„ANTIKVARINIŲ KAŠPIROVSKIO DANTŲ“ DRAUGYSTĖ SU KAUNU PRASIDĖJO NUO ŽIRAFOS

Kalbėti su "Antikvariniais Kašpirovskio dantimis" įdomu. Rašyti apie juos – sunku, o klausyti ir žiūrėti kaip šešetas save dalija publikai – pašėlusiai gera.

Apdovanoti energija

Žvilgsniu palydėję ilgakoję gražuolę pagalvojame, kad tuo metu, kai Dievas dalijo kojų centimetrus, eilėje ji stovėjo pirmoji.

Protų mūšyje patyrę triuškinantį pralaimėjimą prieš akiniuotą knygų graužiką juokaujame, kad alkūnėmis kelią jis skynėsi ten, kur buvo dalijama išmintis. Iš arčiau pažinusi "Antikvarinių Kašpirovskio dantų" vyrus supratau, kad greitesni už likusius jie buvo tada, kai prasidėjo energijos ir geros nuotaikos dalybos. Balsingųjų eilėje atkaklesni už Martyną Enčių, Karolį Steponavičių, Juozą Baužį, Antaną Ruzgą, Tautvydą Jurkšą ir Danielių Juodį buvo Christina Aguilera, Eltonas Johnas ir Stingas.

"Nesame stiprūs nei balsais, nei judesiais, todėl bandome išplaukti kitais būdais", – skambioji penkeriukė, be šeštojo paslaptingojo savo grupės nario Juozo, pripažino, kad jiems tai visai neblogai sekasi.

Kaune "Antikvariniai Kašpirovskio dantys" koncertuoja dažniau nei Vilniuje, iš kurio kilo didžioji dauguma grupės narių. Net ir nesuprasdami dainų tekstų, atsistoję jiems plojo Kinijos, Balkanų, Ukrainos, Baltarusijos, Latvijos, Estijos ar Lenkijos melomanai. Nacionalinės "Eurovizijos" atrankoje, užnugaryje palikę scenos sunkiasvorius, su daina "Mažulė" jie užėmė garbingą trečią vietą.

"Galbūt yra bronzų, kurios nedžiugina, bet tik ne ši. Apdėjome kokius 47 atlikėjus ir kolektyvus, kurie dalyvavo atrankoje", – būgnų dievas Karolis dėkojo visiems palaikiusiems, o bičiuliai – akustinė, bosinė gitaros, akordeonas ir trimitas pritariamai linksėjo galvomis.

Užkabino klausytojus

Nors kelialapio į Izraelį scenos smarkuoliai nelaimėjo, žiūrovų simpatijų barometras jau nuo pirmųjų filmavimų krypo į "Antikvarinių Kašpirovskio dantų" pusę.

Finale grupė sulaukė apie 15 tūkst. gerbėjų balsų, o studijos žiūrovai net ir suvokdami, kad tiesioginio eterio metu pakartojimai negalimi, atlikėjus plojimais ir šūksniais kvietė bisui.

"Aš buvau tas, kuris sekė "Eurovizijos" burbulą ir skaitė komentarus internete. Kas trečias jų po portalų tekstais buvo mūsų naudai, – statistą Karolį komentaru papildė Antanas. – Būtų buvęs kas antras komentaras, turbūt būtume likę antri!"

Pradžioje šis miestas mums buvo nepažįstamas, todėl ir daina tokia.

Paklausti, ar kitąmet žada vėl bandyti laimę, grupės nariai susižvalgė. Vienas galvą linktelėjo, kitas papurtė, trečias nusijuokė. Dainos kandidatės 2020-ųjų "Eurovizijos" atrankai žodžių eilutės jau esą liejasi, todėl komanda svarsto ar ją pasilikti ir tobulinti, ar guldyti į naująjį albumą, kuris turėtų pasirodyti rudenį, prieš didįjį "Antikvarinių Kašpirovskio dainų" koncertinį turą.

"Dirbame prie trečiojo albumo. Vienas dainas jau esame sukūrę, kitas dar repetuojame. Galima sakyti, kad dabar esame pradžios pabaigos stadijoje", – penkeriukė tikino, kad šimtu procentų atsiduoti grupei ne visi gali. Tėvystės atostogų džiaugsmais besimėgaujančiam Karoliui nemažai iššūkių tenka atremti namuose. Tautvydas muzikos mokykloje vaikus moko groti akordeonu, o Martynas bent kelias dienas per savaitę muzikos užsiėmimus veda darželinukams.

