LANGAS Į XV A. KAUNIEČIŲ KASDIENYBĘ: ODINIAI IR MEDINIAI DIRBINIAI

Šiomis dienomis kauniečiai nešioja drabužius ir avalynę iš įvairiausių medžiagų, tačiau XV a. pasirinkimas buvo gerokai skurdesnis. Visa apranga ir avalynė būdavo gaminama iš gamtoje randamų medžiagų. Kauno gyventojai nešiodavo iš liepų karnų pagamintas vyžas, odinius batus, pirštines ir kitus drabužius ar avalynę, tačiau iki šių dienų jų išliko labai mažai.

Galimybė pažvelgti į XV a. kauniečių garderobą atsirado po 2021 m. Vilniaus gatvėje vykdytų archeologinių tyrimų, aptikus senovinių drabužių ir avalynės fragmentų.

Išsaugoti radiniai

2023 m. Lietuvos kultūros taryba skyrė finansavimą Kauno miesto muziejaus pateiktam projektui „Kauno miesto muziejaus odinių dirbinių, surastų archeologinių tyrimų metu Vilniaus g. (Kaunas), restauravimas“. Vykstant šiam projektui, buvo restauruoti 208 odiniai ir mediniai dirbiniai – aulinė avalynė, įpjovomis dekoruotų makščių liekanos ir vyžos dalis.

Atliekant archeologinius tyrimus dirbinių iš organikos surandama retai, nes, esant nepalankioms sąlygoms, jie suyra. Palankios sąlygos tokiems dirbiniams išlikti susidaro terpėje, kurioje labai mažai deguonies. Būtent tokioje terpėje, Vilniaus gatvėje vykdydami tyrinėjimus, archeologai aptiko įvairių dirbinių, kurie vėliau restauruoti.

Tyrinėjant aptikta visuomet gruntinių vandenų apsemiama įgilinta vieta, kurioje ir surasti visi šie dirbiniai. Kadangi visi jie, reaguodami su deguonimi, būtų greitai suirę, Kauno miesto muziejus pasirūpino jų konservavimu, radiniai perduoti specialistui, kuris juos užkonservavo – pamerkė į specialų tirpalą, neleidžiantį radiniams irti.

Užkonservuotų eksponatų dėl jų saugojimo ypatybių negalima eksponuoti, tad muziejus nusprendė Lietuvos kultūros tarybai pateikti projektą, kad, gavus finansavimą, eksponatus būtų galima restauruoti ir pateikti visuomenei vienoje iš muziejaus ekspozicijų. 2023 m. projektas buvo sėkmingai įgyvendintas, specialistas Arūnas Puškorius restauravo eksponatus. Tarp jų yra ir keletas ypač retų ir unikalių.

Kauno miesto muziejaus nuotr.

Kumštinė pirštinė

XV a. datuojamos kumštinės pirštinės liekanos, rastos 2021 m. vykdant archeologinius kasinėjimus Kaune, Vilniaus gatvėje, (archeologas Pavelas Vutkinas), yra maždaug 26 cm ilgio, angos skersmuo apie 11 cm. Pirštinė pasiūta iš 1,6 mm storio vientiso ožkos odos gabalo.

Galimybė pažvelgti į XV a. kauniečių garderobą atsirado po 2021 m.

Remiantis Lietuvos archeologų duomenimis, ožkos odos gaminiai neretai aptinkami XIV–XV a. kultūriniuose sluoksniuose, tačiau jie retesni nei gaminiai iš galvijų odos. Pirštinė buvo naudojama ilgai. Tai liudija stipriai nudilusi oda visame jos paviršiuje ir nykščio vietoje atliktų pirštinės taisymo darbų žymės. Atrodo, nuplyšus nykščio daliai, skylė buvo gana primityviai užsiūta netaisyklingos formos lopu ir pirštinė toliau mūvėta, tik jau be atskirtos vietos nykščiui. Pats pirštinės lopas nerastas.

Komplekse yra dar kelios kumštinių pirštinių detalės, priskiriamos nykščio daliai, tačiau jos priklauso kitoms pirštinėms.

Ši kumštinė pirštinė yra seniausias tokios rūšies archeologinis radinys, Kaune toks – antrasis. Storos galvijų odos kumštinė pirštinė, datuojama XVI a., buvo surasta 2006 m., atliekant archeologinius kasinėjimus Santakos g. 14.

Kauno miesto muziejaus nuotr.

Peilio dėklas

XV a. datuojamas peilio dėklas – pats puošniausias dirbinys tarp 2021 m. Vilniaus gatvėje vykdant archeologinius kasinėjimus (archeologas P. Vutkinas) surastų odinių dirbinių.

Surastas dirbinys buvo labai blogos būklės: oda labai silpna ir beveik visur suplyšusi, deformuota. Restauravus dėklą, nustatyta, kad jis yra 19 cm ilgio ir apie 3,5 cm pločio, pagamintas iš plonos 1,2 mm storio veršelio odos. Dėklas pasiūtas iš vientiso odos gabalo, kraštai tarpusavyje susiūti nugarinėje pusėje per vidurį. Visas dėklo išorės paviršius dekoruotas lenktomis išilginėmis ir skersinėmis įpjovomis. Į tokio dydžio dėklą telpa maždaug 21–22 cm ilgio peilis, t. y. standartinis, kasdien naudoti skirtas įrankis. Panašius peilius įvairiuose dėkluose su savimi nešiojosi kone kiekvienas miestietis.

Peilių dėklų puošyba dekoratyviai įpjaunant paviršių buvo labai populiari visoje Vakarų Europoje, ypač vėlyvaisiais Viduramžiais. Šis restauruotas peilio dėklas šiuo metu yra pirmasis tokiu stiliumi dekoruotas XV a. archeologinis radinys ir vienintelis žinomas Kaune. Panašiai dekoruotų įvairaus dydžio peilių dėklų Lietuvoje daugiausia rasta Valdovų rūmų teritorijoje Vilniuje. Čia jie aptikti XIV–XVI a. kultūriniuose sluoksniuose.

Kauno miesto muziejaus nuotr.

Vyža

2021 m. vykdant archeologinius kasinėjimus Kaune, Vilniaus gatvėje, buvo surastas itin retai aptinkamas dirbinys – XV a. datuojamos vyžos liekanos.

Dar viena vyža, taip pat išlikusi ne visa, anksčiau surasta per archeologinius kasinėjimus Valdovų rūmų teritorijoje Vilniuje ir, žinoma, taip pat išsaugota. Vyžos buvo labai populiarus valstiečių apavas. Jos pintos iš mirkytų karklų, liepų, kadagių, gluosnių arba blindžių karnų.

Iš etnografinės medžiagos žinoma, kad toks apavas būdavo pinamas žiemą, kai sumažėdavo ūkio darbų. Paprastai kiekvienas žmogus vyžas nusipindavo visiems metams į priekį. Lietuvoje jos ilgiausiai buvo pinamos Aukštaitijoje ir Dzūkijoje – net iki XX a. trečiojo–ketvirtojo dešimtmečių.

Šie ir kiti vykdant projektą restauruoti eksponatai leis geriau pažinti XV a. Kauno gyventojų kasdienybe. Artimiausiu metu eksponatai bus pristatyti visuomenei vienoje iš artėjančių Kauno miesto muziejaus parodų.