Krymo okupacija ne tik sukėlė geopolitinę audrą tarp Rytų ir Vakarų, tačiau ir atvertė naują karybos puslapį Europoje. Per keletą dienų Krymas tarsi skalpeliu atrėžtas nuo žemyninės Ukrainos, pastarosios kariuomenei nė nespėjus atsikvošėti.

Taip sklandžiai įvykdyti tokio masto operaciją, be abejo, reikėjo detalaus ir išsamaus veiksmų plano. Vargu ar tokį planą paruošti pavyktų pernakt, todėl vis dažniau pasigirsta kalbų, kad Krymo prijungimui Rusija ruošėsi ilgą laiką. Galbūt net keletą metų. Tokiu atveju kyla klausimas – ar Vladimiro Putino stalčiuje jau neguli ir Lietuvos okupacijos planas? Rytų Europos studijų centro analitikas Marius Laurinavičius tvirtina, kad politiniu lygmeniu tokie dalykai iš anksto nėra planuojami, tačiau kariniai planai, be abejonės, jau paruošti.

– Paruošti tokį invazijos planą tikriausiai prireikė nemažai laiko ir pastangų. Jūsų nuomone, kiek laiko reikėjo visa tai suplanuoti?

– Jeigu kalbame apie centrinę Rusijos valdžią arba V.Putiną, kuris galiausiai tą sprendimą ir priėmė, plano jis neturėjo. Tai akivaizdžiai parodo ir tas faktas, kad Federacijos Taryba dėl pajėgų panaudojimo balsavo šeštadienį ir vos surinko kvorumą. Lietuvoje ir daug kur Vakaruose pasiduodama rusiškai propagandai, esą balsuota vienbalsiai. Taip, balsavo vienbalsiai, bet balsavo 90 iš 168, tai yra 52 proc. Ir netgi internete yra nuotraukos iš salės, kur per pirmą registravimąsi net nebuvo to kvorumo, viskas vos nesužlugo. Ir daugiau yra detalių, kurios akivaizdžiai įrodo, kad V.Putinas, kaip centrinė valdžia, to plano neturėjo. Čia buvo spontaniški veiksmai. Bet, aišku, yra ir žmonės, kurie paruošė tą planą. Tai Rusijos vicepremjeras Dmitrijus Rogozinas, V.Putino patarėjas Sergejus Glazjevas ir įtakingas Rusijos imperializmo ideologas Aleksandras Duginas. Jie tą planą turėjo ir jį įvykdė. Aišku, manau, ruošėsi gana ilgai.

– Kokioms kitoms teritorijoms Kremlius yra parengęs ar šiuo metu rengia panašius planus?

– Aš manau, kad jie paruošti daug kam, Baltijos valstybėms – irgi. Paprastas pavyzdys – pratybos "Zapad 2013", kurios čia, Lietuvoje, tiek kartų išreklamuotos. Jos gi akivaizdžiai buvo skirtos parepetuoti Baltijos šalių užgrobimą. Tiksliau Lietuvos užgrobimą iš dviejų pusių: iš Kaliningrado ir iš Baltarusijos. Planai parengti ir čia net abejonių nėra. Karinės agresijos, įsiveržimo ar atvirkščiai – gynybos nuo kažkokio tariamo priešo planai. Tų planų Rusijos generalinio štabo segtuve yra daugybė ir visokių. Ne tik Baltijos šalims, bet ir Moldovai, nes ten yra Padniestrė, ir Gruzijai, nes ten jau buvo karas. Planai egzistuoja. Bet čia kalbame apie karinius planus, karinės operacijos planą.

Juk ir NATO turi Baltijos šalių gynybos planus. Toks yra šių laikų pasaulis, ir tai yra normalu.

– O politiniai planai?

– Atsakyti, ar kažkas turi politinį planą, net ir dabar yra sudėtinga. Mano galva, iš to, kas vyksta šiuo metu, šiomis dienomis, aišku, kad aiškaus vieno politinio plano Ukrainoje Rusija neturi. Centrinėje valdžioje konkuruoja keli požiūriai. Vienas – D.Rogozino, S.Glazjevo ir juos remiančiųjų. Kai kurie norėtų, manau, karine jėga ir Rytų Ukrainos dalį atplėšti. Bet yra ir kiti. Mano įsitikinimu, gynybos ministras Sergejus Šoigu nepalaiko karinio įsiveržimo plano.Ką jau kalbėti apie tas, kaip čia pasakius, "liberaliąsias" Rusijos jėgas. Jų atstovai apskritai kalba apie ekonominę ir visokią kitokią žalą Rusijai dėl visų tų kampanijų. Tai tų nuomonių yra visokių, nes  Rusija nėra vienalytė. Netgi tos liberaliosios jėgos, jos niekur neišvaikytos. Dmitrijus Medvedevas tebėra premjeras, Arkadijus Dvorkovičius – vicepremjeras. Bet šios jėgos irgi kovoja dėl savo pozicijų, nes jei ši operacija Ukrainoje pasibaigs sėkmingai (rusų požiūriu), tai niekas per daug neabejoja, kad liberaliosioms jėgoms Rusijoje irgi bus gerokai sunkiau, gal net joms iškils didžiulė grėsmė.

– Kokia ta sėkminga pabaiga?

– Sėkmingos pabaigos gali būti kelios. Viena tokių – jeigu rusai daugiau nieko nedaro ir Vakarai po kurio laiko viską pamiršta ir grįžta į  "bussiness as usual" (įprasti reikalai, angl.) su Rusija.

– Čia realiausias scenarijus?

– Gal kol kas nėra realiausias. Čia tik vienas jų, sakyčiau. Šis konfliktas negali pasibaigti be jokio sprendimo. Jis turi būti, nes ko rusai dabar pirmiausia reikalauja, aiškiai išdėstyta jų užsienio reikalų ministerijos, jie buvo paskelbę tą planą net viešai: nauja konstitucija, kurioje įtvirtinamas regionų federalizavimas, regionų savarankiškumas, antra kalba – rusų. Visų punktų tiksliai neprisimenu, bet iš esmės tai reiškia įtakos sferų pasidalijimą Ukrainoje. Iš esmės tai reikštų Rytų Ukrainos perdavimą į Rusijos įtakos sferą. Maskva to siekia ir kol kas nė viena jėgų, kurias minėjau ir kurios tarpusavyje konkuruoja, ko gero, tam neprieštarauja.

Bet ir Ukraina, ir Vakarai su tuo sutikti neketina. Tad turi būti kažkoks sprendimas, bent jau kompromisinis, vienoks ar kitoks. Kol nėra sprendimo, tol bus eskalavimas iš abiejų pusių. Rusija toliau eskaluos iš savo pusės. Tada, aišku, Vakarai vėl atsakys naujomis sankcijomis.

Tad tas mano anksčiau minėtas pirmas scenarijus nėra labai realus, bet, sakykime, jis galimas. Ir tuomet Rusija kaip ir laimi, arba tos jėgos, kurios čia viską pradėjo.

– Ar tai galime suprasti, kaip Vakarų paskatinimą taip ir elgtis?

– Taip, aišku paskatinimas. Pats pagrindinis vykdytojas yra D.Rogozinas, ši kampanija yra jo suplanuota.Gan svarbus veikėjas yra S.Glazjevas, o ideologija – A.Dugino. O A.Dugino ideologija yra fašizmas. Tikrasis, tiktai rusiškas fašizmas. Jeigu šitų jėgų  jėga nesustabdysi, tai pačios tikrai nesustos. Jų atstovai juk yra daug prirašę apie tai, kad rusų tautos misija pasaulyje išskirtinė, kad jie turi išgelbėti pirmiausia Europą ir, apskritai, visą pasaulį. Kol jų jėga nesustabdysi, patys tikrai nesustos.

Komentaras

Aleksandras Matonis
Gynybos politikos ekspertas ir analitikas

Neabejoju, kad Rusijos planas užimti kitas teritorijas egzistuoja – ir net ne vienas, o pritaikytas įvairiems scenarijams. Tuo nereikia net abejoti. Dėl to Lietuvai būtina atnaujinti savo gynybos planus. Lietuva, neatmesdama bendros gynybos su sąjungininkais galimybės, privalo pagalvoti, ką gali padaryti artimiausiu metu. Būtina galvoti apie asimetrinį karą. Šiuo metu būtina nukreipti gynybos pajėgumų stiprinimą ne į tradicines, konvencines karybos priemones, bet, būtent, į asimetrines. Iš esmės dėl kai kurių dalykų jau pradedama sutarti. Pavyzdžiui, kad reikalingas tam tikras kiekis artimojo nuotolio oro gynybos priemonių ir nuo peties paleidžiamų, nešiojamų ginklų. Ne ant automobilių montuojamų, kaip dabar mes turime, ar nuo trikojo paleidžiamų, bet, būtent, nešiojamų, paleidžiamų nuo peties, kad būtų galima sutrikdyti potencialaus priešininko aviacijos veiksmus. Kalbu ne apie naikintuvus, su kuriais kausis sąjungininkai, o apie sraigtasparnius. Analizuodami operacijos Kryme medžiagą ir pratybas, kurios vyko pastarosiomis savaitėmis, matome, kad judančios šarvuotos kolonos būna pridengiamos labai gausia aviacija.

