Kaune – „Gintarinė pora“

Šiandien ir rytoj Kaune, „Žalgirio“ arenoje, suksis Lietuvos ir užsienio šalių šokėjai – vyks tradicinės tarptautinės varžybos „Gintarinė pora“.

Jau 57-ą kartą rengiamos „Gintarinės poros“ pagrindiniai akcentai – Pasaulio sportinių šokių federacijos (WDSF) standartinių ir Lotynų Amerikos šokių reitingo varžybos. Be to, jėgas išmėgins ir jauniausi dalyviai (gim. 2014–2015 m.).

Sekmadienį renginį vainikuos profesionalų standartinių šokių pasaulio čempionatas. Dalyvių gretose – šokėjai iš keturiolikos šalių, tarp jų – Malaizijos, Japonijos, Pietų Korėjos, Australijos, Kinijos.

Lietuvai atstovaus Europos profesionalų standartinių šokių čempionai Vaidotas Lacitis ir Veronika Golodneva-Lacitienė.

Stilius ir mados

Pernai rudenį „Sūkurys“ atgimusioje Kauno sporto halėje pažymėjo savo 60-metį.

„Kai mes pradėjome šokti, tai buvo menas, ne sportas. Kai Lietuva prisijungė prie Pasaulio sportinių šokių federacijos, visa sistema pasikeitė iš esmės, tapo sportiškesnė“, – dalijosi prisiminimais Č. Norvaiša.

Lietuvos nusipelniusio trenerio nuomone, net ir sportiškesni tapę šokiai privalo išlaikyti pradmenis, stilių.

Išugdėme daug šokėjų, jie yra lyg jungiamoji grandis tarp to, ką gavome iš Jūratės ir Česlovo.

„Mūsų gyvenime susiklostė normos, kad šokyje yra stilius ir mada. Stilius išlieka visą laiką, o mada keičiasi. Šokio stilius – judėjimas, vertikalumas, posūkiai – tai turi išlikti. Stiliaus negalima pakeisti. Iškart matyti, kurie šokėjai vaikosi madų ir kurie šoka stilingai“, – svarstė Č. Norvaiša.

Nauji iššūkiai

Buvusi „Sūkurio“ šokėja, šiuo metu – Lietuvos sportinių šokių federacijos (LSŠF) profesionalų lygos direktorė, trenerė Lina Chatkevičiūtė-Vėželienė atkreipė dėmesį į naujus iššūkius.

„Seniau mokytojas galbūt būdavo suabsoliutinamas, o dabar reikia turėti gerokai daugiau žinių, mokėti prieiti prie kiekvieno auklėtinio individualiai. Mūsų, trenerių, tikslas – ne tik išmokyti šokio technikos ar padėti siekti aukštų rezultatų. Svarbiau, ko jaunuoliai ieško šokdami, kokių tikslų sau kelia. Gal nori labiau pasitikėti savimi, išsiugdyti discipliną, atrasti savo bendruomenę, draugų“, – sakė L. Chatkevičiūtė-Vėželienė, kartu su savo vyru Donatu Vėželiu, taip pat treneriu, savo sportinių trofėjų kolekcijoje turintys pasaulio ir Europos standartinių šokių čempionatų medalių, prestižinėse varžybose iškovotų titulų ir prizų.

Jėga, vedanti į priekį

Č. Norvaiša teigė, kad tiek jų, tiek kartu „Sūkuryje“ dirbančių L. ir D. Vėželių siekiai ir prioritetai sutampa, tai brandina puikių vaisių tiek klubui, tiek jo sportininkams.

Pasak L. Chatkevičiūtės-Vėželienės, dirbti su J. ir Č. Norvaišomis – vienas malonumas. Vyresnieji kolegos sukaupę labai daug gyvenimo ir šokių patirties, mielai perduoda savo žinias ir dalijasi patarimais.

