Pirmoji moksleivių ir performanso akistata | KaunoDiena.lt

PIRMOJI MOKSLEIVIŲ IR PERFORMANSO AKISTATA

"Tiesiog vau!" – tokiais žodžiais pirmąjį susitikimą su performanso menininkais apibūdino Kauno jaunimo atstovės. Moksleivės neslėpė, kad tokia meno rūšis joms iki šiol nebuvo pažįstama, tačiau paliko labai didelį įspūdį.

Nauja pažintis

Kauno "Saulės" gimnazijos abiturientės Gabija ir Aurelija domisi įvairiomis kultūros temomis, eina į parodas ir spektaklius. Šios merginos yra aktyvios kultūros vartotojos, tačiau apie performansus mažai ką buvo girdėjusios. Tai joms buvo nauja patirtis.

Kartu su "Kauno dienos" žurnalistais gimnazistės apsilankė eksperimentinių projektų erdvėje "Kabinetas", kur savo pasirodymą tuomet rodė du menininkai – lietuvė Sandra Stanionytė ir japonas Yuki Kobayashi. Menininkai, įkvėpti Japonijos diplomato Chune's Sugiharos, kuris karo metais gelbėjo žydus, surengė neeilinį performansą.

Visą savaitę menininkai "Kabinete" po kelias valandas savaip bandė perteikti istoriją ir palikti pėdsaką žiūrovų širdyje. Švelniai destruktyvus, vaizdą, garsą ir tekstą jungiantis performansas uždavė klausimą: kai uždarame vieno asmens pasaulyje įvyksta asmeninė tragedija, kuri it išsiveržęs ugnikalnis bejėgiškumo lava užlieja dar gyvus plotus, kam tai rūpi?

Kūrėjai savo idėją perteikė įvairiausiais būdais – piešė antspaudus, kurie vaizdavo išduotas gyvenimo vizas, kartu kovojo su savo kūnu. Japonas visą performansą atliko ant galvos užsidėjęs žemėlapį ir prisiveržęs jį diržu. Jaunosios kaunietės susipažino su iš pirmo žvilgsnio nesuprantama idėja. Jos prisipažino, kad patirtis buvo visiškai netikėta. Pasirodymas kėlė ir baimę, ir žodžiais sunkiai nusakomus jausmus. Merginos performansą stebėjo daugiau kaip tris valandas, bet laikas nė kiek neprailgo.

"Labai sudėtinga nupasakoti jausmą, nes reikia būti vietoje. Man iš viso buvo baisu, nes galvojau, kad jis uždus – negalėjau žiūrėti. O ji smeigtukais buvo prisismeigusi marškinius ir kai juos nusiėmė, bėgo kraujas. Iš tikrųjų toks menas ilgam lieka galvoje, ne kartą permąstai, ką matei, nes tai yra kažkas kito nei paprastai. Tai paliečia daugiau nei paprastas paveikslas ant sienos, nes matai žmogų, jo jausmą, o ne tik plokščią vaizdą", – apie tai, ką matė "Kabinete", sakė moksleivė Gabija.

"Toks ilgas laiko tarpas, bet nė nepastebėjome, kaip praėjo. Mus palietė ir perteikė emociją. Šiaip šokiravo, sukėlė ir šiek tiek baimės, nes stebėdamas nežinai, kas bus. Buvo akimirkų, kai prie tavęs prieina, buvo užsidėjęs ant galvos žemėlapį, o tu sėdi ir manai, kad žmogus uždus. Buvo ir taip, kad norėjosi jam padėti. Iš tiesų, stebėdamas tai, patikrini save ir savo instinktus: ar ryšiesi padėti, ar ne, visą pasirodymą jauti tam tikrą jaudulį ir įtampą", – antrino Aurelija.

Žalojimasis – menas?

Performasas yra besitęsiantis veiksmas, kurio autorius kartu yra ir režisierius, ir atlikėjas. Šiame meninės raiškos lauke publika, suvokdama faktus, kurie yra asmeninės kūrinio autoriaus interpretacijos, pasiduoda kuriamo veiksmo įtaigai bei eigai ir per tiksliai apskaičiuotą laiko atkarpą gyvena, jaučia ir tiki subjektyvioje tikrovėje. Tokia meninė išraiška nėra surežisuota, tad nežinai, kas vyks toliau. Dažnai pasitaiko, kad menininkai savo idėją išreiškia ir sukeldami sau skausmą. "Kabinete" vykęs performansas nebuvo išimtis.

Japonui laisvai kvėpuoti trukdė ant galvos uždėtas žemėlapis, o lietuvaitė prisisegė savo marškinėlius prie pečių. Tokie veiksmai kelia šoką ir daugelis to nelaiko menu. Jaunosios kaunietės nebuvo tokios kategoriškos ir nutarė, kad skausmas yra meno forma tada, kai norima perteikti tam tikrą idėją, o publika tai priima.

"Tokioje aplinkoje, kurioje buvome, tai galima laikyti menu, nes tai buvo daroma norint perteikti mintį. Jie norėjo parodyti buvimo žmogumi skausmą", – nuomonę išsakė Gabija.

"Menininkas, ant galvos užsidėjęs žemėlapį, stipriau perteikė  jausmus, kad mus dar labiau paliestų. Jis duso, tačiau atrodo, kad kartais tai darė per garsiai. Šį meną gali suprasti tam tikra publika – tai tikrai skirta ne visiems, ne visi gali tai žiūrėti", – prisipažino Aurelija.

Menas – ne visiems

"Saulės" gimnazijos moksleivės į performansą pasikvietė ir savo drauges. Toks menas patiko tikrai ne visiems. Aurelija pasakojo, kad jos draugei menininkų pasirodymas buvo visai ne prie širdies.