Taip pat pastebime ypač aktyvias informacines psichologines operacijas prieš Ukrainą. Lietuva irgi supranta, kad prieš ją vyksta informacinis karas, tad būtina imtis priemonių, perkeliant priešinimąsi ir į interneto erdvę. Tai yra, stiprinti interneto sklaidos kanalus, kurie gali veikti savarankiškai. Konflikto Sirijoje atvejis parodė, kad interneto erdvės neįmanoma visiškai užblokuoti, o tai labai svarbus dalykas ir telkiant pasipriešinimą, ir perduodant likusiam pasauliui objektyvias žinias apie tai, kas vyksta šioje šalyje. Nes valstybės valia gintis, karių valia gintis, žmonių valia gintis yra labai svarbus aspektas. Dėl to būtina kalbėti ir apie žmonių, reikalui esant galinčių stoti į krašto apsaugą skaičiaus didinimą.

Yra nevienareikšmiškų nuomonių, ar įmanoma greitai atkurti šauktinių kariuomenę. Bet būtina plėtoti bazinius karinius mokymus. Dabar per metus apmokomos vidutiniškai keturios karių laidos. Reikia šį skaičių didinti ir rengti bazinius mokymus ne tik Rukloje, ne tik mokomajame pulke, bet ir kituose padaliniuose. Nes aktyviojo rezervo Lietuvoje yra, aišku, per mažai.
Aš manau, kad Lietuva būtų pajėgi atremti panašią operaciją, kokia buvo įvykdyta Kryme. Nes jeigu būtų pakartotas toks pat scenarijus, kai iš kažkur atsiranda kažkokie žali žmogeliukai, tačiau nevyksta jokia didelė šarvuotos jėgos intervencija, Lietuva gali priešintis.

O kai vyksta lengvųjų šarvuotų kolonų judėjimas, Lietuvos kariuomenė yra pajėgi jas atremti laiku ir vietoje, ir čia tikrai nėra ką kalbėti. Žalių žmogeliukų scenarijus Lietuvoje tikrai neperspektyvus.

Rusijos teisėsauga pirmadienį sulaikė, o šiandien jau paleido didžiausią bankrutavusio Ūkio banko akcininką Vladimirą Romanovą, beveik metus besislapstantį Maskvoje.

Žaibiško V. Romanovo paleidimo priežastys kol kas lieka neaiškios. Įtariamojo advokatas Adomas Liutvinskas teigė, kad V.Romanovas grįžti į Lietuvą neketina. „Tam, kad grįžtų į tardymo izoliatorių? Ne, neketina“, – "Kauno dienai" tvirtino teisininkas. Jis užsiminė, kad kol nebus pakeista kardomoji priemonė, buvęs bankininkas čia negrįš.

Po V. Romanovo paleidimo suabejota, ar jis dar Lietuvos Respublikos pilietis. Pagal Lietuvos pilietybės įstatymą asmuo, įgijęs kitos šalies pilietybę, automatiškai praranda Lietuvos pilietybę. Rusija garsėja tuo, kad niekada neišduoda savo piliečių svetimų valstybių teisėsaugai, todėl rusiška pilietybė V. Romanovui gali būti gera išeitis išvengti teismo Lietuvoje.

Migracijos departamento Pilietybės reikalų skyriaus vedėja Daiva Vežikauskaitė aiškino negalinti atskleisti V. Romanovo pilietybės reikalų be jo paties sutikimo, tačiau patvirtino, kad asmuo, įgijęs kitos šalies pilietybę, praranda lietuvišką pasą.

„Pilietybės praradimas yra aiškiai reglamentuotas Pilietybės įstatyme. Ten aprašyti visi atvejai, kai prarandama pilietybė. Pagal įstatymą vienas tokių atvejų – kitos šalies pilietybės įgijimas“, – aiškino D.Vežikauskaitė.

V.Romanovo advokatas A.Liutvinskas tvirtino kol kas nežinantis, ar jo klientas prašys Rusijos pilietybės. "Tokios informacijos neturiu. Jis apie tai neužsiminė", – sakė pašnekovas.

V.Romanovo paiešką Interpolo Lietuvos skyrius paskelbė pernai rugpjūtį. Prokurorai nori apklausti bankininką byloje dėl Ūkio banko žlugimo ir dėl galimo 50 mln. litų turto iššvaistymo.

Europos Komisija (EK) jau netrukus pateiks savo vertinimą, ar Lietuva yra pasiruošusi nuo 2015 m. įsivesti eurą. Apie naujausias Lietuvos galimybes nuo kitų metų turėti europietišką valiutą kalbėjomės su Europos komisaru Algirdu Šemeta. Už mokesčius, muitus, statistiką, auditą ir kovą su sukčiavimu atsakingas politikas teigė, kad Lietuvos perspektyvos tikrai neblogos.

– EK birželį turėtų pateikti savo vertinimą dėl Lietuvos pasiruošimo įsivesti eurą. Galbūt jūs jau žinote, koks bus ataskaitos turinys?

– Labai norėčiau pasakyti, koks bus tos ataskaitos turinys, bet šiandien dar negaliu to padaryti. Turbūt beveik niekam nekyla abejonių, kad Lietuva yra pajėgi atitikti skaitmenines Mastrichto kriterijų reikšmes, ir turint galvoje, kad dabar jau balandis, o ataskaita bus parengta birželį, kokių nors nenumatytų įvykių neturėtų būti. Be abejo, labai svarbu – to reikalauja ir Mastrichto sutartis – kad visi kriterijai būtų įvykdyti tvariai. Šiuo metu komisijos tarnybos būtent ir vertina šių kriterijų vykdymo tvarumą, o išvados bus pateiktos su Komisijos ataskaita. Būdamas lietuvis tikiuosi, kad jos bus pozityvios, bet šiandien tikrai negaliu pasakyti, koks bus ataskaitos turinys.

– Ar yra priežasčių, kodėl ši ataskaita galėtų būti neigiama? Kokios galėtų būti grėsmės?

– Na, tiesiog Lietuva turi vykdyti reformas, kurias pati buvo užsibrėžusi. Galima būtų paminėti įsipareigojimą priimti konstitucinį įstatymą dėl finansinės drausmės. Šiuo metu toks įstatymas yra svarstomas. Be abejo, yra svarbu vykdyti įsipareigojimus pagal numatytus vidutinės trukmės uždavinius. Lietuva yra numačiusi sumažinti savo fiskalinį deficitą ir Komisija vertins, kaip Lietuvai sekasi tai daryti.

– Ar Rusijos veiksmai gal turėti įtakos Lietuvos infliacijai ar biudžeto deficitui?

– Na, šiandien nenorėčiau detalizuoti. Liko labai nedaug laukti. Apskritai Lietuvos padėtis atrodo tikrai neblogai ir belieka tikėtis, kad bus padaryti visi reikiami veiksmai, ir sprendimas bus toks, kokio Lietuva tikisi.

– Ne visi žmonės ramiai laukia euro įvedimo. Kokius namų darbus turėtų atlikti paprastas gyventojas? Kaip jam pasiruošti eurui?

– Būtų labai sunku išskirti kokius nors specialius veiksmus. Na, galbūt mano ūkiškas patarimas būtų – nelaikyti didelio kiekio grynųjų pinigų, nes tokiu atveju teks eiti į banką tuos pinigus pasikeisti. Be abejo, bus sudarytos sąlygos, kad pinigų pakeitimas būtų atliktas nemokamai, bet vis tiek tai yra vargas. Daug patogiau, jeigu žmonės laiko pinigus sąskaitose, tokiu atveju keitimas į eurus įvyks automatiškai ir nesukels papildomų rūpesčių.

Verslui, be abejo, veiksmų reikės atlikti daugiau. Tai susiję ir su apskaitos programų pakeitimu, kainų žymėjimu viena ir kita valiuta. Tačiau paprastiems gyventojams kokių nors papildomų rūpesčių euro įvedimas tikrai neturėtų sukelti.

– Kokius klausimus aptarėte Briuselyje susitikęs su premjeru Algirdu Butkevičiumi?

–  Daugiausia ir kalbėjome apie pasirengimą įvesti eurą. Kalbėjome, ką Lietuva daro šiuo klausimu, ko komisija tikisi iš Lietuvos. Tai ir buvo pagrindinis klausimas, kurį svarstėme. Aptarėme kovos su mokesčių vengimu ir sukčiavimo klausimus ir galimus veiksmus, kurių Lietuva galėtų imtis šioje srityje.

