KAUNAS, NYKSTANTIS IR IŠNYKĘS: GALDIKO NAMELIS

Nedidelis, XIX a. pabaigoje statytas mūrinis namas, dar riogsantis už tvoros Savanorių prospekto ir A.Mackevičiaus gatvės kampe (Savanorių pr.81), tarpukariu priklausė dailininkui Adomui Galdikui, tad meiliai vadinamas Galdiko nameliu.

Sujungė epochas

1894 m. šį sklypą prie Sankt Peterburgo plento (taip anuomet vadinosi Savanorių prospektas) nusipirko Vincas ir Marija Satkevičiai. Jie čia pasistatė du namus: vieną mūrinį, gyvenamąjį, septynių kambarių dvarelį; kitą – medinį, skirtą krautuvei ir kepyklai. Tais laikais tai buvo ne visai įprastas sprendimas: paprastai kauniečiai verčiau statėsi medinius namus gyventi, o mūrinius – kitoms reikmėms.

Šiandien išliko tik mūrinis Satkevičių statytas namas. Namas puošnus: trys centriniai langai arkiniai, apjuosti archivoltais, vainikuoti trikampiu karnizu – čia buvo svetainė; kiti langai stačiakampiai su dantytais sandrikais ir dekoratyvinėmis įdubomis apačioje. Rytiniame namo gale buvo įėjimo prieangis, papuoštas kolonomis ir trikampiu frontonu. Šio prieangio dabar nebėra, liko tik dvišlaičio stogelio žymė sienoje.

Būdavo, įeini į vieną ar kitą kambarį ir nežinai, kur esi – namuose ar muziejaus salėje.

1923 m. namą paveldėjo Satkevičių sūnus, o nuo 1927 iki 1944 m. jis priklausė Adomui ir Magdalenai Galdikams. Dailininkas Adomas Galdikas (1893–1969) kartais vadinamas antruoju didžiu lietuvių dailininku po Mikalojaus Konstantino Čiurlionio. Baigęs studijas Sankt Peterburge, jis tobulinosi Berlyne, Italijoje ir Paryžiuje, nuo pat įsteigimo dėstė Kauno meno mokykloje. Jo žmona Magdalena Draugelytė-Galdikienė (1891–1979) buvo iškili katalikų veikėja, pedagogė ir politikė: Lietuvių katalikų moterų draugijos pirmininkė, Steigiamojo Seimo, Pirmojo ir Antrojo Seimų narė bei Trečiojo Seimo vicepirmininkė, Švč.Jėzaus Širdies kongregacijos mergaičių mokytojų seminarijos direktorė. Manoma, kad savo politine įtaka ji nemažai padėjo nugalėti Kauno meno mokyklos Ąžuolų kalne statybų vargus. 1944 m. Galdikai pasitraukė į Vakarus.

Ypatinga aplinka

Tvarkinga ir meniška Galdikų namų aplinka įsiminė visiems, pas juos ateinantiems. Rašytojas ir žurnalistas Pulgis Andriušis taip aprašo savo apsilankymą pas Galdikus: "Nueinu į baltą mūrinuką su kolonomis Savanorių prospekto ir Italijos gatvės (taip anuomet vadinosi A.Mackevičiaus gatvė – aut.past.) kampe. Nepaprasta švara, užuolaidų užuolaidos, lyg ką tik iš skalbyklos, sienose litografijos, prie adverijų (durų staktų) statulos." Nepaprastai tvarkingi šeimininkai net neleisdavo svečiams rūkyti namo viduje.

Andriušio minimos litografijos ir statulos priklausė turtingai namuose laikomai meno ir liaudies dirbinių kolekcijai. Lietuvių katalikų moterų draugijos veikėja, žurnalistė Ona Gaigalaitė-Beleckienė prisimena, kad Galdikų namuose "puikavosi daugybė įvairių paveikslų, skulptūrų, liaudies meno ir keramikos dirbinių. Ypač daug Galdikai turėjo smūtkelių, rūpintojėlių, koplytėlių, šv.Jurgių ir Marijų. Būdavo, įeini į vieną ar kitą kambarį ir nežinai, kur esi – namuose ar muziejaus salėje. Meniški buvo ir kambarių baldai, su meile padaryti žinomo baldžiaus Prapuolėnio." Už namo buvo sodas, kuriame taip pat buvo pristatyta koplytėlių, skulptūrėlių, akmenų ir kryžių.

Saugomas, bet neapsaugotas

Nuo 1989 m. Galdikų namelis stovi apleistas. 1998 m. buvo bandymų jį gaivinti tuomečio Kauno dailės instituto iniciatyva, norėta netgi įsteigti jame A.Galdiko tapybos muziejų, bet viskas baigėsi niekuo.

2001 m. namas buvo įtrauktas į valstybės saugomų Kultūros vertybių registrą. Ant griūvančio namo sienos ir šiandien galima pamatyti žalvarinį Kultūros vertybių paveldo ženklą.

2011 m. Vilniaus dailės akademijai (VDA) priklausantis namas degė, po gaisro apie jo apverktiną būklę buvo daug rašyta spaudoje. Visą tą laiką buvo tikimasi jį parduoti. 2012 m. "Kauno dienos" žurnalistės klausimų prispirtas VDA Kauno dailės fakulteto dekanas Jonas Audėjaitis tvirtino, kad namas nėra toks ir vertingas, kaip manoma. Anot jo, "amžinąjį atilsį A.Galdikas šiame name yra praleidęs tik kelerius metus. Kai jis jį įsigijo, jis jau buvo avarinės būklės. Nuo to meto namas ir vargsta". Toks vargano būsto apibūdinimas akivaizdžiai prieštarauja nepaprastai namo švarai ir tvarkai bei muziejaus atmosferai, aprašomai tarpukario Galdikų svečių, o ir name, šeimos turėtame septyniolika metų, vargu ar per tą laiką nuolat Lietuvos kultūriniame gyvenime besireiškę šeimininkai praleido tik kelerius metus. Kad ir kaip būtų, nuo 2012 m. apie tolesnį namelio likimą nieko negirdėti.