Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius savo pranešime pažymėjo, kad vėjo ir saulės elektrinių savikaina tampa vis mažesnė, o tam įtaką daro keli veiksniai. Tarpusavyje konkuruojančios įmonės, gaminančios atsinaujinančios energijos technologijas, yra vienas iš jų.

„Įmonės samdo labai daug inžinierių, kūrybingų žmonių, kurių dėka stengiasi savo įrangą padaryti pigesnę ir tokią pačią efektyvią. Pavyzdžiui, jėgainės darosi aukštesnės, nei buvo prieš penkerius metus. Anksčiau ant vieno jėgainės bokšto būdavo 2–3 MW elektros generatorius, o dabar ant vieno tokio bokšto atsiranda 6–7“, – pasakojo pranešėjas.

Įmonės samdo labai daug inžinierių, kūrybingų žmonių, kurių dėka stengiasi savo įrangą padaryti pigesnę ir tokią pačią efektyvią.

Saulės ir vėjo elektrinių parkų savikainos sumažėjimą iki mažesnės nei rinkos kainos lėmė šie tobulėjimai. Elektrą gaminti saulės, vėjo elektrinėse tapo pigiau nei konvencinėse elektrinėse, naudojančiose anglį ar dujas.

Atsinaujinančios energijos vystymo planas ambicingas

M. Nagevičius taip pat aptarė ir atsinaujinančios energijos vystymo aspektą. Anot jo, mūsų elektros energijos po-reikis sparčiai auga, o per metus suvartojame apie 12 TWh. Visgi didžiąją dalį šios energijos importuojame iš už-sienio, Lietuvoje pagaminama žalioji energija sudaro tik 2,5 TWh, t. y. 21 proc., nuo bendro suvartojimo. Tačiau galime pasidžiaugti, kad situacija pradeda gerėti.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas sakė, kad vyriausybės planas ateity-je vystyti atsinaujinančią energiją yra itin ambicingas. Jei šį planą pavyks sėkmingai įvykdyti, Lietuvoje turėtų būti gaminama apie 24 TWh elektros energijos. 2030 m. mūsų elektros vartojimas gali būti padidėjęs iki 18 TWh, tad maždaug nuo 2028 m. Lietuvos metinė elektros energijos gamyba galimai viršys metinį suvartojimą.

Sąlygos šildymo sistemų atnaujinimui

Atsinaujinančios energijos gamybos plėtrą Lietuvoje padėtų užtikrinti privačių gyventojų elektrinių naudojimo skatinimas. Vitas Mačiulis, Lietuvos saulės energetikos asociacijos patarėjas, konferencijos metu pabrėžė, kad bent jau pradiniame etape reikėtų sudaryti tinkamas sąlygas privatiems gyventojams atlikti šildymo sistemų atnaujinimą.

„Lietuvoje jau veikia gaminančių vartotojų sistema – tai galimybė gaminti elektrą dieną, o ją panaudoti vakare, arba gaminti vasarą, o panaudoti žiemą. Europos mastu Lietuvoje yra dar ir kitos unikalios galimybės – įsigyti dalį kitoje vietoje stovinčios elektrinės ir jos energiją naudoti savo reikmėms. Taip pat verta paminėti, kad Lietuvoje, skirtingai nei kitose valstybėse, galima turėti kiek nori galios, o tai – nemaža parama gyventojams“, – pasakojo V. Mačiulis.

Saulės energijos panaudojimas ne tik elektrai

Savo pranešime V. Mačiulis teigė, kad saulės energiją galima būtų panaudoti ne tik elektros, bet ir šilumos ga-mybai. Pavykus įgyvendinti gaminančių vartotojų sistemą, kilo mintis, kad tokią sistemą galima būtų puikiai panaudoti ir šilumos gamybai, kadangi atsiranda vis modernesni šilumos siurbliai.

Tokia sistema buvo įdiegta Varniuose, S. Daukanto g. 19C, modernizuotame daugiabutyje. Šio namo projektas buvo vystomas pagal 2020 m. klimato kaitos priemonę. Įrengus saulės energijos technologijas, šilumos siurblius ir saugyklas, buvo maksimaliai sumažintos sąskaitos už šildymą ir elektrą, o pastatas tapo pavyzdžiu kitiems ateities projektams.

Renginio metu apžvelgiant atsinaujinančiosios energijos klausimą, buvo teigiama, kad saulės ir vėjo elektrinių savikaina tampa vis mažesnė. Martynas Nagevičius, Lietuvos atsinaujinančiųjų išteklių energetikos konfederacijos prezidentas sakė, tam įtakos turi keli veiksniai – vienas jų yra tarpusavyje konkuruojančios įmonės, gaminančios atsinaujinančiosios energijos technologijas.

„Įmonės samdo labai daug inžinierių, kūrybingų žmonių, kurių dėka stengiasi savo įrangą padaryti pigesnę ir tokią pačią efektyvią. Pavyzdžiui, elektrinės dabar aukštesnės, nei buvo prieš penkerius metus. Anksčiau ant vieno elektrinės bokšto būdavo 2–3 MW elektros generatorius, o dabar ant vieno tokio bokšto atsiranda 6–7“, – pasakojo pranešėjas.

