Tiesa apie pasivaikščiojimus

Pasak knygos autorės, daugelis iš mūsų sutiks, kad šunis išvedame pasivaikščioti būtent dėl jų. Juk atsikeliame anksčiau, kad leistume savo augintiniui palakstyti atokesnėje parko vietoje be pavadėlio, skubame iš darbo namo, kad išleistume šunelį laukan, ir kartojame tai vakare, prieš miegą.

Tačiau ar tikrai galvojame apie šunis, kai išeiname su jais pasivaikščioti? Juk dažnai siekiame sutrumpinti pasivaikščiojimą greitai eidami, neleisdami jam sustoti prie kito šunelio ir su juo susipažinti, atitraukdami augintinį nuo jį dominančio kvapo, traukdami už pavadėlio ir tokiu būdu versdami bėgti jį greičiau. Jūs galvojate, kaip sutaupyti pasivaikščioti skirtą savo laiką, o šuniui laikas visai nerūpi. Mes turime galvoti ne apie savo laiką, o apie tai, koks pasivaikščiojimas tiktų augintiniui.

Tegul maklinėja po balas

Knygos autorė pataria leisti pasirinkti pasivaikščiojimo paskirtį pačiam šuneliui. Pavyzdžiui, netrukdyti jam tyrinėti kvapus arba leisti kiekvienoje takelių sankirtoje rinktis, kur pasukti eiti toliau. Netrukdykime jam pažinties su savo gentainiu malonumo, bėgiojimo zigzagais, kai jūs stovite vietoje su pavadėliu rankose ir pan.

Knygos autorės nuomone, reikia retsykiais leisti šuniukui pasivolioti ten, kur jis nori, nors tai mums ir labai nepatiktų. Taip pat kartais nedrauskite maklinėti jam po purvo balas. Jei tik galima, paleiskite šunelį nuo pavadžio, netempkite jo paskui save. Nedarykime to niekada. Ir dar – išmokime atskirti krimstelėjimą nuo įkandimo, leiskime priėjus kitam šuniui, apuostyti jo pasturgalį.

Svarbiausia, kad būtų valdomas

Šuo turi turėti kuo užsiimti, nes antraip jis gali tapti sunkiai valdomas, įsitempęs. Tačiau tie patys žaidimai tinka ne visų veislių šunims. Pavyzdžiui, retriveris jausis labai laimingas, žaisdamas su kamuoliuku, o trumpanosių veislių atstovas? Pagalvokime apie tai – reikia prisitaikyti prie šuns gebėjimų, o ne tikėtis, kad jis prisitaikys prie jūsų keisto įsivaizdavimo, kaip turi elgtis šuo.

Nesinervinkite ir dėl to, kad jūsų šuo nenori eiti šalia, greta jūsų – ne visi šunys linkę eiti koja kojon su savo šeimininku. Būtų neteisinga bausti šunį užtai, kad nepažįstate jo prigimties. Juk svarbiausia ne tai, kad jis eitų šalia, o kad elgtųsi saugiai, būtų valdomas. Ir nepalikite jo vieno ilgam, nes šuo – bendrauti linkusi būtybė.

Gandrai išskraidins vasarą

Anot senolių, koks oras buvo rugpjūčio pirmąją dieną (buvo apniukę), toks bus ir visą šį mėnesį. Pažvelkime ir į medžius. Šį mėnesį pradėję gelsti lapai pranašaus ilgą rudenį. Beje, jei beržų lapai pradeda gelsti nuo medžių viršūnių, tai ateinantis pavasaris turėtų būti ankstyvas.

Rugpjūčio 15-ąją – Žolinė (Švč.Mergelės Marijos Ėmimo dangun diena). Bažnyčiose šventinami įvairūs žolynai. Pasak Romualdo Krajaševičiaus, dzūkai į puokštes įkomponuodavo net morkų, burokų ir kitokių daržovių. Tokias pašventintas daržoves patys valgydavo ir gyvuliams duodavo, o likusius žolynus užkišdavo už šventųjų paveikslų, kad žaibai į trobą netrenktų.

Greičiausiai jau nebegirdėti lakštingalų, čiurlių. Buriuojasi varnėnai, į pulkus renkasi gandrai – rugpjūčio 23-iąją jie išsineš vasarą. Jei Gandrų diena bus saulėta, toks bus ir ruduo. Pamatę išskrendančius gandrus, pamojuokime jiems, linkėdami sėkmingos kelionės.

