Tobulino įgūdžius

Bendrovės „Klaipėdos autobusų parkas“ darbuotojai šią savaitę turėjo progą trumpam pasijausti neįgaliu autobuso keleiviu.

Specialių mokymų metu, kuriais siekiama tobulinti paslaugas, teikiamas specialiųjų poreikių turintiems keleiviams, įmonės darbuotojai patys sėdo į neįgaliojo vežimėlį, bandė be pagalbos įvažiuoti į autobusą bei ten pasirengti kelionei.

Eksperimentas atskleidė, koks svarbią misiją atlieka autobuso vairuotojas, padėdamas negalią turinčiam žmogui keliauti viešuoju transportu. Bei kaip svarbu mokėti tinkamai tą pagalbą suteikti, užtikrinant tiek neįgaliojo, tiek visų kitų keleivių kelionės bei vairuotojo darbo patogumą.

„Technika, kad ir kokia tobula ji būtų, be žmogaus dar neveikia. Todėl vairuotojas turi matyti situaciją ne tik savo, bet ir neįgaliojo akimis. Būtent tai labiausiai akcentavome mokymuose, – dėstė bendrovės „Klaipėdos autobusų parkas“ Eksploatacijos departamento direktorius Imantas Paliakas.

Redakcijos archyvo nuotr.

Praktinių mokymų dalyje vairuotojams buvo akcentuojama kokiu atstumu nuo šaligatvio bortelio geriausia sustoti, kaip pakreipti autobusą, kaip ištraukti ar įstumti pandusą, kaip į autobusą tinkamai įstumti neįgaliojo vežimėlį ir autobuse keleivį prisegti, akcentuoti neįgaliųjų naudojami informaciniai ženklai autobusuose.

Dauguma autobusų – pritaikyti

Pabrėžiama, kad vairuotojų įgūdžiai šioje srityje yra svarbūs ne tik negalią turintiems žmonėms, bet ir kitiems keleiviams – mamoms su vežimėliais, autobusais keliaujantiems vaikams.

Klaipėdą galima sveikinti už tai, kad čia pirmiausia iš visos Lietuvos viešojo transporto parkų, jau prieš ketverius metus visi autobusai buvo pakeisti į žemagrindžius.

Teorinėje mokymų dalyje per 100 „Klaipėdos autobusų parko“ darbuotojų, kasdien miesto ir priemiestiniais maršrutais vežiojančių keleivius, drauge su įmonės administracijos darbuotojais sužinojo apie neįgaliųjų keliones reglamentuojančius teisės aktus, iš pirmų lūpų išgirdo problemas, su kuriomis susiduria autobusais keliaujantys negalią turintys žmonės.

Įvairiuose Lietuvos autobusų parkuose tokius mokymus rengiančios asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ prezidentas Ričardas Dubickas neskubėjo kritikuoti situacijos Klaipėdoje ir įžvelgė pranašumų.

„Klaipėdą galima sveikinti už tai, kad čia pirmiausia iš visos Lietuvos viešojo transporto parkų, jau prieš ketverius metus visi autobusai buvo pakeisti į žemagrindžius“, – pastebėjo R. Dubickas.

Dauguma autobusų, kuriuos pastaraisiais metais įsigijo bendrovė „Klaipėdos autobusų parkas“, yra pritaikyti žmonėms su negalia: turi ryškiaspalvius kontrastingus ženklinimus salone, garsinius durų atsidarymo-užsidarymo signalus, specialiai neįgaliojo ar vaikiško vežimėlio įvažiavimui skirtą platformą ir saugią jų kelionės vietą. Taip pat šiose transporto priemonėse yra įdiegta pasvirimo funkciją į dešinę pusę, kuri neįgaliesiems leidžia lengviau įvažiuoti.

Patogu turi būti visiems

„Klaipėdoje mes, neregių bendruomenė, labai džiaugiamės tuo, kad Klaipėda yra vienintelis miestas, kuriame yra įdiegta sistema kai atvažiavus autobusui yra pasakomas autobuso numeris“, – dėstė minėtos asociacijos asociacijos valdybos narys Martynas Vitkus

Tiesa, garsiniai informaciniai signalai yra įdiegti ne visuose autobusuose, tad neįgalieji norėtų, jog ši spraga būtų pašalinta, mat tais atvejais kai atvykus autobusui nepranešamas jo numeris, regos negalią turintiesiems belieka apie tai teirautis kitų žmonių ar vairuotojo. Tai sukelia nepatogumų, neišvengiama nesusipratimų.

Redakcijos archyvo nuotr.

„Viešasis transportas turi būti prieinamas ir patogus visiems be išimčių, nes mūsų autobusais naudojasi klausos, regos, judėjimo negalias turintys keleiviai, mamos su vežimėliais. Tad apie jų kelionės komfortą iš anksto turi pagalvoti ne tik vairuotojai, bet ir autobusų pirkimo dokumentus ruošiantys administracijos specialistai, maršrutų planuotojai, keleivius aptarnaujantys darbuotojai“, – pabrėžė įmonės generalinis direktorius Vaidas Ramanauskas.