Dėl šių tobulėjimų, jau prieš kelerius metus sumažėjo saulės ir vėjo elektrinių parkų savikaina iki mažesnės nei rinkos kainos. Tai nulėmė, kad elektrą gaminti vėjo ar saulės elektrinėse tapo pigiau nei konvencinėse elektrinėse, naudojančiose anglis ar dujas.

Didžiąją dalį elektros energijos importuojame iš užsienio

Konferencijos metu aptartas ir dar vienas svarbus aspektas – atsinaujinančiosios energijos vystymas Lietuvoje. M. Nagevičius pasakoja, kad elektros energijos poreikis šalyje sparčiai auga. Dabar energijos, kurią išnaudojame, kiekis siekia 12 TWh per metus. Verta atkreipti dėmesį, kad didžiąją dalį šios energijos importuojame iš užsienio, o pagaminama žalioji energija sudaro tik 2,5 TWh, t. y. 21 proc. bendro suvartojimo. Tačiau gera žinia, kad situacija po truputį pradeda keistis.

Pranešėjo teigimu, Vyriausybės planas ateityje vystyti atsinaujinančiąją energiją – itin ambicingas. Pavykus jį realizuoti, Lietuvoje turėtų būti gaminama apie 24 TWh elektros energijos, o turint omenyje tai, kad 2030 m. mūsų elektros vartojimas galimai bus padidėjęs iki 18 TWh, maždaug nuo 2028 m. Lietuvos metinė elektros energijos gamyba turėtų viršyti metinį suvartojimą.

Europos mastu Lietuvoje yra unikalių galimybių

Atsinaujinančiosios energijos gamybos Lietuvoje plėtra taip pat buvo viena iš konferencijos aktualijų. Siekiant užtikrinti plėtrą, svarbu skatinti ir privačių gyventojų elektrinių naudojimą, taigi bent jau pradiniame etape reikėtų sudaryti tinkamas sąlygas atnaujinti šildymo sistemas.

„Lietuvoje jau veikia gaminančiųjų vartotojų sistema – tai galimybė gaminti elektrą dieną, o ją panaudoti vakare, arba gaminti vasarą, o panaudoti žiemą. Europos mastu Lietuvoje yra dar ir kitų unikalių galimybių – įsigyti dalį kitoje vietoje stovinčios elektrinės ir jos energiją naudoti savo reikmėms. Taip pat verta paminėti, kad Lietuvoje, skirtingai nei kitose valstybėse, galima turėti, kiek nori galios, o tai  nemaža parama gyventojams“, – konferencijos metu sakė Lietuvos saulės energetikos asociacijos patarėjas Vitas Mačiulis.

Varnių daugiabutis tapo pavyzdžiu kitiems

V. Mačiulis pažymi, kad saulės energiją būtų vertinga panaudoti ne tik elektrai gaminti, bet ir šilumai. Pavykus įgyvendinti gaminančių vartotojų sistemą, iškart kilo mintis, kad ją panaudoti reikėtų ir šilumai gaminti, juo labiau kad atsiranda vis modernesnių šilumos siurblių.

Varniuose, S. Daukanto g. 19C, renovuotame daugiabutyje, buvo panaudota būtent tokia sistema. Šio daugiabučio projektas buvo vystomas pagal 2020 m. klimato kaitos priemonę. Name įrengus saulės energijos technologijas, šilumos siurblius ir saugyklas buvo maksimaliai sumažintos sąskaitos už šildymą ir elektrą ir pastatas tapo pavyzdžiu ateities projektams.

Ramūnas Gatautis, Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto politikos grupės atstovas, energetikos ir termoinžinerijos mokslų daktaras, teigia, kad dauguma resursų iki šiol Lietuvoje buvo nukreipti į pavienių daugiabučių ir viešųjų pastatų atnaujinimą. Visgi toks kelias neišsprendžia esminių miesto problemų, tad valstybės institucijos siekia telkti daugiau išteklių į kvartalinę renovaciją.

„Miestas yra vientisas mechanizmas. Namas be inžinerinių tinklų funkcionuoti negali. Jei akivaizdžiai matome, kad mūsų pastatai apšepę, apgriuvę, sudėvėti ir jiems būtinas kapitalinis remontas (renovacija), tai ir inžinieriniai tinklai, aptarnaujantys šį namą, taip pat jau yra susidėvėję, juos irgi būtinai reikia atnaujinti. Pastatas ir miesto inžineriniai tinklai turi atitikti vienas kitą, kaip du dviračio ratai, nes jei dviračiui vieną ratą atnaujinsime, sumontuosime naują padangą, sutepsime guolius, o kitas ratas liks su kiaura padanga ir išlupinėtais stipinais, tokiu dviračiu toli nenuvažiuosime“, – pasakojo R. Gatautis.

