-
A. Sacharukas papasakojo apie specialų koncerno „paketą“ 4
Buvęs parlamentaras Aleksandas Sacharukas sako, kad toks paketas, į kurį, pasak jo, įėjo jam nutraukta apkalta, herojaus įvaizdis, grynieji ir „pilna meilė“, jam buvo pasiūlytas dar 2010-aisiais.
Reikalai sprendžiami medžioklėje
Nuo sovietmečio klestėjusi tradicija reikalus tvarkyti medžioklėse neišnyko. Tai vienas iš verslo grupių būdų neteisėtais ir nekontroliuojamais būdais paveikti politikus ir dabar, kai verslininkai medžioja kartu su jų verslams palankias sąlygas galinčiais sudaryti valdžios atstovais.
Dabar Seime net 34 parlamentarai yra medžiotojai, tačiau kažkodėl tik septyniolika oficialiai tai skelbia savo biografijoje Seimo puslapyje.
Daugiausia jų – dabartinei valdančiajai daugumai priklausantys „valstiečiai“ ir „socialdarbiečiai“. Tarp jų – „valstiečių“ atstovas, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika.
„Tarp medžiotojų, lygiai kaip žvejyboje ar kitose klubuose, yra Seimo narių, verslininkų, įvairių institucijų atstovų, ūkininkų, pensininkų. Jūs lenkiate, koks interesas – svarbu deklaruoti medžiotojų būrelį, kuriam jis priklauso, ir jei yra interesai, deklaruoti“, – LRT TELEVIZIJAI pasakojo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas K. Mažeika.
Dažnai valdančiuosius palaikančios parlamentinės Tvarkos ir teisingumo partijos lyderis Remigijus Žemaitaitis neneigia, kad jo medžiotojų būrelyje yra ir verslininkų.
„Pokalbiai iš tikrųjų natūraliai vyksta apie valstybės procesus. Kad ir su tais pačiais verslininkais kalbėjome, kad Rusnėje reikalinga estakada [...] tai tarsi „Rotary“ klubas, suaugusių žmonių klubas“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.
Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas, buvęs žemės ūkio ministras Kazimieras Starkevičius Seimo puslapyje neskelbia, kad priklauso medžiotojų būreliui.
„Medžioklės nedeklaravau, nežinau, senai esu ir atrodė kaip savaime [suprantama]. Per sporto varžybas irgi gali didžiulę įtaką padaryti, nes sueina visi“, – komentavo K. Starkevičius.
Specialus „paketas“ – mainais į verslo reikalavimus
Reikalai tvarkomi ne tik medžioklėse, bet ir pasikviečiant politikus į neskelbtus susitikimus. LRT žiniomis, taip tvarkyti reikalai ir šiuo metu vykdant socialinių įstaigų pertvarką, bandant paveikti sprendimų priėmėjus. Dabartinio Seimo keli valdančiųjų ir opozicijos atstovai buvo pakviesti pas suinteresuotą asmenį tartis dėl galimų sprendimų, o vėliau spaudė savivaldybes ir vyriausybės institucijas. Vienam šios kadencijos parlamentarui pasiūlytas ir konkretus atlygis.
Egzistuoja schema, pagal kurią įtakinga verslo grupė susitaria su Seimo partijomis dėl vadinamojo paketo, tai yra finansinės ar kitokios paramos suteikimo partijai mainais į verslo grupės reikalavimo vykdymą.
Neoficialiomis žiniomis, toks „paketas“ dar 2010-aisiais buvo pasiūlytas tuomečiam parlamentarui A. Sacharukui, vadovavusiam frakcijai „Viena Lietuva“.
Esą tuometis Liberalų sąjūdžio deleguotas Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius prašė buvusio „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio pagalbos, kad Seimas nesikreiptų į Konstitucinį Teismą dėl jo inicijuoto Mokslo ir studijų įstatymo. R. Kurlianskis neva siekė paveikti A. Sacharuką, kad šio frakcija nepalaikytų kreipimosi, o už tai Sacharukui neva buvo žadama sutvarkyti jo „paketą“. Kai Seimas į teismą nesikreipė, neoficialiomis žiniomis, G. Steponavičius informavo R. Kurlianskį, kad padėkojo A. Sacharukui.