"Ji labiau supranta klasikinį meną, o man atvirkščiai – labai patiko, sukėlė tokį stiprų įspūdį, kad net visą dieną jaučiau tam tikrą šoką. Atrodo, visą pasirodymą matei, bet tiksliai negali nupasakoti, kas tai buvo. Sukelia labai įvairių jausmų. Vieniems, matyt, patinka estetiškas menas, o kitiems – į jį įsigilinti. Čia turi daug gilintis, nes tikrai ne visi supras, ką menininkai nori pasakyti", – nuomonę išsakė kaunietė.

Gabija ir Aurelija pasakojo, kad į "Kabinetą" buvo atėjusios kelios merginos, kurios pradėjo juoktis ir išėjo. Moksleivės tikino, kad pastarosios greičiausiai pasijuto ne savo vietoje. Be to, kadangi performansas vyko mažoje erdvėje, į ją atėjo tie, kuriems įdomi tokia meno rūšis. Jei tai būtų vykę kur nors miesto centre, greičiausiai būtų atsiradę daugiau žmonių, kurie nesuprastų, kas vyksta.

Vis dėlto, nors abiturientės patikino, kad performansus, kuriuose menininkai save fiziškai žaloja, galima laikyti menu, tačiau jos nesiryžtų eiti į tuos pasirodymus, kur skausmo yra gerokai daugiau.

Paminėjus Rusijoje, Raudonojoje aikštėje, vykusį itin šokiruojantį menininko Piotro Pavlenskio performansą, kai, protestuodamas prieš Kremliaus valdžią, vyras prie grindinio prisikalė sėklides, moksleivės apstulbo ir prisipažino, kad tokio pasirodymo gyvai matyti nenorėtų. Toks menas skirtas dar mažesnei auditorijai, o jei iš anksto būtų skelbiama apie tokį menininko šou, žmonės ateitų nebent pasityčioti.

"Jei eičiau į tokį performansą, tai ne visą žiūrėčiau. Lemiamo momento matyti nenorėčiau, nes man tai jau per daug žiauru", – prisipažino Gabija.

Reikia pasiruošti

Kartu su "Kauno dienos" žurnalistais "Saulės" gimnazijos moksleivės dieną prieš performansą susitiko su abiem menininkais, kurie pasakojo, kaip viskas vyko kitomis dienomis, kaip jie pasiruošia, nuo ko iš viso prasidėjo jų, kaip performanso meistrų, kelias. Menininkai rodė nuotraukas, pasakojo savo potyrius ir apskritai supažindino su tokia meno rūšimi. Toks pasikalbėjimas su menininkais moksleivėms leido psichologiškai nusiteikti.

"Aš manau, kad jei mes dieną prieš tai nebūtume buvę ir mums nebūtų papasakoję, kas ten vyks, būčiau išsėdėjusi, bet būtų labai sunku. Dabar mes bent kažkiek žinojome, kas gali būti, ir tam pasiruošėme. Žinojome, kad menininkui bus sunku kvėpuoti. Tada ramiau reaguoji, nes žinai, kad taip turi būti. O jei taip nueini, tai žmogiškasis faktorius gali labai veikti. Aš negalėjau žiūrėti, kai ji prisismeigė marškinėlius, bet žinojau, kad negalima padėti", –  įspūdžiais dalijosi Gabija.

Ji tęsė, kad susitikimas su menininkais leido suprasti, jog visame pasaulyje yra įvairiausių menininkų, kurie per skausmą bando išreikšti save, ir toks elgesys turi vertę. Vis dėlto ji prisipažino, kad pati tokių dalykų gyvenime pabandyti nenorėtų.

"Tai tave paveikia ir, neturėdama tinkamo pasiruošimo, nežinai, kaip elgtis. Po kiek laiko kyla klausimų, kodėl aš nieko nedariau, nepadėjau", – sakė Aurelija.

Kadangi merginos jau žinojo, kokia tema yra performansas, tai leido lengviau išsėdėti ir ant nepatogių grindų. Jos fizinį nepatogumą suvokė kaip dar vieną pačių žmonių skausmą perteikiančią idėją. Po performanso gimnazistės tikino, kad laikas neprailgo.

"Optimalus laikas priklauso nuo menininko, kiek jis sugeba padaryti tai, kas žmones traukia. Šiuo atveju, manau, menininkai spėjo viską išsakyti", – pakomentavo Gabija.

Merginoms įstrigo ir tai, kad po pasirodymo menininkai atrodė visiškai ramūs, nesvarbu, jog visai neseniai vienam buvo sunku kvėpuoti, o kitai per pečius bėgo kraujas. Kaip įprasta, po meno demonstravimo nuskambėjo plojimai, tačiau menininkai tikino, kad tai netiko, nes jų performanso tema per daug skaudi, palietusi šimtų žmonių gyvenimus. Visas pamatytas vaizdas moksleivėms įstrigo ilgam ir mintimis jos ne kartą prie jo grįžo.

Vilmanto Raupelio nuotr.

 

 

GALERIJA

  • Pirmoji moksleivių ir performanso akistata
  • Pirmoji moksleivių ir performanso akistata
  • Pirmoji moksleivių ir performanso akistata
Rašyti komentarą
Komentarai (5)

Kolega

galetu kazka naujo paroditi tai ka parode taip sena ir nemoderniska tokius menus pris 100metu dare

ar

ne ketvirtas anekdotas KD apie ''Saulės'' gimnazistes ............dabar japončikas užkibo

Anonimas

tiesiog ......VAU..pasiperformansis su japaskiu degradeliu... savamoksliu ,,,,menininku,,,, atsiras siauraakiu japoniuku su lietuviskom saknim, na cia lygiai tas pats kas su sektantais kalbetis apie dieva.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS