KAIP BUS MAITINAMI DARŽELINUKAI?

Dėl vaikų maitinimo darželiuose virusios aistros jau buvo aprimusios, tačiau, pasirodo, laikinai. Vėl dygsta iniciatyvos Kauno darželinukus maitinti centralizuotai perkamais maisto produktais, nors tokią sistemą išbandę kitų miestų ikimokyklinio ugdymo įstaigos dėl jos neslepia apmaudo.

Dėl vaikų maitinimo darželiuose virusios aistros jau buvo aprimusios, tačiau, pasirodo, laikinai. Vėl dygsta iniciatyvos Kauno darželinukus maitinti centralizuotai perkamais maisto produktais, nors tokią sistemą išbandę kitų miestų ikimokyklinio ugdymo įstaigos dėl jos neslepia apmaudo.

Turi savų reikalavimų

Šią savaitę, jau sunku suskaičiuoti kelintą kartą, Lietuvos tėvų forumo (LTF) vadovas Audrius Murauskas ir Kauno ikimokyklinių įstaigų vadovų asociacijos pirmininkė Audronė Trumpickienė vėl buvo paprašyti suformuluoti tėvų ir ikimokyklinių įstaigų bendruomenės poziciją dėl esamos situacijos ikimokyklinėse ugdymo įstaigose. Tiksliau, pateikti nuomonę dėl tvarkos, pagal kurią lopšeliai-darželiai perka maisto produktus.

"Tikriausiai daugiau iš verslininkų pusės kyla iniciatyvos vėl bandyti centralizuoti maisto produktų pirkimą. Jie tikisi rasti patogią nišą savo verslui, ir tai tikrai kelia nerimo", – kalbėjo A.Trumpickienė.

Šiuo metu Kauno darželinukus įstaigos maitina labai skirtingai, priklausomai nuo darželio tipo. Vieni orientuojasi į itin sveikuoliškas normas, kiti stengiasi atsisakyti produktų, nerekomenduojamų alergiškiems vaikams ir pan. Tai neretai tampa lemiamu kriterijumi renkantis vaikams ikimokyklinio ugdymo įstaigą.

Tokią prabangą tėvams suteikia tai, kad darželiai su tėvų sutikimu gali patys sudaryti valgiaraščius, rinktis, kokius maisto produktus iš kokio tiekėjo nori įsigyti.
Pavyzdžiui, Kauno lopšelyje-darželyje "Žemyna" valgiaraščiai sudaromi pasitelkiant maisto derinimo principus. Kaip šio darželio bendruomenei reikėtų verstis, jeigu patys negalėtų pasirinkti produktų?

"Nematau būtinumo produktus pirkti centralizuotai. Mums labai patogu, kad su tiekėjais galime tartis individualiai. Užsisakome daugiau daržovių, didesnė kruopų, vaisių įvairovė, kuo negali pasigirti kolegos iš Vilniaus, kur maisto produktai tiekiami  centralizuotai", – yra pastebėjusi darželio direktorė Živilė Dubinskienė.

Jos nuomone, vienam mėsos tiekėjui bus sunku atitikti visų darželių poreikius. Juk kiekviena įstaiga turi savų reikalavimų.

Trūkumų nerasta, bet blogai?

Pernai vykusių daugybės diskusijų su tėvų, ikimokyklinių ugdymo įstaigų, savivaldybės specialistais rezultatas – sprendimas palikti esamą tvarką, ją patobulinus taip, kad tėvai turėtų dar didesnę įtaką sprendžiant ir kontroliuojant, kaip ir kuo maitinamos jų atžalos.

"Nei Viešųjų pirkimų tarnyba, nei Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba darželiuose trūkumų, susijusių su maisto produktų įsigijimo organizavimu, nerado. Tačiau vis tiek stengiamės, kad būtų kuo daugiau viešumo, skaidrumo. Pavyzdžiui, į visus procesus bandome įtraukti tėvų atstovus. Juk jie ir turi spręsti, kaip turi būti maitinami jų vaikai. Ir štai kaip iš giedro dangaus – vėl diskusijos, ar vis dėlto nereikėtų visiškai keisti tvarką, tai yra ją centralizuoti", – kalbėjo A.Trumpickienė.

Beje, LTF buvo surinkęs daugiau kaip 6 tūkst. darželinukų tėvų, nepritariančių, kad maisto produktai būtų perkami centralizuotai, parašų.

Atrodytų, kuo didesnis kiekis užsakomas, tuo mažesnę kainą galima nusiderėti, tuo daugiau laimi užsakančioji pusė. Tačiau kitų miestų patirtis parodė, kad šis principas pasiteisina perkant elektrą, bet ne maisto produktus tokiai daugybei įstaigų.

"Rankose laikau vieno Vilniaus darželio per metus sudarytus produktų grąžinimo aktus. Jų – net 111, – per vieną iš posėdžių, kuriame diskutuota dėl maisto produktų Kauno darželiams tvarkos, rodė lapus A.Murauskas. – Ir tai dėl laiko stokos greičiausiai ne visi užfiksuoti atvejai tame darželyje."