R.Kurlianskis/S.Žiūros/BFL nuotr.
Jis pats sako su R. Kurlianskiu susipažinęs kai jam grėsė apkalta už tai, kad Seimo posėdžiuose balsavo už kolegą parlamentarą Liną Karalių.
„Labai gerai prisimenu: supažindino Tomas Dapkus mane su Dariumi Mockumi ir R. Kurlianskiu, tą dieną buvo balsuojama už Liną Karalių, o aš tuo metu buvau „MG Baltic“ būstinėje.
Turėjau su jais keletą susitikimų: pirmas buvo draugiškas, vėliau įvyko tas balsavimas už L. Karalių, ir tada visa jų medija pradėjo mane persekioti „išsukinėti“ man apkaltą. Man siūlė man „paketą“ – siūlė pilną meilę, siūlė pinigų ir siūlė nutraukti apkaltą ir padaryti iš manęs herojų – aš juos pasiunčiau, labai konkrečiai pasiunčiau“, – LRT trečiadienį pasakojo A. Sacharukas.
A. Sacharukas tikina, kad R. Kurlianskis įtakos jam nepadaręs, o frakcija galėjo nepalaikyti kreipimosi į Konstitucinį Teismą, nes taip manė esant teisinga.
„Mano santykiai su jais buvo priešiški, žiauriai priešiški. Paskutinį kartą su jais susitikau, kai jau buvo šilta, prie Neringos restorano. Tada per juos turėjau labai rimtų šeimyninių išgyvenimų, tai aš tiesiog pažadėjau R. Kurlianskiui su D. Mockui, kad aš juos nušausiu ir atsėdėsiu kalėjime. [...] Jie išsigando manęs ir daugiau aš reikalų su jais neturėjau. Tai su jais susitikau gal 3 kartus“, – sakė buvęs Seimo frakcijos „Viena Lietuva“ seniūnas.
Koncerno „MG Baltic“ komunikacijos vadovas sako negalintis komentuoti A. Sacharuko „fantazijų ir meilės reikalų“.
Taip pat komentuoti atsisakė ir Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Gintaras Steponavičius, kuriam „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje pareikšti įtarimai piktnaudžiavimu siekiant naudos.
Spaudos konferenciją, kurioje bus skelbiamos tyrimo išvados, tiesiogiai transliuos LRT RADIJAS, LRT TELEVIZIJA ir portalas LRT.lt.
-
Baltarusijos „Eurovizijoje“ atstovas: jau aiškus galutinis dainos variantas
2017 m. rudenį N. Aleksejevas nusprendė išbandyti jėgas Ukrainos nacionalinėje „Eurovizijos“ atrankoje, bet persigalvojo ir paraišką pateikė Baltarusijoje. Ir po keleto skandalų Aleksejevas gavo baltarusišką kelialapį į Lisaboną.
Daina „Forever“ („Amžinai“) pirmiausia pasirodė rusų kalba, tuomet buvo išversta į anglų kalbą. Keletą kartų keitėsi ir kūrinio aranžuotė.
„3578-oji dainos „Forever“ versija pavyko, ji labai įtikinanti. Mes labai stengėmės, todėl dabar, kai gaunu įvairių žmonių vertinimus – „kaip gražiai jums pavyko“, „labai ačiū už šią dainą“, - tai labai padeda ir įkvepia mus. Tai vertinu kaip patį didžiausią apdovanojimą. Esu ypač dėkingas visai komandai, su kuria dirbau kuriant galutinę dainos versiją“, – apie kūrybinį procesą pasakoja atlikėjas N. Aleksejevas.
Pagrindinis N. Aleksejevo pasirodymo Baltarusijos nacionalinės atrankos finale akcentas buvo šviesos diodų kostiumas. Tiesa, jo, pasak atlikėjo, Lisabonoje nebeišvysime.
„Neslėpsiu, kad mes pakeitėme atlikimo, režisūros sprendimus, juos parodysime Lisabonoje. Aš neatskleisiu scenarijaus, tik pasakysiu, kad pasirodymas bus labai kruopščiai apgalvotas. Labai džiaugiuosi, kad jau aiškus galutinis dainos variantas. Buvo labai ilgos paieškos, manau, mes viską padarėme teisingai – ir pasirinkdami garsą, ir vaizdą, - viskas subalansuota ir atrodys harmoningai. Tai svarbiausia“, – džiaugiasi atlikėjas.
