Svarbus yra ne tautos gyventojų skaičius, o per meną atsiskleidžiančios žmonių sielos – tokį netikėtą komplimentą Kauno teatralai išgirdo iš vienos didžiausių pasaulio tautų – Kinijos atstovų.

Neseniai Lietuvoje lankėsi "Nanluoguxiang" festivalio ir Vudžen teatrų festivalio bei "Beijing Fringe" festivalio atstovų komanda iš Kinijos, kurią sudarė teatrų vadovai, prodiuseriai, režisieriai ir aktoriai. Vizito tikslas – susipažinti su šiuolaikiniu Lietuvos teatru ir atrinkti spektaklius, kuriuos planuojama įtraukti į 2016 m. ir 2017 m. šių festivalių programas.

Svečiai apsilankė Vilniaus ir Klaipėdos teatruose ir Nacionaliniame Kauno dramos teatre. Tai jau antrasis kinų teatralų vizitas Lietuvoje: po viešnagės pernai lapkritį į Kinijoje rengiamus teatro festivalius pakviestas ne vienas lietuviškas spektaklis. Šiemetės kelionės tikslas – šešiolika spektaklių (Kaune – Gintaro Varno "Biografija: vaidinimas" ir Vido Bareikio "Hamletas").

Geras žodis miestui

"Man patinka Kaunas, nes kai pirmą dieną atvažiavome į Lietuvą, į Vilnių, oras buvo prastas, bet šiandien, kai mes būtent atvykome į Kauną, lietus lyti nustojo ir išlindo saulė", – paprašyta pasidalyti įspūdžiais apie viešnagę, šypsojosi "Beijing Fringe" festivalio prodiuserė, Vudžen festivalio meno vadovo asistentė Guo Qi.

"Aplankėme labai gražią baltą Prisikėlimo bažnyčią. Daug teko girdėti apie šio miesto istoriją, tai labai įdomi vieta. Čia atvykus atsitiktinai mieste sutikau tautiečių iš Kinijos – tai man buvo labai netikėta ir malonu. Ir maistas čia labai geras. Kaunas nėra pernelyg triukšmingas ir chaotiškas miestas, tad tai ypač tinkama vieta kūrybai. Siekiame abipusio bendradarbiavimo, ateityje norime sukurti bendrą spektaklį, dabar dar tik pati pradžia", – įspūdžiais dalijosi pašnekovė.

Pekino Penghao teatro vadovas, "Nanluoguxiang" festivalio meno vadovas Xiang Wangas, rodydamas gausias Vilniaus ir Kauno fotografijas, teigė, kad jo didžiausias įspūdis apie Lietuvą – žmonių vidinė būsena.

"Kai atvykome į Vilnių, susidarė įspūdis, kad tai itin šviesus miestas, jame ypač daug baltos spalvos. Tai atsispindi ir žmonių viduje – širdyse jie taip pat labai šviesūs. Kai atvažiavome į Kauną, čia žmonės pasirodė dar šviesesni ir nuoširdesni. Pirmą kartą į Lietuvą atvažiavo mano asistentė. Mes nusprendėme atrinkti tris spektaklius, kurie bus parodyti tarptautiniame teatro festivalyje šiais metais. Tačiau po šio vizito nutarėme, kad į Kiniją reikėtų atvežti daugiau spektaklių. Mano nuomone, svarbus yra ne tautos gyventojų skaičius, o žmonių sielos, atsiskleidžiančios per meną. Tai gali padaryti tautą stiprią ir galingą. Šiame kontekste Kinijai dar yra ko pasimokyti iš Lietuvos. Juolab kad Kinija turi kažką bendro istoriniu požiūriu su Lietuva", – pasakojo Xiang Wangas.

Patrauklus išskirtinumas

Atsakydami į klausimą, kuo jiems patrauklus lietuviškas teatras, svečiai pabrėžė vaidybos kitoniškumo skirtingose šalyse svarbą. Taip pat ir tai, kad skiriasi režisierių idėjos.

Anot Guo Qi, Europos ir Azijos teatrai yra visiškai skirtingi. Europos teatro spektakliai kupini labai stiprių emocijų, jie mėgsta idėjas, orientuotas į visuomenę, tam tikrą politinį požiūrį. Bet juose niekada nėra vien stovima ir ištisai kalbama. Čia įtraukiami visi spektaklio elementai, dar stipriau padedantys atverti tam tikrų žmonių gyvenimo panoramą, taip auditorija veiksmą seka ne vien tik klausydamasi aktorių verbalinių dialogų.

"Teatras Kinijoje palyginti yra jaunas (veikia nuo 1906 m.), todėl jo negalima lyginti su Europos teatru, bet mes norime kažko išmokti iš kitų šalių, kai ko mokomės net ir iš Rusijos teatro, pavyzdžiui Čechovo dramaturgijos", – sakė Guo Qi.