Jis nusistebėjo: "Įdomiausia, kad prieš pusantro mėnesio buvo politikų, savivaldybės atstovų, Lietuvos tėvų forumo ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų susitikimas. Apie vaikų maitinimą vėl kalbėta apie porą valandų. Iš diskusijų ir kalbų susidariau įspūdį, kad tiesiog dar kartelį pasitvirtinome, jog Kaunas, palikdamas esamą tvarką, bet siekdamas ją šiek tiek patobulinti, eina teisinga linkme.

Pasitarimo metu nuspręsta ir toliau stiprinti skaidrumą šioje srityje. Tam LTF, Kauno ikimokyklinių įstaigų vadovų asociacija kartu su Kauno savivaldybės Švietimo, kultūros ir turizmo plėtros reikalų valdyba, atstovaujama direktorius Virginijaus Mažeikos, rengia tvarką, kaip papildomai kontroliuoti ugdymo įstaigas joms renkantis maisto tiekėjus.
Antradienį kaip tik vyko antrasis šios darbo grupės susitikimas.

Kyla naujos bangos

Visuomeninė Kauno mero Visvaldo Matijošaičio patarėja Virginija Rupainienė patvirtino, kad darbą pradėjus naujai išrinktiems politikams vėl atsirado iniciatyvų, kad maisto produktus Kauno ikimokyklinio ugdymo įstaigos turėtų pirkti centralizuotai, tai yra duonos, mėsos produktai būtų užsakomi visiems darželiams iš karto ir tokie patys.
Ji vis dėlto išreiškė nuomonę, kad Kaune esama tvarka yra nebloga. Patarėja viliasi, kad galėsime pasimokyti iš svetimų klaidų ir pateikė skausmingą kitų miestų patirtį, susigundžiusių centralizuotu maisto produktų pirkimu ikimokyklinio ugdymo įstaigoms.

"Tačiau nuolat kils iniciatyvų tokią tvarką įdiegti ir Kaune, ir nuolat reikia apie tai diskutuoti", – teigė V.Rupainienė.

Ji akcentavo, kad norima tęsti dialogą su tėvais, ugdymo įstaigų atstovais, kad sprendimas nebūtų priimtas vienašališkai.

Kada vėl numatomi vieši svarstymai? "Čia dar tik pirmosios bangos. Apie viešus aptarimus dar nešnekama. Aišku, kad jie bus. Kai tokie aptarimai bus, norėtųsi, kad dalyvautų visos suinteresuotos pusės", – kalbėjo V.Rupainienė.

Jautrus klausimas

Švietimo, kultūros ir turizmo plėtros reikalų valdybos direktorius V.Mažeika sakė negalįs patvirtinti, kad "kažkas vyksta". "Politiniu lygiu nesu įgaliotas komentuoti šito klausimo", – teigė V.Mažeika.

Anot jo, maitinimas organizuojamas taip, kaip buvo organizuojamas iki šiol. "Kaip tą maitinimą organizuoti geriau, yra visokių pasiūlymų ir iš Tėvų forumo, ir iš Kauno ikimokyklinių ugdymo įstaigų vadovų asociacijos. Visi pasiūlymai turės būti apibendrinti ir bus sprendžiama", – sakė valdybos direktorius.

Jo nuomone, jeigu kontrolės priemonės, kurias galėtų naudoti tėvai, būtų sustiprintos, tai ikimokyklinio ugdymo sistemai būtų tik į naudą. Ir pridūrė: "Vaikų maitinimo klausimas yra jautrus ir socialine, ir finansine prasme. Tad nenuostabu, kad apie tai nuolat kalbama."

Nepasitiki pavaldiniais

Kauno miesto meras teigė, kad kol kas Kaune nebus einama link centralizuoto maisto produktų pirkimo darželinukams maitinti. To priežastis, jo teigimu, – nekvalifikuoti savivaldybės darbuotojai.

"Savivaldoje nematau žmonių, kurie galėtų tai teisingai įgyvendinti. Jeigu nemoka per viešuosius pirkimus gerai nupirkti statybinių darbų, tiems žmonėms tikrai nepatikėčiau pirkti vaikų darželiams maistą", – lygino V.Matijošaitis.

Vis dėlto, miesto vadovo teigimu, pritraukus kvalifikuotų viešųjų pirkimų specialistų arba pakėlus esamų savivaldybės darbuotojų, reikėtų grįžti prie centralizuoto pirkimo klausimo.

"Bendrausiu tomis temomis su tėvais, esu pasiruošęs juos įtikinti, kad ateityje, turint specialistus, per viešuosius pirkimus būtų galima valdyti ir maisto produktų kainą, ir kokybę", – žadėjo V.Matijošaitis.

A.Murauskas įsitikinęs, kad politikai neturėtų imtis už tėvus spręsti, kas geriausia jų vaikams. "Geriausiu atveju politikai tegali pasiūlyti savo pagalbą darželių bendruomenėms sprendžiant, iš ko ir kokį maistą vertėtų pirkti", – akcentavo LTF vadovas.