Baltarusijos atstovas kartu su Ieva Zasimauskaite pasirodys pirmajame „Eurovizijos“ pusfinalyje. I. Zasimauskaitės pasirodymo numeris 6-as, o N. Aleksejevo – 8-as. Šalia mūsų atstovų pasirodys net trys konkurso favoritai: čekas, estė ir Izraelio atstovė.
Baltarusija „Eurovizijoje“ dalyvauja nuo 2004 m. Kaip ir Lietuvos, aukščiausia Baltarusijos užimta vieta 6-a, ją 2007 m. pavyko pasiekti Dmitrijui Kaldunui. Pernai baltarusių kalba kūrinį atlikusi grupė „Naviband“ finale užėmė 17 vietą.
-
Čekijos atstovui eurovizinį kūrinį parašyti prireikė pusantrų metų 1
– Euroviziniame burbule esate jau antrą kartą. 2017-ais metais jums buvo siūloma atstovauti Čekijai su daina „My Turn“. Bet šio pasiūlymo tuomet atsisakėte. Kodėl?
– Esate labai gerai informuotas. Labai smagu kalbėti su žmonėmis, kurie tave pažįsta. Ačiū už tai. Taip, tiesa – pernai nepriėmiau šio pasiūlymo, nes daina buvo skirta ne man, nejaučiau jokio ryšio su ja. Nenoriu stovėti ant scenos prieš daugybę žmonių ir atlikti kūrinį, kurio nejaučiu. Norėjau ten atsidurti su daina, kurią atlikdamas mėgaučiausi, kuria tikėčiau. Tai ir įvyko šiais metais, labai tuo džiaugiuosi. O kas buvo praėjusiais metais – pražuvo.
– Kaip ir minėjote, šie metai – jūsų. Atstovausite šaliai su savo kūrybos daina „Lie To Me“. Kaip ji gimė ir kam ją skyrėte?
– Rašiau dainą labai ilgai. Pirmą jos versiją sukūriau dar 2016-ųjų spalį, viešai daina pasirodė tik prabėgus metams. Ne tik rašiau dainą, bet ir tobulinau prodiusavimo įgūdžius, stengiausi dainą padaryti paprastesnę, kad ji būtų pritaikyta platesnei įvairių šalių auditorijai. Kelias buvo ilgas, bet tikrai vertėjo. Tuo metu gyvenau Vienoje, dainą, kaip man įprasta, pradėjau kurti nuo gitaros – sukūriau melodiją ir žodžius. Tai buvo liūdna baladė apie išsiskyrimą, bėgant laikui ji keitėsi, bet, manau, tik į gera.
– Nusikelkime į Lisaboną. Kaip ten, ant scenos, atrodys jūsų pasirodymas?
– Kartu su komanda manome, kad klipas pateisino lūkesčius, jis atkreipė dėmesį. Tad tam tikras jo dalis norime perkelti ir ant scenos. Aš – artistas, dainuoju dėl žmonių, nenoriu likti kažkur scenos gale, noriu pasiekti žmones taip, kaip tai daryčiau soliniame koncerte. Kol kas negaliu daug atskleisti, bet tikiuosi, kad pavyks sukurti kažką įsimintino.
– Galbūt ant scenos išvysime kupranugarį?
– Ne, tai neleidžiama. Jokių gyvūnų ant scenos. Mes svarstėme kaip nors parodyti kupranugarį, bet ne, jo nebus, bus šiek tiek kitaip.
– Šiuo metu lažybininkų prognozės jums labai palankios – vieta top trejetuke. Ar tai laikote spaudimu?
– Žinoma, kad jaučiu šiokį tokį spaudimą, bet vertinu teigiamai. Matau, kad žmonėms patinka daina, man tai svarbu, nes ją pats parašiau. Ji – mano kūdikis, man malonu, kai išgirstu, kad daina kažkam patinka. O lažybos – tai žaidimas. Smagu būti pripažintam. Lemiama akimirka jau netrukus. Pamatysime.