Pradėti reikėtų nuo pastatų

Kvartalinė renovacija turėtų būti vykdoma sistemiškai – pradėti reikėtų nuo atnaujinimo pastatų, tokių kaip daugiabučiai, mokyklos, poliklinikos ir kiti privatūs arba viešosios paskirties pastatai. Kitas etapas turėtų būti kvartalo požeminių inžinerinių tinklų modernizavimas, tik atnaujinus juos vertėtų imtis kvartalo aplinkos – apšvietimo, takų, automobilio stovėjimo vietų, želdinių ir suolelių, vaikų žaidimų aikštelių.

„Geriausias pavyzdys – centralizuotas pastatų aprūpinimas šiluma. Ne paslaptis, kad seni, sovietų okupacijos metais statyti pastatai yra energetiškai neefektyvūs. Tvarkingai atnaujinus ir apšiltinus daugiabutį, jo šilumos suvartojimas sumažėja maždaug perpus. Štai todėl būtina keisti namo šildymo sistemą nauja, kuri atitiktų naują pastato šildymo poreikį“, – teigė pašnekovas.

Siekiant ilgalaikių sprendimų reikia įvertinti galimybes

Siekiant kokybiškai ir tvariai atlikti kvartalinę renovaciją, reikėtų atskirai įvertinti kiekvieno kvartalo visas inžinerines ir ekonomines aplinkybes ir galimybes. Suderinti visų inžinierinių tinklų atnaujinimo bei plėtros planus ir techninius sprendimus dažnai yra nemenkas iššūkis, tačiau, siekiant tvarių, ilgalaikių sprendimų, tai yra vienintelis kelias.

Anot R. Gataučio, norint įgyvendinti geriausią rezultatą, svarbu sutvarkyti miesto vandens tiekimo, buitinių ir lietaus nuotekų sistemas bei elektros tiekimo sistemas, kurios yra susidėvėjusios. Verta paminėti, kad, skirtingai nuo šilumos tiekimo ir vartojimo, elektros energijos poreikis pastatuose tik auga.

Kvartalinei renovacijai reikia tinkamai pasiruošti

Techniškai ir ekonomiškai racionaliausia, anot pašnekovo, yra atnaujinti visas miesto sistemas remiantis kvartalinės renovacijos principais. Taip galima būtų nebesibaiminti dėl vamzdynų avarijos ar didesnių sąskaitų už komunalines paslaugas, o gyvenimas atnaujintuose namuose ir sutvarkytoje aplinkoje būtų užtikrintas bent trims dešimtmečiams į priekį. Visgi reikėtų pažymėti tai, kad tokiems sprendimams turi būti tinkamas pasiruošimas.

„Miestų atnaujinimas kvartalais – didžiulis iššūkis savivaldai. Tai pareikalaus daug laiko, lėšų, organizacinių pastangų, daugelio institucijų specialistų atsidavimo, gyventojų kantrybės ir geranoriškumo. Siekiant išmokti ir sumažinti klaidų skaičių, daromi bandomieji projektai. Kai kurie Lietuvos miestai jau turi patirties vykdant pirmuosius miestų atnaujinimo kvartalais pavyzdžius, iš kurių ateityje visi galėsime pasimokyti“, – teigė R. Gatautis.

Anot Ramūno Gataučio, Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto politikos grupės atstovo, energetikos ir termoinžinerijos mokslų daktaro, Lietuvoje dauguma resursų iki šiol buvo išnaudojami ne visiškai efektyviai – pavieniams daugiabučiams ir viešiesiems pastatams atnaujinti. Toks kelias neišsprendžia esminių miesto problemų, todėl valstybinės institucijos dabar siekia resursus panaudoti kryptingai ir telkti daugiau išteklių į kvartalinę renovaciją.

„Miestas yra vientisas mechanizmas. Namas be inžinerinių tinklų funkcionuoti negali. Jei akivaizdžiai matome, kad mūsų pastatai apšepę, apgriuvę, nudėvėti ir jiems būtinas kapitalinis remontas (renovacija), tai ir inžinieriniai tinklai, aptarnaujantys šį namą, taip pat jau yra susidėvėję, juos irgi būtinai reikia atnaujinti. Pastatas ir miesto inžineriniai tinklai turi atitikti vienas kitą kaip du dviračio ratai, nes jei dviračio vieną ratą atnaujinsime, sumontuosime naują padangą, sutepsime guolius, o kitas ratas liks su kiaura padanga ir išlupinėtais stipinais, tokiu dviračiu toli nenuvažiuosime“, – sako ekspertas.

Sistemiškumas padės pasiekti geresnių rezultatų

Sistemiškas kvartalinės renovacijos vykdymas padėtų pasiekti geresnių rezultatų. Pirmas žingsnis, nuo kurio reikėtų pradėti kvartalinę renovaciją – pastatų atnaujinimas. Toliau – kvartalo požeminių inžinerinių tinklų modernizavimas ir, tik atnaujinus juos, galima būtų imtis kvartalo aplinkos – apšvietimo, automobilio stovėjimo vietų, takų, želdinių ir suolelių, vaikų žaidimo aikštelių.