„Jie visuomet energingi, kupini entuziazmo. Norime būti panašūs į juos. Tai viena mūsų su Donatu siekiamybių, – teigė Lina. – Išugdėme daug šokėjų, jie yra lyg jungiamoji grandis tarp to, ką gavome iš Jūratės ir Česlovo. Jie mus išaugino, o mes auginame kitas šokėjų kartas. Be to, „Sūkurys“ – ne vien Norvaišos ir mes su Donatu, bet ir kiti treneriai, mokiniai, prisidedantys prie klubo gerovės, atmosferos, sportinių rezultatų. Smagu, kad vieni į kitus galime atsiremti – tai ir yra „Sūkurio“ jėga, vedanti į priekį.“

J. ir Č. Norvaišos džiaugėsi, kad dėl „Sūkurio“ ateities ir tradicijų tęstinumo abejonių nekyla.

„Lina ir Donatas tikrai susitvarkys“, – teigė J. Norvaišienė, o Č. Norvaiša pridūrė: „Sūkurys“ gyvuos. Iš kartos į kartą.“

Legendinis sportinių šokių klubas „Sūkurys“, vadovaujamas Jūratės ir Česlovo Norvaišų, pernai rudenį atgimusioje Kauno sporto halėje pažymėjęs savo 60-metį, tęsia tradiciją – vėl rengia tarptautines varžybas „Gintarinė pora“.

Šįkart „Gintarinė pora“ vyks jau 57-ą kartą. Gegužės 6–7 d. „Žalgirio“ arenoje kartu su Lietuvos šokėjais planuoja varžytis svečiai iš Filipinų, Japonijos ir Europos šalių.

„Niekada nesuabejojome savo pasirinkimu – visokeriopai plėsti sportinių šokių kultūrą“, – sakė Č. Norvaiša.

Organizaciniais „Gintarinės poros“ darbais „Sūkurio“ vadovai dalijasi su Kauno kultūros centro kolektyvu, prisideda pasaulio ir Lietuvos sportinių šokių federacijos, renginį globoja Kauno miesto savivaldybė, iš dalies finansuoja Nacionalinė sporto agentūra.

Varžybų formatas padės žiūrovams geriau susipažinti su kiekviena finalininkų pora – kiekviena jų atskirai pademonstruos savo meistriškumą.

 

„Gintarinės poros“ pagrindiniai akcentai – Pasaulio sportinių šokių federacijos (WDSF) standartinių ir Lotynų Amerikos šokių reitingo varžybos. Be to, jėgas išmėgins ir jauniausi dalyviai (gim. 2014–2015 m.).

„Tradiciškai sekmadienio vakaro programoje Motinos dienos proga bus koncertinis sveikinimas mamoms, žiūrovų laukia žinomo dainininko Ovidijaus Vyšniausko repertuaras“, – pasakojo Lina Chatkevičiūtė-Vėželienė, buvusi „Sūkurio“ šokėja, J. ir Č. Norvaišų auklėtinė, šiuo metu – Lietuvos sportinių šokių federacijos (LSŠF) profesionalų lygos direktorė, trenerė.

Kauno verslo, privačiomis iniciatyvomis moksleiviams ir senjorams bus taikoma net 50 proc. dydžio nuolaida bilietams.

Šiemet „Gintarinę porą“ vainikuos profesionalų standartinių šokių pasaulio čempionatas.

„Varžybų formatas padės žiūrovams geriau susipažinti su kiekviena finalininkų pora – kiekviena jų atskirai pademonstruos savo meistriškumą. Be to, bus galima realiu laiku stebėti teisėjų vertinimus“, – teigė L. Chatkevičiūtė-Vėželienė.

Pasaulio čempionato dalyvių gretose – šokėjai iš keturiolikos šalių, tarp jų – Malaizijos, Japonijos, Pietų Korėjos, Australijos, Kinijos. Lietuvai atstovaus Europos profesionalų standartinių šokių čempionai Vaidotas Lacitis ir Veronika Golodneva-Lacitienė.

Pernai Toronte (Kanada) V. Lacitis ir V. Golodneva-Lacitienė iškovojo sidabrą, latviai Edgaras Linis ir Eliza Linė buvo treti. Latvijos pora planuoja šokti ir „Žalgirio“ arenoje.

„Švenčiant svarbų mūsų diplomatinių santykių šimtmečio jubiliejų, norėčiau išreikšti ypatingą padėką tiek JAV Vyriausybei, tiek JAV lietuvių bendruomenei už tai, kad Lietuvos laisvės klausimas niekuomet nebuvo pamirštas“, – padėkojo ministrė pirmininkė.

