KNYGŲ IR SKAITYTOJŲ PASIMATYMAS – JAU GREITAI

Būreliui laimingųjų nuskilo – praėjusios savaitės pabaigoje jie galėjo pamatyti, kaip po pertraukos atsinaujino Vinco Kudirkos biblioteka. Likusieji knygų namuose laukiami jau kitą savaitę.

Autentiškos detalės

Nors susitiko prie senųjų durų, vidun neskubėjo – įveikę kelių dešimčių metrų atstumą, pasakojantį 95 metų V.Kudirkos bibliotekos istoriją, ekskursiją miestiečiai pradėjo prie 72-uoju numeriu pažymėto Laisvės alėjos pastato. Kultūrinės veiklos vadybininkė Monika Straupytė čia stabtelėjo neatsitiktinai. Ten, kur dabar kvepia skrudinta kava, 1925-ųjų balandį buvo atidaryta pirmoji Kauno miesto savivaldybės V.Kudirkos biblioteka-skaitykla. Į dabartinį pastatą biblioteka persikėlė kur kas vėliau – po 35 metų. Iki tol ten veikė krautuvės, buvo įrengti prabangūs butai, įstaigų biurai, mergaičių gimnazija, o nuo 1922 iki 1940 m. veikė brolių Juozo ir Jono Vailokaičių įkurtas ūkio bankas.

"Nors lentelėje prie durų rašoma, kad jis veikė nuo 1919-ųjų, tačiau tai netiesa. Bankas įsteigtas tais metais, bet broliai Vailokaičiai šį pastatą nusipirko 1922-aisiais", – ūkio banko aukso metus, anot bibliotekos atstovės, mena įvairios detalės, įtrauktos į kultūros paveldo vertybių registrą. Tai puikiai išsilaikiusios monolitinio teraco grindys, aptakūs laiptų turėklai, greta kurių dabar atsirado konstrukcija, kelianti neįgaliųjų vežimėlius ar pagrindinės pirmo ir antro aukšto durys.

"Vitražas naujesnis. Spėjame, kad jis – aštuntojo dešimtmečio palikimas. Tik labai gaila, kad autoriaus niekas neprisimena", – lipdama aukštyn M.Straupytė džiaugėsi, kad po nedidelio kosmetinio remonto, iš naujo surinktas vitražas grįžo į bibliotekos laiptinę ir vėl džiugins lankytojų akis. Kaip ir Anatolijaus Michailovo-Klošaro paveikslas "Miestelėnai", autoriaus dovanotas prieš 20 metų.

M.Straupytė pasakojo, kiekvieną dieną sulaukianti klausimų, kada biblioteka ir vėl atvers duris. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Seifo gamintojo nerado

Naujai įrengtoje bibliotekos mokymų klasėje "Dizaino inovacijų laboratorijoje", skirtoje Kauno miesto bendruomenei, o ypač 14–19 metų jaunuoliams, susipynė istorija ir moderni dabartis. Tiesa, lazerinės pjaustyklės ir plačiaformatės spaudos įrangos neišvydome – nors į biblioteką ir atvežta, visa reikalinga technika kol kas dar neprijungta. O štai į seifą, kuriame anuomet bankininkai laikė svarbius dokumentus ir pinigus, nosį galėjome kyštelėti.

"Pagal lipduką ant durų bandžiau surasti seifo gamintoją. Tačiau susisiekus paaiškėjo, kad tai ne šios įmonės darbas", – prieiti arčiau grotų, saugančių nuo įkyrių smalsuolių, kvietė ekskursijos vadovė.

Banko vidaus nuotraukų nelikę. Daugiausia apie įstaigą esą pasakoja 1937-ųjų raštas, adresuotas Kauno miesto Statybos komisijai. Juo banko šeimininkai prašo leidimo atkurti gaisro suniokotas patalpas. Medinę laiptinę keisti betonine, skardinį stogą kloti čerpėmis, o virš banko apgyvendinti tik savus darbuotojus.

Kada atversime duris? Labai greitai. Spalio 20-ąją. Todėl visų jūsų labai laukiame.