„Geriausias pavyzdys – centralizuotas pastatų aprūpinimas šiluma. Ne paslaptis, kad seni, sovietų okupacijos metais statyti pastatai, yra energiškai neefektyvūs. Tvarkingai atnaujinus ir apšiltinus daugiabutį, jo šilumos suvartojimas sumažėja maždaug perpus. Štai todėl būtina keisti namo šildymo sistemą nauja, kuri atitiktų naują pastato šildymo poreikį“, – pasakoja R. Gatautis.

Svarbu įvertinti inžinerines galimybes

Kvartalinę renovaciją atlikti kokybiškai ir tvariai galima tik įvertinus kiekvieno kvartalo inžinerines ir ekonomines galimybes. Visų inžinerinių tinklų modernizavimas ir plėtros planų ir techninių sprendimų suderinimas – nemenkas iššūkis, tačiau vienintelis kelias, norint pasiekti energijos vartojimo efektyvumą, yra taupyti gyventojų ir valstybės biudžeto lėšas ir tausoti gamtą.

Kaip teigia R. Gatautis, norint pasiekti geriausią rezultatą, reikėtų sutvarkyti ir miesto vandens tiekimo, buitinių ir lietaus nuotekų sistemas ir elektros tiekimo sistemas, kurios yra susidėvėjusios. Vertinant situaciją, galima pastebėti tendenciją, kad, skirtingai nuo šilumos tiekimo ir vartojimo, elektros energijos poreikis pastatuose tik auga.

Pasiruošti turi tiek gyventojai, tiek savivaldybė

Statybos ir būsto politikos grupės atstovas pastebi, kad atnaujinti visas miesto sistemas remiantis kvartalinės renovacijos principais yra techniškai ir ekonomiškai racionaliausias sprendimas. Vis dėlto kvartalinė renovacija reikalauja tinkamo pasiruošimo iš gyventojų ir savivaldybės.

„Miestų atnaujinimas kvartalais – didžiulis iššūkis savivaldai. Tai pareikalaus daug laiko, lėšų, organizacinių pastangų, daugelio institucijų specialistų atsidavimo, gyventojų kantrybės ir geranoriškumo. Siekiant išmokti ir sumažinti klaidų skaičių, daromi bandomieji projektai. Kai kurie Lietuvos miestai jau turi atnaujinimo kvartalais patirties. Iš jų ateityje visi galėsime pasimokyti“, – pasakoja ekspertas.

Kadangi, pagal preliminarius skaičiavimus, bendrai šie projektai kainuotų apie 440 mln. eurų ir viršytų numatytą 100 mln. eurų sumą, paraiškoms bus taikomas konkursinis atrankos būdas.

„Projektai bus atrenkami prioriteto tvarka, pagal vertinimo kriterijus, o likę pateks į rezervinį sąrašą. Vėliau, gavus papildomą finansavimą, galbūt pavyks finansuoti ir likusius projektus“, – teigė Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) pastatų energinio taupumo departamento direktorius Vytautas Vrubliauskas.

Įsitraukė gyventojai, kurie domisi renovacijos teikiama nauda

Pastebima, kad beveik 30 proc. visų paraiškų gauta iš trijų didžiųjų šalies miestų – Vilniaus (61), Kauno (50) bei Klaipėdos (29). Be to, aktyviai dalyvavo ir Marijampolės (26), Tauragės rajono (23), Panevėžio (17), Mažeikių rajono (17), Alytaus (17), Palangos (16), Anykščių rajono (15) savivaldybės. Tauragės miestas padvigubino, o Alytaus miestas netgi patrigubino pateiktų paraiškų skaičių, lyginant su praėjusiu kvietimu.

V. Vrubliausko nuomone, renovacijos aktyvumas jaučiamas tuose didžiuosiuose miestuose, kuriuose įsteigtos organizacijos, atsakingos už renovaciją. Tačiau pagrindinis veiksnys, lemiantis renovaciją, visuomet buvo ir bus gyventojai.

„Šiame kvietime pastebimas šiek tiek didesnis skaičius daugiabučių renovacijos projektų, kuriems pritarė 100 proc. gyventojų“, – sakė APVA Pastatų energinio taupumo departamento direktorius.

Populiarėja alternatyvi energetika

Iš beveik 500 gautų paraiškų daugiau kaip 280 daugiabučių gyventojų ketina savo būstuose pritaikyti saulės elektrines ar šilumos siurblius. Pasak pašnekovo, šie skaičiai sudaro net 60 proc. visų atsiliepusių į kvietimą gyventojų, o tai itin džiugina lyginant su ankstesnių kvietimų duomenimis, kuriuose tokių gyventojų buvo apie 10 proc.

Pagal pirminius vertinimus, didžioji dalis šio kvietimo daugiabučių po renovacijos planuoja pasiekti B energinio naudingumo klasę, o keletas daugiabučių – A energinio naudingumo klasę.

Nerenovuotų namų vis dar yra dauguma

Nors Daugiabučių atnaujinimo programa sparčiai įsibėgėjo, tačiau senų pastatų vis dar yra daugiau nei modernizuotų, tad renovacijos potencialas šalyje didelis.

