Pramonės inžineriją baigusi Laura darbo biržoje lankosi jau trečią kartą. Aukštojo mokslo diplomą turinti mergina ieško darbo ir tikisi, kad čia dirbantys specialistai jai padės greičiau įsidarbinti. Laura yra viena iš beveik 300 absolventų, kurie šiais metais užsiregistravo Kauno teritorinėje darbo biržoje. Per 2013 m. iš viso darbo ieškojo beveik 2 tūkst. diplomuotų jaunuolių.
"Registracija dar tik prasidėjo, sunku tiksliai prognozuoti, kiek šiemet absolventų užsiregistruos darbo biržoje. Vis dėlto, palyginę tuos pačius laikotarpius su praėjusiais metais, galime teigti, kad tendencijos labai panašios", – teigia Kauno teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėja Inga Balnanosienė.
– Kada darbo birža laukia absolventų antplūdžio? Ar jis nesusijęs su tuo, kad nuo rugsėjo 1-osios absolventai yra nebedraudžiami privalomuoju sveikatos draudimu?
– Didžiausi absolventų srautai paprastai atkeliauja nuo antros liepos savaitės, kada yra įteikiami diplomai – iki tol absolventų antplūdžio nebūna. Dauguma užsiregistravusių jaunuolių ieško darbo ir nori dalyvauti darbo įgūdžių įgijimo rėmimo programoje, kai darbdaviui yra suteikiama dalinė kompensacija įdarbinus jauną specialistą. Aišku, registraciją gali lemti ir kitos priežastys. Galbūt iš karto nepavyksta rasti darbo, tad tikimasi bent laikinai padirbėti ir tuo pat metu ieškoti darbo pagal specialybę. Pastebime, kad čia ateinantys absolventai yra smalsūs, aktyvūs ir jų įdarbinimo procesai trunka trumpiau nei žmonių be kvalifikacijos arba turinčių žemesnę kvalifikaciją. Atėjęs į teritorinę darbo biržą absolventas paprastai įsidarbina per tris keturis mėnesius.
– Kokias specialybes įgiję jaunuoliai jau ieško darbo?
– Iš 300 užsiregistravusių absolventų didžiąją dalį sudaro universitetinį išsilavinimą įgiję jaunuoliai, maždaug penktadalis yra baigę kolegiją, o profesinį išsilavinimą yra įgiję apie 35 proc. visų užsiregistravusiųjų. Be abejo, dominuoja socialiniai mokslai: viešasis administravimas, verslo vadyba, turizmo ir viešbučių vadyba, teisė, psichologija, marketingas. Taip pat bendrąją slaugą ir veterinarinę mediciną baigę absolventai. Yra keli įgiję inžinerines specialybes, tačiau jų yra labai nedaug. Tiksliuosius mokslus baigusių absolventų poreikis yra gerokai didesnis už pačių absolventų skaičių, tad paprastai tokie studentai jau trečiame kurse ar praktikų metu gauna realius pasiūlymus dirbti.
– Bedarbiai, baigę socialinius mokslus, jau yra tendencija?
– Tokia tendencija išlieka turbūt jau penkerius metus. Didžioji dalis abiturientų renkasi socialinių mokslų krypties studijas, tad akivaizdu, kad absolventų skaičius yra gerokai didesnis nei baigusiųjų tiksliuosius mokslus. Tačiau socialinių mokslų absolventai yra lankstesni ir yra linkę lengviau prisitaikyti prie siūlomų darbo rinkos sąlygų. Baigusieji tiksliuosius mokslus visų pirma ieško darbo pagal specialybę.
– Ką svarbu žinoti norint susirasti darbą?
– Kalbėdami su jaunais žmonėmis ir juos konsultuodami mes visą laiką akcentuojame keletą svarbiausių dalykų. Pirmiausia, žmogus turi labai adekvačiai įvertinti savo kompetenciją ir galimybes darbo rinkoje. Jis turi labai gerai apsvarstyti, ką šiuo metu gali, kokia yra jo paklausa darbo rinkoje ir ką jis gali darbdaviui pasiūlyti. Antra, reikia nebijoti būti lanksčiam, nes šiandienis darbdavys ieško lengvai prie pokyčių prisitaikančio, mobilaus, gebančio priimti sprendimus ir už juos atsakyti, drąsiai dirbančio komandoje, nebijančio rizikos ir naujų iššūkių darbuotojo. Ir visa tai jaunam specialistui reikia atrasti savyje.
– Darbdaviai sako, kad jaunimas per greitai nori užimti aukštus postus?
– Tokia tendencija pastebima, tačiau manau, kad tai yra natūralu. Jaunas žmogus save vertina kiek aukščiau nei darbo rinkoje jau patyręs žmogus. Ypač, jeigu jis yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, jis nori visko iš karto ir greitai. Dirbdami su jaunu žmogumi aiškinamės, kokios yra jo galimybės ir ką reikėtų keisti. Gal vertėtų keisti požiūrį, galbūt reikėtų stiprinti darbo paieškos įgūdžius. Pastebime, kad net aukštųjų mokyklų absolventų gyvenimo aprašymai ne visada atitinka šių dienų reikalavimus. Juk pažintis su darbdaviu prasideda nuo gyvenimo aprašymo ir motyvacijos laiško, tai yra jo pirmasis dokumentas kelyje į sėkmingą integraciją darbo rinkoje.
– Ar aktyviai jaunimas dalyvauja mokymuose?
– Kauno teritorinės darbo biržos Jaunimo darbo centre absolventai yra mokomi įvertinti savo gebėjimus, pristatyti save darbdaviui, sėkmingai konkuruoti darbo rinkoje. Galiu pasakyti, kad aukštųjų ir profesinių mokyklų absolventai yra patys aktyviausi būsimi darbo rinkos dalyviai – jie domisi ir siekia tobulėti, noriai priima jiems teikiamą informaciją. Tai yra žmonės, su kuriais labai malonu dirbti ir su kuriais dirbant turi nuolatos tobulėti.
– Kokie specialistai turi daugiausia galimybių šiuo metu įsidarbinti Kaune?
– Ne tiktai Kaune, bet ir visoje Lietuvoje daugiausia galimybių turi įsidarbinti tiksliųjų mokslų specialistai: informacinių technologijų specialistai, statybos inžinieriai, baigę kito profilio inžinerinius mokslus. Mažesnės galimybės įsidarbinti yra baigusiesiems teisę, psichologiją, viešąjį administravimą, tačiau tai tikrai nereiškia, kad toks jaunuolis neturi galimybių susirasti darbo pagal specialybę. Tiesiog reikia nebijoti, aktyviai dalyvauti siūlomose programose ir ieškoti.
Su diplomu, bet be darbo
Daugiausia absolventų, ieškančių darbo Kaune, baigė šias specialybes:
Veterinarinė medicina – 31
Teisė – 14
Bendrosios praktikos slauga – 10
Akušerija – 3
Viešasis administravimas – 8
Maisto produktų technologija – 7
Psichologija – 6
Viešoji komunikacija – 6
Šeimotyra – 5
Marketingas ir tarptautinė komercija – 4
Verslo administravimas – 4
Architektūra – 3
Ekonomika – 3
Firmų organizavimas ir vadyba – 3
Grafinių komunikacijų inžinerija – 3
Integruota komunikacija – 3
Taikomoji chemija – 3
Teisė ir policijos veikla – 3
Naujausi komentarai