Vis dėlto pastebima, kad tik neįgaliesiems pritaikytų autobusų ir su patikėta įranga mokančių dirbti vairuotojų nepakanka, pastangų laukiama ir iš miesto. Dėmesio reikia skirti infrastruktūros tobulinimui. Ypač daug sunkumų neįgalieji, kaip teigiama, patiria senamiestyje.

Dirba ir neįgalieji

Tai jau ne pirmas kartas kai įmonė stiprina paslaugų keleiviams, turintiems specialiųjų poreikių, kokybę. Panašūs mokymai jau buvo surengti 2017 metais.

Be to, šiuo metu bendrovėje dirba 15 įvairias negalias turinčių žmonių. Prie autobuso vairo sėda 5 iš jų.

„Klaipėdos autobusų parko“ Finansų departamento direktorės Elidos Mantulovs teigimu, įmonė džiaugiasi galėdama suteikti galimybę žmonėms integruotis į darbo rinką, realizuoti save.

Iš viso šioje įmonėje dirba per 300 žmonių. „Klaipėdos autobusų parkas“ yra didžiausia keleivinio transporto bendrovė Vakarų Lietuvos regione, vykdanti keleivių pervežimus Klaipėdos mieste, priemiesčiuose, tolimojo susisiekimo ir tarptautiniuose maršrutuose, teikianti užsakomųjų reisų paslaugas.

Pokyčiai – akivaizdūs

Prieš kelis dešimtmečius uostamiesčio pietuose susikūrę kvartalai žmones viliojo tuomečiu modernumu.

Praėjus beveik trims dešimtmečiams, atsinaujinęs Vingio g. 35 daugiabutis vėl gali tapti pavyzdžiu kitiems savo broliams.

Anuomet tiek architektūriniai, tiek konstrukciniai 12 aukštų namų sprendimai, monolitinių konstrukcijų urbanistinės kalvos elementai suteikė pietiniam Klaipėdos gyvenamųjų kvartalų regionui šviežumo ir naujumo impulsų.

Šiuo metu anaiptol ne visi šios miesto dalies daugiaaukščiai vis dar alsuoja gyvybe ir novatoriškumu, tačiau pavyzdžiai rodo, kad esama būdų šiuo namus vėl paversti traukiančiais žvilgsnius, patogiais gyventi ir pritaikyti galbūt kiek pasikeitusiems žmonių poreikiams.

"Praėjus beveik trims dešimtmečiams, atsinaujinęs Vingio g. 35 daugiabutis vėl gali tapti pavyzdžiu kitiems savo broliams", – teigė bendrovės "Paslaugos būstui" direktorė Rasa Rimaitė.

Leis sutaupyti

Pastebima, kad gyventojų sprendimas imtis renovacijos tiesiogiai palietė kiekvieno žmogaus buitį – iš išorės matomi atnaujinimai turi įtakos ir gyvenimo kokybei.

Pakėlus akis į viršų ar žvelgiant į namą iš kiek tolėliau, sunku nematyti patrauklių balkonų.

Anot R.Rimaitės, ši namo dalis buvo atnaujinta iš esmės – keitėsi balkonų forma ir išvaizda.

"Atsisakius lenktų formų, balkonai tapo šviesesni, talpesni. Toks projektuotojų sprendimas taip pat lėmė tai, kad pavyko sutaupyti renkantis atnaujinimo sprendimus", – pabrėžė pašnekovė.

Rasa Rimaitė / Redakcijos archyvo nuotr.

Vingio g. 35 namo gyventojai jau naudojasi ir moderniais bei saugiais, visiškai naujais liftais.

Nors renovuotas namas ir atrodo lyg visiškai naujas pastarųjų kelerių metų statinys, tačiau statinio atnaujinimas neužkrovė gyventojams nepakeliamos finansinės naštos – daugeliu atvejų pasirinktos nebrangios, tačiau ilgaamžės medžiagos. Pavyzdžiui, teracinės pakopos, klinkerio plyteles.

Sprendimas atnaujinti namą žmonėms leis sutaupyti ir ateityje.

Skaičiuojama, kad dėl renovacijos metu atliktų namo patobulinimų žmonės sutaupys apie 74 proc. šilumos energijos.

Akį traukianti išorė

Po renovacijos pastebimai pasikeitė ir daugiabučio išorė.

Šiuolaikiški sprendimai ir projektuotojų išradingumas namą pavertė tikru šių dienų statiniu – objekto sienos buvo apšiltintos, nudažytos Klaipėdai būdingomis spalvomis.

Daugybę metų tamsus, mažas, nejaukus ir nesaugus įėjimas į namą pasikeitė neatpažįstamai – dabar jis ne tik graži namo vizitinė kortelė, bet ir patogus, šviesus, draugiškas visiems namo gyventojams – ir neįgaliesiems, ir mamoms, stumiančioms vaikų vežimėlius, ir specialių poreikių neturintiems gyventojams ar jų svečiams.