„Šiuo metu Lietuvoje yra apie 4 500 renovuotų daugiabučių namų, tai šiek tiek daugiau negu 12 procentų visų renovuotinų pastatų. Potencialas renovacijai dar yra milžiniškas. Šiandien mes turime pakankamai didelį įgyvendinamų projektų srautą – iš viso apie 1 400 projektų, iš jų 800 yra rangos darbų stadijoje, dar 600 laukia rangos darbų pirkimo“, – pasakojo V. Vrubliauskas.

Ragina nepamiršti kito kvietimo

APVA jau pradėjo peržiūrėti paraiškas. Planuojama, kad visos paraiškos bus įvertintos ir sureitinguotos, o sprendimai dėl projektų finansavimo priimti per liepos mėnesį.

Gyventojams primenama, kad iki š. m. spalio 2 d. yra priimamos paraiškos daugiabučiams renovuoti pagal š. m. vasario 22 d. skelbtą kvietimą. Šio kvietimo pagrindinė sąlyga – atnaujinus daugiabutį, pasiekti ne mažesnę kaip A pastato energinio naudingumo klasę ir šiluminės energijos sąnaudas sumažinti ne mažiau kaip 40 proc.

Bendra gautų projektų investicijų suma, pirminiais skaičiavimais, siektų apie 440 mln. eurų ir žymiai viršytų kvietimui numatytą 100 mln. eurų sumą. Dėl šios priežasties kandidatams bus taikomas konkursinis paraiškų atrankos būdas.

„Projektai bus atrenkami prioriteto tvarka pagal vertinimo kriterijus, o likę pateks į rezervinį sąrašą. Vėliau, gavus papildomą finansavimą, galbūt pavyks finansuoti ir likusius projektus“, – sako Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) pastatų energinio taupumo departamento direktorius Vytautas Vrubliauskas.

Pastebimas didesnių miestų įsitraukimas

Apie 30 proc. visų kvietimo paraiškų gauta iš trijų didžiųjų šalies miestų – Vilniaus (61), Kauno (50) bei Klaipėdos (29). Taip pat aktyviai dalyvavo Marijampolės (26), Tauragės rajono (23), Panevėžio (17), Mažeikių rajono (17), Alytaus (17), Palangos (16), Anykščių rajono (15) savivaldybės. Tauragės miestas padvigubino, o Alytaus miestas netgi patrigubino pateiktų paraiškų skaičių, palyginti su praėjusiu kvietimu.

Pasak V. Vrubliausko, renovacija būna suinteresuoti tie gyventojai, kurie domisi atnaujinimo naudomis ir suvokia, kad būstas – tai jų turtas, kuriuo reikia rūpintis.

„Pasižiūrėję į pateiktų paraiškų duomenis matome, kad teikiamam projektui pritaria vidutiniškai 70 proc. daugiabučio gyventojų – šis skaičius beveik nesiskiria nuo praėjusių metų kvietimų statistikos. Tiesa, šiame kvietime pastebimas šiek tiek didesnis skaičius daugiabučių renovacijos projektų, kuriems pritarė 100 proc. gyventojų“, – sako APVA Pastatų energinio taupumo departamento direktorius.

Džiugina požiūris į alternatyvią energetiką

Pirminiais vertinimais, didžioji dalis šio kvietimo daugiabučių po renovacijos planuoja pasiekti B energinio naudingumo klasę, o keletas daugiabučių – A energinio naudingumo klasę. Džiugina tai, kad iš gautų paraiškų daugiau kaip 280 daugiabučių numatyta diegti atsinaujinančiosios energijos priemones – saulės elektrines ar šilumos siurblius.

APVA Pastatų energinio taupumo departamento direktorius pastebi, kad net 60 proc. planuojamų atnaujinti daugiabučių projektuose numatytas atsinaujinančių energijos šaltinių diegimas, tai didelis pokytis, palyginti su ankstesnių kvietimų duomenimis, kuriuose tokių buvo apie 10 proc.

Renovacijos procesai dar turi kur plėstis

Daugiabučių atnaujinimo programa įgauna pagreitį, tačiau senų pastatų vis dar yra daugiau nei modernizuotų, tad renovacijos potencialas šalyje didelis.

„Šiuo metu Lietuvoje yra apie 4 500 renovuotų daugiabučių namų, tai šiek tiek daugiau negu 12 proc. visų renovuotinų pastatų. Renovacijos potencialas dar yra milžiniškas. Šiandien turime gana didelį įgyvendinamų projektų srautą – iš viso apie 1 400 projektų, iš jų 800 yra rangos darbų stadijoje, dar 600 laukia rangos darbų pirkimo“, – pasakoja V. Vrubliauskas.

Primena apie galiojantį kvietimą

APVA ketina per liepos mėnesį visas gautas paraiškas įvertinti, reitinguoti ir priimti sprendimus dėl projektų finansavimo. Taip pat primenama, kad iki š. m. spalio 2 d. yra priimamos paraiškos daugiabučiams atnaujinti pagal š. m. vasario 22 d. skelbtą kvietimą, kurio pagrindinė sąlyga – pasiekti ne mažesnę kaip A pastato energinio naudingumo klasę, o šiluminės energijos sąnaudas sumažinti ne mažiau kaip 40 proc.