Pasak premjerės, Lietuvos ir Lenkijos Respublikos žemėse gimusio šūkio „Už mūsų ir jūsų laisvę!“ dvasia dar XVIII amžiaus pabaigoje sujungė mūsų žmones saitais, kurių tvirtumą jaučiame iki šiol, o pati ryškiausia abiejų šalių laisvės jungtis buvo JAV vykdyta Lietuvos, Latvijos ir Estijos sovietinės okupacijos nepripažinimo politika, teikusi vilties, palaikomos ir iš už geležinės uždangos mus pasiekiančio „Amerikos balso“.

Jie klaus, ar mes tikrai patvirtinome, kad mylime laisvę ir esame pasiryžę ne tik dėl jos aukotis deklaracijose, bet ir liudyti savo kasdieniais veiksmais.

1990 m. kovo 11-oji žymėjo ne kelio pabaigą, o jo pradžią – Lietuvos dar laukė kasdieniai valstybės kūrimo ir pilietinės visuomenės stiprinimo, sovietinės armijos išvedimo ir visaverčio sugrįžimo į Vakarų pasaulį per narystes ES ir NATO iššūkiai. Premjerės teigimu, tuomet įsitikinome, kiek daug turime draugų ir koks svarbus yra demokratinių šalių ir visuomenių tarpusavio palaikymas ir vienybė. JAV buvo tarp artimiausių Lietuvos draugų, padėjusių įtvirtinti laisvę.

„Šiandien visas demokratinis pasaulis yra išbandomas, ko verti žodžiai apie laisvę, žmogaus teises. Istorija kupina paradoksų, šiandien esame liudininkai vieno iš jų. Ukraina, valstybė, kurią nemaža dalis Vakarų politikų buvo priskyrę Rusijos įtakos laukui, mūšio lauke, kasdien prarasdama daugybę karių, apraudodama taikių gyventojų žūtis nuo Rusijos raketų ir patirtą skausmą, didvyriškai kovoja ne tik už savo, bet ir už mūsų visų vertybes ir laisvę. Laisvę rinktis demokratiją. Laisvę rinktis draugus. Laisvę būti ukrainiečiais ir Ukraina“, – sakė I. Šimonytė.

Kai istorikai ir mūsų vaikaičiai žvelgs į 2022 metus, jie neklaus, ar karo Europoje sunkumai nesukėlė mums nepatogumų, jie klaus, ką padarė demokratinių šalių vyriausybės ir politikai, kiekviena atskira verslo kompanija, institucija ar pilietis, kad agresorius būtų ne tik suvaržytas, bet ir nugalėtas, pabrėžė Vyriausybės vadovė.

„Jie klaus, ar mes tikrai patvirtinome, kad mylime laisvę ir esame pasiryžę ne tik dėl jos aukotis deklaracijose, bet ir liudyti savo kasdieniais veiksmais. O gal mes rinkomės pilkąją zoną, kai buvo absoliučiai aišku, kas yra agresorius ir kas auka? Ar demokratinis pasaulis neparodė nuovargio, gindamas tas vertybes, apie kurias kalbėjo ištisus 70 metų? Ar nepalikome agresoriaus problemos ir „užšaldyto“ konflikto ateities kartoms?“ – kalbėjo I. Šimonytė.

Ministrė pirmininkė palinkėjo, kad kitąmet, JAV prezidentui lankantis Vilniuje, kalbėtumėme ne apie karą, o apie taiką ir Ukrainos žmonių pergalę, kurios jie nusipelnė labiau nei kas nors kitas.

Norint „geros valios“ iš Kremliaus, reikia daugiau sunkiosios ginkluotės ir finansinės paramos Ukrainai

Ketvirtadienį Seime surengtoje Šimtmečio konferencijoje, skirtoje paminėti Lietuvos ir Jungtinės Amerikos Valstijų diplomatinių santykių šimtmetį, premjerė I. Šimonytė pažymėjo, kad norint iš brutalų karą Ukrainoje sukėlusios Rusijos sulaukti „geros valios“, Vakarai turi teikti dar daugiau ginkluotės ir finansinės paramos Ukrainai. 