Sėklinės bulvės turi pažaliuoti

Rugpjūtį kasamos ankstyvosios ir vidutinio ankstyvumo bulvės. Maro pažeistus ir nudžiūvusius bulvienojus reikėtų nupjauti, nes bulvės jau nebeauga, o tik bręsta, tvirtėja jų luobelė. Beje, tokius bulvienojus reikėtų sudeginti. Jų pelenai pravers darže kitąmet.

Anot dr. Genovaitės Visockienės, jei oras sausas, bulves reikia kasti po vienos ar dviejų savaičių, nupjovus bulvienojus. Per tą laiką gumbai baigs bręsti. Saulėtomis dienomis sėklai skirtas bulves reiktų plonu sluoksniu paskleisti lauke (jei oras lietingas, teks bulves džiovinti šiltnamyje) ir palaikyti maždaug savaitę – per tokį laiką jos turėtų pažaliuoti. Tokios bulvės geriau laikysis žiemą, bus atsparesnės ligoms, derlingesnės.

Baigiantis rugpjūčiui, verta nulaužti briuselinių kopūstų viršūnes – jie geriau augs. Norint užsiauginti didelių moliūgų, ant vieno augalo reikėtų palikti tik 2–3 vaisius. Po paaugusiais vaisiais reikia pakišti medines lenteles, kad nepradėtų pūti vaisių apačia.

Rugpjūčio sėja

Šio mėnesio pradžioje ar pirmoje pusėje reikėjo pasėti mongoldus, vasarinius ir ilgašaknius ridikėlius (pastarieji auga porą mėnesių). Kai orai pravės, bus galima pasėti salotų, špinatų, kurie itin tinka sergantiems tuberkulioze, tačiau šių daržovių turėtų vengti sergantieji kepenų, inkstų ligomis ir podagra.

Nebetręškime daržovių, išskyrus agurkus, pomidorus ir skurdžiai atrodančius porus, salierus, vėlyvuosius kopūstus. Pasak dr. G.Visockienės, reiktų tręšti tuos agurkus, kurių vaisiai deformuoti. Jei agurkų vaisių viršūnė suplonėjusi, reiktų tręšti amonio salietros tirpalu (15–20 g/10 l vandens), o jei viršūnė sustorėjusi, o vaisiai prie pagrindo ploni – kalio sulfato tirpalu (30–40 g/10 l vandens).

Kai pomidorams trūksta magnio

Dr. G.Visockienė pastebi, kad pomidorų lapai gali riestis ne tik dėl drėgmės stokos, bet ir dėl jos pertekliaus. Be to, po gausaus lietaus kartais sutrūksta vaisių odelė. Tokiu atveju juos reikia nuskinti ir įtrūkusias vietas pabarstyti rupia druska – pomidorai ilgiau laikysis.

Iki rugpjūčio vidurio pomidorus dar verta tręšti. G.Visockienė pataria tręšti per lapus kartą per savaitę kompleksinių trąšų tirpalais.

Jei šiltnamyje pomidorai daug metų auga vis toje pačioje vietoje, jų lapai tampa dėmėti, mozaikiški, pradeda gelsti, nors lapų gyslos lieka žalios. Tai požymis, kad augalams trūksta magnio. Pagelbėsime jiems, nupurškę augalus tokiu tirpalu: 100 g magnio sulfato, 50 g "Kemira Ferticare" / 10 l vandens. Dėmės turėtų išnykti maždaug po savaitės.

Šio mėnesio viduryje nuskinkime lauke augančių pomidorų viršūnes, nes tokiu metu pražydę pomidorai nespės užauginti vaisių, atims reikalingas medžiagas iš nokstančių vaisių. Pasak dr. G.Visockienės, pomidorų nokimą paspartinsime, aplink augalą (per kastuvo plokštumą nuo stiebo) kastuvu nukirtę dalį šaknų – augalai nenuvys, o lapai ir pažastiniai ūgliai nustos augę.

Neraukime žirnių ir pupelių

Jei žiedinių kopūstų galvutės dar mažos, palaistykime kopūstus daugiau azoto turinčiomis trąšomis. Anot G.Visockienės, saulėtomis ir šiltomis rugpjūčio dienomis žiedinių kopūstų galvutės greit patamsėja ir išretėja. Tad verta jas pridengti užlaužtais į vidų išoriniais lapais.