Lietuvos spektakliai bus atsirenkami priklausomai nuo kiekvieno festivalio pobūdžio. "Beijing Fringe" festivalis, iš dalies ir Vudžen teatrų festivalis, orientuotas į jaunus aktorius, režisierius ir šiuolaikinį teatrą, ypač užsienio jaunųjų režisierių pastatymus.

Prodiuserė Guo Qi organizuoja ir kitus festivalius, pavyzdžiui, dar kitas yra skirtas vien tik klasikiniams spektakliams, kurio metu Kinijos publikai pristatomi aukštos meninės kokybės klasikiniai pastatymai iš viso pasaulio. Taip Kinijos teatras yra užsimezgęs ryšius su kitomis šalimis: skirtingų kultūrų menininkai dirba kartu ir mokosi vienas iš kito. Tokių ryšių kinai siekia ir su Lietuvos teatrais.

Xiang Wango teigimu, spektaklius renkasi remdamasis trimis kriterijais – spektakliui turi būti būdingas tiesos aspektas, jis turi būti gražus ir įkvepiantis. Anot jo, Lietuvos teatrui būdingi visi trys šie bruožai, tad išsirinkti spektaklius būsią ne taip paprasta.

Situacija Kinijoje

Kuo gyvena Kinijos teatras? Visi pašnekovai džiaugsmingai pritarė, kad Kinijos valdžios požiūris į teatrą keičiasi. 2014 m. Kinijos vyriausybė įsteigė nacionalinį meno fondą, tad daugelis skirtingų įvairių meno krypčių bendrovių gali teikti paraiškas paramai gauti. Anksčiau valdžia remdavo vien tik valstybinius, nacionalinius teatrus (apie 60–80 proc. lėšų), bet dabar situacija keičiasi. Nors parama ne visiems teatrams yra pakankama, tačiau į ją pretenduoti gali ir nepriklausomi teatrai.

"Vis dėlto valdžia neturi laiko diskutuoti apie teatro, kaip aukštojo meno, idėją. Ne visi spektakliai tai pateisina. Šiuo metu Kinijoje teatras yra skirstomas į keletą krypčių. Turime akademinį teatrą, kuriame statomi labai tradiciniai, klasikiniai spektakliai, bendroves, kuriančias didelius spektaklius pagal stiprius literatūros kūrinius, taip pat ir skirtingas nepriklausomas teatro studijas, kuriose kuria jaunieji teatro režisieriai. Yra dar ir populiariajam teatrui atstovaujančių teatro įstaigų", – pasakojo Guo Qi.

"Kalbant apie aktorių atlyginimus, manau, kad Kinijoje yra kur kas geresnė situacija nei Lietuvoje. Žinoma, Kinijoje yra nepalyginti daugiau žmonių, tačiau ten aktoriai ir režisieriai dirba tiek kine, tiek teatre. Mūsų šalyje nėra tokio skirstymo, kad vieni aktoriai dirba arba vienur, arba kitur. Atlygis filmuojantis filmuose ir televizijoje yra labai aukštas. Bet, žinoma, yra žmonių, kurie nori dirbti tik teatre, kur atlyginimas mažesnis, lyginant su kinu", – pridūrė prodiuserė.

"Penghao" teatro direktorius Xiang Wangas prisipažino, kad, norėdamas išlaikyti savąjį teatrą, ieško papildomų lėšų, kadangi "Penghao" teatras šiuo metu tegauna tik 20 proc. valstybės paramos. "Nanluoguxiang" festivalis yra organizuojamas iš "Penghao" teatro lėšų.

"Esu odontologas. Dirbu ir pagal šią specialybę. Pagrindinė mano didžiulio noro organizuoti šį festivalį priežastis – mano atsidavimas tėvynei ir jos žmonėms. Tikiuosi, kad ateityje mes gausime daugiau valstybės paramos", – atviravo Xiang Wangas.

Tradicijos ir mados

Pasakodami apie Kinijos teatrą, svečiai išskyrė tradicinį, specifinį ir įdomų operos teatrą, Kinijos teatrą skiriantį nuo kitų šalių.

"Tai visiškai kitoks teatras nei Europoje. Angliškai mes vadiname opera, bet tai nėra ta pati opera kaip Europoje. Čia visiškai kitokia idėja, kostiumai ir dainavimo būdas. Šiuo metu Kiniją yra užplūdusi jaunų žmonių susidomėjimo tradiciniu teatru banga. Jiems labai įdomu žiūrėti ne vien tik modernius spektaklius. Dar viena tendencija – populiarios tampa mažos salės, kuriose artimesnis kontaktas tarp aktorių ir žiūrovų", – sakė Guo Qi.

Jos teigimu, didžiuosiuose Kinijos miestuose yra daug skirtingų teatrų, kurių tarpusavio konkurencija yra labai stipri. Kinijos publikai ir patiems teatrams taip pat labai įdomu yra ir pamatyti spektaklių iš kitų pasaulio šalių bei dirbti tarptautiniu lygiu. "Būtent dėl to mes čia ir esame", – teigė Guo Qi.