ŠUNYS, PRAMYNĘ ŽMONĖMS KELIĄ Į KOSMOSĄ

Iš daugybės šunų, pabuvojusių kosmose, labiausiai išgarsėjo Laika, Belka su Strelka bei Zviozdočka. Po pastarosios laimingo sugrįžimo į Žemę žmonija netrukus išgirdo apie istorinį Jurijaus Gagarino skrydį.

Ne visiems pasisekė

Naudodami oro balionus, SSRS ir JAV mokslininkai trečiajame XX a. dešimtmetyje atliko pirmuosius eksperimentus, ieškodami  galimybių sudaryti reikiamas sąlygas aukštos organizacijos gyvūnų gyvybei viršutiniuose atmosferos sluoksniuose. Po kelių dešimtmečių į kosmosą kilo daugiapakopės raketos, į kurių hermetiškas galvutes mokslininkai sodino šunis su skafandrais.

Biologinių tyrimų etape į dangaus aukštybes buvo skraidinta 20 šunų. Ne vienam tokie skrydžiai baigėsi tragiškai, tačiau šeši iš likusių gyvų skrido net po du kartus. Visi šie bandymai su šunimis (jie buvo katapultuojami iš grįžtančios raketos) suteikė reikalingų žinių mokslininkams.

Leidosi parašiutais

Štai skafandrais aprengti špicų veislės Albina ir mišrūnas Pimperflingas buvo iššauti iš 40 km aukštyje 700 m/sek. skriejusios raketos. Pastaruoju bandymu buvo siekta atsakyti į klausimus, kaip organizmas pakelia kosminius spindulius, didžiulius greičius, laisvą kritimą, sugrįžimą ant žemės.

Albina, kurios parašiutas išsiskleidė praėjus 3 min. po išmetimo iš raketos, Žemės panorama galėjo grožėtis visą valandą, nors ir patyrė visų viršutinių atmosferos sluoksnių veiksnius. Pimperflingo skrydis žemyn truko trumpiau – parašiutas išsiskleidė likus 3 km iki Žemės paviršiaus. Abu šie šunys laimingai nusileido ant žemės nepatyrę jokio šoko – tai buvo tikri geležinių nervų keturkojai.

Benamės metamorfozė

Pirmieji skrydžiai parodė, kad šunys, patekę į nesvarumo sąlygas, sutrinka nesuprasdami, kur viršus, o kur apačia, tačiau per trumpą laiką apsipranta, prisitaiko. Tačiau mokslininkams reikėjo daugiau informacijos ir gyvūnų būklei tirti kosmose buvo sukurta aparatūra kraujospūdžiui, kvėpavimui, pulsui, širdies biosrovėms ir kt. registruoti. Ir štai 1957 m. lapkričio 3-iąją į kosmosą pakilo antrasis SSRS palydovas su baltos ir juodos spalvų kiemsarge maždaug trejų metų 6 kg svorio kalyte Laika – buvusia Maskvos bename, turėjusia špicų ir terjerų kraujo.

Mokslininkai Laiką išsirinko dėl kalytės stiprumo, žvalumo, mitrumo. Ji ilgai buvo rengiama skrydžiui – nešiojo liemenę su davikliais, buvo sukama virpančioje, trūkčiojančioje ir bildančioje centrifugoje, išmoko ėsti per skylę dėžės stoge paduodamą keistą maistą ir pan. Kalytė priprato prie visų bandymų ir net tapo jiems abejinga, nenujausdama savo ateities.

Laika tapo didvyre

Laika pakilo į kosmosą aukščiau (apogėjus – 1 671 km) ir jos kelionė truko ilgiau nei kitų jos likimo sesių. Deja, šis palydovas nebuvo pritaikytas grįžti į Žemę. Laika jame žuvo – greičiausiai nuo kabinos perkaitimo, prieš tai spėjusi maždaug per šešias valandas keturis kartus apskrieti Žemę.

Tik 1958 m. balandžio 14 d. erdvėlaivis su kalytės palaikais pateko į Žemės atmosferą ir sudegė, o keturkojė kosmonautė jau buvo pavergusi žmonijos širdis. Nuo 1957 iki 1961 m. kovo į kosmoso platybes buvo paleista dar trylika keturkojų kosmonautų, kurių dalis grįžo į Žemę.