Šį mėnesį labai sparčiai auga šakniavaisinės daržovės. Drėgmės, atrodo, joms netruks. Belieka papurenti dirvą. Beje, nuimdami pupelių ir žirnių derlių, augalus ne išraukime, o nupjaukime prie žemės. Likusios žemėje šaknys su azotą gaminančiomis bakterijomis pagerins dirvos kokybę.

"Birželio pabaigoje nuimamas paskutinis rabarbarų lapkočių derlius. Jei birželį kamuos sausra, rabarbarus reikės gausiai laistyti. Jų lapai ne pjaunami, o laužiami prie pagrindo, nes pjaunant paliekamos lapkočių dalys, kurios vėliau pradeda pūti ir tampa ligų židiniu, – tvirtina praktine daržininkystės patirtimi su skaitytojais mielai pasidalijusi dr. Genovaitė Visockienė.

Specialistė primena – rabarbarai gerai derės ir kitąmet, jei nuėmę paskutinį derlių, gausiai juos patręšime kompleksinėmis trąšomis, kuriose yra daug azoto.

Pasak G.Visockienės, būtina vėdinti šiltnamius, nes pakilus temperatūrai aukščiau kaip 35 laipsniai, sumažėja žiedadulkių gyvybingumas, agurkai ir pomidorai nustoja megzti vaisius, o užsimezgusieji nebeauga.

Pasodintus salierų daigus būtina laistyti ne grynu vandeniu, o silpnu mineralinių trąšų tirpalu. Geriausiai tam tiktų daug kalio turintys mineralinių trąšų mišiniai – tuomet šakniavaisiai gerai laikysis žiemą. Žiemai burokėlius galima sėti iki birželio pabaigos.

Seno derliaus bulvės jau prarado skonį, o šviežios – brangios. Senos šeimininkės pataria senas nuluptas bulves virti su prieskoniais (druska, keliais kvepiančiais pipirais, laurų lapais, svogūnais) ir būtinai įpilti kelis šaukštus pieno – taip išvirtos bulvės bus skanios ir baltos. Nepatariame valgyti senų bulvių, virtų su lupenomis, nes po odele yra daug organizmui nuodingo solanino, todėl pernykštes bulves reikia virti kuo storiau nuluptas.

Turėtume džiaugtis, jei sode apsigyveno ežiukas, nes jis labai naudingas – suėda maisto atliekas, minta vikšrais ir vabzdžiais, gaudo peles. Patariama kiekvieną vakarą tuo pačiu metu pavaišinti šį naudingą gyvūnėlį vandeniu (jokiu būdu ne pienu), avižiniais dribsniais, sausu kačių ar šunų maistu. Tuomet ežiukas ateis kiekvieną vakarą į jam paskirtą sodo vietą pasmaguriauti. Beje, jis mielai gyvena malkų ar sugrėbtų lapų krūvoje.

Protėvių išmintis byloja: jei skruzdės skuba į savo namus, bus lietaus. Jei saulei leidžiantis danguje nėra nė vieno debesėlio, ateinanti diena bus apsiniaukusi. Jei ant eglių gausu kankorėžių, bus geras agurkų derlius.

Jei pradės gelsti gegužę pasodintų svogūnėlių laiškų galiukai, greičiausiai svogūninių musių lervos bus apnikusios ropeles. Tokiu atveju G.Visockienė pataria svogūnus bent du kartus kas 5–7 dienas palaistyti valgomosios druskos tirpalu: stiklinė druskos su 10 l vandens arba medžio pelenų šarmu (0,5 kg pelenų su 10 l vandens).

Sėja ir sodinimas birželį

Cukinijos, moliūgai, patisonai: 6,7, 12–14, 26,27; daugiametės ir vienmetės gėlės, kambariniai augalai: 6, 7, 10, 11, 26, 27; kopūstai: 12–14, 15, 16, 28, 30; paprikos, aitriosios paprikos: 6, 7, 12–14, 26, 27; petražolės, salierai gumbams: 23, 24, 28–30; petražolės, salierai (lapiniai), špinatai: 6, 7, 26, 27, 28–30; pomidorai: 7, 12–14, 26, 27; prieskoniniai augalai (krapai, bazilikai, dašiai, šalavijai, čiobreliai, raudonėliai, mėtos, melisos: 6, 7, 26, 27, 28–30; ridikai, burokai: 12–14, 15, 16, 23, 24, 28–30; ridikėliai: 12–14, 17, 18, 21, 23, 24; salotos: 6, 7, 21, 26, 27; svogūnai: 12–14, 15, 16, 21; svogūnai laiškams, porai: 6, 7, 12–14, 21, 26, 27; žirniai, pupos, šparaginės pupelės: 12–14, 15, 16, 28–30.