Grupėje – vienas kaunietis

"Nesame ta grupė, kuri metus laiko užsidariusi studijoje kuria vieną dainą "Eurovizijai". Mes kuriame bendrą nuotaiką", – kompaktinius diskus ant stalo išskleidė muzikantai.

Viename jų daina apie indus, žvaigždes, žilvitį ir raginimas Stasiui grįžti į Alytų, kitame – gaisrininkų rokenrolas, odė Venesuelai, kūrinys skirtas ginekologui Vasiai ir "Kauno dienoje" aprašyta vieno zoologijos sodo gyventojo užminto kauniečio istorija. Scenos smarkuoliai, arba, kaip sako patys, smagaus muzikinio žanro atstovai, juokavo, kad daina "Apie tai, kaip žirafa sumindė kaunietį Antaną", galėtų tapti "KEKS 2022" himnu, o miestui siūlėsi išlieti ilgakaklės statulą, pakelta koja, po kuria galėtų fotografuotis visi Kauno svečiai.

"Pradžioje šis miestas mums buvo nepažįstamas, todėl ir daina tokia", – paklaustas, už ką ilgakaklė tokiam likimui pasmerkė nekaltą Antaną, grupės vokalistas Martynas tikino, dainos tekstu asmeninių sąskaitų su niekuo nesuvedinėjęs. Personažai išgalvoti. Neišaiškinta liko ir tekste užkoduota kriminalinio įvykio data – naktis iš balandžio 5-osios į balandžio 6-ąją.

"Planetų, mėnulio ir saulės išsidėstymas ar tam tikros dienos mūsų neveikia", – rankas į kaunietiškas spurgas su džemu tiesė ir liaupsių miestui, su kuriuo skaičiuoja jau ne vienus draugystės metus, negailėjo penketas. Juolab kad ir grupėje yra vienas kaunietis, į Vilnių persikėlęs vos prieš keletų metus.

"Tautvydas. Jis mūsų akordeonas, įvaizdis, grožis, plaukai", – per dantį bičiulį traukė likusieji. Įdomus sutapimas, bet prieš Tautvydą, toje pačioje pozicijoje buvo ir armoniką traukė kitas kaunietis.

Keičiasi požiūris

Yra klausimų, kuriuos muzikantams būtina užduoti – žvaigždžių liga, mūzos ant peties ir gerbėjai. Pirmojo į savo klausimyną neįtraukiau – linksmasis penketas nė iš tolo nepriminė arogantiškų snobų, demonstruojančių savo pranašumą ir kietumą. Įkvėpimas?

"Sunku pasakyti. Būna, eini gatve ir išgirsti arba pamatai kažką parašyta, tarkime, "Kauno diena", ir įdedi. Visa tai kaip lipdukai, kuriais apklijuojame skambesį, – neplėtojęs antrojo, Martynas stabtelėjo ties trečiuoju klausimu apie publiką ir dislokacija keičia publikos šūksnių ir plojimų stiprumą. – Mes mėgstame Kauną, nes publika čia energinga, atvira, su atlapotomis širdimis jau nuo pirmosios dainos. Vilniaus publika labiau persisotinusi visko." Visgi apibūdinti statistinio "Antikvarinių Kašpirovskio dantų" gerbėjo portreto, muzikantai negalėjo. Teprasitarė, kad drauge su jais, energiją taškančiais scenoje, pagal taktą linksi žmonės, kuriuos įprasta vadinti įdomiais arba keistais.

"Knygų mugėje prie manęs priėjo vaikinas ir sako: "Aš šiaip jūsų nemėgstu, bet man labai įdomu, ar tai, ką jūs darote, rimta ar ne?" – klausimą, kurį žiemą uždavė mugės keistuolis, Martynas esą girdėjo ne kartą. Tą patį prieš keletą metų kirbėjo sužinoti ir muzikos apžvalgininkui, nacionalinės "Eurovizijos" atrankos komisijos pirmininkui Ramūnui Zilniui.

"Kai tik atsirado "Liūdni slibinai" R.Zilnys sakė, kad grupė "nepaeis", o po kiek laiko pasirodė su jų marškinėliais. Kažkada jis ir mus komentavo: man jūs nelabai patinkate, bet vaikai vis prašo įjungti. Beje, R.Zilnys buvo jau ir su mūsų grupės marškinėliais." "Antikvariniai Kašpirovskio dantys" susirinko instrumentus ir padainavo dar kelias dainas redakcijoje. Ta linksma nata ir baigėme pokalbį.