– Kaip, jūsų nuomone, Lietuvai sekasi kovoti su šešėline ekonomika?

– Aš manau, kad Lietuva rimtai žiūri į šią problemą ir imasi veiksmų, kad šešėlinės ekonomikos lygis būtų sumažintas. Su premjeru kalbėjome apie tai, kokia yra kitų šalių patirtis ir kokių dar Lietuva galėtų imtis priemonių, kad situacija šitoje srityje būtų pagerinta. Nes EK kaupia informaciją apie reformas, įgyvendintas visose 28 Europos Sąjungos narėse, ir gerosios praktikos panaudojimas taip pat gali padėti mokesčių surinkimo ir viešųjų finansų politikoje.

Europos Komisija (EK) priėmė sprendimą kreiptis į Pasaulio Prekybos Organizaciją dėl kiaulienos importo draudimo. Rusija uždraudė įvežti kiaulienos produkciją iš Europos Sąjungos šalių kilus afrikinio kiaulių maro epidemijos protrūkiui.

Veiksmai neadekvatūs

EK įtaria, kad veiksmai, pritaikyti ES atžvilgiu yra neadekvatūs ir pažeidžia sąžiningos prekybos principus. Mokesčių sritį EK koordinuojantis  Europos Komisaras Alrgirdas Šemeta pripažino, kad dvišalėse derybose tarp EK ir Rusijos nebuvo pasiektas susitarimas, todėl EK priėmė politinį sprendimą kreiptis Į PPO.

Pats kreipimasis dar nėra išsiųstas, tačiau šiuo metu jau ruošiamas. Pateikus skundą vis dar galima pasiekti taikaus susitarimo, jeigu Rusija panaikintų išdėstytus nusiskundimus.

„Dėl neadkvačių Rusijos veiksmų ribojant importą priimtas nutarimas kreiptis į Pasaulio Prekybos Organizaciją“, – susitikime su žurnalistais teigė A. Šemeta.

Rusijos pritaikyti importo ribojimai taikomi Lietuvai ir Lenkijai. Tačiau kiaulių maro židiniu tapusi Baltarusija gali toliau laisvai vežti savo kiaulieną į Rusiją.

„Manome, kad veiksmai yra neadekvatūs, kadangi tiek Lietuva, tiek Lenkija ėmėsi visų reikiamų priemonių tam, kad šio maro židinys būtų lokalizuotas ir toks platus ribojimų taikymas, komisijos nuomone, yra tiesiog neproporcingas“, – aiškino komisaras.

A. Šemetos teigimu, kol kas sunku pasakyti, kiek gali trukti ginčo nagrinėjimas.

„Mano nuomone šioje situacijoje yra labai svarbu, kad komisija nesitaiksto su neadekvačiais Rusijos veiksmais ir tuo akivaizdžiai parodo, kad Europos Sąjunga yra pasirengusi imtis visų jos dispozicijoje esančių veiksmų, jeigu Rusija toliau bandys taikyti priemones, kurios neatitinka tarptautinės prekybos taisyklių“, – tvirtino komisaras.

Danija taip pat nusprendė prisijungti prie didžiųjų NATO sąjungininkių ir atsiųsti savo naikintuvų į Zoknių oro uostą. Jie prisidės prie JAV, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos lėktuvų.

Apie tai, kaip ir kodėl tokia maža šalis kaip Danija nuolat prisiima lyderės vaidmenį, kalbamės su Danijos ambasadoriumi Lietuvoje Jørgenu Molde ir gynybos atašė Sørenu Frausigu.

– Ambasadoriumi Lietuvoje dirbate daugiau negu trejus metus. Kokį įspūdį susidarėte apie mūsų šalį?

J.Molde: – Manau, Lietuvai labai gerai sekasi. Ypač turint galvoje, kaip ji atsigavo po ekonomikos krizės. Juk patyrėte ir pakilimų, ir nuosmukių. Iškart po to, kai buvo atkurta Nepriklausomybė, dėl akivaizdžių priežasčių jūsų padėtis buvo nekokia, viskas smuko, paskui padėtis smarkiai gerėjo, o tada per ekonomikos krizę vėl dramatiškai smuko. O dabar esate palyginti geros formos. Todėl, kalbant apie ekonomiką, jums sekasi tikrai neblogai. Aš labai gerai vertinu Danijos ir Lietuvos bendradarbiavimą tiek gynybos, tiek ekonomikos srityje.
Lietuva gerai pirmininkavo ES Tarybai. Negaliu pasakyti, kas vyko Briuselyje aukščiausio lygio susitikimuose, bet man susidarė įspūdis, kad buvo priimti teisingi sprendimai, ir žinau, kad žmonės, atvykę į susitikimus rudenį Lietuvoje, buvo sužavėti, kaip puikiai viskas buvo suorganizuota. Nežinau, kaip jums patiems atrodė pirmininkavimas, tačiau jei norėjote parodyti, kad Lietuva yra sėkmingai veikianti šalis, jums tikrai pavyko.

– Danija nusprendė atsiųsti savo naikintuvų į Lietuvą ir sustiprinti oro patruliavimo misiją. Ar galime tikėtis tolesnio bendradarbiavimo gynybos srityje? Galbūt bendrų pratybų ar apsikeitimo žvalgybos informacija?

J.Molde: – Pirmiausia norėčiau pabrėžti, kad mes jau anksčiau šioje srityje glaudžiai bendradarbiavome. Nuo pat jūsų nepriklausomybės kelio pradžios rėmėme Lietuvą. Bet jei kalbame apie dabartinę situaciją – apie papildomus veiksmus, ne tik apie lėktuvų atsiuntimą, – kol kas negaliu pasakyti nieko konkretaus.

S.Frausigas: – Iš tikrųjų mes glaudžiai bendradarbiaujame gynybos srityje. Taip pat žinau, kad šiuo metu bandoma įsigilinti į dabartinius jūsų pratybų planus ir sprendžiama, ar galėtume jums kuo nors padėti.

– Prasidėjus Rusijos veiksmams Kryme pasigirdo siūlymų atnaujinti kolektyvinės gynybos planus Europoje. Ar manote, kad tai reikalinga?

S.Frausigas: – Dabar ne taip svarbu, ką mes manome. Svarbiausia – ar jūs manote, kad tai reikalinga? Ir jei nesijaučiate saugiai, labai svarbu, kad Danijos vyriausybė parodytų solidarumą. Be abejonės, mums svarbu parodyti, kad NATO yra stipri ir patikima organizacija.

J.Molde: – NATO visada turėjo du pagrindinius darbus. Pirmasis – teritorinė gynyba. Kitas – tarptautinės operacijos. Dėl pastarojo kartais kyla ginčų, tačiau tai nereiškia, kad kyla abejonių dėl pirmojo. Dabar prie jo tikrai bus grįžta.

– Danija yra aktyvi NATO narė, turint galvoje jos indėlį į Libijos krizę, jos lėktuvus čia. Kaip tokia palyginti maža šalis taip dažnai atsiduria veiksmo priešakyje?

J.Molde: – Net jeigu ir esame maža šalis, vis tiek stengiamės ką nors nuveikti. Ir mums tikrai nereikia gėdytis, kad esame maža šalis. Stengiamės būti labai aktyvūs, net ir keičiantis valdžioms šis principas išlaikomas. Tiesa, anksčiau buvo įprasta bandyti prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos. Toks aktyvus dalyvavimas yra gana naujas reiškinys.

Atvirai kalbant, mane kiek nustebino, kad tokia aktyvi mūsų užsienio politika buvo palankiai sutikta visuomenės. Anksčiau nė nesusimąstydavau, kad tokia politika galėtų būti populiari. Nors ir turėjome aukų Afganistane, parama tam išliko.

– Danijos karinės išlaidos 2012 m. sudarė 1,4 proc. BVP. Neskiriate tam labai daug, tačiau vis tiek sugebate būti pastebėti.

J.Molde: – Mes palaikome išmaniosios gynybos principą. Stengiamės turėdami mažiausius išteklius pasiekti didžiausią naudą.

– Išmanioji gynyba reiškia, kad šalys padeda viena kitai tose srityse, kuriose yra pajėgesnės nei partnerės?

J.Molde: – Taip, esate teisus. Baltijos šalių oro misija yra klasikinis išmaniosios gynybos pavyzdys.

– Kalbant apie įvykius Kryme, kaip manote, ką tai reiškia Europai ir jos ateičiai?