Netinkamos dienos nei sėti, nei sodinti: 1–5, 8, 9, 19, 20, 22, 25.

Pagal leidyklos "Kalendorius" kalendorių "Laimės receptai"

Vaistams reikia:

15 citrinų,

12 skiltelių česnako,

1 kg medaus,

400 g daigintų kviečių (galima pakeisti daigintais grikiais ar kt. grūdais),

400 g graikinių riešutų branduolių.

Gaminimo būdas

Sumaltus smulkintuvu ar mėsmale daigintus kviečius bei nuplautus ir nusausintus graikinius riešutus sumaišyti su susmulkintais česnakais. Šepetėliu nuplautas 5 citrinas sutarkuoti arba sumalti mėsmale kartu su odele, sumaišyti visus susmulkintus produktus viename inde. Tuomet įdėti 0,5 kg medaus ir dar kartą gerai išmaišyti.

Iš likusių 10 citrinų išspaustas sultis įmaišyti į masę, sudėti likusį medų, viską išmaišyti ir masę sukrėsti į stiklinį indą. Laikyti šaldytuve tris paras. Tada galima pradėti vartoti: 30 min. prieš pusryčius suvalgyti po 1–2 valgomuosius šaukštus paruoštos masės. Tai taikoma vėžio profilaktikai, o sergantieji vėžiu šį mišinį gali vartoti po 1–2 valgomuosius šaukštus kas dvi valandas.

Anot profesoriaus C.Mermerski, šis receptas, kurio sudėtyje yra visi reikalingiausi organizmui vitaminai bei mineralai, biologiškai aktyvūs junginiai, stiprina sveikatą ir organizmą, jį tonizuoja.

Lauke auginamų daržovių sėjos ir sodinimo laikas labai priklauso nuo augalų biologinių savybių ir gamtos bei klimato sąlygų.

Taip teigia Lietuvos fenologijos mokslo, daržovių selekcijos ir sėklininkystės pradininkas Lietuvoje profesorius Stasys Nacevičius. Norėdami gauti pastovų derlių, turime daržoves pasėti arba jų daigus pasodinti tinkamu laiku. Kai pasėjama per anksti, pasėliui gali pakenkti šalnos, kai per vėlai – perdžiūvusioje dirvoje sėklos blogai sudygsta, jas labiau puola ligos ir kenkėjai. Būsimus orus galima nuspėti pagal fenologinius reiškinius (fenologija – mokslo šaka, tirianti kasmet besikartojančius gyvosios ir negyvosios gamtos sezoninius reiškinius, vykstančius pagal tam tikrą periodiškumą).

Pražydus ankstyvajam šalpusniui (balandžio 3–15 d.), gluosniui (11–23), pradėjus augti žieminiams rugiams (balandžio 13–25 d.), parskridus gandrui (balandžio 1–13 d.), sėjama: morkos (vartoti vasarą ir rudenį), burokėliai, pastarnokai, ropės, ridikai (vartojami vasarą), ridikėliai, salotos, špinatai, daugiamečiai svogūnai, daržo žirniai. Sodinama: krienai, rabarbarai, topinambai, šparagai.

Sužaliavus paprastajai ievai (balandžio 25–gegužės 8 d.), pražydus baltažiedei (balandžio 23–gegužės 8 d.), užkukavus gegutei (balandžio 25–gegužės 6 d.), parskridus kregždėms (balandžio 24–gegužės 9 d.), sėjama: gelteklės, petražolės, pupos, salotos, svogūnai, špinatai, pekininiai kopūstai, vidutinio ankstyvumo ir vėlyvumo gūžiniai kopūstai, žiediniai kopūstai, brokoliai, daržo žirniai. Sodinama: ankstyvųjų gūžinių kopūstų, brokolių, žiedinių kopūstų, porų, salotų daigai, svogūnų sėjinukai, salierai.