„Esu įsitikinusi, kad agresorių padės nugalėti visos priemonės – diplomatija, sankcijos, bet visų pirma – kova mūšio lauke. Pamatėme, kad ukrainiečių kovingumas ir Vakarų tiekiama ginkluotė padėjo Kremliui parodyti „geros valios“ ženklą ir pasitraukti iš Gyvačių salos. Tad jei norime daugiau tokių „geros valios“ ženklų iš Kremliaus, reikia ir daugiau Vakarų sunkiosios ginkluotės ir finansinės paramos Ukrainai“, – teigia premjerė. 

I. Šimonytės tvirtinimu, nuolaidžiavimo valstybei agresorei politika gali atnešti dar didesnius neigiamus padarinius. 

Esu įsitikinusi, kad agresorių padės nugalėti visos priemonės – diplomatija, sankcijos, bet visų pirma – kova mūšio lauke.

„Šiandien visas demokratinis pasaulis yra išbandomas, ko verti žodžiai apie laisvę, žmogaus teises. (...) Privalome ne tik patys padėti Ukrainai, bet ir toliau telkti visų sąjungininkų pagalbą, atremti vis iškylančias nuolaidžiavimo politikos apraiškas. Nuolaidžiavimas, kaip rodo baisiausia dvidešimto amžiaus vidurio patirtis, laisvės kainą tik padidina. O nuolatinis nuolaidžiavimas – lemia katastrofiškus padarinius“, – sako I. Šimonytė.

„Autoritariniai režimai galvoja, kad energetiniu šantažu ir energetine priklausomybe galima paralyžiuoti net galingiausių šalių sprendimus. Kad karinga retorika paveiks demokratinių šalių politiką, kad cinišku melu ar dezinformacija galima skaldyti demokratinio pasaulio vienybę, o kai neveikia melas, tuomet galima daryti viską, kad kiltų energijos kainos. O jeigu neveikia ir tai – kaip ginklą panaudoti ir maisto stygių, badą“, – priduria premjerė. 

Šimtmečio konferencijoje pasisakiusios Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen nuomone, neišprovokuota ir nepagrįsta Rusijos agresija Ukrainoje rodo jos ketinimus pulti kaimynines demokratines valstybes. 

„Nebūkime naivūs – pavojuje yra ne tik Rusijos kaimynė, bet ir tarptautinis saugumas, įsivyravęs po Berlyno sienos griūties. Reikalavimai, kuriuos Rusija pateikė JAV ir NATO prieš pradėdama agresiją Ukrainoje, aiškiai rodo Rusijos siekius“, – teigia V. Čmilytė-Nielsen. 

Pasak R. Karbauskio, kiek anksčiau jo pateiktas aiškinimas dėl „valstiečių“ lūkesčių ir sprendimų, Seime sprendžiant kelias savaites trukusį konfliktą, galėjo būti nevisiškai tiksliai suprastas.

Praėjusią savaitę R. Karbauskis LRT portalui teigė, kad „valstiečiai“ dirbti į plenarinę Seimo salę grįš tuo atveju, jei iš darbotvarkės valdantieji išbrauks narkotikų dekriminalizavimo ir civilinės sąjungos klausimus.

Kaip politikas Eltai teigė pirmadienį, į Seimo salę „valstiečiai“ sugrįžtų net ir tuo atveju, jei valdantieji, atsisakę į Seimo darbotvarkę įtraukti antiinfliacinių projektų, sutiktų atsitraukti, nuo, R. Karbauskio požiūriu, visuomenę skaldančių iniciatyvų.

„Mes bet kokiu atveju grįžtam, jeigu daroma tai, ko prašo visa opozicija. Bet kartu mes pasakom, kad jeigu nebūtų daroma tai, ko nori visa opozicija, o būtų mums pažadėta išbraukti tuos klausimus, tada mes taip pat grįžtume. Mūsų pasiūlymas skamba taip: jeigu valdžia pasakytų, kad nesutinka į darbotvarkę įtraukti tų klausimų nuo opozicijos bendrai, bet išbrauktų iš darbotvarkės ir neįtrauktų daugiau ateityje iki rudens sesijos vertybinių klausimų – mes grįžtume. Tokia mūsų žinutė“, – Eltai teigė R. Karbauskis, pridurdamas, kad jo ir LVŽS frakcijos seniūnės Aušrinės Norkienės nuomonės šiuo klausimu nė kiek nesiskiria.

