Elektros tiekėjai ir toliau spjauna į teisinius reikalavimus ir į oficialius Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (VERT) raginimus grąžinti iš buitinių vartotojų ir mažų įmonių surinktas baudas už sutarčių nutraukimą. Jų atsakymai gana ciniški – surinktų baudų grąžinti gyventojams nesiruošiama.

Šiandien Seimo ekonomikos komitete tęsėme parlamentinę šio klausimo kontrolę ir bendru sutarimu pritarėme, kad gyventojų interesas privalo būti ginamas centralizuotai. VERT informavo, kad pradėjo elektros tiekėjų patikrinimus dėl atsisakymo vykdyti VERT išaiškinimą dėl neteisėtai rinktų baudų grąžinimo.

Taip pat džiaugiuosi, kad komiteto nariai pritarė mano pasiūlymui imtis teisės aktų pakeitimų, kad ateityje VERT išaiškinimai būtų įpareigojančio pobūdžio, o sudaromų sutarčių bendrosios sąlygos prieš jas taikant būtų suderintos su VERT, kad nepažeistų galiojančių teisės aktų.

Norisi tikėti, kad neleisime teisiniuose procesuose užvilkinti sumokėtų baudų grąžinimo žmonėms, o visa tai bus gera pamoka, kad gyvename teisinėje valstybėje, kurioje niekas nepraleidžia pro akis milijonų neteisėtai surinktų mokesčių.

2021-aisiais pasirašytame nacionaliniame politinių partijų susitarime dėl švietimo nurodoma, kad, nuo 2022 m. kasmet tolygiai augant valstybės finansavimui, 2030 m. pabaigoje valstybės biudžeto asignavimai MTEP veiklai aukštajame moksle ir valdžios sektoriuje turi siekti ne mažiau kaip 1 proc. BVP. Pagal šį susitarimą biudžete iki 2024 m. pabaigos tam turi būti skirta ne mažiau kaip 0,75 proc. BVP.

Taigi, pabrėžė L. Savickas, susitarime užfiksuotas ne tik tolygaus MTEP finansavimo didinimas, bet ir konkretus tarpinio laikotarpio rodiklis, kurį turėtume pasiekti iki 2024-ųjų pabaigos. Vis dėlto Vyriausybės pateiktame kitų metų biudžeto projekte matome, kad lėšų nepakanka.

Seimui pateiktame 2024 m. valstybės biudžeto įstatymo projekte MTEP veiklai numatyta 324,6 mln. Eur (įskaitant atlyginimus). Toks finansavimas sudaro vos 0,43 proc. BVP. Pagal Susitarimą MTEP veiklai iki 2024 m. pabaigos turi būti skiriama 569,6 mln. eurų.

„Tokiais tempais, kai biudžeto eilutėse „pasimeta“ 245 mln. eurų, iki 2030-ųjų, geriausiu atveju, pasieksime tik 0,75 proc. BVP. Tad jei valdantieji nepaiso šio įsipareigojimo, ko galima tikėtis kitose srityse? Užtenka, kad, nesulaukę tinkamo valdžios dėmesio, kasmet dėl nepakankamo finansavimo ir mažų atlyginimų priversti streikuoti mokytojai. Ar kažkam norisi, kad radikalių priemonių griebtųsi ir kiti specialistai? Tokiu atveju net prarastas pasitikėjimas valdantiesiems būtų mažiausia problema“,  – grėsmę įžvelgė frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys L. Savickas.

Tokiu atveju net prarastas pasitikėjimas valdantiesiems būtų mažiausia problema.

Spartūs technologijų pokyčiai pasaulyje diktuoja būtinybę ir Lietuvai vystyti technologinį kūrybinį potencialą ir kurti nacionalinę mokslo, technologijų bei inovacijų – aukštos pridėtinės vertės – ekosistemą. Tik, atkreipia dėmesį politikas, panašu, kad valdantieji tai pamiršo.

„Nejau negana to, kad dėl Vyriausybės pradelstų reformų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) lėšos nepasiekė Lietuvos tokia apimtimi, kokia buvo suplanuotos? Šios lėšos ypač svarbios ekonomikos atsigavimui ir prisitaikymui prie augančių iššūkių. Negalime  leisti, kad lėšos svarbioms sritims nebūtų skiriamos ir nacionaliniu lygmeniu“, – įsitikinęs Ekonomikos komiteto narys.

Pasak L. Savicko, investicijos į mokslo pasiekimus ir technologijų vystymą ilgalaikėje perspektyvoje su kaupu atsiperka, bet šiuo metu Lietuvoje fiksuojamas dvigubas mokslo ir studijų finansavimo atotrūkis nuo atitinkamo ES ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vidurkio.

„Tam, kad būtų laikomasi bendro visų partijų pažado, su Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ kolegomis trečiadienį pateikiau pasiūlymo projektą, kuriuo prašau rasti trūkstamus 245 mln. eurų jaunųjų mokslininkų skatinimui likti dirbti Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje ir susigrąžinti ar pritraukti talentus iš užsienio. Mums reikalingi ilgalaikiai sisteminiai ir strateginiai sprendimai“, – pabrėžė L. Savickas.