Sprendimai: namas tapo patogesnis tiek neįgaliesiems, tiek vaikų vežimėlius stumiantiems gyventojams, o šiuolaikiškai atrodantis namo ženklinimas tapo tikra jo vizitine kortele. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Tiesiog stebina projektuotojų sumanumas tokioje situacijoje, kai, atrodo, visiškai nėra vietos, rasti galimybių įrengti patogų pandusą, tamsų ir siaurą įėjimą padaryti patogų ir šviesų", – apibendrino R.Rimaitė.

Vos prisiartinus prie namo, žvilgsnį traukia ir gerai pastebimas bei estetiškas namo numeris.

Bendros veiklos rezultatas

Įgyvendinant namo renovacijos projektą, pečius surėmė užsakovo funkcijas atlikęs namo administratorius bendrovė "Laukininkų valda", projektą rengusi įmonė "Progresyvūs projektai" ir statybos rangovai bendrovė "RNDV".

Naujam gyvenimui Vingio g. 35 namas prikeltas per 17 mėnesių.

Panaudojo 30 t skysčio

Prieš dvi savaites posėdžiavę Klaipėdos ekstremalių situacijų komisijos nariai apsisprendė dėl dezinfekcijos mieste. Neseniai aptarti ir nuveikti darbai.

Bendrovės "Klaipėdos autobusų parkas" vadovas Vaidas Ramanauskas dėstė, kad per dvi pastarąsias savaites buvo išdezinfekuotas maždaug 2 mln. kv. m plotas, sunaudota apie 30 t tam būtino skysčio.

Taikos prospektas dezinfekuojamas du kartus, o Šilutės plentas ir Minijos gatvė – vieną kartą per savaitę. Šaligatviai Taikos prospekte dezinfekuojami kartą per savaitę.

Teigiama, kad šiuo metu jau sunaudota apie 40 proc. turimo dezinfekcinio skysčio. Dirbant dabartiniu tempu, skysčio atsargų pakaktų dar keturioms savaitėms.

Jeigu reikėtų didinti dezinfekcijos apimtis ar ilginti darbų laiką, priemonių reikėtų pirkti papildomai, tačiau direktorius patikino, kad skysčio gauti problemų nėra.

Dezinfekcija – kiekvieną savaitę

Uostamiestyje galioja ir reikalavimai plauti bei dezinfekuoti konteinerius.

Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) Ekologinės infrastruktūros administravimo skyriaus viršininkė Ramunė Šličienė aiškino, kad išplauti ir dezinfekuoti visus viešose erdvėse esančius konteinerius yra įpareigoti atliekų surinkėjai.

Teigiama, kad jau išplauti ir išdezinfekuoti visi varpelio formos antrinių žaliavų, taip pat požeminiai ir pusiau požeminiai bei apie 65 proc. antžeminių mišrių atliekų konteinerių.

Numatoma, kad visi konteineriai bus baigti plauti iki mėnesio pabaigos.

R.Šličienė taip pat sakė, kad kol kas konteineriai dezinfekuojami ir plaunami iš turimų resursų, bet kitą mėnesį planuojama darbų apimtis didinti, tad numatoma įsigyti konteinerių dezinfekcijos paslaugas.

Konteineriai bus dezinfekuojami kiekvieną savaitę.

Bendrovė taip pat yra užsakiusi 4,5 tūkst. lipdukų, jie klijuojami ant konteinerių. Lipdukai gyventojus ragina naudoti pirštines.

Sukėlė aistrų

Mėnesio pradžioje buvo patvirtinta ir prievolė dezinfekuoti daugiabučių namų laiptines. Miesto reikalavimas laiptines dezinfekuoti ne rečiau nei kartą per savaitę sukėlė nemažai kalbų ir emocijų.

Klaipėdos savivaldybės administracijos vyriausioji patarėja Inga Kubilienė teigė, kad savivaldybės darbuotojai sulaukė gyventojų skambučių.

Žmonės domėjosi laiptinių dezinfekcijos tvarka, tokių paslaugų kainomis, kur galima įsigyti dezinfekcinio skysčio ir pan.

Vis dėlto, nuo įsakymo priėmimo praėjus kuriam laikui, aiškėja, kad reikalavimas įgyvendinamas gerai.

"Savivaldybė turi 2 tūkst. daugiabučių gyvenamųjų namų. Iš jų apie 80 proc. jau yra sudarę valymo paslaugų sutartis. Vadinasi, jos buvo sudarytos iki karantino, todėl šios paslaugos yra teikiamos, tiesiog yra papildomai nupirkta dezinfekcinio skysčio, valytojai aprūpinti tam tikromis priemonėmis. Dar daugiau nei 10-iai proc. daugiabučių gyvenamųjų namų, vykdant mūsų įsakymą, užsakytos privalomos paslaugos. Šiuo atveju gyventojams turėtų prisidėti šiokie tokie papildomi mokesčiai", – situaciją mieste apibendrino I.Kubilienė.