Visas interviu su M. Josefu – įraše.
-
Vokietijos ambasadorė: savęs klausiu, kodėl pasirinkau Lietuvą 1
Vokietijos ambasadorė Lietuvoje Angelika Viets darbą pradėjo prieš daugiau nei mėnesį. Lietuvą pasirinko neatsitiktinai – jos mamos šeima kilusi iš Rytų Prūsijos, Karaliaučiaus.
„Pamačiusi 6 savaites nesibaigiantį lietų, pati savęs klausiu, kodėl pasirinkau šią šalį. Jei rimčiau, tai norėjau pamatyti, kaip atrodo ši Europos dalis, be to, mano mamos šeima yra iš Rytų Prūsijos, jie gyveno Karaliaučiuje iki 1945-ųjų sausio. Mama daug pasakojo apie tą giliai širdyje likusį kraštą. Mes ten taip niekada kartu ir nenuvykome“, – pasakojo A. Viets.
Pamačiusi 6 savaites nesibaigiantį lietų, pati savęs klausiu, kodėl pasirinkau šią šalį. Jei rimčiau, tai norėjau pamatyti, kaip atrodo ši Europos dalis.
Diplomatė mokyklą baigė 17-olikos, tėvui neleidus palikti namų, ji buvo priversta tame pačiame Sarbriukeno mieste rinktis vieninteles čia galimas Amerikos-anglų-prancūzų kultūros ir istorijos studijas.
„Mano tėvų karta per karą prarado daug metų. Jie buvo labai griežti, autoritariški. Būtina atkreipti dėmesį į atotrūkį tarp kartų. Mano ir tėvų kartos labai skiriasi. Skiriasi požiūriai, vertybės. Žiūrėdama į praeitį, manau, kad tėvai, man neleido daryti visko, kas buvo linksma. Aš buvau užsispyrusi, tad nuolat konfliktuodavome. Tai ir buvo viena iš priežasčių, kodėl kuo greičiau norėjau palikti tėvų namus ir išvykti į užsienį“, – prisiminė A. Viets.
Baigusi mokslus, ambasadorė nebuvo tikra, ką nori veikti gyvenime. Į užsienį ji išvyko pagal tarptautinių mainų programą: Irano, Kinijos universitetuose dėstė vokiečių kalbą ir literatūrą. Pasibaigus programai moteris nusprendė įsidarbinti Vokietijos Užsienio reikalų ministerijoje.
„Mano tėtis, praradęs 9 gyvenimo metus per karą ir pokarį, stengėsi susigrąžinti prarastą laiką. Kas dvejus, trejus metus jis keitė darbą, dėl to man teko 8 kartus keisti mokyklą. Tad buvau pripratusi prie nuolatinio kaitos. Galiausiai, kai Vokietijos provincijoje pamatydavo mano gyvenimo aprašymą, dažnas nustebdavo ir klausdavo, ar tikrai noriu ten pasilikti. Sakydavo, gal tu geriau pabandyk įsidarbinti Užsienio reikalų ministerijoje“, – kalbėjo ambasadorė.
A. Viets turi ypatingą pomėgį – iš senų, daugiau kaip 100 metų senumo japoniškų audinių siuva antklodes. Indigo spalvos audinius ji perka įvairiuose internetiniuose aukcionuose.
„Užtrunka visą žiemą. Kartais net pusmetį“, – sakė diplomatė.
A. Viets su vyru į Lietuvą atsivežė ir tris šunis. Ambasadorė sako jaučianti didžiulę meilę vokiškiems hovavartų veislės šunims.
„Prieš vykdama į Kosovą, turėjau vieną šunį, bet Kosove labai didelė gatvės šunų problema. Dažnai jie tiesiog pameta šuniukus prie šiukšlių konteinerių šalia ambasadų. Taip įsigijau antrą šunį, buvo vos dviejų savaičių. Tiesiog priglaudžiau, bet taip ir pasiliko su mumis. Trečią šunį priėmiau šių metų vasarį. Jis sirgo, išgydė. Jis buvo netoli ambasados“, – pasakojo Vokietijos ambasadorė.
Šiuo metu ambasadorė ieško šeimininkų trečiajam juodajam šuniui, nes su trimis sako kartais būna per sunku.
