimą įskaičiuotos ir būsimos tendencijos – jei euro zonos ekonomika išgyvens energetikos kainų šoką ir kitas problemas, žiemą dar labiau griežtinti pinigų politiką būtų sudėtinga.

„Matyt, ECB naudojasi tuo dar vis palankiu langu tą padaryti dabar, padėti euro kursui kitų valiutų atžvilgiu, nes kuo ta pinigų politika griežtesnė, tuo euras stiprėja, tai šiuo atveju tai palanku valiutai. Be to, numato, kad gali ekonominė raida ir vangesnės tendencijos neleisti tęsti tokio ambicingo griežtinimo ateityje, todėl stengiasi išnaudoti tą momentą“, – BNS sakė ekonomistė.

Anot jos, jei ateityje infliacija pradės išsikvėpti, tai sumažins tolesnes palūkanų normų didinimo ambicijas, tačiau jei kainos ir toliau kils, yra nemaža tikimybė, kad ECB dar bent keletą kartų tiek šiemet, tiek kitų metų pradžioje didins palūkanų normas.

ECB, matyt, negali nesiimti griežtesnių pinigų politikos priemonių, kad keistų ekonomikos dalyvių lūkesčius ir tą infliaciją pažabotų.

„Galbūt ne tokiais mastais, kaip dabar, bet gali tęsti tą savo kryptį“, – sakė ekonomistė.

T. Povilauskas prognozuoja, kad spalį ir gruodį vyksiančiuose ECB susirinkimuose palūkanų normos dar gali būti didinamos po 0,5 punkto, tačiau prastėjant ekonominei situacijai kitais metais ECB palūkanų normų neturėtų didinti.

„Ekonominė padėtis, ypač Vakarų Europoje, spalį ir ypač gruodį bus dar sudėtingesnė, todėl tos politinės valios labiau didinti palūkanų normas bus mažiau“, – sakė T. Povilauskas.

„Realu, kad turėsime dar du mėnesius didinimą, o paskui greičiausiai bus sustojimas“, – teigė jis.

M. Statulevičius: didesnės ECB palūkanos gali paveikti jautrų verslą

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius taip pat sako, kad ECB sprendimas – lauktas ir prognozuotas. Pasak jo, didesnės įtakos dėl to gali pajusti jautrus verslas, kuris skolinasi didesne sumas ilgesniam laikui.

„Natūralu, kad tai palies verslą, tai palies nekilnojamojo turto rinką, nes tiesiogiai persiduos į paskolas, kurios, jau matome, pradėjo brangti ir istoriškai ilgai gyvenę nulinių palūkanų zonoje mokėjome tik maržą bankams, dabar pereiname į tą laikotarpį, kuomet paskolos brangsta, tai natūralu, jog jų prieinamumas turbūt kažkiek sumažės“, – BNS sakė M. Statulevičius.

„Ar tai darys kažkokią ženklią įtaką, dabar pasakyti yra sunku, – turbūt labiau darys įtaką jautresniam verslui, kuris skolinasi didesnėmis sumomis ilgesniam laikotarpiui. Ar darys įtakos būsto skolintojams, tai prognozuoti nelengva“, – pridūrė jis.

Pasak M. Statulevičiaus, palūkanų normų augimas nėra toks didelis, jog neleistų pasiskolinti, todėl tikimasi, skolinimasis išliks tvarus. Anot jo, liepą 0,5 proc. punkto pakilusios palūkanų normos neturėjo įtakos būsto pirkėjams ar vystytojams.

Asociacijos prezidento teigimu, sudėtinga prognozuoti, ar ateityje palūkanų normos kils, tačiau verslas tam ruošiasi.

„Prognozė yra kokia, kurią mes turėjome dar vasaros pradžioje, kad tas kėlimas galėtų būti iki 2 procentų, tai nuosekliai link to einame, bet ar jis bus pasiektas, ar bus daugiau, turbūt pamatysime metų pabaigoje arba kitų metų pirmąjį ketvirtį“, – sakė M. Statulevičius.

„Ruošiamės tam, manau, kad įmonių ir verslų planuose tai yra, kurie tiek skolinasi savo apyvartinėms lėšoms, tiek verslo projektų vystymui, yra „Euribor“ didesnis planuojamas“, – pridūrė jis.

ECB Valdančioji taryba ketvirtadienį visas tris ECB pagrindines palūkanų normas padidino 75 baziniais punktais, o pokyčiai įsigalios nuo 2022 metų rugsėjo 14 dienos.

Pasak banko, šis esminis žingsnis leis paankstinti perėjimą nuo ilgai taikytų itin skatinamojo pinigų politikos palūkanų normų prie lygio, padėsiančio pasiekti ECB nustatytą 2 proc. infliacijos tikslą.

Beprecedenčiu palūkanų normų kėlimu siekiama padidinti vartotojų, vyriausybių ir įmonių skolinimosi išlaidas, nes manoma, kad tai sulėtina išlaidas ir investicijas bei stabdo sparčiai augančias vartotojų kainas, sumažėjus prekių paklausai.