Inicijuoti būsto atnaujinimo procesus gali patys gyventojai, tuomet už tai tampa atsakingas namo valdytojas. Juo gali būti bendrijos pirmininkas, gyventojų jungtinei veiklai atstovaujantis fizinis asmuo ar žmogus, įgaliotas namą administruojančios įmonės.

Proceso pradžia – butų savininkų susirinkimas

Pirmasis žingsnis daugiabučio modernizacijos link – butų savininkų susirinkimas, kuriame yra aptariamos galimybės renovuoti namą, taip pat jo metu gyventojams turi būti suteikti atsakymai į visus rūpimus klausimus apie renovacijos procesą.

Apie organizuojamą susirinkimą gyventojams turi būti pranešta likus ne mažiau kaip keturiolikai dienų iki susitikimo. Pranešime taip pat privaloma nurodyti organizatoriaus rekvizitus, susirinkimo datą, laiką ir vietą, darbotvarkę bei kokiais būdais gyventojai gali susipažinti su papildoma informacija, iki kada gali teikti pasiūlymus ar klausimus.

Suplanuoto susirinkimo metu organizatorius turėtų aptarti esamą namo būklę ir kaip atnaujinimas ją pagerintų, apžvelgti galimas renovacijos priemones, kurios pagerintų ne tik daugiabučio energinį efektyvumą, bet ir užtikrintų mažesnes sąskaitas bei pagerintų gyvenimo kokybę.

Svarbi detalė – finansinių klausimų aptarimas

Pastato atnaujinimo finansinės sąlygos – dar vienas svarbus aspektas, kurį organizatorius turėtų paaiškinti susirinkimo metu. Jau po pirmojo susirinkimo gyventojai turi būti susipažinę, kokią paramą gali suteikti valstybė, kokie žmonės turi teisę gauti šimtaprocentinę kompensaciją ir su kitais finansavimo ypatumais.

Dalyvauti susirinkime galima pakviesti ir Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA), administruojančios renovacijos projektų įgyvendinimą Lietuvoje, atstovą ar net finansinės institucijos specialistus tam, kad susirinkimo metu gyventojai kuo geriau suprastų visas finansavimo sąlygas ir gautų atsakymus į jiems rūpimus klausimus.

Savivaldybė taip pat gali inicijuoti renovaciją

Renovacijos procesą inicijuoti gali ir savivaldybė, pasirinkusi daugiausiai energijos vartojančius daugiabučius namus.

Savivaldybė apie renovacijos siūlymą turi pranešti daugiabučio butų savininkams ir sulaukti jų pritarimo. Jei pritarimo sulaukia, savivaldybė paskiria projekto administratorių – ne pelno siekiančią organizaciją arba kitą savivaldybei pavaldžią įmonę.

Atnaujinimui turi pritarti dauguma

Tiek gyventojų, tiek savivaldybės iniciatyvos atveju, būsto modernizavimą galima pradėti, tik jei jam pritarė 55 proc. daugiabučio butų savininkų. Gyventojų iniciatyvos atveju, pritarus pradėti atnaujinimą, buto savininkai privalo išsirinkti projekto administratorių, kuris yra atsakingas už būsto modernizavimo eigos priežiūrą, bendravimą su rangovais, techniniais prižiūrėtojais, valstybinėmis įstaigomis bei pačiais gyventojais.

Kriterijai valstybės paramai

Daugiabučių namų modernizavimo programoje dalyvauti ir gauti valstybės paramą gali daugiabučiai namai, kurie buvo pastatyti pagal iki 1993 m. galiojusius techninius reikalavimus ir turintys tris ar daugiau butų.

Parama skiriama pastatams, kurie po atnaujinimo pasiekia B arba didesnę pastato energinio naudingumo klasę, o po renovacijos sutaupo ne mažiau kaip 40 proc. šilumos energijos.

Inicijuoti namo modernizaciją gali patys daugiabučio butų savininkai, tokiu atveju už procesą tampa atsakingas namo valdytojas. Juo gali būti tiek bendrijos pirmininkas, tiek gyventojų jungtinei veiklai atstovaujantis fizinis asmuo ar namą administruojančios įmonės įgaliotas žmogus.

Renovacija aptariama butų savininkų susirinkime

Norint pradėti renovacijos procesą, pirmiausia turi būti sušauktas daugiabučio butų savininkų susirinkimas. Inicijuotame susirinkime yra aptariamos galimybės atnaujinti namą ir gyventojams atsakoma į visus rūpimus klausimus apie renovaciją.

Apie šaukiamą susirinkimą organizatorius privalo pranešti iš anksto, likus ne mažiau kaip keturiolikai dienų. Verta paminėti, kad pranešime apie susirinkimą turi būti nurodyti organizatoriaus rekvizitai, susirinkimo data, laikas, vieta ir darbotvarkė.