Palankios dienos sėti ir sodinti pagal Mėnulį

Agurkus: 12, 13, 21, 23; cukinijas, moliūgus, patisonus: 8, 9, 12, 13, 21, 23; daugiametes ir vienmetes gėles, kambarinius augalus: 4, 5, 19, 20, 29, 30; kopūstus: 8, 9, 21, 23; morkas: 19, 20; paprikas, aitriuosius pipirus: 4, 5, 12, 13, 21, 23; petražoles, salierus gumbams: 29, 30; petražoles, špinatus, lapinius salierus: 4, 5, 8, 9; pomidorus: 8, 9, 12, 13, 25, 26, 29, 30; prieskoninius augalus: 4, 5, 8, 9, 12, 13; ridikus, burokus: 21, 23, 29, 30; ridikėlius: 4, 5, 21, 23, 29, 30; salotas: 4, 5, 12, 13, 21, 23; svogūnus: 19, 20; porus, svogūnus laiškams: 4, 5, 8, 9, 12, 13; žirnius, pupas, šparagines pupeles: 8, 9.

Nepalankios dienos sėti ir sodinti: 1–3, 6, 7, 10, 11, 14–18, 22, 24, 27, 28.

Šaltinis: "Kalendoriaus" leidyklos 2016 m. "Bobulės kalendorius".

Iš daugybės šunų, pabuvojusių kosmose, labiausiai išgarsėjo Laika, Belka su Strelka bei Zviozdočka. Po pastarosios laimingo sugrįžimo į Žemę žmonija netrukus išgirdo apie istorinį Jurijaus Gagarino skrydį.

Ne visiems pasisekė

Naudodami oro balionus, SSRS ir JAV mokslininkai trečiajame XX a. dešimtmetyje atliko pirmuosius eksperimentus, ieškodami  galimybių sudaryti reikiamas sąlygas aukštos organizacijos gyvūnų gyvybei viršutiniuose atmosferos sluoksniuose. Po kelių dešimtmečių į kosmosą kilo daugiapakopės raketos, į kurių hermetiškas galvutes mokslininkai sodino šunis su skafandrais.

Biologinių tyrimų etape į dangaus aukštybes buvo skraidinta 20 šunų. Ne vienam tokie skrydžiai baigėsi tragiškai, tačiau šeši iš likusių gyvų skrido net po du kartus. Visi šie bandymai su šunimis (jie buvo katapultuojami iš grįžtančios raketos) suteikė reikalingų žinių mokslininkams.

Leidosi parašiutais

Štai skafandrais aprengti špicų veislės Albina ir mišrūnas Pimperflingas buvo iššauti iš 40 km aukštyje 700 m/sek. skriejusios raketos. Pastaruoju bandymu buvo siekta atsakyti į klausimus, kaip organizmas pakelia kosminius spindulius, didžiulius greičius, laisvą kritimą, sugrįžimą ant žemės.

Albina, kurios parašiutas išsiskleidė praėjus 3 min. po išmetimo iš raketos, Žemės panorama galėjo grožėtis visą valandą, nors ir patyrė visų viršutinių atmosferos sluoksnių veiksnius. Pimperflingo skrydis žemyn truko trumpiau – parašiutas išsiskleidė likus 3 km iki Žemės paviršiaus. Abu šie šunys laimingai nusileido ant žemės nepatyrę jokio šoko – tai buvo tikri geležinių nervų keturkojai.

Benamės metamorfozė

Pirmieji skrydžiai parodė, kad šunys, patekę į nesvarumo sąlygas, sutrinka nesuprasdami, kur viršus, o kur apačia, tačiau per trumpą laiką apsipranta, prisitaiko. Tačiau mokslininkams reikėjo daugiau informacijos ir gyvūnų būklei tirti kosmose buvo sukurta aparatūra kraujospūdžiui, kvėpavimui, pulsui, širdies biosrovėms ir kt. registruoti. Ir štai 1957 m. lapkričio 3-iąją į kosmosą pakilo antrasis SSRS palydovas su baltos ir juodos spalvų kiemsarge maždaug trejų metų 6 kg svorio kalyte Laika – buvusia Maskvos bename, turėjusia špicų ir terjerų kraujo.