„Nuomonės visiškai neišsiskyrė. Jeigu paklaustumėt A. Norkienės asmeniškai, ji jums pakartos tai, ką aš ką tik pasakiau  –  kad mes būtume grįžę, jei būtų pažadėję tų įstatymų nesvarstyti. Net jeigu visa kita opozicija būtų negrįžusi“ , – tvirtino R. Karbauskis.

„Mes šitoje vietoje laikomės labiau vertybinės pozicijos negu tos, kurios laikosi socialdemokratai ir Sauliaus Skvernelio grupė“, – pridūrė „valstietis“.

Pirmadienį po Seimo darbo grupės susitikimo Seimo narė A. Norkienė (LVŽS) teigė, kad „valstiečiai“ kartu su visa opozicija grįš į plenarinę salę antradienį, jei į darbotvarkę bus įtraukti antiinfliaciniai opozicijos pateikti įstatymų projektai.

V. Matijošaičio ir „Vieningo Kauno“ perspektyvos artėjančiuose savivaldos rinkimuose – miglotos

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis dabartinio mero V. Matijošaičio šansus ateinančiuose savivaldos rinkimuose vertina kritiškai.

„Yra požymių, rodančių, kad Matijošaičiui rinkimai gali būti labai sudėtingi, o gal ir nesėkmingi“, – svarsto L. Bielinis.

Ekspertai sutinka, kad „Vičiūnų grupės“ skandalas dėl nepaliktos Rusijos rinkos gali paveikti savivaldos rinkimų rezultatus, tačiau Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Virgis Valentinavičius tvirtina, kad netinkama V. Matijošaičio komunikacija yra dar didesnė blogybė.

„Ne tiek pats skandalas, kiek tai, kaip Matijošaitis elgiasi – užima neigimo, išsisukinėjimo poziciją – tai kenkia labiau nei pats faktas, kad jo įmonė dirba Rusijoje“, – sako V. Valentinavičius ir priduria, kad prognozuoti, ar po metų įvardinti įvykiai vis dar bus aktualūs ir lemtingi – sunku.

„Matijošaitis arčiau rinkimų galės padaryti racionalesnį sprendimą – ar jam verta kandidatuoti, ar ne. Dabar dėl karo Ukrainoje ir jo elgesio su savo įmonėmis Rusijoje populiarumas yra nukritęs ir tai tarytum atrodytų šiokia tokia rizika. Greičiausiai tas sprendimas bus atidėtas kuo arčiau rinkimų ir tada bus žiūrima pagal aplinkybes“, – apie V. Matijošaičio sprendimą kandidatuoti į Kauno mero postą svarsto V. Valentinavičius.

Paklaustas, ar nuveikti darbai kauniečių akyse išgelbės V. Matijošaičio reputaciją, politikos apžvalgininkas teigia, kad „Matijošaičio nuopelnai asfaltuojant gatves yra vienintelis dalykas, kuriuo jis gali remtis.“ Tačiau ar to užteks norint laimėti dar vienus Kauno mero rinkimus – prognozuoti sudėtinga.

„Anksčiau ar vėliau reikia pradėti kalbėti apie Matijošaičio verslo interesus ir interesų konfliktus Kauno mieste, rajone. Kai priimami sprendimai dėl sklypų, kurie susiję su pačiu Matijošaičiu ar jo sūnumi. Faktas, kad pusė šeimos yra Kauno taryboje. Nepotizmo apraiškos“, – sako V. Valentinavičius.

Jo teigimu, šiems aspektams Kauno opozicija skiria per mažai dėmesio, nors tai galėtų turėti reikšmingą poveikį rinkimų rezultatams. 

Jei pagrindinio veido nebelieka, tai visa kita – kaip mirusiam kompresas.