Tiesa, pasitaikė apie 5 proc. daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų, kurie atsisakė tokių paslaugų. Jie laiptinių dezinfekciją nusprendė organizuoti  savarankiškai.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento vadovas Raimundas Grigaliūnas informavo, kad šiuo metu mieste yra išdezinfekuotos 104 laiptinės, šiuose namuose gydosi lengvai sergantys žmonės.

Trūkumus šalina

Su iššūkiais susidurta ir dezinfekuojant viešojo transporto priemones. Visuomenės sveikatos centro specialistai, įvertinę situaciją, buvo pastebėję trūkumų.

Laikinai įstaigos "Klaipėdos keleivinis transportas" direktoriaus pareigas einantis Andrius Samuilovas pastebėjo, kad kurį laiką vežėjų autobusuose kontrolierių pajėgos buvo kiek sumažintos, nes darbuotojų reikėjo grįžtančiųjų keltais situacijai spręsti. Tačiau patikra vėl suintensyvėjo, o vežėjams, kurie reikalavimų nesilaiko, skiriamos nuobaudos.

Vis dėlto, R.Grigaliūno nuomone, po visuomenės sveikatos centro atstovų vizitų ir nuobaudų padėtis ėmė taisytis, gauti įmonių atsakymai dėl susiklosčiusios situacijos, tačiau pabrėžiama, kad kontrolė bus vykdoma ir toliau.

Tiesa, pastebima, kad autobusuose netinkamai elgiasi ir kai kurie keleiviai.

"Klaipėdos autobusų parko" vadovas V.Ramanauskas pasakojo apie vandalų išpuolius – pasitaiko, kad žmonės nuplėšo autobusuose esančias ribojančias juostas, neretai pavagiamas dezinfekcinis skystis, sugadinami jo tvirtinimo elementai.

Be to, kai pavagiamas dezinfekcinis skystis, vežėjai susiduria su problemomis. Skysčio nestinga, tačiau dozatorių įsigyti sunku.

Jau mėnesį galiojantis karantinas rinkliavos už automobilių stovėjimą pajūryje sezonui įtakos neturės.

Gyventojai, nuo gegužės 1-osios į Melnragę ar Girulius atvykę savomis transporto priemonėmis, turės praverti pinigines, mat čia bus pradėta rinkti rinkliava už automobilių stovėjimą.

Vadinamojoje žaliojoje zonoje, į kurią patenka Melnragės ir Girulių paplūdimių prieigose esančios stovėjimo aikštelės, valanda stovėjimo kainuoja 0,30 euro. Apmokestinamos ir į šią zoną patenkančios gatvelės.

Tiek pat kainuoja ir stovėjimo valanda vadinamojoje Karklės zonoje.

Abiejose šiose zonose rinkliavos už stovėjimą sezonas trunka nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 15 d.

Klaipėdos savivaldybės Transporto skyriaus vedėjas Rimantas Mockus sakė, kad rinkliavą yra patvirtinusi miesto taryba.

Politikai kol kas nėra priėmę sprendimų dėl karantino nukelti rinkliavos startą, todėl rinkliavos sezonas Klaipėdos pajūryje prasidės kaip įprasta.

Dar prieš atsiritant koronaviruso bangai, uostamiesčio savivaldybėje būta planų keisti stovėjimo rinkliavos dydį ir peržiūrėti stovėjimo zonų ribas, tačiau, pasak R.Mockaus, dėl paskelbto karantino siūlymų svarstymas yra atidėtas. Kol kas išlieka iki šiol galiojusi tvarka.

Judri geležinkelio pervaža Rimkuose bus uždaroma nuo šeštadienio 18 val. Eismas bus draudžiamas iki sekmadienio 9.30 val. Gyventojams sankryžą teks aplenkti.

Bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" atstovas Gintaras Liubinas teigė, kad Rimkų geležinkelio pervažoje bus atliekamas geležinkelio kelio geometrinių parametrų reguliavimas.

"Tokie darbai priskiriami prie priežiūros darbų ir yra vykdomi esant poreikiui", – aiškino G.Liubinas.

Numatoma, kad bus vykdomas geležinkelio kelio remontas, išardant pervažos klojinį. Darbo vieta bus atitverta kelio ženklais, eismas per pervažą bus draudžiamas ir organizuojamas pagal iš anksto parengtą bei suderintą apylankos schemą.

Baigus darbus eismas per pervažą bus atnaujintas ir vykdomas įprasta tvarka.

Pašnekovas taip pat akcentavo, kad "Lietuvos geležinkeliai" Rimkų pervažai skiria ypatingą dėmesį, mat čia eismas yra vienas aktyviausių.

"Karantino metu, kai miesto transporto srautai yra gerokai mažesni, stengiamės kaip galima intensyvinti darbus, kad atliktume visus reikalingus remontus ir būtų kuo mažiau trukdžių miesto gyventojams, gyvenimui grįžus į įprastas vėžes", – sakė bendrovės atstovas.