Mokslininkai Laiką išsirinko dėl kalytės stiprumo, žvalumo, mitrumo. Ji ilgai buvo rengiama skrydžiui – nešiojo liemenę su davikliais, buvo sukama virpančioje, trūkčiojančioje ir bildančioje centrifugoje, išmoko ėsti per skylę dėžės stoge paduodamą keistą maistą ir pan. Kalytė priprato prie visų bandymų ir net tapo jiems abejinga, nenujausdama savo ateities.

Laika tapo didvyre

Laika pakilo į kosmosą aukščiau (apogėjus – 1 671 km) ir jos kelionė truko ilgiau nei kitų jos likimo sesių. Deja, šis palydovas nebuvo pritaikytas grįžti į Žemę. Laika jame žuvo – greičiausiai nuo kabinos perkaitimo, prieš tai spėjusi maždaug per šešias valandas keturis kartus apskrieti Žemę.

Tik 1958 m. balandžio 14 d. erdvėlaivis su kalytės palaikais pateko į Žemės atmosferą ir sudegė, o keturkojė kosmonautė jau buvo pavergusi žmonijos širdis. Nuo 1957 iki 1961 m. kovo į kosmoso platybes buvo paleista dar trylika keturkojų kosmonautų, kurių dalis grįžo į Žemę.

Strelkos ir Belkos kosminė draugija

1960 m. liepos 28-ąją sovietinė raketa išskraidino du šunelius – Čaiką ir Lisičką, tačiau po 20 sek. raketa sprogo ir abu keturkojai žuvo. Netrukus, rugpjūčio 19-ąją, erdvėlaiviu "Sputnik 5" pakilo dar du šunys – Strelka ir Belka. Šios kalytės laimingai grįžo į Žemę. Kartu su šiomis kosmonautėmis skrido ir daugybė kitų gyvybių: pelėsinių grybų, bakteriofagų, stafilokokų, tradeskantė (augalas), baltųjų pelių ir žiurkių ir kt. Stebint šunų nervų, endokrininę, širdies ir kraujagyslių sistemas, įvairių organų veiklą, mokslininkams buvo nesunku įsivaizduoti atitinkamų žmogaus organų būklę tokio skrydžio metu ir jam pasibaigus.

Šis Strelkos ir Belkos skrydis truko dvi paras. Pasiekusios Žemę, kalytės gretai atsipeikėjo ir pradėjo meilintis jas pasitikusiems žmonėms.

Šuniška politika

Vėliau Strelka susilaukė šešių šuniukų, kurių vieną, vardu Pušinka, anuometis TSRS vadovas padovanojo JAV prezidento Johno F.Kennedy dukrai Caroline. Netrukus Pušinka ir J.F.Kennedy šunelis Čarlis susilaukė mažylių, kurių vieną, Pupniksą, amerikiečiai padovanojo Sovietų Sąjungai. Tai buvo laikoma politiniu aktu, kuris reiškė dviejų konfliktuojančių valstybių palankumą viena kitai.

Apie Belką ir Strelką tik dabartiniais laikais sukurtas pilnametražis 3D animacinis filmas, kuriame apie šauniųjų kalyčių žygdarbį pasakoja Strelkos palikuonė Pušinka. Bielkos ir Strielkos iškamšos stovi Memorialiniame aeronautikos muziejuje Maskvoje. Beje, po šių šunelių sėkmingo skrydžio įvyko dar viena repeticija kosmose prieš pakylant "Vostok 1" su Jurijumi Gagarinu 1961 m. balandžio 12-ąją, kovo 25-ąją į kosmosą pakilo dirbtinis Žemės palydovas su šuneliu Zviozdočka ir laimingai grįžo į Žemę.

Pirmenybė – kalytėms

* Pirmasis SSRS kosminis palydovas startavo 1957 m. spalio 3 d. Tuoj po šio įvykio sovietų lyderis Nikita Chruščiovas įsakė šalies kosmonautikos vadovui Sergejui Koroliovui ir jo komandai sugalvoti ką nors ypatingo lapkričio 7-ajai – 1917 m. spalio revoliucijos 40-osioms metinėms. Siekta nustebinti amerikiečius. Taip įvyko Laikos skrydis. Beje, mirti kosmose pasmerktam šuneliui dėl techninių kliūčių tris paras iki starto teko tupėti kapsulėje.

* Tik 2008 m. balandžio 12-ąją Maskvoje buvo atidengtas paminklas Laikai. Prie paminklo paliekama ne tik gėlių, bet ir daktariškos dešros gabalėlių – Laikos mėgstamo delikateso.