J.Molde: – Sunku pasakyti. Tikiuosi, kad situacija smarkiai nepasikeis. Žinoma, nepriimtina, kad Rusija užėmė Krymą. Dabar kai kas, kaip antai Lavrovas, sako “judėkime toliau, pamirškime, kas įvyko.” Tačiau mes, be abejo, negalime to pamiršti. Vis dėlto, negalime nutraukti [komunikacijos] kanalų. Privalome  išlaikyti dialogą, suprasdami, ką jie [Rusija] padarė ir ką gali padaryti.“

– Kokie didžiausi iššūkiai NATO laukia ateityje?

S.Frausigas: – Tai, be abejo, bus aptarta NATO viršūnių susitikime rugsėjį. Įprastinė darbotvarkė užleis vietą pokalbiams dėl penktojo straipsnio. Tačiau ir dabar vykdomi projektai taip pat nebus užmiršti. Labai svarbu suvokti, kaip mes vertiname visą Aljansą.

– Ar galima sakyti, kad Rusijos veiksmai suartino NATO sąjungininkes?

J.Molde: – Akivaizdu, kad taip. Šalys glaudžiau bendradarbiauja. Bet vėlgi – mes nežinome, kas bus po keleto mėnesių.

– Kokių patarimų duotumėte Lietuvai dėl jos saugumo?

J.Molde: – Akivaizdžiausias patarimas, kuris jau suvoktas ir kurio kol kas laikosi tik Estija, – gynybos išlaidos. Dabar mes kalbame apie Rusijos grėsmę, o tik Liuksemburgas gynybai skiria mažiau nei Lietuva. Tačiau, žinau, dabar pasiektas partijų susitarimas didinti gynybos išlaidas ir to galbūt jau nereiktų per daug akcentuoti.

S.Frausigas: – Manau, šiuo metu taip pat labai svarbu neeskaluoti situacijos. Galbūt ne tiek Lietuvai, kiek kitoms dviem Baltijos šalims, kuriose didelė rusų mažuma. Neperdėkite. Toks būtų mano patarimas.

Artėjant metui, kai bus įvestas euras, namų darbų ruošti suskubo ir mažmeninės prekybos atstovai. Nauja valiuta vienodai palies tiek stambiausius prekybos tinklus, tiek ir prie turgaus prekystalio triūsiančius prekiautojus. Sėkmingas ir skaidrus valiutos keitimas Lietuvoje smarkiai priklausys nuo to, kaip su šia užduotimi susidoros mažmeninės prekybos sektorius.

Moko darbuotojus

Vieno didžiausių mažmeninės prekybos tinklų bendrovės "Maxima LT" generalinis direktorius Arūnas Zimnickas žvelgia į kaimynų patirtį.

"Euro įvedimui jau pradedame rengtis remdamiesi sukaupta  kitų šalių – Latvijos bei Estijos – sukaupta patirtimi", – sakė A.Zimnickas.

Siekdama patirti kuo mažiau nepatogumų, "Maxima" veiks keliomis kryptimis.

"Mums bus svarbu užtikrinti skaidrias kainas ir tinkamai apie sąžiningą kainų perskaičiavimą informuoti klientus, parengti savo darbuotojus darbui su nauja valiuta ir pritaikyti mūsų parduotuvėse esančią informacinių technologijų sistemų įrangą. Tai svarbiausi darbai, kuriuos turėsime atlikti, kol bus įvestas euras", – tvirtino bendrovės vadovas.

Atskiras uždavinys – supažindinti darbuotojus su euru, jo skiriamaisiais ir apsaugos ženklais.

"Pirmuosius mokymus mūsų darbuotojams jau vedė Lietuvos banko specialistai, vėliau, perėmę jų patirtį, darbuotojus mokysime patys. Iš viso ketiname apmokyti kelis tūkstančius mūsų prekybos tinkle dirbančių kasininkų-pardavėjų. Mums taip pat svarbu parengti savo darbuotojus suteikti visą reikiamą informaciją klientams apie kainas, jų konvertavimą", – teigė A.Zimnickas.

Bendrovė žada pasirašyti Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumą kartu su kitomis Lietuvos prekybos įmonių asociacijos narėmis.

Suma litais – grąža eurais

Patvirtinus, kad Lietuvoje įvedamas euras, pirkėjai "Maximoje" galės tikėtis kainų, nurodytų abiem valiutomis, jau nuo šių metų vidurio.

"Taip pat sieksime, kad, kilus abejonių dėl kainų konvertavimo, pirkėjai galėtų paskambinti į mūsų nemokamą informacinę liniją, kreiptis į parduotuvių personalą ir sulaukti reikiamos kuo tikslesnės informacijos apie produktų bei prekių kainas, jų konvertavimą iš litų į eurus", – sakė prekybos tinklo vadovas. Pirkimo kvituose sumos taip pat bus spausdinamos abiem valiutomis.

"Galime patikinti, kad, siekiant apginti vartotojų interesus, kainos dėl valiutos pasikeitimo nepagrįstai didinamos nebus. Konvertuodami kainas iš litų į eurus, sieksime užtikrinti maksimalų skaidrumą ir išvengti nepagrįsto kainų kilimo, – kalbėjo  A.Zimnickas. – Kainos bus konvertuojamos pagal mūsų šalyje nustatytus oficialius reikalavimus, automatiškai sumas iš litų į eurus apvalinant artimiausio cento tikslumu ir atsižvelgiant į trečią skaičių po kablelio. Tokia praktika buvo taikoma ir Estijoje bei Latvijoje."

Kaimynų patirtis rodo, kad pirmosios savaitės įvedus eurą įneša tam tikros sumaišties, nes tuo metu dar atsiskaitoma abiem valiutomis. Tik grąža visada jau atiduodama eurais.

"Maxima" tikisi, kad pereinamuoju laikotarpiu padaugės mokančių banko kortelėmis.

"Prognozuojame, kad įvedus eurą didesnė mūsų klientų dalis pasirinks atsiskaityti kortelėmis, nes taip tiesiog patogiau – išvengiama valiutų keitimo ar dviejų valiutų įnešamos sumaišties piniginėse", – teigė pašnekovas.

Anot jo, kainos dėl įvairių priežasčių – brangstančio kuro ar žaliavos, mokesčių pasikeitimų – svyruoja nuolat, tačiau kainų kelti nepagrįstai neketinama.

Reikės laiko apsiprasti

"Rimi Lietuvos" viešųjų ryšių atstovė Giedrė Bielskytė teigė, kad pasiruošimo darbai jau vyksta, o valiutą keisti tikimasi sklandžiau negu kaimynai.

"Mes turime galimybę pasinaudoti "Rimi" kolegų Latvijoje ir Estijoje patirtimi, įvertinti jų procesus ir viską atlikti dar geriau. Didesnė dalis mūsų informacinių technologijų sistemų, atlikus papildomus programavimo darbus, gali dirbti su dviem valiutomis", – sakė prekybos tinklo atstovė.

Kol kas ji dar negalėjo įvardyti tikslios prekybos centro perėjimo prie kitos valiutos kainos. "Planuojame savo išlaidas, tačiau išlaidos, kurių patirsime, didesne dalimi priklausys nuo būsimų euro įvedimo reikalavimų, pavyzdžiui, ar kainas reikės rodyti pirkimo čekiuose, ar kainoraščiuose. Tai turi nustatyti valstybės institucijos", – teigė G.Bielskytė.

Anot jo, pirkėjams reikės šiek tiek laiko apsiprasti su nauja valiuta, todėl jokių didelių naujovių "Rimi Lietuva" šiuo metu neplanuoja.

"Tiesiog dėsime pastangas, kad pirkėjas kuo greičiau pažintų naujus pinigus ir kad jam apsipirkti mūsų prekybos centruose būtų patogu bei paprasta, kaip ir iki šiol", – sakė G.Bielskytė.

Prekybos tinklo "Iki" Viešųjų ryšių departamento vadovas Andrius Petraitis tvirtino, kad jų įmonė euro laukė jau seniai.

"Iki" parduotuvėse prekių kainas litais bei eurais nurodome jau keliolika metų ir džiaugiamės, kad jau anksčiau mūsų priimtas sprendimas nurodyti prekių kainas tiek litais, tiek eurais, buvo tikrai toliaregiškas", – sakė A.Petraitis. Jis taip pat teigė nežinąs, kiek visas procesas kainuos, ir pabrėžė, kad kainos bus perskaičiuojamos skaidriai.

"Laikysimės nustatytos tvarkos ir reikalavimų pagal ES Tarybos priimtą sprendimą dėl neatšaukiamai nustatyto euro ir lito perskaičiavimo kurso. Perėjimas prie naujos valiutos mūsų santykiams su tiekėjais ar gamintojais įtakos taip pat neturės", – tvirtino atstovas.

Milijonai technikai atnaujinti

Statybinių medžiagų ir buities apyvokos reikmenų prekybos tinklas "Senukai" eurą pasitinka turėdamas detalų veiksmų planą. Tinklo skaičiavimu, sklandžiai pereiti prie naujos valiutos reikės apie 2 mln. litų.