Strelkos ir Belkos kosminė draugija

1960 m. liepos 28-ąją sovietinė raketa išskraidino du šunelius – Čaiką ir Lisičką, tačiau po 20 sek. raketa sprogo ir abu keturkojai žuvo. Netrukus, rugpjūčio 19-ąją, erdvėlaiviu "Sputnik 5" pakilo dar du šunys – Strelka ir Belka. Šios kalytės laimingai grįžo į Žemę. Kartu su šiomis kosmonautėmis skrido ir daugybė kitų gyvybių: pelėsinių grybų, bakteriofagų, stafilokokų, tradeskantė (augalas), baltųjų pelių ir žiurkių ir kt. Stebint šunų nervų, endokrininę, širdies ir kraujagyslių sistemas, įvairių organų veiklą, mokslininkams buvo nesunku įsivaizduoti atitinkamų žmogaus organų būklę tokio skrydžio metu ir jam pasibaigus.

Šis Strelkos ir Belkos skrydis truko dvi paras. Pasiekusios Žemę, kalytės gretai atsipeikėjo ir pradėjo meilintis jas pasitikusiems žmonėms.

Šuniška politika

Vėliau Strelka susilaukė šešių šuniukų, kurių vieną, vardu Pušinka, anuometis TSRS vadovas padovanojo JAV prezidento Johno F.Kennedy dukrai Caroline. Netrukus Pušinka ir J.F.Kennedy šunelis Čarlis susilaukė mažylių, kurių vieną, Pupniksą, amerikiečiai padovanojo Sovietų Sąjungai. Tai buvo laikoma politiniu aktu, kuris reiškė dviejų konfliktuojančių valstybių palankumą viena kitai.

Apie Belką ir Strelką tik dabartiniais laikais sukurtas pilnametražis 3D animacinis filmas, kuriame apie šauniųjų kalyčių žygdarbį pasakoja Strelkos palikuonė Pušinka. Bielkos ir Strielkos iškamšos stovi Memorialiniame aeronautikos muziejuje Maskvoje. Beje, po šių šunelių sėkmingo skrydžio įvyko dar viena repeticija kosmose prieš pakylant "Vostok 1" su Jurijumi Gagarinu 1961 m. balandžio 12-ąją, kovo 25-ąją į kosmosą pakilo dirbtinis Žemės palydovas su šuneliu Zviozdočka ir laimingai grįžo į Žemę.

Pirmenybė – kalytėms

* Pirmasis SSRS kosminis palydovas startavo 1957 m. spalio 3 d. Tuoj po šio įvykio sovietų lyderis Nikita Chruščiovas įsakė šalies kosmonautikos vadovui Sergejui Koroliovui ir jo komandai sugalvoti ką nors ypatingo lapkričio 7-ajai – 1917 m. spalio revoliucijos 40-osioms metinėms. Siekta nustebinti amerikiečius. Taip įvyko Laikos skrydis. Beje, mirti kosmose pasmerktam šuneliui dėl techninių kliūčių tris paras iki starto teko tupėti kapsulėje.

* Tik 2008 m. balandžio 12-ąją Maskvoje buvo atidengtas paminklas Laikai. Prie paminklo paliekama ne tik gėlių, bet ir daktariškos dešros gabalėlių – Laikos mėgstamo delikateso.

* Iki Laikos į kosmosą vieną kartą buvo paleistas tam specialiai neparengtas šuo. Kai buvo eilinį kartą rengiamasi paleisti į kosmosą du šunis, vienas iš jų prieš pat startą pabėgo. Tuomet buvo sugautas valgykloje bėgiojęs šunėkas ir paleistas į kosminę erdvę kartu su mokytu gentainiu. Skrydis abiem baigėsi laimingai.

* O štai viena raketa, pirmą kartą skraidinusi du šunelius į 450 km aukštį, grįžo į Žemę su gyvais šuneliais, tačiau jie tuoj pat iškeliavo pas protėvius dėl patirtų organizmo perkrovų.

* Kalytės skrydžiams buvo parenkamos todėl, kad joms lengviau pasiūti specialius kostiumus. Be to, suprantant, kad visuomenė domėsis šiais šuneliais po pavykusio skrydžio, buvo parenkamos ne tik ištvermingos, judrios, bet ir grakščios, gražios, protingų snukučių benamės kalytės.

* Pirmoji raketa su pirmuoju šuneliu pakilo į kosmosą 1951 m. liepos 22-ąją.