Klaipėdos miesto tarybos nariai ne kartą akcentavo būtinybę prisidėti prie verslininkų išgyvenimo.

Posėdyje priimti sprendimai, kurie šiek tiek palengvins dabar susidariusią situaciją.

Klaipėdos savivaldybės Turto skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis aiškino, kad naujoji tvarka leis savivaldybės patalpų nuomininkams, kurie dėl susiklosčiusios situacijos nevykdo veiklos, nuomos mokestį sumokėti vėliau.

Nuspręsta, kad verslininkai karantino laikotarpiu susikaupusią sumą galės išmokėti dalimis per pusę metų, nuo karantino pabaigos praėjus mėnesiui.

Anot E.Simokaičio, kai kurie verslininkai jau kreipėsi į savivaldybę dėl tokios pagalbos – sulaukta 18 prašymų. Juos pateikę nuomininkai negali vykdyti veiklos dėl karantino draudimų.

Skaičiuojama, kad prašymus pateikę verslininkai už patalpų nuomą per mėnesį sumoka 9–10 tūkst. eurų.

Posėdyje būta nuomonių, kad vertėtų svarstyti galimybes visai atleisti nuo mokesčio sunkmečiu. Tačiau, anot savivaldybės administracijos, tikėtina, kad dėl susidariusios situacijos gali kilti sunkumų renkant šių metų biudžeto pajamas, todėl dovanoti šio mokesčio verslininkams kol kas nesvarstoma.

Savivaldybė turgavietes valdančias įmones bei komunalines paslaugas teikiančias bendroves jau paragino sudaryti galimybes žmonėms per karantiną susikaupusias sumas atidėti ir sumokėti vėliau.

Posėdžiavę politikai pritarė siūlymui atleisti verslininkus nuo vietinių rinkliavų už išduotus išorinės reklamos, prekybos bei paslaugų leidimus.

Klaipėdos savivaldybės Mokesčių skyriaus vedėjos Kristinos Petraitienės teigimu, savivaldybė yra išdavusi 73 prekybos ir paslaugų leidimus laikotarpiui nuo kovo 16 d. iki gegužės 1 d. Nemažos dalies verslininkų, jau sumokėjusių šią rinkliavą, veiklos yra įtrauktos į karantino režimo laikotarpiu draudžiamų veiklų sąrašą.

Skaičiuojama, kad jeigu karantino laikotarpis baigsis iki šių metų gegužės 1 d. ir jo metu draudžiamų veiklų sąrašas nebus plečiamas, Klaipėdos savivaldybė į miesto biudžetą negaus kiek daugiau nei 4,9 tūkst. eurų sumos už minėtus leidimus.

Poros uostamiesčio gatvių gyventojai nusprendė nelaukti, kol miestas numatys sutvarkyti į jų namus vedančias gatves, ir šį procesą pagreitino dalį darbų sumos dengdami savo lėšomis.

Šiemet, bendradarbiaujant savivaldybei ir gyventojams, bus sutvarkytos Dienovidžio ir Dailės gatvės.

Klaipėdos savivaldybės Statybos ir infrastruktūros įgyvendinimo poskyrio vedėja Vaida Lendraitienė teigė, kad prie Dienovidžio gatvės sutvarkymo gyventojai prisideda 20 proc., o prie Dailės – 25 proc.

Dailės gatvėje numatomi darbai iš viso kainuos apie 50 tūkst. eurų, gyventojų finansuojama dalis sieks 12,5 tūkst. eurų.

Dienovidžio gatvėje prireiks didesnių investicijų – iš viso 300 tūkst. eurų, gyventojai prisidės 60 tūkst. suma.

Teigiama, kad tokių projektų mieste nėra daug, nors tokiu būdu tobulinti viešąją infrastruktūrą žmonės kviečiami nuo 2017 m.

"Tai yra pirmos paraiškos, kurios buvo tinkamos ir yra patenkintos", – sakė V.Lendraitienė.

Uostamiesčio gyventojai šiuo metu jau kviečiami teikti paraiškas artėjančių metų projektams.

Skelbiama, kad fizinių ar juridinių asmenų, pageidaujančių skirti tikslinių lėšų Klaipėdos savivaldybės teritorijoje esančiai viešai susisiekimo infrastruktūrai 2021 m. projektuoti, rekonstruoti, statyti, taisyti, paraiškos bus priimamos iki liepos 1 d.

Prašymus galima siųsti tiek elektroniniu būdu, tiek visus tinkamai patvirtintus dokumentus pateikti savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo skyriui.

Tiesa, poskyrio vedėja pabrėžė, kad tokiems darbams nėra skiriama daug lėšų, todėl gautos gyventojų paraiškos bus vertinamos. Įgyvendinti žadama tas, kurios surinks aukščiausius balus.

Jei prisidedama savomis lėšomis, yra tikimybė darbų sulaukti greičiau, tačiau pažymima, kad tenkinamos tik apgyvendintų teritorijų paraiškos.