"Skaičiuojame papildomos ir naujos techninės įrangos poreikį, ruošiame programinę įrangą kainoženkliams keisti, kad kainos būtų rodomos ir litais, ir eurais. Kad mūsų pirkėjams būtų patogu, techninę įrangą atnaujinsime ir pritaikysime pereinamuoju laikotarpiu dirbti dviem valiutomis – ir litais, ir eurais. Būtent šie programinės įrangos pakeitimai, techninės įrangos atnaujinimas ir kasų pritaikymas dirbti su dviem valiutomis sudarys didžiausią projekto sąmatos dalį", – teigė "Senukų" komunikacijos projektų vadovė Laima Petraitytė.

Anot jos, pereinamuoju laikotarpiu labai svarbu skaidrumas.

"Visų prekių kainas konvertuosime pagal būsimą euro konvertavimo kursą, laikydamiesi Euro įvedimo įstatyme ir kituose valstybiniuose aktuose numatytų reikalavimų", – tvirtino L.Petraitytė.

Žiūri atsargiau

Didieji prekybos tinklai nuosekliai vykdo pasirengimo planus, o smulkieji verslininkai nėra tokie užtikrinti. Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė teigė, kad visa atsakomybė guls ant kiekvieno prekiautojo pečių.

"Stambusis verslas tam turi savo aparatą, savo administraciją. O čia žmogus dirba vienas ir šituos dalykus turės vienas pasidaryti. Stambiajam verslui tai ne taip aktualu, nes jis jau seniai su euru dirba, banko operacijos atliekamos eurais. O smulkiajam verslui tai bus tiek finansinė, tiek administracinė našta", – sakė asociacijos pirmininkė.

Ji pabrėžė, kad tyčia niekas kainų nekels, tačiau patirtus nuostolius prekiautojai turės kaip nors kompensuoti.

"Vien dėl to, kad įvedamas euras, niekas kainų nekels, bet šiandien žinom, kad bus patirta išlaidų, susijusių su euro įvedimu. Be abejo, kiek bus patirta išlaidų, tiek verslininkas bandys kompensuoti. Turbūt niekas čia iš savo kišenės nemokės. O specialiai kainų niekas nedidins. Galbūt tiek, kiek jos bus susijusios su išlaidom", – sakė pašnekovė.

Kaip pagrindinius darbus, pareikalausiančius išlaidų, Z.Sorokienė įvardijo kasos aparatų bei kortelių skaitytuvų perprogramavimą ir kainų perskaičiavimą.

Asociacijos pirmininkė pabrėžė, kad smulkiesiems labai svarbi pereinamojo laikotarpio trukmė.

"Kuo ilgesnis laikotarpis, tuo daugiau verslui yra išlaidų. Kuo ilgesnis laikotarpis, tuo daugiau administracinės naštos", – sakė Z.Sorokienė.

Pašnekovė išskyrė turgavietes. Jos teigimu, ten gali kilti daugiausia problemų. "Žinome, kad turgavietėse didesnė dalis dirbančių yra vyresnio amžiaus žmonės. Jeigu praktiškai taikytume visas tas rekomendacijas, kas yra parašyta dabar, tai mums labai apsunkintų darbą, o to tiesiog nereikėtų", – sakė Z.Sorokienė.

Ji taip pat pabrėžė, kad turguose nereikėtų nustatyti fiksuotų kainų. Turguje dėl kainų deramasi, o jas reguliuoja rinka.

"Mes tikrai netrukdysim įvesti euro ir iš tiesų manom, kad tai tikrai reikalinga, bet dar yra derybinių dalykų. Manau, pasiseks viską išsiaiškinti ir susidėlioti, kad euras būtų įvedamas netrukdomai", – kalbėjo pašnekovė.

Rusijai toliau mankštinant raumenis, vėl prisiminta Lietuvos energetinė priklausomybė nuo šios kaimynės. Tiesa, suskystintųjų gamtinių dujų terminalas, kaip ir elektros jungtys su Europa, statomos, o kaip dėl skalūnų dujų?

Iš Lietuvos paskubomis išvijus "Chevron", vėl susimąstyta apie skalūnų dujų galimą vaidmenį Lietuvos energetikoje ir galimus pavojus. Lietuvos mokslo taryboje pristatytas tyrimas, kuriame detaliai išanalizuoti su skalūnų dujų gavyba susiję pavojai.

"Skalūninių geologinių formacijų genezė ir angliavandenilių gavyba: poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai" pristatyme profesorius habilituotas daktaras Algimantas Grigelis sakė, kad ši 12 mokslininkų grupė susibūrė Seimo aplinkos apsaugos komiteto prašymu dėl skalūninių dujų žvalgybos ir gavybos Lietuvoje.

Geologas pabrėžė, kad pavojai slypi bet kokioje veikloje, dėl to reikia tinkamai įvertinti galimas rizikas ir savaime nenurašyti vienokios ar kitokios veiklos. Daugelyje pasaulio šalių dalyvavęs išgaunant naftą mokslininkas pažymėjo, kad Lietuvoje nafta išgaunama nuo 1968-ųjų, tačiau jokių sutrikimų nebuvo kilę.

"Pavojus yra visur. Aš galiu nukristi nuo kėdės ir susilaužyti koją arba ranką. Arba su automobiliu trenktis, kur nereikia. Jeigu kalbama apie technologinius trikdžius, tai tokia galimybė yra ir mes to nenagrinėjame. Visuomenė yra įbauginta ir įbauginta galbūt nevisiškai pagrįstai. Mūsų studijoje yra viena tezė, kuri eina per visus skyrius. Tezė, kad laikantis įstatymais nustatytos tvarkos ir nustatytų reglamentų poveikis aplinkai yra negalimas. Kai kuriais atvejais jeigu būtų, tai nedidelis", – sakė A.Grigelis.

Kaip pavyzdį mokslininkas pasitelkė "Minijos naftos" jau atliktą geologinio plėšymo procesą ir jo rezultatus. Didžioji dalis naudotų medžiagų – visiškai nekenksmingos ir tik keletas turi neigiamą poveikį aplinkai, jeigu jų kiekis viršija normą. Viena tokių medžiagų yra boro rūgštis, tačiau po plėšymo paimtuose mėginiuose jos kiekis buvo 12 kartų mažesnis negu leistina norma. Diamonio peroksidas tampa kenksmingas, jeigu viršija 20 proc. ribą, tačiau po gręžinio paimtuose mėginiuose jo rasta tik 0,08 proc. Jokia kenksminga medžiaga neviršijo ir net nepriartėjo prie leistinų normų, patvirtintų Aplinkos ministerijoje.

A.Grigelis patikino, kad po Lietuvos žeme glūdi skalūninių dujų atsargų, tačiau be žvalgybos negalima tiksliai žinoti jų kiekio ir galimos ekonominės naudos. "Klausimas –  ne ar yra, o kiek yra", – sakė mokslininkas. Kol kas viešai žinomi pavyzdžiai tik iš blogosios praktikos.
"Bet yra ir geroji praktika. Apie gerąją praktiką aišku niekas nekalba, o blogosios galima rasti visur", – teigė geologas.
"Kai buvo priimtas nutarimas gavybą apmokestinti 40 proc., tapo aišku, kad jie ("Chevron" – red. past.) negautų jokio pelno. Tai tapo pretekstu jiems išeiti. Bet ne tik dėl to. Žmonių pasipriešinimas irgi buvo didelis. Reikėtų visų pirma pakeisti įstatymus, kad žmogus būtų suinteresuotas dalyvauti", – kalbėjo A.Grigelis.

Čia jis pateikė JAV pavyzdį, kur žmonės labai lengvai leidžia savo žemėje žvalgyti angliavandenilių, žinodami, kad jų radus jie gaus 12,5 proc. visų gaunamų pajamų iš gręžinio.

"Tauragėje buvo 60 proc. dirbamos žemės. Na tai gerai, o kiti 40 proc.? Yra ir valstybinės žemės. Vis tiek galima rasti plotų, kur būtų galima pradėti tuos darbus. Kad ir valstybinėje žemėje, kaip tai dabar daro lenkai", – sakė A.Grigelis.
Profesorius ir habilituotas daktaras Jurgis Vilemas ragina kuo skubiau žvalgyti ir išsiaiškinti turimas dujų atsargas. Jo teigimu, gali būti, kad jų gavimas paprasčiausiai neatsipirktų ekonomiškai.

"Bet sužinoti, ar ten bus didelė nauda, ar ne – reikia. Šiandien daugiau spekuliacijų, negu atsakymų į klausimą, ką mes realiai turime", – sakė energetikas. Jo teigimu, net jeigu dujos šiuo metu neatneštų ekonominės naudos, pelno iš jų galėtume tikėtis vėliau. Jeigu kiltų dujų kainos, o technologijos tobulėtų, ateityje būtų galima gauti naudos.