Politologai kontroversiškai vertina ir „Vieningo Kauno“ situaciją. Profesorius L. Bielinis yra linkęs tikėti, kad nesvarbu, kokį sprendimą priimtų pagrindinis organizacijos veidas V. Matijošaitis, savo ruožtu komanda turėtų bandyti išlikti savivaldoje.

„Vieningas Kaunas“ yra organizacija, kuri labai efektingai veikė daugelį metų Kaune, kurios atstovai įsišaknijo į įvairius administracinio valdymo lygmenis. Galų gale išaugo karta, kuri vienaip ar kitaip turi pretenzijų politikoje – bent jau vietinėje politikoje. Dėl tos priežasties visiems išsivaikščioti būtų, ko gero, nelogiška“, – sako L. Bielinis. 

Tuo tarpu V. Valentinavičius šiuo klausimu turi kitokią nuomonę. Jo teigimu, ši politinė struktūra yra pseudopolitinė vieno žmogaus partija, todėl jos iširimas – beveik garantuotas.

„Vieningas Kaunas“ yra vieno žmogaus darinys, taigi – jis eina į dugną. Tai jo asmeninis darinys, pseudopolitinė partija, kurios panaudojimas yra grynai asmeninis. Jei pagrindinio veido nebelieka, tai visa kita – kaip mirusiam kompresas“, – mintimis dalijasi V. Valentinavičius.

Konservatorių siekis susigrąžinti laikinąją sostinę – kol kas be aiškaus lyderio

Politologai įvertino ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos tikimybę susigrąžinti 2015 m. rinkimuose prarastą postą. Šiuo klausimu ekspertai sutaria – konservatorių galimybės po ilgo laiko susigrąžinti postą yra miglotos.

„Jie turėjo didžiulį potencialą dar prieš 10–15 metų, bet kažkaip išbarstė ir mes šiandien nematome lyderystės, nematome vieningos politinės struktūros, kuri veiktų“, – sako L. Bielinis.

Tuo tarpu V. Valentinavičius sutinka, kad stipraus konservatorių kandidato nesimato, o blogos praeities šešėliai partiją gali persekioti ir ateinančių rinkimų metu.

Dabar susidaro toks vaizdas, kad aiškaus ir patrauklaus lyderio tarp Kauno konservatorių nelabai matyti.

„Didelė Matijošaičio sėkmės dalis Kaune buvo prieš tai buvusios, konservatorių dominuojamos Kauno tarybos nesėkmės – bloga reputacija, kurią konservatoriams Kaune sukūrė Andriaus Kupčinsko meravimas. Savivaldos rinkimuose šie dalykai gali sugrįžti – tada konservatoriams būtų ne taip lengva susigrąžinti šitą tvirtovę. Juo labiau kad Kaune nesimato stipraus jų kandidato į merus. Nebent pavyktų jį per likusį laiką surasti ir iškelti kaip savo vėliavą. Dabar susidaro toks vaizdas, kad aiškaus ir patrauklaus lyderio tarp Kauno konservatorių nelabai matyti“, – svarsto MRU docentas.

Politologo teigimu, Jurgitos Šiugždinienės kaip konservatorių kandidatės į Kauno mero postą iškėlimas – labai abejotinas ir toks žingsnis jį nustebintų.

„Šiugždinienė savivaldos rinkimuose jau vedė konservatorių partiją ir nepasižymėjo sėkme. Ji dabar yra švietimo ministrė ir didelis klausimas, ar tai jai pridės bent kažkiek balsų Kaune. Iš ministrų eiti kandidatuoti į merus Kaune – aš labai nustebčiau, jeigu toks sprendimas būtų padarytas. Tokius sprendimus galima daryti tik tuo atveju, kai sėkmė yra garantuota, o šiuo atveju to tikrai nėra“, – teigia V. Valentinavičius.

Tuo tarpu L. Bielinis ją matytų kaip ryškią ir gerą oponentę kitiems kandidatams.

„Šiugždinienė kaip asmenybė iš tikrųjų geba energingai veikti, kalbėti. Tad jeigu tikrai ji bus konservatorių kandidatė – ji galėtų būti aktyvi kandidatė“, – sako VDU profesorius.