"Vienas vertinimo kriterijų yra užstatymo procentas. Jeigu paraiška bus teikiama iš tuščių laukų, ji nesurinks minimalaus balo ir nebus patenkinama", – apibendrino V.Lendraitienė.

Kai kur žmonės gyvena po 30 ar 40 metų ir tikisi gatvių tiesimo darbų, tad, nusprendus investuoti į mažai apgyvendintas teritorijas, toks sprendimas būtų neteisingas seniau laukiančiųjų atžvilgiu.

Žada sėkmę

Trečiadienio rytą Liepų g. 81 neseniai iškilusiame prekybos centre duris atvėrusi naujoji „Maxima“ sulaukė nemenko klaipėdiečių dėmesio. Buvo akivaizdu, kad šios miesto dalies gyventojai ar čia dirbantieji laukė parduotuvės atidarymo.

Prieš pat „Maximai“ atveriant duris prie jų susidarė nemenkas būrelis būsimų pirkėjų, kurie vos tik pakvietus į parduotuvės vidų suskubo tyrinėti asortimento.

Viena pirmųjų pirkėjų Erika pastebėjo, kad parduotuvė iš tiesų nudžiugino savo dydžiu bei asortimento gausa, prekių įvairove. Moteris pastebėjo, kad šią „Maximą“ veikiausiai ypač pamėgs priemiestyje gyvenantieji, mat parduotuvės vieta itin patogi po darbų mieste vykstant namo.

Tikimės, kad čia apsilankys ir sugrįš bei savo namų parduotuve laikys daugelis pirkėjų.

Panašios nuomonės buvo ir atidarymo lūkuriavusi Laima. Moteris spėjo, kad visas naujasis prekybos centras sulauks nemenko gyventojų dėmesio, čia ypač patogu užsukti vykstant į sodus.

Kai kurie pirkėjai pastebėjo, kad šios parduotuvės privalumas ne tik plati prekių pasiūla, bet ir tai, jog ji įsikūrusi netoli nuo miesto centro, tačiau čia patogu atvykti automobiliu – nestinga nemokamų stovėjimo vietų.

Penkiolikta parduotuvė

Trečiadienio rytą Liepų g. 81 iškilusiame prekybos centre duris atvėrusi nauja lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvė – jau penkiolikta Klaipėdoje.

„Tikiuosi, šis įdomus sutapimas lems sėkmę“, – pastebėjo XX ir XXX „Maxima“ tinklo vadovė Kristina Jakubauskienė.

Ji taip pat pastebėjo, kad tokias parduotuves, kaip ši, atverti nėra paprasta, tačiau susitelkusi ir stipri komanda sėkmingai įveikė visus jai tekusius iššūkius, todėl atidarymo ceremonijos metu netrūko padėkos žodžių darbuotojams, vadovams bei kitiems talkinusiems.

„Tikimės, kad čia apsilankys ir sugrįš bei savo namų parduotuve laikys daugelis pirkėjų, nes parduotuvė atsidaro, atrodytų, miesto krašte, tačiau tuo pačiu ir šalia sraunios arterijos – gatvės“, – pastebėjo K. Jakubauskienė.

Prieš parduotuvei atveriant duris ją dar palaimino kunigas Reinholdas Moras.

Ceremonijos metu išskirtinio dėmesio ir sveikinimų sulaukė darbuotojai, kurie netrukus šventė arba dar tik švęs gimtadienius, paminėta ir vienos „Maxima“ darbuotojų darbo prekybos tinkle dešimtmečio sukaktis.

Atidarymo dieną naujojo prekybos centro Liepų g. rangovai čia startavusios parduotuvės „Maxima“ direktorei Kamilei Bendikienei įteikė ir simbolinį atidarymo raktą.

Šventišką ceremoniją vainikavo atidarymo juostelės perkirpimo ceremonija.

Gausus asortimentas

Beveik 4 tūkst. kv. m ploto parduotuvėje įrengta šiuolaikiška prekybos salė, dirbama naudojant modernią įrangą.

Parduotuvė, kurią įrengiant investuota daugiau nei 1,3 mln. eurų, klientams paruošė itin platų šviežio maisto pasirinkimą, išskirtinai platų daržovių, kosmetikos prekių asortimentą. Čia taip pat galima rinktis iš šaldytų prekių, bakalėjos produktų, gėrimų, ne maisto prekių, fasuotų kulinarijos gaminių pasiūlos.

„Ir toliau dirbame siekdami pagerinti klientų apsipirkimo patirtis visoje šalyje. Ši parduotuvė padės klaipėdiečiams dar paprasčiau rasti visas reikalingas prekes vienoje vietoje. Didžiuojamės galėdami pirkėjams pasiūlyti itin platų šviežio maisto asortimentą, kurio net 80 proc. sudarys lietuviška produkcija“, – sako „Maximos“ operacijų vadovė Irtautė Ščerbavičienė.