Mokslininkų grupė atliktoje studijoje cituoja žurnalą "Nature", sakydama, kad "hidraulinis ardymas yra saugus ir kad yra tik du dokumentuoti atvejai, patvirtinantys požeminių vandenų taršą". Tikimybė užteršti vandenį išties maža, turint omenyje tai, kad JAV 9 iš 10 sausumos dujų ir naftos gręžinių atliekami naudojant hidraulinio ardymo technologiją. Mokslininkų teigimu, didesnę grėsmę kelia leistinas ribas viršijantys dujų nuotėkiai.

Mokslininkai tvirtina, kad laikantis nustatytų reikalavimų pavojaus aplinkai ir žmonėms nebūtų. Siekiant išvengti nelaimių gręžinius reikėtų prižiūrėti ir po jų užcementavimo. Tyrime nagrinėtos ir oro taršos, vibracijos ir triukšmo įtaka, tačiau pabrėžiama, kad tai taip pat neviršytų normų.

Rusijos agresija Kryme nustebino aukščiausius politikus ir analitikus tiek Europoje, tiek ir už Atlanto. O ko šiame kontekste gali tikėtis Lietuva? Kai kurie ekspertai teigia, kad agresija jau prasidėjo.

Tarp didžiųjų priešų

Tiesa, į Lietuvą nukreipti veiksmai kiek kitokie. Juos sunkiau atpažinti, nei "žalius žmogeliukus" (Rusijos kariškius su žaliomis uniformomis be skiriamųjų ženklų) Kryme. Tačiau dėl to jų poveikis nė kiek nesumažėja. Lietuvai kylančios grėsmės aptartos Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto surengtoje diskusijoje.

Politologas Nerijus Maliukevičius pabrėžė glaudų minties, žodžio ir veiksmo ryšį. "Dabar, Ukrainos krizės kontekste, Rusijos kalbėsena yra tokia, kad jie (ukrainiečiai – red. past.) yra fašistai, naciai. Po tokių žodžių seka tam tikri veiksmai. Jei pažiūrėsime į karo istoriją, kalba ir veiksmai yra glaudžiai susiję, – sakė ekspertas. – Todėl mums reikėtų atidžiai sekti, ką dabar Kremlius kalba apie mus."

N.Maliukevičius teigė, kad dirbtinai konstruojamos grėsmės žmonių galvose palaipsniui tampa tikromis. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad paprasti rusai jau daug metų įvardija Lietuvą kaip priešišką valstybę. Sąraše taip pat nuolat figūruoja JAV, Gruzija, kitos Baltijos šalys.
"Metai iš metų patenkame į priešų top 6. Tiesa, taip pasisakiusiųjų apie mus palaipsniui mažėjo, bet pažiūrėkite, kiek daug rusų mano, kad juos supa priešiškos valstybės", – sakė analitikas. "Apsiaustos tvirtovės" įvaizdis pavojingas, nes tokiu atveju susidaro įspūdis, kad priešai supa iš visų pusių.

Anot jo, labai svarbu ne tik ką kalba, bet ir kas kalba apie Lietuvą. "Svarbiau yra patys pasakotojai. Lygmuo – pats aukščiausias", – apie Rusijos prezidento Vladimiro Putino kalbas dėl Lietuvoje rengiamų smogikų kalbėjo N.Maliukevičius ir pabrėžė, kad siužetai apie "Mano tėvo" gatvę rodyti jau ne pirmą kartą.

Siužetas apie Trakų rajone esančioje sodyboje vykusį seminarą pirmą kartą rodytas prieš Rusijos prezidento rinkimus 2012-ųjų žiemą. Ten neva ruošti rinkimų stebėtojai. Šiemet tas pats seminaras virto Maidano smogikų mokymais.

Įdirbis Lietuvoje jau yra

Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus ir mokslų daktaro Gintauto Mažeikio teigimu, Rusija tikslingai kuria tam tikrą įvaizdį apie savo kaimynus. Apie tam tikrą šalį viešojoje erdvėje galima kalbėti tik tam tikromis temomis. Lietuva Rusijos informacijos kanaluose visada bus priešiška, šaudžiusi į savus ir rusakalbius persekiojanti valstybė. Tai filosofas vadina įdirbiu.

"Apie Lietuvą aiškiai kalbama ir bus galima kalbėti tik taip, kol neatsiras naujas įdirbis", – sakė G.Mažeikis.

Jo teigimu, Rusijoje nuolat kuriamos institucijos ir tyrimų centrai, kurie siekia aktyviai kištis į kaimyninių šalių viešąją erdvę.

"Jų programose aiškiai įvardytos tokios sąvokos kaip "organizacinis ginklas", "socialinis-psichologinis ginklas", – dėstė profesorius.

"Organizacinį ginklą" jis apibrėžė kaip įvairių organizacijų, užsiimančių Kremliui parankia veikla, kūrimu kitose šalyse. "Socialinis-psichologinis" ginklas, anot jo, gyventojų ir tautinių mažumų kiršinimas, manipuliacija viešąja nuomone strategiškai svarbiais klausimais.

Pasitelkia radikalus

Seimo nario, konservatoriaus Manto Adomėno teigimu, laisvos ir demokratiškos visuomenės vertybėmis bando pasinaudoti akivaizdžiai nedemokratinės jėgos. Todėl lygiavertis atsakas joms nėra įmanomas.

Politikas įžvelgė tam tikrą ryšį tarp Rusijos interesų ir Lietuvoje daug atgarsio susilaukusių temų. "Nuvilnijo diskusijų dėl skalūnų banga, dėl žemės pardavimo, dabar jau kalbama apie referendumą prieš eurą", – sakė Seimo narys.

"Tiek kultūriniai projektai, tiek energetikos kompanijos yra Rusijos "minkštųjų galių" realizavimo instrumentai", – sakė M. Adomėnas. Istorija, anot jo, vienas svarbiausių Kremliaus taikinių. Siekiama pasėti abejonių, sukelti nepasitikėjimą valstybe kalbant apie tokius įvykius kaip Sausio 13-oji.

M.Adomėnas pabrėžė, kad iki 2006 m. Rusija daugiau orientavosi į prorusiškus Lietuvos politikus, siekdama daryti jiems įtaką. Nuo 2006-ųjų Rusija labiau orientuojasi į radikalių, antivalstybinių ir antieuropietiškų nuotaikų skatinimą ir agresyvų nacionalizmą. Radikalai ne savo noru tampa Rusijos minkštosios galios įrankiais.

Stiprių veiksmų negali būti

Pagrindinis ginklas kovojant informaciniame kare, pasak M.Adomėno, turi būti viešumas, švietimas ir ES bei NATO įtraukimas.

"Kažkokių stiprių veiksmų negali būti. Energetinio saugumo klausimu veiksmai iš viršaus padėjo. Na, o informaciniame kare veiksmas iš viršaus nėra galimas, – teigė politikas. – Kaip apsiginti tokiame kare? Analizuoti, modeliuoti, įvardyi."

Kaip dar vieną priemonę politikas įvardijo rusiškų televizijos kanalų ribojimą Lietuvos teritorijoje. "Laikas įvardyti, kad tai – naujas šaltasis karas. Pirmajame šaltajame kare nelabai įsivaizduoju, kad priešiški kanalai būtų tokie pasiekiami kaip "Russia Today". Čia kalbame ne apie cenzūrą, o apie priešiškos, kryptingos propagandos ribojimą", – sakė konservatorius.

"Sąmokslo teorijos skirtos pavaizduoti, kad yra kažkas pikta, kas slepia tiesą, kad savi šaudo į savus", – apie Sausio 13-osios, Maidano snaiperių ir kitas rusų žiniasklaidos puoselėjamas sąmokslo teorijas kalbėjo M.Adomėnas.

Abi okupacijos – neiššovus šūvio

Lietuvos kariuomenės strateginės komunikacijos departamento direktorius pulkininkas Sauliaus Guzevičiaus tvirtinimu, kariuomenei itin svarbus gyventojų palaikymas. Dėl to labai svarbu, kokioje viešojoje erdvėje dirba kariai.

"Bet kokia kariuomenė yra pasmerkta pražūčiai be visuomenės palaikymo. Todėl mūsų partizanai galėjo kovoti 10 metų. Jie turėjo didžiulį palaikymą. Palaikymą maistu, drabužiais. Tad mums svarbu, kokioje aplinkoje mes esame", – sakė karininkas.

Anot jo, abi okupacijos, tiek XVIII a. pabaigoje žlungant Abiejų Tautų Respublikai, tiek sovietų okupacija 1940-aisiais turi labai daug panašumų. "Abi jos įvyko be ginklo. Todėl informacija svarbi. Svarbu palaužti valią priešintis", – teigė S.Guzevičius.