Nors savivaldybių tarybų rinkimai baigėsi vos prieš kelis mėnesius, liberalų vedama koalicija jau ruošiasi atšaukti vilniečiams metai prieš rinkimus sumažintus mokesčius.

Bet pradėsiu nuo pradžių. Pagal galiojančius įstatymus, konkrečius žemės mokesčio tarifus nustato kiekviena savivaldybė individualiai, tačiau mokestis turi būti nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės, o mokesčio tarifą leidžiama diferencijuoti pagal žemės paskirtį, naudojimo būdą, mokesčio mokėtojų kategorijas, t.t.

2017 m. Vilniaus miestas  pajudėjo kita kryptimi, nei dauguma kitų Lietuvos miestų - žemės apmokestinimą išskirtinai gausiai sumažino verslo atstovams. Buvo atsisakyta diferencijavimo pagal naudojimo būdą, nors dar 2016 m. komercinės paskirties bei pramonės ir sandėliavimo teritorijos buvo apmokestinamos dvigubai didesniu tarifu negu kitos paskirties teritorijos. Tuo pačiu 2017 m. įvestas nediferencijuojamas 0,12 proc. žemės mokesčio tarifas.

Rezultatas – didžiausia dovana padaryta komercinės bei pramonės ir sandėliavimo paskirties žemės savininkams, kuriems mokestis sumažintas daugiau negu tris kartus. 2018 m., matyt, sąžinė prabilo, ir buvo įvestas diferencijavimas pagal mokesčio mokėtoją – juridiniams asmenims paliktas 0,12 proc. tarifas, o fiziniams – 0,08 proc.

Šių sprendimų rezultatas – Vilniaus miesto biudžetas jau antrus metus iš eilės surenka 20 proc. mažiau žemės mokesčio pajamų. Tai prarastos lėšos, kurios galėjo tiesiogiai pasiekti miesto biudžetą ir finansuoti miestiečiams svarbiausias sritis.

Palyginkime su kitais Lietuvos miestais. Didieji miestai toliau sėkmingai taiko mažesnius tarifus gyvenamosios paskirties žemei (0,13 proc. - 0,43 proc.) ir didesnius – komercinės (0,21 proc. - 0,7 proc.) ar pramonės bei sandėliavimo (0,4 proc. - 1,4 proc.) paskirties žemei. Net ir tos savivaldybės, kurios diferencijuoja pagal mokesčio mokėtoją, kaip pvz. Vilniaus rajono savivaldybė, taiko didesnius tarifus negu Vilniaus miestas. Ar Vilnius iš tikrųjų yra tokioje prastoje konkurencinėje padėtyje, kad gali konkuruoti tik bene mažiausiais tarifais šalyje?

Ar Vilnius iš tikrųjų yra tokioje prastoje konkurencinėje padėtyje, kad gali konkuruoti tik bene mažiausiais tarifais šalyje?

Maža to, sprendimas didinti mokesčius paprastiems Vilniaus miesto gyventojams vykdomas nepaprasta skuba. Sprendimo projektas pasiūlytas gegužės 2 dieną, o gegužės 8 dieną jis jau priimtas Ekonomikos ir finansų komiteto posėdyje. Jau ateinančią savaitę bus galutinai svarstomas Vilniaus miesto taryboje.

Bet kokie pasiūlymai diskutuoti iš esmės ir apsvarstyti kitas alternatyvas buvo atmesti.  Liberalai ir konservatoriai sako, kad diskusijoms nėra laiko, nors iki įstatymų numatyto termino – beveik mėnesis laiko. 

Ekonomikos ir finansų komitete ne tik atmestas miesto administracijos pasiūlymas didinti verslo tarifą nuo 0,12 proc. iki 0,2 proc., tačiau taip pat buvo pritarta pasiūlymui didinti paprastų miestiečių žemės mokesčius nuo 0,08 proc. iki 0,12 proc., tokiu būdu grįžtant į priešrinkiminius 2018 m. Nei logikos, nei prasmės šiame sprendime aš nematau.

Kartu su projektu dėl žemės mokesčio, komitetas svarstė ir žemės nuomos mokesčio tarifų projektą. Šiuo aspektu miesto valdančiąją koaliciją galima pagirti už nuoseklumą. Ir šiuo klausimu vilniečiams, mokantiems žemės nuomos mokestį pagal indeksuotą vertę, siūloma tarifą pakelti net 1 procentiniu punktu - iki 2,5 proc.. Iki tokio, koks taikomas verslui. Nuoseklu.

Mūsų frakcija nepritaria tokiems sprendimams ir siūlys gegužės 15 d. Vilniaus miesto tarybos posėdyje nesvarstyti šių ir kartu teikiamų mokestinių projektų. Negalime, prisidengus laiko trūkumu ir grindžiantis skubotais pasvarstymais, lengva ranka didinti vilniečių mokestinės naštos.

Tikiuosi, kad kitos frakcijos mūsų siūlymą palaikys ir iki mėnesio pabaigos rasime subalansuotus sprendimus vilniečiams, o ne tik verslo atstovams. Tačiau svarbiausia, kad Vilniaus miesto gyventojai turėtų būti informuoti apie tokius svarstymus anksčiau, nei sulauks padidėjusių sąskaitų.