Trečiadienį duris atvėrusioje parduotuvėje pirkėjų patogumu rūpinsis net 85 darbuotojai, o greitą apsipirkimą užtikrins 8 įprastos bei 8 savitarnos kasos.

Pastebima, kad beveik visa darbuotojų komanda buvo surinkta būtent šiai parduotuvei.

Įkuriant naująją „Maximą“ šiek tiek keitėsi ir miestas – buvo tvarkomos ir plečiamos ties naujuoju prekybos centru esančios gatvės, nutiestos naujos, nedidelės, greta esančios gatvelės.

Gausi bendruomenė

Banguojanti jūra į Melnragę, prie molo, vasarą ir net šaltuoju metų laiku atvilioja nemažai banglenčių sporto mėgėjų ne tik iš pajūrio bei kitų Lietuvos miestų, bet ir kaimyninių šalių.

„Vietų yra daugiau, bet, atsižvelgus į sąlygas, visi atvažiuoja čia. Atvyksta latviai, estai, rusai. Traukos centras yra būtent čia – Melnragė“, – pastebėjo ne vienerius metus bangas gaudantis A.Brazys.

Pašnekovas pripažino, kad vis ilgiau besidomėdamas šiuo sportu jis maloniai nustemba, kiek daug yra banglenčių entuziastų.

„Tenka susipažinti ir su plaukiančiais iki penkiasdešimties, keturiasdešimties metų žmonėmis, yra ir jaunesnių. Plaukia labai įvairaus amžiaus žmonės, tikrai nemažai moterų, esu matęs ir gana neblogai plaukiančių vaikų“, – banglentininkų bendruomenę apibūdino sportininkas.

Kai susiklosto plaukimui tinkamos sąlygos, nemažai šio ekstremalaus sporto atstovų į Melnragę plūsteli savaitgaliais, dalyvių kaskart nestokoja ir vykstančios varžybos.

Baltija plaukti tinkama

Nors dar yra manančiųjų, esą Lietuvoje banglentininkams nėra ką veikti ir banglenčių sportu galima užsiimti tik egzotiškuose kraštuose, savo gyvenimą su tuo siejantis vaikinas tvirtina atvirkščiai.

Pašnekovas prisiminė ir tarp banglentininkų minimą tiesą – sakoma, kad tie, kurie bangas gaudyti išmoksta Lietuvoje, sėkmingai plauks ir egzotiškuose kurortuose, kur didelės bangos lūžta tarsi kino ekrane.

„Nesvarbu, kokioje jūroje – ar tu Australijoje, ar Portugalijoje – tačiau jeigu susiklosto tinkamos sąlygos, gali plaukti. Žinoma, gal pas mus tų sąlygų būna rečiau, bet jos susidėlioja, ir mes vis tiek sugebame plaukti“, – patikino A.Brazys.

Pašnekovas neslėpė, kad banglenčių sportas panašiai ekstremalus, nepaisant šalies ar jūros, kurioje plauki, bei prisiminė, kad ir čia, Klaipėdoje, jam teko gaudyti net kelis metrus siekiančias stiprias bangas bei patekti į situacijas, kai galvoje šmėkštelėdavo mintis – ar pavyks išplaukti?. Jo praktikoje – net ir tokios stiprios, hidrokostiumą suplėšyti pajėgusios bangos.

Plaukimu banglente ir Kanaruose mėgavęsis vaikinas pripažino, kad ten taip pat būna dienų, kai bangoms gaudyti oras visiškai nepalankus.

„Grįžau iš Kanarų ir čia gera, čia sava. Čia Lietuva, širdis vis tiek čia“, – prisipažino A.Brazys.

Pradžia – savarankiškai

Klaipėdoje gimęs ir čia užaugęs A.Brazys teigė, kad banglenčių sportas į jo gyvenimą atėjo tarsi savaime.

„Visada apie šį sportą galvojau, žavėjausi juo, o „užkabino“ jis mane prieš ketverius metus. Žinoma, visuomet galvojau plaukti ne Lietuvoje, tačiau atsiradus sąlygoms, treneriui Tomui Ūksui, sužinojus, kad yra aktyviai tuo besidominčiųjų, nusprendžiau išbandyti ir pats“, – prisiminė sportininkas.

Plaukimo banglente pradmenų vaikinas išmoko savarankiškai, o tolesniam tobulėjimui, anot A.Brazio, smarkiai padėjo minėtas treneris.

Mokysis Australijoje

Einant laikui, stiprėjant plaukimo įgūdžiams bei augant ambicijoms, šiuo metu jūrų transporto logistikos technologijų bakalauro studijas bebaigiantis vaikinas suprato norintis savo gyvenimą sieti būtent su banglenčių sportu.

„Baigiu studijas, ir tai tarsi vieno etapo pabaiga. Galvojau, ar tos studijos mane čia pririš, ar viskas taip baigsis“, – dėstė vaikinas.