Karininkas įvardijo svarbiausius taikinius, į kuriuos pernai taikytasi. Pirmoje vietoje – Lietuvos istorija. Antroje – Lietuvos narystė NATO. Trečioje vietoje – pirmininkavimas ES. Ketvirtoje vietoje tarp dažniausiai atakuojamų taikinių atsidūrė Lietuvos kariuomenė. Kitas daug dėmesio susilaukiantis taikinys – Lietuvos ir Lenkijos santykiai.

S.Guzevičius pasakojo, kad Lietuva su sąjungininkais Afganistane vykdė aiškią informacinę politiką, kuria buvo siekiama nuteikti vietos gyventojus prieš Talibaną. Grįžę specialistai pastebėjo, kad tokie pat veiksmai intensyviai taikomi prieš mus pačius. Lietuvos visuomenė, anot jo, paprasčiausiai turėtų nelikti abejinga ir neignoruoti kylančių grėsmių.

Šį mėnesį Lietuva minės dešimties metų sukaktį NATO bendrijoje. Tiesa, jubiliejus paženklintas viena didžiausių krizių nuo pat Šaltojo karo pabaigos. Rusijai bandant praryti Krymą, Lietuvoje apsilankė JAV viceprezidentas Joe Bidenas.

Pažadėjo apginti

Trečiadienį J.Bidenas susitiko su Lietuvos Prezidente Dalia Grybauskaite ir Latvijos Prezidentu Andriu Berziniu. Po susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje JAV viceprezidentas dar kartą patikino, kad įsipareigojimai Lietuvai ir Baltijos šalims lieka tvirti ir nepajudinami.

"Kodėl atvykau? Nes noriu patvirtinti mūsų ryžtą laikytis įsipareigojimų. Mes suteiksime reikiamą atsaką. Mes tikrai atsakysime į grėsmę NATO valstybei narei. Mes užtikriname, kad labai rimtai žiūrime į savo pareigas ir atsakomybes", – tvirtino J.Bidenas.

"Šiuo metu vyksta išpuoliai prieš Ukrainos kariškius. Mes visiškai remiame Ukrainos žmones, – sakė viceprezidentas. – Tol, kol Rusija eis šiuo tamsiu keliu, jie sulauks politinės ir ekonominės izoliacijos. Rusija negali išvengti to fakto, kad pasaulis pasikeitė. Tarptautinė bendruomenė turėtų atmesti bet kokias agresijos pastangas", – pridūrė viceprezidentas. 

Savo kalboje J.Bidenas užsiminė ir apie galimybę stiprinti karinį bendradarbiavimą, nors konkrečių veiksmų nepaminėjo. "Mes taip pat žengsime papildomus žingsnius, kurių pagrindu bus padidintas karinis bendradarbiavimas", – kalbėjo jis.

Viceprezidento dėmesio sulaukė ir energetinis saugumas. "Valstybių suvereniteto apsauga priklauso nuo to, ar yra daugiau nei vienas energijos šaltinis. Remiame jūsų pastangas ES viduje diversifikuoti energijos išteklius, sukurti lankstesnes energetikos rinkas ir paversti inovacijas energetikoje energetiniu saugumu, kad jokia šalis negalėtų energijos tiekimo naudoti kaip politinio ginklo", – sakė svečias.

"Mes esame su jumis, mes pasirengę laikytis savo įsipareigojimų. Tegu Dievas laimina jus, jūsų žmones ir mūsų karius", – savo kalbą užbaigė JAV viceprezidentas.

Rusija vykdo faktinę aneksiją

Po susitikimo su J.Bidenu Lietuvos Prezidentė D.Grybauskaitė išreiškė susirūpinimą Rusijos veiksmais Kryme. Anot jos, tai kelia grėsmę ne tik Ukrainai, bet ir visai tarptautinei bendruomenei. "Matome, kad siekiama perbraižyti Europos žemėlapį ir suardyti pokario architektūrą Europoje", – sakė Prezidentė.

"Mes griežtai smerkiame Rusijos veiksmus suverenios Ukrainos teritorijoje, – kalbėjo šalies vadovė. – Mes laikome referendumą ir jo rezultatus neteisėtais. Konstatuojame faktą, kad Rusija vykdo faktinę Krymo aneksiją. Tai vyksta prie Lietuvos sienų. Tai kelia grėsmę mums visiems."

Prezidentė paminėjo, kad visa tai lydi Karaliaučiaus krašte vykstančios karinės pratybos, ir padėkojo JAV, kurios "operatyviai sureagavo į grėsmes ir ėmėsi veiksmų saugumui regione sustiprinti". D. Grybauskaitė pabrėžė, kad JAV buvo ir yra strateginė Lietuvos partnerė.

Latvijos prezidentas A.Berzinis pasmerkė Rusijos veiksmus ir pavadino juos grėsme visai Europai. "Tai kelia grėsmę Europos saugumo struktūrai, – sakė Latvijos prezidentas. – Aš galiu tik pagirti JAV ir ES už tai, kad ėmėsi griežtų žingsnių šiuo klausimu."

V.Putinas prisižaidė

Politologas profesorius Raimundas Lopata teigia, kad Vladimiro Putino veiksmai Kryme grąžino Europą į JAV prioritetų sąrašą. Buvo daug kalbama apie mažėjantį JAV vaidmenį Europoje ir Amerikos dėmesio koncentravimą Ramiajame vandenyne.

"Tai reiškia paradoksaliai, kad V.Putinas sugrąžino Ameriką į Europą", – sakė politologas. Jo nuomone, svarbiausia J.Bideno atvežta žinia – kad Amerika yra Europoje.

Anot R.Lopatos, JAV bandys grįžti prie tramdymo strategijos. "Tramdymo strategija reikšis energetinių išteklių kontekste. Čia kalbama ne tik apie svarstomą dujų eksportą, kalbama apie JAV rezervą, apie JAV santykius su Saudo Arabija, kalbama apie Irano branduolinę programą. Čia masė veiksnių, – kalbėjo ekspertas. – Paprastai Lietuvai ir Lenkijai atsisukti veidu vienai į kitą padėdavo išorinis veiksnys. Tas veiksnys ir vėl suveikė."

Svarbiau pats vizitas

Politologas Kęstutis Girnius mano, kad pats vizitas yra svarbesnis už J.Bideno išsakytus žodžius. "Aš manau, kad kalba vienas dalykas, bet svarbiausia, kad pats J.Bidenas atvyko. Vis dėlto jis yra Amerikos viceprezidentas, antrasis valstybėje žmogus, jis gerokai svarbesnis negu valstybės sekretorius, arba gynybos sekretorius, ką jie būtų galėję pasiųsti. Tai labai daug reiškia",– sakė K.Girnius.

Jo nuomone, taip pat labai svarbu, kad savo kalboje viceprezidentas dar kartą pabrėžė NATO 5-ąjį straipsnį ir iš naujo įsipareigojo ginti Lietuvą.

"Sakė: "Mes ginsime." Ne tik NATO, bet ir ypač Amerika. Ir dar trečias dalykas – jis paminėjo kad jau penkiasdešimt metų JAV dirbo jūsų ambasados Vašingtone. Tai yra būdas pabrėžti tą ilgalaikį, daugiau negu penkiasdešimt metų trukusį įsipareigojimą Lietuvai ir Baltijos šalims, ko nebuvo ir nėra Ukrainoje", – tvirtino politologas.

Kalbant apie artimesnį karinį bendradarbiavimą, politologas nemano, kad JAV čia dislokuotų nuolatinę kariuomenės dalį. "Kaip sakė, bus pratybos ir mokymai. Nemanau, kad tas bendradarbiavimas reikš kelių pulkų siuntimą į Lietuvą. Atvyks kariai, bus dagiau pratybų, jie mokys lietuvių karius. Daugiau bus amerikiečių karių, bet ne nuolat. Čia nebus kokia nors dislokacija. Neįsivaizduoju kokio nors pulko ar didesnio būrio dislokacijos", – sakė K.Girnius.

Benas Brunalas, Mykolo Romerio universiteto dėstytojas

JAV viceprezidentas J.Bidenas šiandien atliko, vaizdžiai tariant, labiausiai pažeidžiamų partnerių apraminimo misiją. Akivaizdu, kad įtampa regione kyla: informacinės atakos, Kaliningrade prasidėjusios karinės pratybos, neadekvatūs Rusijos politikų ir žurnalistų pasisakymai apie Baltijos šalių, Suomijos, Lenkijos ar net Aliaskos "susigražinimą", didelis V.Putino veiksmų palaikymas Rusijoje. Visa tai norom nenorom primena mums tam tikrus scenarijus, susiklosčiusius prieš ir po Antrojo pasaulinio karo. Tad J.Bidenas tiesiog aiškiai patvirtino, kad ne tik NATO, bet pirmiausia JAV, reikalui esant stos ginti savo partnerių nuo Rusijos agresijos, bet ir nedviprasmiškai davė suprasti, kad Baltieji rūmai taip pat kaip ir Baltijos valstybės vertina bei supranta kilusią grėsmę regione.