Susirinkimo metu jo organizatorius turėtų aptarti informaciją apie namo būklę ir kaip modernizacija ją pagerintų. Organizatorius taip pat turėtų apžvelgti galimas renovacijos priemones, kurios padėtų ne tik pagerinti daugiabučio energinį efektyvumą, užtikrinti mažesnes sąskaitas, bet ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Svarbu aptarti ir finansinius klausimus

Dar vienas svarbus aspektas, kurį reikia aptarti pirmojo susirinkimo metu, – pastato atnaujinimo sąlygos. Gyventojai, įvykus pirmajam susirinkimui, turi būti susipažinę su informacija apie tai, kokią paramą gali suteikti valstybė, kokie žmonės turi teisę gauti šimtaprocentinę kompensaciją ir su kitais finansavimo ypatumais.

Dalyvauti susirinkimuose taip pat galima pakviesti Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA), administruojančios renovacijos projektų įgyvendinimą Lietuvoje, atstovą ar net finansinės institucijos specialistų, kurie gyventojams galėtų atsakyti į visus svarbius klausimus apie renovaciją ar finansavimą.

Inicijuoti renovaciją gali ir savivaldybė

Daugiabučio renovacijos procesą inicijuoti gali ir savivaldybė, kuri pasirenka daugiausia energijos vartojančius daugiabučius namus.

Apie šį siūlymą savivaldybė turi pranešti daugiabučio butų savininkams ir sulaukti jų pritarimo. Butų savininkams pritarus, savivaldybė paskiria projekto administratorių, kuriuo gali būti ne pelno organizacija arba kita savivaldybei pavaldi įmonė.

Renovacijai turi pritarti dauguma

Tiek gyventojams, tiek savivaldybei inicijavus renovaciją, daugiabučio atnaujinimo procesus galima pradėti tik tuo atveju, jei tam pritaria ne mažiau nei 55 proc. namo butų savininkų. Jei renovaciją inicijavo patys gyventojai, pritarę šiam procesui jie turi išsirinkti projekto administratorių – tai padaryti labai svarbu.

Projekto administratorius yra atsakingas už visų būsto renovacijos etapų eigos priežiūrą, bendravimą su rangovais, techniniais prižiūrėtojais, valstybinėmis įstaigomis ir pačiais gyventojais.

Valstybės parama renovacijai

Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje dalyvauti ir gauti valstybės paramą gali daugiabučiai namai, kurie buvo pastatyti pagal iki 1993 m. galiojusius techninius reikalavimus ir turintys tris arba daugiau butų.

Parama, kurią numato Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas, skiriama pastatams, kurie po atnaujinimo pasiekia B arba didesnę pastato energinio naudingumo klasę, o po renovacijos sutaupo ne mažiau kaip 40 proc. šilumos energijos sąnaudų.

„Šiandien Lietuvoje iš viso turime beveik 4,5 tūkst. renovuotų daugiabučių namų, apie 35 tūkst. daugiabučių dar laukia savo eilės. Kviečiu sureaguoti į mūsų gruodžio mėnesį paskelbtą kvietimą, jo sąlygas, pasirengti investicinį planą, balsuoti ir prisijungti“, – sakė Gintarė Burbienė, APVA Pastatų energinio taupumo departamento Projektų įgyvendinimo ir priežiūros skyriaus vedėja.

Anot jos, kad naujo paskelbto kvietimo tvarka kitokia – paprastesnė. Šiuo kvietimu siekiama sumažinti biurokratinių slenksčių mynimą, sutrumpinti procesus ir palengvinti patį paraiškų teikimą bei administravimo procesą. Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad pasikeitė valstybės paramos sąlygos. Prie 30 proc. subsidijos, kuri buvo ir anksčiau, dabar nuo 10 iki 20 proc. padidinta papildoma parama, jei planuojama įsirengti naują atskirą šilumos punktą arba automatizuoti seną, atnaujinant karšto vandens ir šildymo sistemas.

„Svarbiausia žinutė, kuria noriu pasidalinti, – keičiasi pastato energinio efektyvumo reikalavimai – iš anksčiau buvusios minimalios C klasės šio kvietimo metu reikia pasiekti ne mažesnę nei B energinio naudingumo klasę, sutaupyti bent 40 proc. šiluminės energijos sąnaudų“, – sakė G. Burbienė.

Ilgalaikė Lietuvos renovacijos strategija

LR aplinkos ministerijos Statybos ir būsto politikos grupės vyresnioji patarėja Laura Lukoševičienė pasakojo, kad Lietuva pasirengė ir pasitvirtino Ilgalaikę renovacijos strategiją pagal energinio naudingumo ir energijos vartojimo direktyvas. Šia strategija siekiama taip transformuoti esamą pastatų fondą, kad jis taptų efektyviai energiją vartojančiu, su galimybe persitvarkyti į beveik nulinės energijos pastatus ir tapti nepriklausomu nuo iškastinio turto.