* Iki Laikos į kosmosą vieną kartą buvo paleistas tam specialiai neparengtas šuo. Kai buvo eilinį kartą rengiamasi paleisti į kosmosą du šunis, vienas iš jų prieš pat startą pabėgo. Tuomet buvo sugautas valgykloje bėgiojęs šunėkas ir paleistas į kosminę erdvę kartu su mokytu gentainiu. Skrydis abiem baigėsi laimingai.

* O štai viena raketa, pirmą kartą skraidinusi du šunelius į 450 km aukštį, grįžo į Žemę su gyvais šuneliais, tačiau jie tuoj pat iškeliavo pas protėvius dėl patirtų organizmo perkrovų.

* Kalytės skrydžiams buvo parenkamos todėl, kad joms lengviau pasiūti specialius kostiumus. Be to, suprantant, kad visuomenė domėsis šiais šuneliais po pavykusio skrydžio, buvo parenkamos ne tik ištvermingos, judrios, bet ir grakščios, gražios, protingų snukučių benamės kalytės.

* Pirmoji raketa su pirmuoju šuneliu pakilo į kosmosą 1951 m. liepos 22-ąją.

Kaunietė Irena Čerenkovienė keliolika metų sovietmečiu dirbo Laisvės alėjoje, netoli Įgulos bažnyčios veikusioje vaikų kavinėje "Pasaka". Tai, pasak Irenos, buvo vienintelė tokia kavinė visoje SSRS. Todėl čia nuolat lankydavosi svečių iš įvairių šalių. Juos į kavinę palydėdavo anuomet buvusi Prekybos valdybos viršininkė Valerija Urmonienė ir miesto komunistų partijos pirmasis sekretorius Vladislovas Mikučiauskas. Patekti į kavinę, kuri, beje, priklausė garsiajai "Tulpei", patekti nebuvo lengva – už durų stovėdavo laukiančiųjų eilės.

1980: pačioje Laisvės alėjos ir S.Daukanto gatvės sankirtoje įrengtas fontanas tapo kauniečių traukos centru. Prie fontano nufotografuota ir I.Čerenkovienė su sūneliu Sigitu.

1978: "Pasaka" buvo atidaryta 1978 m. ir iškart tapo populiari. Nuotraukoje – švenčia kavinės darbuotojų vaikai.

1977: dabartiniame VDU Kauno botanikos sodo administracijos pastate 1977 m. veikė I.Mičiūrino tarybinis ūkis-technikumas, kuris pastatą dalijosi su Botanikos sodu.

Kaunietė Valerija Noščenko sovietmečiu dirbo "Pergalės" gamyklos Kultūros klube meno vadove, o kompozitorius Viktoras Kuprevičius vadovavo gamyklos vyrų vokaliniam ansambliui. Tad abu buvo gerai pažįstami.

1970: nuotraukoje – V.Noščenko su dukrele Ina, sulaukusios V.Kuprevičiaus po varpų koncerto. Fotografuota prie įspūdingų Vytauto Didžiojo karo muziejaus vartų.

Mieli "Kauno dienos" skaitytojai,

Prašome jūsų siųsti redakcijai nuotraukas iš sovietinio laikotarpio e. paštu: v.skucaite@kaunodiena.lt, įprastu paštu: I.Kanto g. 18 arba atnešti į redakciją, kur jūsų nuotraukas nuskenuosime ir tuoj pat grąžinsime.

Prašome tokių nuotraukų, kuriose būtumėte jūs vieni ar su šeimos nariais, draugais kurioje nors atpažįstamoje miesto vietoje. Prašome nurodyti, kas yra nuotraukoje, fotografavimo vietą ir apytikrę datą. Gal pavyks prisiminti, ir kokia proga buvo fotografuota? Įdomiausias nuotraukas spausdinsime laikraštyje iki gegužės mėnesio, kai baigsis "Kauno dienos" 70-mečiui skirti renginiai.

Anot nepriklausomo kulinarijos ir mitybos eksperto Vincento Sako, atšilo oras – pakilo noras iškylauti gamtoje. Ekspertas pataria čirškinti ant žarijų kalakutienos kepsnius, nes jie yra skaniausi ir sveikiausi. Kartu pateikia kepamos kalakutienos blizgio ir jau iškeptos – pavilgo receptus.