Lietuvos visuomenei ir politikams labai svarbu tai išgirsti, nes, žvelgiant į apskritai Vakarų poziciją Krymo krizės klausimu, susidaro pojūtis, kad kai kurios valstybės nesutaria dėl to, kaip ir kiek reikia bausti Rusiją. Tai atitinkamai sukuria nestabilumo pojūtį, pirmiausia keliant klausimą, ar tikrai nebūsime palikti likimo valiai. Juo labiau kad per pastaruosius metus dažnai viešojoje erdvėje svarstyta apie JAV silpnėjimą ir galimą tam tikro lygio atsitraukimą nuo Europos reikalų. Tad šiuo vizitu JAV nubraukia svarstymus apie tai, kas yra ES ir ypač naujųjų jos narių saugumo garantas. Kitaip tariant, ši krizė neišvengiamai pritildys eurocentristines intencijas reflektuoti NATO reikšmę Europos Sąjungos šalių gynybos sistemoje.

Iš kitos pusės, J.Bidenas meta "mažą" atsaką Rusijai: aiškiai parodo "raudoną liniją", kurios peržengimo ar net (kad ir absurdiškai skambėtų) Sovietų Sąjungos atkūrimo JAV netoleruos. Trumpiau tarian, JAV viceprezidento vizitą galimą taip pat įvertinti ir kaip tam tikrą susidūrimą informacinėse erdvėse. Kad tai labiau susidūrimas informacinėje erdvėje, o ne kažkoks išimtinai kietas saugumo užtikrinimo gestas, parodo, jog J.Bidenas tik užsiminė apie galimybę ateityje Lietuvoje įkurdinti JAV kareivius. Nieko konkretaus apie tokią galimybę nepateikė.
Vis dėlto bendrai šis susitikimas Baltijos valstybėms labai reikšmingas: tiek psichologiškai, tiek politiškai.

Lietuvos politikai pamėgo vienu metu kandidatuoti ir į Seimą, ir į savivaldybės tarybą, ir į Europos Parlamentą ar net prezidentus, o po rinkimų pasirinkti šiltesnį postą, nepaisydami rinkėjų norų. Gal tam bus padėtas taškas?

Nori apkarpyti apetitą

Dabartinę tvarką apriboti pasiryžo Seimo narys, "Drąsos kelio" frakcijos atstovas Vytautas Antanas Matulevičius. Pagal jo įregistruotas įstatymo pataisas politikas, išrinktas atstovauti vienoje institucijoje, negalėtų kandidatuoti kituose rinkimuose. Tam jis turėtų atsisakyti esamo posto likus 65 dienoms iki rinkimų.

Politologas Mažvydas Jastramskis teigė, kad toks siūlymas gal ir atrodo patraukliai, tačiau turi ir kitą pusę.

"Pats siekis iš pirmo žvilgsnio atrodo teigiamas demokratijai, kadangi sąrašai neretai būna pagražinami asmenų, kurie nesiekia būti išrinkti, tik padeda pritraukti rinkėjų. Tačiau šis siūlymas vis dėlto kertasi su viena iš esminių demokratijos bruožų – teise būti renkamam", – sakė politikos mokslų ekspertas.

Šansų nedaug

Anot jo, toks pasiūlymas pirmiausia nuvertina rinkėjų išprusimą. Iš karto daroma prielaida, kad rinkėjas pats nesugeba atskirti, kurie politikai kandidatuoja iš tikrųjų, o kurie tik gražina sąrašą.

"Pavyzdžiui, abejoju, ar per savivaldos rinkimus Klaipėdos rajone balsavę nuoširdžiai tikėjo, kad partijos "Tvarka ir teisingumas" sąraše kandidatuojantis Petras Gražulis grįš iš Seimo dirbti į vietos tarybą", – kalbėjo M.Jastramskis.

Jo teigimu, problema egzistuoja, bet ją reikėtų spręsti kitais būdais. Apie tai reikėtų skelbti žiniasklaidoje, kalbėti viešojoje erdvėje ir sugėdinti taip besielgiančius politikus ir partijas.
Politologas nemano, kad tokios pataisos galėtų sulaukti ir pritarimo Seime. "Kadangi projektas siūlomas neįtakingos opozicinės partijos, manau, šansai nedideli, – sakė M.Jastramskis, – Tikėtina, "Drąsos kelias" kaip partija perspektyvų, ypač Neringai Venckienei pabėgus, turi nedaug. Nenuostabu, kad atskiri frakcijos nariai pradeda rūpintis savo politine karjera."

Ekspertas teigė nemanantis, kad iki Prezidento ar Europos Parlamento rinkimų tokios pataisos galėtų įsigalėti. Tam, anot jo, labiausiai priešintųsi Socialdemokratų partija.

Kandidatuoja ir ten, ir ten

Pastarosios kandidatų sąrašas į Europos Parlamentą išties mirga nuo garsių pavardžių, jau užimančių įtakingas pozicijas. Lietuvos socialdemokratų partijos sąraše puikuojasi Krašto apsaugos ministro Juozo Oleko, Seimo pirmininko pavaduotojo Gedimino Kirkilo, buvusios ūkio ministrės Birutės Vėsaitės pavardės. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąrašas šiuo atžvilgiu kuklesnis. Jame galima rasti Seimo narių Emanuelio Zingerio, Kęstučio Masiulio, Agnės Bilotaitės pavardes. Liberalų sąjūdžio kandidatų sąraše – Seimo nariai Gintaras Steponavičius ir Petras Auštrevičius.

Socialdemokratas Zigmantas Balčytis savo laimę mėgins ir prezidento, ir Europos Parlamento rinkimuose. Abi kėdes išbandyti ir išsirinkti patogesnę taip pat nori ir Vilniaus meras Artūras Zuokas.

Pritarimo nesulauks

Krašto apsaugos ministras ir kandidatas į Europos Parlamentą J.Olekas nemano, siūlomos įstatymo pataisos reikalingos.

"Manau, kad būtų neteisinga apriboti žmonėms galimybę rinktis. Man atrodo, kad galų gale labai gražu, kad mes užsiauginame brandesnių politikų kartą, kurie yra žmonių gerbiami, kurie gali atstovauti stambesniu mastu. Pavyzdžiui savivaldybės tarybos narys gali tapti Seimo nariu, Seimo narys gali Europos Parlamento nariu", – sakė ministras.

Jo teigimu, jei politikas blogai atstovauja žmonėms eidamas savo pareigas, kituose rinkimuose jo paprasčiausiai nerinks.

"O jeigu matys žmonės, kad išrinktas Lietuvos Respublikos Seime dirbo gerai ir kad jis vertas būti europarlamentaru, jį išrinks. Man atrodo, čia labai yra logiška. Žmonės pamato, kaip jis atstovauja jiems Seime, ir pagal tai gali spręsti, ar jis vertas Europos parlamentaro vardo, ar ne", – kalbėjo J.Olekas.

Jo teigimu, siūlymas iš anksto atsisakyti pareigų vargu ar sulauks pritarimo Seime, nors sutinka, kad dabar rinkėjai gali jaustis apgauti.

"Neteisinga būtų, nes jeigu žmogaus neišrinks, tai jis praras ir tą poziciją. Mes nežinome, ar jį išrinks. Aš manau, kad yra garbinga, jog jei tave išrinko į naujas pozicijas, tai ten reikia ir dalyvauti. Juk kai išrenka ir paskui nedalyvauja, yra problemiškas dalykas, apie tai mes turėtume kalbėti", – sakė ministras.

Nenori atsisakyti garantijų

Panašios pozicijos laikosi ir opozicijos Seime atstovas frakcijos narys P.Auštrevičius. Jis taip pat įrašytas į partijos kandidatų į Europos Parlamentą sąrašą.

"Aš žinau, kad kai kuriose valstybėse yra tokios pataisos ir jos galioja. Arba galioja netgi sakyčiau pozityvioji diskriminacija. Kad jeigu politikas būna išrinktas, tai jis privalo atsisakyti jau turimos vietos. Man labiau antroji pataisa labiau patiktų, negu atsisakymas iš anksto. Nes atsisakymas iš anksto yra be garantijos. O kad politikams kampanijose reikia dalyvauti – akivaizdu", – sakė politikas.

Jo nuomone, daug racionaliau būtų, jeigu politikas galėtų dalyvauti rinkimuose į kitą postą ir laimėjęs privalėtų iškeisti esamą kėdę į naują.

"Man tai yra lokiškesnis variantas, negu tai, ką siūlo ponas Vytautas", – teigė P.Auštrevičius. Jis taip pat abejojo pataisų sėkme Seime.