Todėl, palankiai susiklosčius aplinkybėms ir atsiradus galimybei šio sporto pasimokyti Australijoje bei įgyti tarptautinius, aukštą meistriškumą įrodančius sertifikatą ir diplomą, A.Brazys ilgai nesvarstęs priėmė gyvenimo iššūkį.

Vaikinas pripažino, kad jam nėra tekę girdėti apie daugiau sportininkų Lietuvoje, kuriems būtų tekę būtent šio sporto paslapčių pasimokyti tokiu aukštu lygiu, todėl šią galimybę ypač vertina.

„Tikrai neemigruoju, tačiau pasistengsiu pasinaudoti visiškai viskuo, ką suteiks ši galimybė, Australija“, – patikino sportininkas.

Pašnekovas neslėpė ketinantis ateityje savo jėgas išbandyti ir profesionalų sportininkų varžybose, kur galėtų atstovauti Lietuvai ir taip garsinti jos vardą.

Į egzotiškąjį kraštą jaunuolis išvyks paskutinėmis vasaros dienomis.

Lauks Melnragėje

Tiesa, visą vasarą perspektyvų sportininką, gaudantį bangas, bus galima sutikti Melnragėje prie kavinės „Ateik, ateik“. Jis taip pat jau antrą vasarą ketina dirbti treneriu čia organizuojamoje vaikų banglenčių stovykloje.

Pašnekovo teigimu, paprastai vaikai šioje stovykloje pasisemia gausybę gerų įspūdžių, ištisą dieną leidžia gryname ore, suranda bendraminčių.

A.Brazys pastebėjo, kad trenerius ir pačius jaunuosius banglentininkus žavi, kaip greitai jiems pavyksta sėkmingai pagauti bangas.

„Ir mums patiems džiaugsmas širdyje, kai matai, koks vaikas laimingas, kai jis dar nė nebaigęs čiuožti jau džiaugiasi“, – neslėpė treneris.

Galimybė išmokti

Į savaitės trukmės dieninę banglenčių sporto stovyklą vaikai kviečiami nuo birželio iki rugpjūčio pabaigos. Stovykloje laukiami vaikai nuo 8 metų iki pilnametystės. Į stovyklos kainą įskaičiuojamas ir maitinimas bei užkandžiai.

Būsimieji banglentininkai užsiėmimų metu įgauna tiek teorinių, tiek praktinių žinių apie banglenčių sportą, jūrą ir bangas, mokosi plaukti ne tik banglentėmis, bet ir irklentėmis. Dienomis, kai oro sąlygos plaukimui netinkamos, vaikams siūlomos kitos aktyvios bei su banglenčių sportu susijusios veiklos.

Pabrėžiama, kad visi instruktoriai – patyrę Klaipėdos gelbėtojai, turintys tarptautinius banglenčių instruktorių, gelbėtojų ir pirmos pagalbos sertifikatus.

Jau eilę metų patikimos įmonės vardą pelnusi bendrovė „Apoil“ vadovaujasi taisykle, jog klientams greitai ir laiku turi būti pristatomi patikimi degalai.

Bendrovės vadovas Paulius Zaveckas akcentavo, kad degalų kokybė yra nepertraukiamo bei efektyvaus verslininkų darbo, mažesnių piniginių bei laiko sąnaudų garantas.

Pastebima, kad kai kurių verslininkų sprendimas įrangą „maitinti“ pigesniais degalais, iš tiesų juos priverčia dar plačiau atverti pinigines ir patirti nuostolių, nes žemesnės kokybės degalų sunaudojama daugiau, pastebimas greitesnis technikos susidėvėjimas.

„Akivaizdu, kad naudojant pigius degalus technika ar automobiliai anskčiau ar vėliau praranda „sveikatą “, prireikia papildomų investicijų remontui, patiriama nuostolių ir dėl nutrūkusio darbo proceso. Be abejo pigesnių, žemesnės kokybės degalų ir sunaudojama daugiau, tad ar tai galime pavadinti taupymu?“ – klausė P.Zaveckas.

Pašnekovas neabejojo, kad degalų kokybė, užtikrinanti naudojamos įrangos „sveikatą“ ir ilgaamžiškumą yra tiesiogiai susijusi su vykdomos veiklos finansine sėkme.

Statybos ir transporto bendrovėms, žemės ūkio bendrovėms bei jūriniam transportui degalus tiekiančios bendrovės „Apoil“ vadovas akcentavo, kad dar vienas svarbus sėkmingo šiuolaikinio verslo veiksnys – netrikdoma veikla.

„Verslininkai negali sau leisti bent trumpam sustadyti veiklos ir  kruopščiai ją planuoja. Todėl tiksliai sutartą degalų kiekį privalome pristatyti tiksliu sutartu laiku. Tai svarbu, nes kitaip mūsų klientų veikla sutriktų “, – pabrėžė P.Zaveckas.

Anot bendrovės vadovo, vertinant visas anksčiau minėtas aplinkybes natūraliai susiformavo trys svarbiausi kasdienio „Apoil“ darbo principai – greitai, laiku, patikimai.