"Geriausia kepti ant grotelių arba suspaudus kepsninėmis žnyplėmis. Kalakuto krūtinėlės filė reikia supjaustyti 20–18 cm ilgio, 9–10 cm pločio ir 2–2,5 cm storio stačiakampiais arba ovaliais gabalais ir sudėti į marinatus. Išėmus iš marinatų gerai nuvarvinti", – pataria V.Sakas.

Kalakutieną galima kepti aliuminio folijoje, jos vidinę pusę ištepus aliejumi ir tvarkingai užlenkus folijos kraštus. Panašiai kepama ir aliuminio skardelėse, padėjus jas ant grotelių. Kepant ant pastarųjų, jos, prieš dedant marinuotą kalakutieną, taip pat patepamos aliejumi. Kepami kepsniai teptuku retsykiais patepami blizgiu. Kepsniai laikomi iškepę, jei įbedus iešmą į kepsnio centrą, pasirodo bespalvis skystis. Visais atvejais kepama 15–20 min., vieną kartą juos apverčiant.

Ekspertas pateikia ir daugybę marinatų receptų 1 kg kalakutienos.

Česnakų marinatas

Į trintuvą įdėti vieno česnako nuvalytas skilteles, įberti 30 g cukraus, 5 g maltos raudonos saldžiosios paprikos, 8 g druskos, sutarkuotą vienos citrinos žievelę, įpilti 100 g alyvuogių aliejaus, išspaustos citrinos sultis. Viską gerai suplakti. Marinate kalakutieną laikyti valandą, bet kuo ilgiau, tuo skanesnė ji bus.

Rytietiškas marinatas

Į trintuvą įpilti 80 g sojos padažo, 80 g ananaso sulčių, 50 g ištirpinto medaus, 50 g pomidorų pastos ir įdėti 5 g druskos. Viską gerai suplakti. Marinate kalakutieną laikyti valandą, bet kuo ilgiau – tuo skaniau.

Svogūnų marinatas

Į trintuvą įdėti 100 g kubeliais supjaustytų svogūnų, tris išspaustas česnako skilteles, 10 g druskos, 5 g maltų raudonų saldžiųjų paprikų, įpilti 150 g pomidorų sulčių,viską gerai suplakti. Marinate kalakutieną laikyti valandą, bet kuo ilgiau, tuo skanesnis bus kepsnys.

Kepsnių blizgis

200 g dirbtinio medaus suplakti su 50 g sojos padažo, 30 g balzaminio acto, 30 g garstyčių. Šį plakinį tepti ant kepsnių teptuku.

Agurkų ir rūgpienio pavilgas

70 g sutarkuoto agurko nuspausti, išmaišyti su 80 g kaimiško rūgpienio, 1,5 g sutrinto česnako, 1,5 g sukapotų mėtų, 1,5 g sukapotų krapų, pagardinti 3 g druskos, žiupsneliu maltų baltųjų pipirų ir žiupsneliu maltų ciberžolių.

Ekspertas siūlo ne vieną būdą, kaip pateikti kalakutienos kepsnius. Štai keptą kalakuto krūtinėlės filė su agurkų ir rūgpienio pavilgu siūlo pateikti su pakepintomis daržovėmis: "50 g baklažanų, 50 g aguročių (cukinijų), 50 g paprikų, 40 g obuolių supjaustyti griežinėliais, aptepti kepsnių blizgiu ir šiek tiek pakepinti ant grotelių, kad ant daržovių būtų matyti grotelių piešinys. Į lėkštės vidurį dėti pakepintas daržoves, ant jų – kalakutienos kepsnį. Mažame indelyje patiekti po 50 g agurko ir rūgpienio pavilgo, papuošto petražolės šakele."
 

Sveikos mitybos ir gyvensenos propaguotoja kaunietė Danutė Kunčienė vakar sukūrė šį originalų sveiko skanumyno receptą, kurio pavadinimą sugalvojo ekspromtu, skindama erškėtrožių žiedlapius, ant kurių išdėliojo savo gardėsį.

Reikės:

100 g skysto medaus,

100 g maltų saulėgrąžų,

100 g sezamų sėklų,

50 g sirupo (pušų spyglių arba svarainių),

žiupsnelio erškėtrožių žiedlapių.

Viską suplakti. Galima formuoti rutuliukus, jais įdaryti erškėtrožių žiedus arba džiovintas slyvas.