„Strategijos rezultatai parodė, jog didžiausia ekonominė grąža yra sukuriama ties 45–55 proc. energijos sutaupymų zonoje, o tai reiškia, kad renovacijai keliame tikslą ne tik iki B, bet ir iki A bei aukštesnių energinio naudingumo klasių, pritaikant atsinaujinančių energijos išteklių priemones“, – teigė L. Lukoševičienė.

APVA sieks, kad visi planai būtų įgyvendinti

L. Lukoševičienė dalinasi, kad artimiausiu metu ministerija sieks tobulinti ir efektyvinti daugiabučių modernizacijos procesą ir mechanizmus: „Šiuo metu kaip tik vertiname fiksuoto įkainio nustatymą daugiabučių renovacijos paramai, vykdoma kompleksinės kvartalinės renovacijos modelio peržiūra, kad jis vyktų efektyviai.“

„Dėsime visas pastangas įgyvendinti išvardintus planus, nes APVA yra renovacijos proceso šeimininkas, kuris šį procesą ves į priekį. Planuojame sulaukti kuo daugiau paraiškų, nestabdyti procesų ir paleisti projektus įgyvendinimui, kad žmonės, kurie šiandien sugalvojo, jog nori atnaujinti daugiabutį, per 1–2 metus galėtų jau džiaugtis atliktais darbais“, – teigė G. Burbienė, APVA Pastatų energinio taupumo departamento Projektų įgyvendinimo ir priežiūros skyriaus vedėja.

„Šiandien Lietuvoje iš viso yra beveik 4,5 tūkst. renovuotų daugiabučių namų, apie 35 tūkst. daugiabučių dar laukia savo eilės. Kviečiu sureaguoti į mūsų gruodžio mėnesį paskelbtą kvietimą, jo sąlygas, parengti investicinį planą, balsuoti ir prisijungti“, – teigia Gintarė Burbienė, APVA Pastatų energinio taupumo departamento Projektų įgyvendinimo ir priežiūros skyriaus vedėja.

Pašnekovė dalijasi, kad naujo paskelbto kvietimo tvarka paprastesnė – siekiama sumažinti biurokratinių slenksčių mynimą, sutrumpinti procesus ir palengvinti patį paraiškų teikimą ir administravimo procesą. Svarbu paminėti, kad šiek tiek pasikeitė valstybės paramos sąlygos. Prie 30 proc. subsidijos, kuri buvo ir anksčiau, dabar nuo 10 iki 20 proc. padidinta papildoma parama, jei planuojama įsirengti naują atskirą šilumos punktą arba automatizuoti seną dar neautomatizuotą, atnaujinant karšto vandens ir šildymo sistemas.

„Svarbiausia žinutė, kuria noriu pasidalyti, – keičiasi pastato energinio efektyvumo reikalavimai – iš anksčiau buvusios minimalios C klasės šio kvietimo metu reikia pasiekti ne mažesnę nei B energinio naudingumo klasę, sutaupyti bent 40 proc. šilumos energijos sąnaudų“, – sako G. Burbienė.

Renovacijai keliamas A energinio naudingumo klasės tikslas

Laura Lukoševičienė, LR aplinkos ministerijos Statybos ir būsto politikos grupės vyresnioji patarėja teigia, kad Lietuva parengė ir patvirtino Ilgalaikę renovacijos strategiją pagal energinio naudingumo ir energijos vartojimo direktyvas. Šios strategijos tikslas – taip transformuoti esamą pastatų fondą, kad jis taptų efektyviai energiją vartojantis, su galimybe persitvarkyti į beveik nulinės energijos pastatus ir tapti nepriklausomam nuo iškastinio kuro.

„Strategijos rezultatai parodė, kad didžiausia ekonominė grąža yra sukuriama 45–55 proc. energijos sutaupymų zonoje, vadinasi, renovacijai keliame tikslą ne tik iki B, bet ir iki A ar aukštesnių energinio naudingumo klasių, pritaikant atsinaujinančiųjų energijos išteklių priemones“, – pasakoja L. Lukoševičienė.

Efektyvins modernizacijos procesą ir mechanizmus

L. Lukoševičienė sako, kad artimiausi ministerijos planai – tobulinti ir efektyvinti daugiabučių modernizacijos procesą ir mechanizmus: „Šiuo metu kaip tik vertiname fiksuoto įkainio nustatymą daugiabučių renovacijos paramai, vykdoma kompleksinės kvartalinės renovacijos modelio peržiūra, kad ji vyktų efektyviai.“

„Dėsime visas pastangas, kad įgyvendintume išvardytus planus, nes APVA yra renovacijos proceso šeimininkė, kuri šį procesą ves į priekį. Planuojame sulaukti kuo daugiau paraiškų, nestabdyti procesų ir pradėti projektus įgyvendinti, kad žmonės, kurie šiandien sugalvojo, jog nori atnaujinti daugiabutį, po vienų dvejų metų jau galėtų džiaugtis atliktais darbais“, – sako G. Burbienė, APVA Pastatų energinio taupumo departamento Projektų įgyvendinimo ir priežiūros skyriaus vedėja.