Paklaustas, ar buvimas valdančiojoje daugumoje gali pakenkti konservatorių kandidatui į mero postą, V. Valentinavičius mano, kad šiuo metu priklausyti valdančiajai daugumai nėra blogai. Ekspertas teigia, kad valdantieji sėkmingai suvaldė pandemiją, o karo kontekste taip pat atrodo solidžiai.

„Drįsčiau pastebėti, kad dabar priklausyti valdančiajai daugumai pasidarė ne taip blogai kaip prieš pusę metų. Valdantieji pakankamai sėkmingai suvaldė pandemiją, migrantų krizę, pakankamai solidžiai atrodo karo Ukrainoje kontekste. Tad partijos populiarumas ir reitingai gali sugrįžti. Dabar visuomenės nuomonės apklausų bendrovių lentelėse konservatoriai, kaip valdantieji, užima pakankamai geras pozicijas. Po trejų metų valdžioje jie sugeba užimti vis dar tas pačias geras pozicijas kaip ir pirmaujančios kairiosios partijos“, – tvirtina V. Valentinavičius.

L. Bielinio nuomone, savivaldos rinkimai didžiąja dalimi yra susieti su vietinėmis, ūkinėmis, problemomis – gatvių tvarkymu, statybomis. Jo nuomone, į tai ir reikia kreipti dėmesį mero rinkimų metu. Politologas V. Valentinavičius taip pat priduria, kad savivaldos lygiu Kaune vyksta kitokia kova nei Seimo rinkimuose.

„Ten varžosi skirtingų merų reputacijos, skirtingų partijų įdirbiai būtent Kauno taryboje – kaip jie valdė miestą“, – teigia ekspertas.

ELTA primena, kad Gabrielius Landsbergis anksčiau yra aiškiai įvardinęs, jog partijos radare – didžiųjų miestų merų postai: „Norisi nepralaimėti ten, kur esame, ten, kur turime savo merus. (...) Matau erdvės pasirodyti stipriai: sutelkti rinkėjus, rasti rinkėjų didžiuosiuose miestuose“.

A. Verygos nenurašo: jis turi stiprią paramos grupę Kaune

Oficialiai patvirtinus, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatu į Kauno mero postą tapo buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, politologai sutaria, jog jis gali būti ryškus kandidatas ir stiprus konkurentas kitų partijų iškeltiems atstovams.

„Jeigu konkurentu (V. Matijošaičiui – ELTA) taps, kaip yra kalbama, Veryga, iš tikrųjų bus labai sunku prieš jį laimėti, nes jis, mes žinome, yra puikus komunikatorius, energingas, tai, ko gero, jis turi daugiau šansų laimėti“, – sako L. Bielinis.

Politologas tvirtina, kad yra neutralus partijų klausimu, tačiau savivaldos rinkimų sėkmę bent šiuo metu prognozuotų būtent LVŽS kandidatui.

„Jeigu nebus kitų ryškių kandidatų, tai „valstiečiams“ su Veryga, kaip pagrindiniu kandidatu, iš tikrųjų yra šansas. O jeigu atsiras kažkokių labai ryškių kandidatų iš dešinės, nuo liberalų, nuo to paties Matijošaičio ar nuo Skvernelio – tada mes matysime rimtą kovą, kurios rezultatas nenusakomas“, – teigia VDU profesorius.

Nors MRU docentas V. Valentinavičius „valstiečių“, kaip partijos, sėkme nėra garantuotas, jo nuomone, A. Veryga – ypatingas, dėmesio vertas atvejis.

„Valstiečiai“ kaip partija Kaune buvo stiprūs tiek, kiek ėjo kartu su „Vieningu Kaunu“, tad partinių rinkėjų Kaune jie turi nedaug. Bet Veryga yra ypatingas atvejis. Jis – gerai žinomas veidas, susijęs su Kauno gydytojų gildija. Kai kas tą gildiją vadina klanu... Jis turi stiprią paramos grupę Kaune ir todėl gali būti pakankamai pavojingas kitiems kandidatams“, – sako politologas V. Valentinavičius.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga kol kas yra vienintelė, oficialiai patvirtinusi ir iškėlusi savo kandidatą į Kauno mero postą.