"Salkose kaip prieš gaisrą, taip ir atremontuotose patalpose gyvena tiktai banko sargyba-kurjeriai, nes tas bankui labai svarbu, kad per medines lubas nakties metu neįsilaužtų į banką. Per gaisrą į salkas laiptai buvo mediniai, dabar viską sutvarkome gaisro atžvilgiu saugiau ir laiptus dirbame cementinius", – savo sąlygas popieriuje dėstė bankininkai.

Mįslė už užraktų

Pagrindinėje bibliotekos, anksčiau – pagrindinėje banko salėje radome dar vieną, tik gerokai mažesnį seifą. Dabar jame saugomos seniausios bibliotekos knygos su specialiu spaudu, kurias nuo gaisro išgelbėjo ne kas kitas, o bibliotekoje laiku nepasirodę skolininkai. Vis dėlto ne jos, o trys neįveikti užraktai yra didžiausia antrojo ūkio banko seifo intriga.

"Raktų nuo šių skyrelių neturime. Nežinome, kas yra jų viduje, bet kai tik bus aišku – visiems pranešime", – M.Straupytė pasakojo, kad bibliotekininkai iki šiol nebandė įveikti slaptų durelių.

Nors žymės prie spynų rodo, kad anksčiau į jas kažkas kėsinosi. Deja, nesėkmingai.

Antrojo seifo pašonėje išdėliota nedidelė ekspozicija. Joje – senos, tam tikrus bibliotekos gyvavimo etapus pasakojančios nuotraukos ir to meto laikraščių iškarpos. Vienoje tokių liaupsinamos erdvios ir šviesios patalpos Ugniagesių rūmuose, į kuriuos 1930 m. buvo perkelta V.Kudirkos biblioteka. Darbuotojai gi tuo metu manė kitaip.

"Kas sugalvojo tokią nesąmonę? Biblioteka – trečiame aukšte! Kiek reikia energijos norint į jį užlipti ir išvis, kokie architektai galėjo tiek daug vietos skirti laiptams", – Kultūrinės veiklos vadybininkė M.Straupytė dalijosi tuomečių bibliotekos darbuotojų mintimis.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Įspūdinga transformacija

Atnaujinimo darbų metu kultūros paveldo pastate perplanuotos erdvės, naujai įrengti sanitariniai mazgai, atsirado vėdinimo, renovuota šildymo, vandentiekio, kanalizacijos, elektrotechninė, priešgaisrinė sistemos. Restauruoti langai, durys, laiptai ir jų turėklai, perdažytos sienos ir lubos, jose įtaisyti nauji šviestuvai. Pagal erdvių stilistiką pritaikyti jungikliai. Po remonto darbų į kitą vietą persikėlė ir bibliotekininkių stalas. Todėl dabar bibliotekos darbuotojai lankytojus pasitiks priešingoje nei anksčiau pusėje.

"Netrukus išdėliosime akustinius fotelius suaugusiesiems", – smalsuolius po atnaujintas erdves vedžiojo M.Straupytė. Baldai mažiesiems ir paslapčių namelis, kurio patogumą išbandė bibliotekininkai, jau stovi didžiojoje salėje. Pastaroji, esant reikalui, panaudojus stumdomąsias duris, bus dalijama į dvi erdves, viena kurių bus skirta įvairiems kameriniams renginiams, mokymams arba tiesiog virs tylos zona.

"Kaip matote, viskas sutvarkyta. Patalpos šviesios ir erdvios. Nežinome, kokios anksčiau buvo sienos, todėl dažėme jas kaip mums atrodė tinkama. Pastato paskirtis nepasikeitė. Nuo XIX a. vidurio ji tebėra gyvenamoji-komercinė, o virš bibliotekos ir toliau gyvena žmonės", – apie pokyčius ir dalykus, kurie nepavaldūs laikui, pasakojo bibliotekos atstovė, o prieš atsisveikinant priminė tai, kas ekskursijos dalyviams rūpėjo ne mažiau nei trijų neįveikiamų seifo skyrelių turinys. – Kada atversime duris? Labai greitai. Spalio 20-ąją. Todėl visų jūsų labai laukiame."